KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant pareiškėjoms J. E. A., O. S., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, suinteresuotam asmeniui M. G., jos atstovams advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, advokato padėjėjai Egidijai Vėbraitei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Neringai Šeškienei, Aušrai Juškevičienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. K. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. E. A. ir O. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleistų įstatyme nustatytų terminų atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. G., K. K. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjos J. E. A. ir O. S. (atstovaujama įgalioto asmens G. A.) 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį 2015 m. balandžio 14 d. patikslino. Pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu prašo: 1) Nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N. mirties (mirė 1930-01-04), E. N., E. S. ir O. B. faktiškai priėmė palikimą- E. S. ir O. B. valdė nuosavybės teise po 3/8  dalis 0,6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o E. N. valdė nuosavybės teise ¼  dalį 0,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos; 2) atnaujinti J. E. A. ir O. S. įstatymo nustatytus terminus nuosavybės teises patvirtinantiems papildomiems dokumentams bei prašymams atkurti nuosavybės teises į J. N. paveldėtojų žemę pateikti.

Pareiškėja nurodė, kad 2001 m. J. R. S. (J. E. A., tėvas bei O. S. sutuoktinis) pateikė prašymą Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio J. N. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę. Kartu su prašymu buvo pateikti visi reikiami giminystės faktą ir nuosavybės faktą patvirtinantys dokumentai. Nuosavybės atkūrimo procese buvo nustatyta, kad J. N. iki nacionalizacijos valdė 0,60 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir buvo atkurtos nuosavybės teisės tiek J. R. S., tiek kitiems pretendentams. Prašymus atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę pateikė K. K. S. (J. N. anūkas) bei O. B. (J. N. dukra). J. R. S. mirė 2001-12-11, po jo mirties palikimą pagal įstatymą priėmėpareiškėjos- sutuoktinė O. S. (gim. 1941 01 12 ) – ¼ dalis turto, ir duktė J. E. A. (gim. 1965-10-21)- ¾ dalys turto. Tokiu būdu pareiškėjos paveldėjo J. R. S. turtą ir teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

Įgaliotų institucijų sprendimais J. R. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio J. N. iki 1940 m. nacionalizuotą žemę. Kitiems suinteresuotiems asmenims analogiškai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6 ha žemės. Tačiau Kauno apygardos prokuratūroje 2014-10-31 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014-10-30 raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-5936 dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodoma, jog atkuriant nuosavybės teises į J. N. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos imperatyvios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnio nuostatos, t.y. buvo nustatyta, kad J. N. mirė 1930-01-04, t.y. dešimt metų iki nacionalizacijos, todėl jis nacionalizacijos metu negalėjo būti minėto turto savininkas, o duomenų, kurie įrodytų, kad E. S. ar kuris nors kitas J. N. įpėdinis ar įpėdiniai po jo mirties įgijo nuosavybės teises į 0,6000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo ginčija visus administracinius aktus dėl nuosavybės atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimus bei turto perleidimo aktus.

Nėra ginčo, kad J. N. mirė 1930 m. ir formaliai 1940m. jis nebuvo turto savininku. Tačiau tiesa yra ta, kad J. N. mirus, jo turtą paveldėjo sutuoktinė E. N., bei dukros O. N. (B.) bei E. N. (S.). Taigi siekiant ginčijamus administracinius aktus pakeisti neginčo tvarka, esame priverstos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. nustatyti, jog po J. N. mirties palikimas faktiškai buvo priimtas jo sutuoktinės E. N., ir jo dukrų O. B. (N.), ir E. S. (N.). Minėtas sklypas nebuvo perleistas kitiems asmenims, jį toliau valdė ir dirbo jo šeima - sutuoktinė E. N., kuri mirė 1965 m. sausio 19 d, ir dukros O. B. (mirusi) ir E. S. (mirusi).

Pareiškėjos atstovė advokatė Sonata Žukauskienė palaikė patikslintame pareiškime išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (87-91 b.l.) nurodė, kad neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu pasitvirtins pareiškime nurodytos aplinkybės, nors ir mano, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kas buvo 1940 metais nacionalizuoto turto savininku. Nacionalinė žemės tarnyba apie pareiškėjų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi. Jai taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina prielaida, kad žemės savininku 1940-07-22 galimai buvo J. N. sutuoktinė ir vaikai. Nurodo, kad jei teismas patenkins pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neprieštaraus, būtų patenkintas pareiškėjų patikslintas prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Analogiškai ir dėl reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytus terminus prašymams atkurti nuosavybės teises į J. N. paveldėtojų žemę pateikti.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje nagrinėjant J. N. byloje esančius dokumentus buvo nustatyta, kad J. N. mirė 1930-01-04, t.y. iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.).Prašymus atkurti nuosavybės teise į J. N. žemę pateikė: pateikė duktė O. B. (prašymo padavimo data - 2000-01-17), anūkas J. R. S. (prašymo padavimo data - 2001-04-05) ir anūkas K. K. S. ( prašymo padavimo data -2001-04-19).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau -Kauno miesto skyrius) vedėjo 2012-10-17 pavedimu Nr. 8PAV-(14.8.1.)-18 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste (toliau - Komisija) 2013-03-08 vykusio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. N. turėtą žemę. Komisija nutarė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateikti dokumentai neįrodo, kas žemę valdė nacionalizacijos metu, nes J. N. mirė 1930-01-04, nutarė informuoti pretendentus ir jų įpėdinius apie galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo. 2013-03-12 Komisijos pasiūlyme Nr. 8PRT-(14.8.6.)-5 nurodyta, kad 2001-03-27 archyvo pažymėjimo Nr. 33 dėl buvusio savininko J. N. (miręs 1930-01-04) turėtos žemės bendro ploto 0,6000 ha (duomenys neskelbtini), nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto skyrius 2013-03-20 raštais Nr. 8SD-(14.8.94.)-783 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, Nr. 8SD-(14.8.94.)-784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir 8SD-(14.8.94.)-785 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ persiuntė pretendentams ir jų įpėdiniams 2013-03-12 Komisijos pasiūlymą Nr. 8PRT-(14.8.6.)-5. Kauno miesto skyrius 2013-06-21 gavo J. R. S. įpėdinės J. E. A. raštą, kuriame nurodyta, kad ji atsisako kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo. Kauno miesto skyrius 2013-08-01 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3710 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo J. E. A., kad jei ji nesikreips į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo, tai Kauno miesto skyrius bus priverstas kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio atstovė Neringa Šeškienė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus.

Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimu į pradinį pareiškimą (63 b.l.) bei į patikslintą pareiškimą (92 b.l.) palaikė pareiškėjų reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Suinteresuotas asmuo sutiko su faktu, kad J. N. sutuoktinė E. N. ir dukterys E. S. (N.) bei O. B. (N.) priėmė palikimą faktiškai valdydamos, kaip tai numatė palikimo atsiradimo momentu galiojusios Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnių nuostatos.

Suinteresuotas asmuo M. G. ir jos atstovas advokato padėjėjas Vytautas Breimelis teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą, prašė pareiškėjų reikalavimus tenkinti.

Suinteresuotas asmuo K. K. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškimas tenkintinas

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014-10-30 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo (36-45 b.l.). šiame pareiškime nurodyta, kad Nacionalinės  žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2013 m. kovo 12 d. pasiūlyme Nr. 8PRT-(14.8.6.)-5 nurodyta, kad 2001-03-27 archyvo pažymėjimo Nr. 33 dėl buvusio savininko J. N. (miręs 1930-01-04) turėtos žemės bendro ploto 0,6000 ha (duomenys neskelbtini), nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto skyrius 2013-03-20 raštais Nr. 8SD-(14.8.94.)-783 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, Nr. 8SD-(14.8.94.)-784 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir 8SD-(14.8.94.)-785 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ persiuntė pretendentams ir jų įpėdiniams 2013-03-12 Komisijos pasiūlymą Nr. 8PRT-(14.8.6.)-5.Kauno miesto skyrius 2013-06-21 gavo J. R. S. įpėdinės J. E. A. raštą, kuriame nurodyta, kad ji atsisako kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo.

Iš J. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7642 nustatyta, kad 2001 m. balandžio 5 d. J. R. S. (pareiškėjos J. E. A. tėvas bei pareiškėjos O. S. sutuoktinis) pateikė prašymą Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinos N. E., J. išlikusį nekilnojamąjį turtą 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. 7642 16 lapas) bei  prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio J. N. išlikusį nekilnojamąjį turtą 0,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. 7642 14 lapas)

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į J. N. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, visų pretendentų atžvilgiu buvo priimti įsakymai ir sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. N. 0,60 ha valdytą žemę. Kauno apskrities viršininkas 2008-06-02 J. R. S. už 0,0317 ha parengė išvadą Nr. 2160 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ į Molėtų miestą, Utenos apskr., bei ją persiuntė Utenos apskrities viršininko administracijai (20-21 b.l.). Taip buvo atkurtos nuosavybės teises J. R. S. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0317 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,0861 ha žemės sklypą (vertė 3239 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) (34-35 b.l.). Kauno apskrities viršininko 2009-03-19 sprendimu Nr. 9441 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste J. R. S.“ ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-01-2465 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės J. R. S. į jo senelio J. N. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 0,6000 ha žemės sklypo jam priklausančios dalies - 0,1500 ha dalį - 0,1083 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0516 ha žemės sklypą Nr. 104, bei už 0,0567 ha žemės išmokant 685 Lt kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) (25-26 b.l.). 2001-12-11 mirus J. R. S., jo turtą paveldėjo pareiškėjos J. E. A. ir O. S. (19 b.l.), 2009-07-30 Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. B. išdavė papildomą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-4009 (29 b.l.), pagal kurį pareiškėjos O. S. (1/4 dalis) ir J. E. A. (3/4 dalys), paveldėjo kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) už atkurtas nuosavybės teises J. R. S. į nekilnojamojo turto dalį pagal Kauno apskrities viršininko sprendimą 2009-03-19 Nr. 9441. 2009-08-24 Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. B. išdavė papildomą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-4457 (30-31 b.l.), pagal kurį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2009-03-19 sprendimu Nr. 9441 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. R. S.“ (25-26 b.l.) ir tos pačios datos įsakymu Nr. 02-01-2465 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ (27-28 b.l.), paveldėjo O. S. (1/4 žemės sklypo dalis) ir J. E. A. (3/4 žemės sklypo).

Valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2009-10-12 neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1 P-13063, vadovaudamasi Kauno apskrities

viršininko 2009-03-19 sprendimu Nr. 9441, perdavė pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-4009, pareiškėjoms J. E. A. ir O. S., TEO LT, AB 280 ir AB 93 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt (32-33 b.l.).

Kauno apskrities viršininkas 2009-02-21 J. R. S. už 0,0100 ha parengė išvadą Nr. 2353 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ į Kaišiadorių r., Kauno apskr. (23-24 b.l.). Pareiškėjų teigimu išvada nėra realizuota.

Tokiu būdu J. R. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio J. N. iki 1940 m. nacionalizuotą žemę. Byloje kilęs ginčas dėl to, kad nuosavybės teisės į J. N. žemę buvo atkurtos neteisėtai, kai šis asmuo nacionalizacijos metu jau buvo miręs, o kitų asmenų nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nėra išlikę.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 str. įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Teismas civiliniame procese nagrinėdamas byloje pateiktus dokumentus (kurių žemėtvarkos skyriui nepakako atkurti nuosavybės teisių), daro išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Byloje pateiktoje 2001 03 27 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. N-33 (18 b.l.) nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde 1938 m. spalio 31 d. Žemės rūšiavimo komisijos Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos rūšimis suskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas N. J., (duomenys neskelbtini)turėjęs viso 0,6 ha žemės bei pastebėta, kad daugiau žinių apie J. N. (duomenys neskelbtini)kaime iki 1940 metų turėtą žemę nepilnai išlikusiuose archyvinių fondų dokumentuose nėra; žemės sklypų planai bei privačių notarų dokumentai archyve nesaugomi.

Aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Aukščiau paminėtas rašytinis įrodymas patvirtina, kad N. J. iki savo mirties 1930 m. sausio 4 d. (8 b.l.), nuosavybės teise valdė 0,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Kauno apskrities Pažaislio valsčiuje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, todėl kas po J. N. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius.

Civilinių įstatymų 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams“. Iš byloje esančios rašytinių įrodymų matyti, kad po J. N. mirties liko pirmos eilės įpėdinės dvi jo dukterys – O. N. (B.) bei E. N. (S.). Be to, Civilinių įstatymų 1148 straipsnis nustatė, kad „žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe“. Taigi sutuoktinė, nors ir nebūdama priskirta prie įpėdinių pagal kraujo giminystę, po vyro mirties paveldėdavo ¼ dalį vyro turto. Reiškia, likusias ¾ J. N. turto dalis lygiomis dalimis paveldėjo jo dukterys – kiekviena po 3/8 dalis. Civilinių įstatymų 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui“. Tai reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Iš pareiškėjų, suinteresuoto asmens M. G. paaiškinimų, liudytojų D. S., I. G. parodymų nustatyta, kad po J. N. mirties ten gyveno ir žemės sklypu naudojosi jo sutuoktinė ir abi dukterys, tai yra, jos priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti. Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde 1938 m. spalio 31 d. Žemės rūšiavimo komisijos Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos rūšimis suskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas N. J., (duomenys neskelbtini) turėjęs viso 0,6 ha žemės, t.y. praėjus 8 metams po J. N. mirties jis vis dar nurodomas šio sklypo savininku, žemės sklypas į mažesnius nėra padalintas. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad šį žemės sklypą būtų paveldėję kiti J. N. giminaičiai, kiti fiziniai asmenys ar kad jis dar iki nacionalizavimo būtų atitekęs valstybei; tokių duomenų neturi ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. N. mirties (mirė 1930-01-04), E. N., E. S. ir O. B. faktiškai priėmė palikimą- E. S. ir O. B. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos po 3/8  dalis 0,6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., o E. N. valdė nuosavybės teise ¼  dalį 0,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl terminų atnaujinimo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių, praleisto termino trukmės, pareiškėjo nurodomų aplinkybių svarbos dėl kurių praleistas terminas ir šių aplinkybių įrodytinumo bei pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. R. S. 2001 m. balandžio 5 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. N. žemę. Skyrius, priėmęs pareiškėjo prašymą, trūkumų dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, savo išvadomis ir sprendimais nustatė teisę atkurti ir atkūrė jam nuosavybės teises į dalį J. N. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (20-28, 34-35 b.l.). Pareiškėjos po J. R. S. mirties paveldėjo jo turtą ir turtines teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jų sutuoktiniui ir tėvui bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, juo labiau, kad nuosavybės teisės J. R. S. ir kitiems pretendentams į J. N. žemę buvo iš esmės atkurtos. Aplinkybė, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, buvo nustatyta tik 2013 m. kovo 8 d. Nacionalinės  žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste susirinkime, kuriame buvo nustatyta, kad J. N. mirus 1930-01-04, pretendentų ir jų įpėdinių pateikti dokumentai neįrodo, kad J. N. nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemę. 2013-03-12 pasiūlymu Nr. 8PRT-(14.8.6)-5 (25 b. l.) Nacionalinė žemės tarnyba tik po daugiau nei 11 metų nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo informavo pareiškėjas, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka ir pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo. Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos, o taip pat ir J. R. S., dėl objektyvių priežasčių, t.y. tik 2013 m. kovo mėnesį nustačius, jog byloje nėra pakankamai įrodymų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo jų pateikti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į J. N. įpėdinių nacionalizacijos metu valdytą žemę praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjos prašo atnaujinti joms terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į J. N. paveldėtojų žemę, nurodydamos, kad O. S. sutuoktinis bei J. E. A. tėvas J. R. S., kurio turtą ir teises jos paveldėjo, įstatymo nustatytu terminu 2001 m. balandžio 5 d. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į J. N. žemę, valstybės institucijų visą laiką buvo pripažįstama, kad žemės savininkas buvo būtent J. N., tačiau aukščiau byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nacionalizacijos metu po sutuoktinio J. N. mirties šį turtą priėmusios palikimą valdė E. N., E. S. ir O. B.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė daugiau nei 11 metų, aplinkybės dėl trūkstamų dokumentų paaiškėjo tik 2013 m. kovo mėnesį, būtų nesąžininga ir neprotinga neišspręsti termino paties pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo atnaujinimo klausimo, nes vėliau šis klausimas galimai trukdytų sklandžiai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertina pareiškėjų teisėtus lūkesčius bei tai, jog 2001 m. balandžio 5 d. prašyme buvo nurodytas ankstesnis žemės valdytoją J. N. ir tik šiuo teismo sprendimu yra nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. N. mirties (mirė 1930-01-04), E. N., E. S. ir O. B. faktiškai priėmė palikimą- E. S. ir O. B. valdė nuosavybės teise po 3/8  dalis 0,6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o E. N. valdė nuosavybės teise ¼ dalį 0,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjų prašymas tenkintinas, įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turtą atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo patirtų pašto išlaidų suma (9,56 €) valstybei priteistina lygiomis dalimis iš pareiškėjų, nes turinčių priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi asmenų nebuvo (CPK 92, 93, str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N. mirties 1930-01-04, E. N., E. S. ir O. B. faktiškai priėmė palikimą- E. S. ir O. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 3/8 dalis 0,6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o E. N. nuosavybės teise valdė ¼ dalį 0,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti J. E. A. ir O. S. dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkių E. N., E. S. ir O. B. turtą.

Atnaujinti J. E. A., O. S. dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Priteisti valstybei iš J. E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,78 € (keturių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,78 € (keturių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.