Civilinė byla Nr. 2-2684/2013

Proceso Nr. 2-55-3-01327-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ML statybos bendrovė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ML statybos bendrovė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rivona“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „ML statybos bendrovė“, įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo prievolių pagal šalis siejusią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, su kreditoriumi neatsiskaitė. Ieškovo nuomone, atsakovas nemokus, kadangi viešai prieinamais duomenimis skolingas ir VSDFV.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog sprendimas dėl 147 874,62 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau nepriemoka neišieškota. Atsakovas nuo 2013 m. gegužės mėn. neteikia deklaracijų, tikėtina nevykdo veiklos; VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra duomenimis, neturi registruotino turto. Atsakovo įsiskolinimas biudžetui yra 152 546,80 Lt.

Atsakovas nesutiko su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo, teigė, kad bendrovė gali susitvarkyti finansinius srautus ir ateityje pelningai dirbti. Skolos kreditoriam sudaro 16 066 Lt, o debitorinis įsiskolinimas, priteistas teismo sprendimu – 293 000 Lt. Teigia apie rengimąsi pasirašyti naujų sutarčių už 723 000 Lt ir atlikus statybos darbus, atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „ML statybos bendrovė“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“.

Teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo skola VSDFV biudžetui 2013 m. spalio 15 d. sudarė 10 572,36 Lt; skola VMI –152 546,80 Lt; įmonė ilgiau kaip 24 mėnesius nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“; 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 395 531 Lt, turto įmonė turėjo tik už 40 000 Lt, gautinos sumos sudarė 293 000 Lt; 2012 metus įmonė baigė su 72 531 Lt nuostoliu. Teismas nurodė, kad duomenų apie įmonės turimo turto padidėjimą nėra. Iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė nemoka darbuotojams atlyginimo, todėl sprendė apie galimą jos nemokumą ir dėl to iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis nevisiškai tiksliais dokumentais, kurių pagrindu nustatytas įmonės nemokumas. Panevėžio apygardos teismo iš skolininko UAB „Molesta“ priteista suma dėl buhalterio klaidos nebuvo įtraukta į balansą kaip gautina suma. Bendrovė 2013 m. spalio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą metinę mokesčių deklaraciją už 2012 metus, kuri patvirtina, kad 2012 m. įmonė turėjo 114 814 Lt pelno; pagal patikslintą pelno-nuostolių ataskaitą grynasis pelnas už 2012 m. sudaro 97 592 Lt. Įvertinus šiuos papildomus dokumentus akivaizdu, kad apeliantas nėra nemokus, o tik turi laikinų sunkumų dėl atsiskaitymų, kurie susidarė dėl iš UAB „Molesta“ priteistos, tačiau nesumokėtos 293 000 Lt sumos; be to, iš šio skolininko priteistos ir procesinės palūkanos, kurios per metus sudaro 17 580 Lt, ir taip pat priskirtinos prie gautinų pajamų. Taip pat nurodo, kad įmonė ketina pasirašyti naujas sutartis dėl statybos darbų, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad apelianto minimas teismo sprendimas neįsiteisėjęs; pateiktos finansinės atskaitomybės kelia abejonių, jei buvo neapskaitytas UAB „Molesta“ įsiskolinimas, tikėtina, jog visos atsakovo pajamos apskaitytos netinkamai, nesumokėti mokesčiai į biudžetą. Pagal pateiktus patikslintus duomenis atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės už 2012 metus duomenis – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir iš jų bei kitų objektyvių bylos duomenų sprendė apie įmonės nemokumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismui buvo pateikti ne visiškai tikslūs duomenys, sąlygoję klaidingą išvadą apie atsakovo nemokumą. Pažymėtina, kad ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditoriaus UAB „Rivona“ pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovo (apelianto) kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikto balanso už 2012 m. (59 b. l.) duomenimis, atsakovo turtas sudarė 333 000 Lt, iš jo 293 000 Lt per vienerius metus gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 395 531 Lt. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pradelstų skolų turi tik už 16 066 Lt (58 b. l.). Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė patikslintą 2012 m. balansą (101 b. l.), pagal kurį įmonės turtą sudarė 303 352 Lt, iš kurių 293 000 Lt per vienerius metus gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 195 760 Lt. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) liudija, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo iš skolininko UAB „Molesta“ atsakovui priteista skola ir procesinės palūkanos (į balansą įtraukti kaip gautinos sumos) yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl sprendimas neįsiteisėjęs; Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Molesta“ iškėlimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, labai abejotinas nurodyto debitorinio įsiskolinimo realus atgavimas. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Todėl spręstina, kad reali atsakovo turtinė padėtis neatitinka nurodytos balanse ir yra blogesnė. Byloje esančiais VSDFV duomenimis (85 b. l.), atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui sudaro 10 572,36 Lt; VMI duomenimis (72 b. l.), valstybės ir savivaldybės biudžetams atsakovas skolingas 152 546,80 Lt. Atsižvelgiant į duomenis apie atsakovo turimą turtą bei pradelstus įsiskolinimus (atsiliepime į ieškinį nenurodytiems kreditoriams VSDFV ir VMI), spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos nemokumo būsenos apeliantas nepaneigė, atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Aplinkybė, kad pagal su atskiruoju skundu pateiktą kitokią pelno (nuostolio) ataskaitą 2012 m. atsakovas dirbo pelningai (102 b. l.) nepaneigia nustatytos nemokumo būsenos. Duomenų, kad iš nurodyto grynojo pelno buvo vykdomi įsipareigojimai kreditoriams nėra. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie ketinimą pasirašyti naujas sutartis ir vykdyti veiklą, tokie deklaratyvūs teiginiai nepaneigia pagrindų iškelti bankroto bylą egzistavimo.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė