Civilinė byla Nr. e2S-2357-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16369-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.17.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., A. G.-S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties pagal šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „SIGNA LT“, uždarajai akcinei bendrovei „313 architects“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2022 m. kovo 10 d. leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Ž., V. L., A. B., K. K. M., A. G.-S., G. B., A. D., I. S., V. M., V. Ž., N. S., N. S., I. G., D. Š., I. D.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 3) leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SIGNA LT“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal teisės aktų reikalavimus pertvarkyti 2021 metais parengto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 metais parengto „Kitos paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; 4) per 3 punkte nurodytą terminą gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti atsakovę UAB „SIGNA LT“, per 6 mėnesius, atitinkamai perstatyti ar pertvarkyti statinį (-ius), adresu (duomenys neskelbtini), pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu bus išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas; 5) atsakovei UAB „SIGNA LT“ neatlikus 3-4 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę UAB „SIGNA LT“ per 3 mėnesius nuo 4 punkte nurodytų terminų pabaigos, kaltų asmenų, t. y. UAB „SIGNA LT“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „313 architects“, lėšomis nugriauti pagal 2021 metais parengto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 metais parengto „Kitos paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. išduotus leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. O jei šio įpareigojimo atsakovė UAB „SIGNA LT“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų UAB „SIGNA LT“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „313 architects“.
2. 2023 m. rugpjūčio 7 d. teisme buvo gautas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame informuojama, kad šalys susitarė, jog taikos sutartis bus pateikta patvirtinti statytojo atstovo bei bus teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1105-1014/2023. Šalys prašė teismo patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad tokio prašymo pateikimo ir taikos patvirtinimo sąlygos ir iš to kylančios pasekmės šalims yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, UAB „SIGNA LT“, juridinio asmens kodas 305725742, UAB „313 Architects“, juridinio asmens kodas 301313549, pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„(duomenys neskelbtini)“
Teismas taip pat nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1105-1014/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms UAB „SIGNA LT“, UAB „313 architects“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2022 m. kovo 10 d. leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo, ir priteisė iš atsakovės UAB „SIGNA LT“ valstybei 401,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, atšaukė paskirtą 2023 m. rugsėjo 12 d. 10.30 val. parengiamąjį teismo posėdį.
4. Teismas pripažino, kad pateikta taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys, taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos, atsižvelgdamas į tai, teismas patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. 2023 m. rugsėjo 8 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., K. K. M., A. G.-S. ir I. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.
6. 2023 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, I. G. ir K. K. M. atsisakymas nuo atskirojo skundo, kuriuo prašoma civilinę bylą nagrinėti pagal apeliantų A. B. ir A. G.-S. atskirąjį skundą.
7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., A. G.-S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
7.1. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir bylą nutraukė, apie tokį bylos nagrinėjimą neinformavęs byloje dalyvaujančių asmenų nei teismo pranešimais, nei specialiame interneto tinklalapyje, nepaskyręs teismo posėdžio datos, atsakovės atstovo prašymas ir jo priedas – taikos sutartis – iki skundžiamos nutarties priėmimo net nebuvo prijungti prie bylos medžiagos ir išsiųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti.
7.2. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nenagrinėtas ir nevertintas trečiųjų asmenų suinteresuotumo šios bylos baigtimi, o kartu ir taikos sutartimi apibrėžtos bylos baigties įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams klausimas.
7.3. Paaiškina, kad tretieji asmenys į nagrinėjamą bylą buvo įtraukti dalyvauti ieškovės pusėje pačios ieškovės ir vien trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą suponuoja išvadą, kad bylos baigtis gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms.
7.4. Pabrėžia, kad byloje dalyvaujantys tretieji asmenys nebuvo įtraukti į tarp šalių vykusias derybas taikos sutarties sudarymo klausimais, nebuvo informuoti apie tokių derybų rezultatus, apie taikos sutarties tekstą ir turinį, nei jos derinimo metu, nei po jos pasirašymo.
7.5. Nurodo, kad teismo nutartis, kurios taikos sutarties 2, 3, 5 punktuose iš esmės įteisinama galimybė, statytojui, pažeidžiant STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimus, perkelti privalomas automobilių parkavimo vietas, nesilaikant imperatyviomis teisės normomis reglamentuotų projektavimo, informavimo apie projektavimą, statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų, prieštarauja įvardintoms imperatyvioms teisės normoms, o Taikos sutarties 3, 5 punktuose numatytas leidimas statytojui (atsakovei UAB „Signa LT“) privalomas automobilių parkavimo (statymo) vietas perkelti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), neatitinka imperatyvių STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR) reikalavimų. Pažymi, kad vien formalus nurodytų imperatyvių teisės normų pažeidimas sudaro neabejotiną pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo, įvertinant nurodytas aplinkybes, išklausant tiek ginčo šalių, tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimus, surenkant papildomą medžiagą (galimai pasitelkiant ir specialias žinias).
7.6. Atkreipia dėmesį, kad pagal viešai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbiamus duomenis betarpiškai su Prekybos centro veiklai numatomomis įrengti automobilių stovėjimo aikštelėmis yra projektuojamas ir numatomas statyti naujos mokyklos (mokslo paskirties pastato su sporto ir automobilių stovėjimo aikštelėmis (duomenys neskelbtini)), kas reiškia, jog dviejų viešos paskirties objektų (mokyklos ir Prekybos centrui skirtos automobilių stovėjimo aikštelės) įrengimas (duomenys neskelbtini) ir betarpiškai artimoje aplinkoje vienas nuo kito turės esminę įtaką eismo ir gyvenimo sąlygoms (duomenys neskelbtini), papildomi, su Prekybos centru susiję automobilių eismo srautai sudarys papildomą grėsmę mokyklos lankytojų (mokinių) saugumui.
7.7. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo išspręstas trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir taip buvo pažeista trečiųjų asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese atlyginimą.
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
8.1. apeliantai neturi teisės ginčyti taikos sutarties dėl neva taikos sutartimi pažeisto viešojo intereso, nes jie nėra asmenys, galintys ginti viešąjį interesą.
8.2. atsakovė UAB „Signa LT“ prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismui per EPP pateikė 2023 m. rugpjūčio 7 d., tuo tarpu skundžiama nutartis priimta tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. apeliantai turėjo teisę daugiau nei tris savaites susipažinti su pateiktu prašymu, žinojo, kad šalys siekia bylą baigti taikos sutartimi, be kita ko, byloje apeliantus atstovauja profesionalus teisininkas, turintis prieigą prie EPP portalo, turintis pareigą nuolat tikrinti bylos dokumentus, tad galėjo ginti trečiųjų asmenų teises.
8.3. šalys daugiau nei pusmetį derėjosi dėl galimybės šioje byloje sudaryti taikos sutartį, per tą laikotarpį apeliantai galėjo išreikšti poziciją dėl galimos taikos nagrinėjamoje byloje, taip pat, apeliantai yra tretieji asmenys byloje (Inspekcijos pusėje), nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tad iš esmės turėtų sutikti su Inspekcijos pozicija šioje byloje, nes nėra pareiškę savo individualių reikalavimų, o Inspekcija nagrinėjamoje byloje pasirašė taikos sutartį, kas rodo, jog sutinka, kad buvo pašalinti visi ieškinyje nurodyti leidimų pažeidimai.
8.4. papildoma sąlyga dėl nutolusių automobilių stovėjimo vietų projektavimo ir įrengimo iki Prekybos centro pastato statybos užbaigimo pilnai atitinka teisės aktų reikalavimus ir vien tai, kad apeliantai nesutinka su prekybos centro statybomis (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad taikos sutartis turi būti panaikinta.
8.5. apeliantai turi teisę pateikti prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuria būtų išspręstos trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, be to, tretieji asmenys net nepateikė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų, nors žinojo, kad šalys derasi dėl taikos sutarties pasirašymo šioje byloje.
9. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu. Atsiliepime nurodo, kad:
9.1. nesutikimas su skundžiama nutartimi turėtų būti grindžiamas konkrečių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, kuriuos būtų galima įvertinti atitinkamu laikotarpiu galiojusių teisės aktų ir faktinių aplinkybių kontekste, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie viešo intereso pažeidimą.
9.2. ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti 500 m atstumą matuoti tiesioginiais vektoriais ar automobilių judėjimo trajektorija, kai toks reikalavimas nutolusių aikštelių įrengimui nutolusiuose sklypuose yra nenumatytas STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatuose ir, STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punkte yra numatyta, kad nurodytų automobilių stovėjimo vietų statyba turi būti užbaigta prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą, todėl būtent statybos užbaigimo proceso metu būtų vertinamas tokių sprendinių (ne)įgyvendinimas.
9.3. nei byloje sudaryta taikos sutartimi, nei teismo skundžiama nutartimi nebuvo pažeistos imperatyvios statybą reglamentuojančios teisės normos dėl ko nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
9.4. patys apeliantai pripažįsta, kad su taikos sutarties turiniu susipažino 2023 m. rugpjūčio 22 d., atitinkamai, skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. rugpjūčio 31 d., kas reiškia, jog apeliantai, būdami įtraukti į bylos procesą, žinojo, kad yra sprendžiamas taikos sutarties byloje sudarymo klausimas, taip pat jie turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį skundą, kas rodo, kad tretieji asmenys pasinaudojo CPK jiems suteiktomis teisėmis ir jų teisė būti išklausytiems, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista, o jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas pasinaudojant CPK įtvirtintu papildomo sprendimo institutu.
10. Atsakovė UAB „SIGNA LT“ atsiliepimu prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą bei iš apeliantų atsakovės UAB „SIGNA LT“ naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. apeliantai neturi pakankamo teisinio suinteresuotumo dėl taikos sutarties ir ją patvirtinusios nutarties ginčijimo, nes atskiruoju skundu negina savarankiškų teisių ir pateikiant skundą iš esmės veikia prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus, be kita ko, apeliantai nepagrindė savo teisinio materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko (taikos sutarties sudarymo), nes nenurodė, kokiu būdu taikos sutarties sudarymas ir bylos nutraukimas pažeidžia būtent apeliantų asmenines teises ir teisėtus interesus ir ar skundžiama nutartis užkerta apeliantams galimybę ginti tokias tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus asmeniškai įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, taip pat, jie yra fiziniai asmenys, kuriems nėra suteikta teisės ginti viešąjį interesą.
10.2. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra proceso šalys ir sudaryti taikos sutarties ar daryti įtaką šalims dėl taikos sutarties sąlygų, neturi teisės.
10.3. tai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl visų byloje kilusių klausimų ir apeliantų keliamų argumentų, dar nereiškia, kad jie nebuvo tinkamai įvertinti, taip pat tai, kad teismas nesiuntė atskirų pranešimų laiškais ar el. priemonėmis dar nereiškia, kad apeliantai neturėjo galimybės susipažinti su taikos sutartimi ir jos sąlygomis dar iki skundžiamos nutarties priėmimo.
10.4. apeliantams buvo suteikta teisė pateikti savo poziciją (kuri jau buvo išsakyta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose), taip pat buvo galimybė elektroninės bylos medžiagoje susipažinti su pateikta tvirtinimui taikos sutartimi, atitinkamai buvo galimybė ir pateikti paaiškinimus raštu iki nutarties priėmimo.
10.5. jokie teisės aktai nenumato, kad STR Gatvės ir vietinės reikšmės keliai 112.1 papunktyje numatytas atstumas turėtų būti matuojamas ne tiesia linija, o brėžiant kokias nors kreives, įskaitant ir tokias, kuriomis galėtų būti einama iki stovėjimo vietos, kas reiškia, jog toks automobilių stovėjimo vietų numatymas žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų ar viešojo intereso.
10.6. apeliantai turi teisę pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendimas nutartyje nėra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas.
11. Atsakovė UAB „313 architects“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirąjį sundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantų atsakovės UAB „313 architects“ ir trečiojo asmens J. Ž. naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog visiškai sutinka su atsakovės UAB „SIGNA LT” atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytomis aplinkybės ir pilnai palaiko visus argumentus, koncentruotai pakartoja atsakovės pateiktus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 308 straipsnio įtvirtinta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, apeliacinį procesą nutraukia.
13. 2023 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, I. G. ir K. K. M. atsisakymas nuo atskirojo skundo, kuris, teismo vertinimu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl šių apeliantų atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas ir apeliacinis procesas pagal jų atskirąjį skundą nutrauktinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai patvirtino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „SIGNA LT“, UAB „313 Architects“ pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1105-1014/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms UAB „SIGNA LT“, UAB „313 architects“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2022 m. kovo 10 d. leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo, nutraukė.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
17. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
19. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti tokią šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).
20. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).
21. Taigi, kaip minėta, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, o prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.
22. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „SIGNA LT“ bei UAB „313 Architects“ sudaryta taikos sutartis atitinka tikrąją jų valią, nėra.
23. Atskirąjį skundą pateikę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B. ir A. G.-S., kurie nėra taikos sutarties šalimis, nes tokia teisė priklauso išimtinai bylos šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis), teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių taikos sutartį, visiškai nevertino trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi bei taikos sutarties įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, o patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui.
24. Pabrėžtina, kad pagal CPK 47 straipsnio nuostatas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, neturi procesinės teisės savarankiškai disponuoti ginčo dalyku. Tuo atveju, jei asmuo turi savarankišką interesą, susijusį su ginčo dalyku, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka asmeniškai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą teikiant ieškinį savarankiškai (CPK 5 straipsnis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantai tokios savo teisės nėra realizavę.
25. Atskirajame skunde apeliantai pasisako dėl pažeidžiamų teisės normų, reguliuojančių automobilių stovėjimo aikštelių projektavimą, pažeidimų, kurie jų manymu pažeidžia ir viešąjį interesą, tačiau pažymėtina, jog apeliantai yra fiziniai asmenys, kuriems nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Akcentuotina, jog apeliantai, įgyvendindami procesines teises, gali ginti tik savo asmenines teises ir teisėtus interesus, tačiau atskirajame skunde nenurodoma, kuo konkrečiai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia apeliantų ar bent vieno iš jų asmenines teises ar teisėtus interesus. Be kita ko, apeliantai nepagrindė ir savo teisinio materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, nenurodė kokiu būdu taikos sutarties sudarymas ir bylos nutraukimas pažeidė trečiųjų asmenų asmenines teises ir teisėtus interesus.
26. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Todėl tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).
27. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad taikos sutarties nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui ir pažeistų trečiųjų asmenų teises. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, nepasisakė dėl visų byloje kilusių klausimų ir apeliantų keliamų argumentų, dar nereiškia, kad jie nebuvo įvertinti. Pažymėtina, jog pačioje taikos sutartyje ir pateiktame prašyme šią taikos sutartį patvirtinti, šalys konstatavo, kad ieškovės ieškinio pateikimo metu nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, atsižvelgė į visas aplinkybes, todėl apeliantų teiginiai dėl taikos sutarties prieštaravimo viešajam interesui ir pažeistų trečiųjų asmenų teisių laikytini nepagrįstais ir atmetami.
28. Iš atskirojo skundo turinio spręstina, kad savo asmeninių materialiųjų interesų pažeidimą tretieji asmenys sieja su taikos sutarties 2, 3, 5 punktais, kuriais, apeliantų vertinimu, iš esmės įteisinama galimybė, statytojui, pažeidžiant STR1.04.04:2017 reikalavimus, perkelti privalomas automobilių parkavimo vietas, nesilaikant imperatyviomis teisės normomis reglamentuotų projektavimo, informavimo apie projektavimą, statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų, prieštarauja įvardintoms imperatyvioms teisės normoms, o Taikos sutarties 3, 5 punktuose numatytas leidimas statytojui (atsakovei UAB „Signa LT“) privalomas automobilių parkavimo (statymo) vietas perkelti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), neatitinka imperatyvių STR 2.06.04:2014 reikalavimų. Pažymi, kad vien formalus nurodytų imperatyvių teisės normų pažeidimas sudaro neabejotiną pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Vertinant šį apeliantų argumentą svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties 2, 3, 5 punktuose, priešingai nei teigia tretieji asmenys, nėra nuostatų įteisinančių Statytojo, Projektuotojo ir / ar Savivaldybės neteisėtus veiksmus (sprendimus). Taikos sutarties 2 punktu patvirtinama, jog PC projekto nauja A laida „atitinka SAR reikalavimą apželdinti daugiau nei 50 proc. Žemės sklypo ploto.“ Šiai taikos sutarties nuostatai paneigti, apeliantai argumentų nepateikė. Taikos sutarties 3 punktu Statytojas papildomai įsipareigojo tinkamai suprojektuoti esamų automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Be to, šalys įtvirtino, kad tokiems nurodytų automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcijos darbams bus gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas. O tai reiškia, kad automobilių stovėjimo aikštelių projektas dar bus tikrinamas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams. Taikos sutarties 5 punktu Statytojas įsipareigojo PC statybos darbus atlikti pagal PC projekto A laidą, kuri yra šios Taikos sutarties neatskiriama dalis, ir pagal esamų automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto, kuriam bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartimi nėra įteisinami jokių automobilių stovėjimo aikštelių sprendiniai, o tik įtvirtinama galimybė Statytojui parengti rekonstrukcijos projekto, kuriam bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius. Todėl apeliantų argumentai apie taikos sutarties sąlygų prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.
29. Atskirąjame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir ją nutraukė apie tokį bylos nagrinėjimą neinformavęs byloje dalyvaujančių asmenų nei teismo pranešimais, nei specialiame interneto tinklalapyje, nepaskyręs teismo posėdžio datos, atsakovės atstovo prašymas ir jo priedas – taikos sutartis – iki skundžiamos nutarties priėmimo net nebuvo prijungti prie bylos medžiagos ir išsiųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus taip pat vertina kaip nepagrįstus.
30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo su priedais teismui buvo pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2023 m. rugpjūčio 7 d., kas reiškia, jog visi prie elektroninės bylos prisijungę asmenys, tame tarpe ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. galėjo laisvai susipažinti tiek su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, tiek ir su pačia taikos sutartimi, jos turiniu ir priedais. Primintina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė teisė susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), realizuojant ją kartu su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kartu suponuoja ir pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. rugpjūčio 31 d., kas reiškia, jog apeliantai turėjo daugiau nei tris savaites laiko susipažinimui su pateikta tvirtinti taikos sutartimi bei jos priedais, todėl vien aplinkybė, kad taikos sutartis su priedais nebuvo išsiųsta tretiesiems asmenims atskirai nereiškia, kad tretieji asmenys neturėjo galimybės susipažinti su taikos sutartimi ir jos sąlygomis dar iki skundžiamos nutarties priėmimo. Pastebėtina ir tai, jog tretieji asmenys turėjo procesinę teisę teikti teismui prašymą taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, tačau to nepadarė (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vertinant apeliantų atskirojo skundo argumentą, jog visos šalys civiliniame procese turėtų turėti galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui, pakartotina, jog taikos sutartį teismui tvirtinti šalims pateikus dar 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir teismui patvirtinus ją tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turėjo pakankamai laiko pateikti teismui argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau apeliantai nenurodo jokių nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kurios būtų sukliudę savalaikiai susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti argumentus dėl šalių pateiktos taikos sutarties ir jos įtakos jų asmeninėms materialiosioms teisėms. Atskirąjį skundą pateikę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, remiasi, be kita ko, ir aukštesnės instancijos teismų suformuluotais išaiškinimais dėl CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo tvirtinant taikos sutartį teisme rašytinio proceso tvarka. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, viena vertus, apeliantų nurodyti išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-586/2011, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2250/2011) pateikti tuo metu, kai civiliniam procese nebuvo elektroninių bylų ir proceso dalyvių susižinojimas procese buvo akivaizdžiai sudėtingesnis. Kita vertus, apeliantų nurodytoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje (Nr. 3K-3-3-498/2014) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad tretieji asmenys nebuvo informuoti apie pateiktą taikos sutartį, padarė išvadą, jog tai „<...> nesudaro pagrindo naikinti priimtų procesinių sprendimų, nes tretieji asmenys, būdami įtraukti į šį procesą, žinojo, kad yra sprendžiamas teismo leidimo šaukti visuotinį narių susirinkimą išdavimo klausimas, taip pat jie turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį ir nagrinėjamąjį kasacinį skundus, todėl darytina išvada, kad tretieji asmenys pasinaudojo CPK jiems suteiktomis teisėmis ir jų teisė būti išklausytiems, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis, netgi konstatavus asmens informavimo apie procesą defektus, 6 straipsnio reikalavimų atžvilgiu gali būti vertinama proceso visuma, asmens galimybė realiai, veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija atskleidžia, kad tam tikri procesiniai informavimo trūkumai gali būti ištaisyti dėl asmens dalyvavimo vėlesnėse proceso stadijose (žr., pvz., Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007).“ Dar daugiau, pats kasacinis teismas apeliantų nurodytoje vėlesnėje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36/2021, 50 punktas) pažymėjo, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006 nebuvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nepranešimas trečiajam asmeniui apie teismui šalių pateiktą tvirtinti taikos sutartį sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą.“ Byloje nustačius, kad atskirąjį skundą padavę tretieji asmenys ne tik žinojo apie pradėtą civilinį procesą, apie šalių ketinimus sudaryti taikos sutartį ir apie tai, jog taikos sutartis teismui pateikta tvirtinti, bei tai, kad pasinaudojo apeliacijos byloje teise, darytina pagrįsta išvada, jog trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinės teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos ir jų neinformavimas apie taikos sutarties tvirtinimą atskiru pranešimu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
31. Kaip nepagrįstas vertintinas ir argumentas, kad tretieji asmenys nebuvo įtraukti į tarp šalių vykusias derybas taikos sutarties sudarymo klausimais, nebuvo informuoti apie tokių derybų rezultatus, apie taikos sutarties tekstą ir turinį, nei jos derinimo metu, nei po jos pasirašymo. Pažymėtina, jog dar 2023 m. kovo 13 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl numatyto teismo posėdžio atidėjimo, kuriuo informavo, kad šalys derina galimos taikos sutarties sąlygas, todėl yra reikalingas papildomas laikas ir tikslinga suplanuotą teismo posėdį atidėti. Atitinkamai, atsakovės pateikė nuomones dėl šio ieškovės prašymo, nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl taikos sutarties sąlygų, kas įrodo, jog tretieji asmenys dar nuo kovo mėnesio žinojo, kad šalys aktyviai derasi dėl galimybės ginčą baigti taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų, todėl turėjo visas galimybes pateikti nuomonę dėl tokio galimo bylos užbaigimo būdo. Apeliantų su atskiruoju skundu pateiktoje 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini) atspindėta, be kita ko ir tai, jog tretieji asmenys, atstovaujami advokato N. Š., 2023 m. balandžio 10 d. rengė poziciją dėl taikos sutarties galimybės ir sąlygų civilinėje byloje ir teikė ją Inspekcijai. Taigi, tretieji asmenys ne tik turėjo galimybę, bet ir realiai dalyvavo taikos derybų tarp proceso šalių procese. Be to, kaip jau buvo minėta, tiek CK, tiek CPK aiškiai nurodoma, kad taikos sutartį gali sudaryti tik proceso šalys, kuriomis pagal CPK 41 straipsnį yra ieškovas ir atsakovas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra proceso šalys ir sudaryti taikos sutarties, ar kaip šiuo atveju įrodinėja apeliantai, daryti įtaką šalims dėl taikos sutarties sąlygų, neturi teisės. CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi teisės byloje sudaryti taikos sutartį ar daryti įtaką šią sutartį sudarančioms šalims dėl taikos sutarties sąlygų, šalys, šiuo atveju ieškovė ir atsakovai, yra laisvos sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kurios joms yra priimtinos, vadovaujantis sutarčių laisvės principais, kuriomis nėra pažeidžiamas viešas interesas ir / arba imperatyvios teisės aktų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantų argumentai atmetami.
32. Apeliantai skunde taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo išspręstas trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir taip buvo pažeista trečiųjų asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese atlyginimą.
33. Pabrėžtina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis tuo, darytina išvada, jog apeliantai matydami, kad teismas, priimdamas nutartį, neišsprendė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, turi teisę pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atitinkamai, trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendimas nėra absoliutus šios skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą galima išspręsti kitu CPK numatytu būdu. Taigi, aptartas apeliantų argumentas laikytinas nepagrįstu.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
35. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiųjų asmenų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atskirąjį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).
37. Atsakovė UAB „SIGNA LT“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei UAB „SIGNA LT“ iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., A. G.-S. lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Atsakovė UAB „313 architects“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605 Eur atstovavimo išladų. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei UAB „313 architects“ iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., A. G.-S. lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
priimti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, I. G. ir K. K. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., A. G.-S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „SIGNA LT“, juridinio asmens kodas 305725742, iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų), t. y. lygiomis dalimis po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei UAB „313 architects“, juridinio asmens kodas 301313549, iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus), t. y. lygiomis dalimis po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė