Civilinė byla Nr. 2-11103-1154/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06669-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 28 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atstovui A. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litpresa“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Litpresa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl negautų pajamų atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2060 Eur negautų pajamų atlyginimo ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. su atsakove UAB „Litpresa“ (toliau – ir Atsakovė 1) sudarė leidinio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T-575, pagal kurią Atsakovė 1 perka iš ieškovės leidinius, juos parduoda mažmenine prekyba užsiimantiems savo kontrahentams (vienas iš kurių – UAB „Norfos mažmena“) ir už juos ieškovei sumoka sutartyje nustatytą kainą. Ieškovės teigimu, 2022 m. vasario 28 d. atsakovė UAB „Litpresa“ informavo ieškovę, kad UAB „Norfos mažmena“ (toliau – ir Atsakovė 2) nurodė išimti iš prekybos ieškovės leidinį „Laisvas laikraštis“, nors kovo mėnesiui numatyti leidiniai jau buvo parengti. Atsakovės 2 nurodymu Atsakovei 1 ženkliai sumažinus iš ieškovės perkamų leidinių kiekį, ieškovė negavo iš anksto planuotų gauti pajamų.

2.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Norfos mažmena“ (Atsakovė 2) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 2 nurodė, kad ieškovės leidžiamą laikraštį „Laisvas laikraštis“ platino 2021 m. kovo 1 d. ilgalaikės didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 21/002, pasirašytos su UAB „Litpresa“, pagrindu, sutarčių su ieškove nebuvo pasirašiusi ir neturėjo ieškovei jokių įsipareigojimų dėl prekybos jos leidiniais. Atsakovė 2 turi prekių grąžinimo teisę pagal sutarties Nr. 21/002 5.8, 5.10 punktus, ja ir pasinaudojo, todėl elgėsi teisėtai. Atsakovė 2 nebuvo įsipareigojusi nupirkti iš Atsakovės 1 konkretų ieškovės leidinių kiekį. Atsakovei 2 priėmus sprendimą nebeprekiauti ieškovės leidiniu, Atsakovė 1 jai jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl to nepareiškė, o su ieškove jos sutartiniai santykiai nesieja.

3.       Atsakovė UAB „Litpresa“ (Atsakovė 1) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 1 nesutikimą su ieškiniu grindė argumentais, kad ieškovė, reikalaudama negautų pajamų atlyginimo, neįrodė Atsakovės 1 civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės ir atsakovės UAB „Litpresa“ sudarytos sutarties Nr. T-575 4.3 punktu Atsakovė 1 įsipareigojo siekti kuo didesnių leidinio pardavimų, tačiau nei šis punktas, nei kitos sutarties nuostatos neįpareigojo Atsakovės 1 pirkti konkretaus kiekio ieškovės leidžiamo leidinio egzempliorių. Atsakovė UAB „Litpresa“ pažymėjo, kad ir atsakovė UAB „Norfos mažmena“ neįsipareigojo iš jos įsigyti konkretaus leidinių kiekio. Atsakovės 1 teigimu, žalos dydis nėra preziumuojamas, taigi ieškovė turi įrodyti savo patirtus nuostolius, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė 1 ieškovei pagal jų sudarytos sutarties 4.5, 5.2 punktus pateikdavo debetinį aktą neparduotų ir grąžintų leidinių kiekiui ir mokėdavo tik už faktiškai parduotus leidinius, taigi ieškovės nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip jos numatytos ir negautos pajamos.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. D. paaiškino, kad ieškinio reikalavimo pagrindas yra atsakovių neteisėti veiksmai. Atsakovės 2 atsakomybės pagrindas yra draudžiamų veiksmų atlikimas, todėl tai, kad ieškovė su Atsakove 2 nėra sudariusi sutarties, reikšmės neturi. Ieškovės atstovo nuomone, Atsakovės 2 žodinis reikalavimas Atsakovei 1 nebetiekti ieškovės leidinio reiškia išpuolį prieš laisvą spaudą ir, priešingai nei teigia atsakovės, tai yra kišimasis į leidinių turinį, nes išpuolis įvykdytas vienu metu visose prekybos vietose uždarant opozicinius laikraščius. Ieškovės teigimu, tai atlikta vadovaujantis specialiųjų tarnybų informacija, o pastarųjų kišimasis į spaudos laisvę yra neteisėtas ir negali būti toleruojamas. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pažeidė visą eilę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nuostatų. Pasak ieškovės, atsakovės teigia, kad nesikišo į leidinio turinį, tačiau iš prekybos pašalino tuos, kas joms neįtiko. Ieškovės ir Atsakovės 1 sutartis neleidžia dėl bet kokių priežasčių pašalinti tiekėją. Atsakovės melagingai teigia, kad pirkėjai buvo nepatenkinti ir nebuvo paklausos, tokie motyvai yra išgalvoti. Anot ieškovės, atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai. Tai nereiškia, kad nesant sutarties Atsakovė 2 už savo neteisėtus veiksmus neatsako. Ieškovės įsitikinimu, atsakovių veikla buvo koordinuota, ja siekiama sužlugdyti laisvą spaudą ir ją monopolizuoti, rinkoje paliekant tik vieną neva teisingą laikraštį. VIĮ įpareigoja sudaryti sąlygas laisvai konkurencijai, tuo tarpu atsakovių veiksmai ją pažeidžia. Ieškovės nuomone, tai sudaro pagrindą deliktinei Atsakovės 2 atsakomybei taikyti. Atsakovės, bendrais veiksmais padariusios žalos ieškovei, turi atsakyti solidariai. Jų veiksmai, ieškovės teigimu, nepatenka į rūpestingo ir padoraus elgesio ribas. Atsakovė 1 įsipareigojo siekti kuo didesnio leidinio pardavimo, bet Atsakovei 2 atsisakius prekiauti ieškovės leidiniu, net nepasiteiravo Atsakovės 2, kodėl prekyba buvo nutraukta. Ieškovė nurodė, kad pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto, nes turėjo stabilų skaitytojų ratą, o dėl atsakovių veiksmų tiražas sumažėjo 4 kartus, dėl to išaugo ir leidinio spausdinimo kaina. Ieškovė nurodė, kad negautas pajamas paskaičiavo pagal vidutinį pardavimų skaičių, nes jas sudėtinga įrodinėti, neaišku, kokios pajamos būtų gautos, tai priklausytų nuo konkrečių pardavimų kas mėnesį, be to, sumažinus leidinių tiražą, didėja jų spausdinimo kaina, todėl negautų pajamų neįmanoma įvertinti tiksliai. Prašė patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovės UAB „Norfos mažmena“ atstovas advokatas Valdas Pumputis teismo posėdyje palaikė prašymą ieškinį atmesti, papildomai nurodydamas, kad iš ieškovės atstovo paaiškinimų neaišku, ką ieškovė įvardija kaip savo patirtą žalą – ar negautas pajamas, ar pabrangusį spausdinimą, todėl kyla abejonių dėl ieškovės nuostolių fakto ir dydžio. Atsakovės 2 atstovo teigimu, nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo, kuris įpareigotų Atsakovę 2 prekiauti ieškovės leidiniu neribotą laiką, be to, Atsakovė 2 sutartį buvo sudariusi tik su Atsakove 1, sutartis pakankamai lanksti, jos 5.8, 5.10 punktuose numatyta Atsakovės 2 teisė grąžinti prekes, pasinaudojimas šia teise nėra neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovės 2 kontrahentė Atsakovė 1 jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nereiškė. Atsakovės 2 ir ieškovės sutartiniai santykiai nesiejo. Atsakovė 2 į ieškovės veiklą nesikišo, jos leidinio turinio nevertino, o atsisakė prekiauti ieškovės leidiniu dėl pirkėjų nusiskundimų, tokią teisę pagal sutartį su Atsakove 1 turėjo.

6.       Atsakovės UAB „Litpresa“ atstovas advokatas Rokas Kairelis teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje galima kelti tik sutartinės atsakomybės klausimą, o ieškovės teiginiai apie galimą sąmokslą prieš ją yra už šios bylos ribų. Šioje byloje svarbiausias klausimas yra tai, buvo ar nebuvo pažeista su ieškove sudaryta sutartis. Ieškovė remiasi sutarties 4.3 punktu, tačiau šis punktas neįpareigoja Atsakovės 1 nupirkti iš ieškovės konkretų jos leidinių kiekį. Atsakovė 1 veikė tik kaip tarpininkė ir neturėjo pareigos ginti ieškovės interesus prie Atsakovę 2, bylos šalis siejo verslo santykiai. Atsakovės 1 atstovas pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog jos pateikti žalos dydžio skaičiavimai yra netikslūs. Be to, negautos pajamos pagal teismų praktiką turi būti grynasis pelnas, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokio pelno ji neteko. Ieškovės pelno (nuotolių) ataskaita už 2021 m. laikotarpį rodo, kad ieškovė dirba nuostolingai, pelno negauna.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ir atsakovė UAB „Litpresa“ 2020 m. kovo 18 d. sudarė Leidinio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T-575 (toliau – ir Sutartis) (b. l. 36-39), kurios 1.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas (Atsakovė 1) perka iš pardavėjo (ieškovės) leidinius, priima juos, perparduoda juos mažmenininkams, su kuriais pirkėjas turi sudaręs sutartis, ir už juos sumoka sutartyje nustatytą kainą ir nustatyta tvarka. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad pirkėjas (Atsakovė 1) įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovei) už parduotus leidinius 5.2 punkte numatytais terminais. Pagal Sutarties sąlygas, nustatančias atsiskaitymo tvarką, pardavėjas visam pirkėjui parduotų leidinių kiekiui kas mėnesį išrašo sąskaitą faktūrą (5.1 punktas), o pirkėjas įsipareigoja apmokėti per einamąjį mėnesį nupirktų ir grąžintų leidinių (laikraščių) skirtumą per 50 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (5.2 punktas). Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja siekti kuo didesnio leidinio pardavimų.

8.       Atsakovė UAB „Norfos mažmena“ į bylą pateikė 2021 m. kovo 1 d. UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytą ilgalaikę didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 21/002 (toliau – ir Atsakovių sutartis) (b. l. 64-72), kurios 1.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas (Atsakovė 1) įsipareigoja perduoti savo pagamintas ar įgytas prekes (-ę) pirkėjui (Atsakovei 2) nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams, o pirkėjas – priimti užsakytas prekes ir sumokėti už jas sutartą prekių kainą šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Pagal Atsakovių sutarties 5.8 punktą pirkėjas turi teisę grąžinti prekes pardavėjui, o pardavėjas įsipareigoja savo sąskaita ir transportu pirkėjo nurodytu laiku, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie grąžinimą gavimo, pasiimti grąžinamas prekes iš nurodytos vietos, pasirašydamas grąžinimo dokumentus. Jei per 3 darbo dienas pardavėjas nepateikia pretenzijos, laikoma, kad jis pritarė grąžinimui ir pirkėjas turi teisę išskaičiuoti grąžinamų prekių kainą iš priklausančių mokėjimų. Pagal Atsakovių sutarties 5.10 punktą pirkėjas taip pat turi teisę bet kada (kai prekės nepaklausios, pasibaigus sezonui ar akcijai, pasikeitus jų kainai mažmeninėje ir didmeninėje rinkoje, kai prekės nerealizuojamos daugiau kaip du mėnesius ir kt.), grąžinti prekes pardavėjui.

9.       Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimo el. paštu duomenų (b. l. 14-16) matyti, kad 2022 m. kovo 1 d. ieškovei buvo išsiųstas Atsakovės 1 atstovo el. laiškas, kuriame nurodyta, jog Atsakovė 1 gavo žodinį Atsakovės 2 reikalavimą nebetiekti ieškovės leidinio. Laiške taip pat nurodyta, kad, Atsakovės 2 nuomone, tai reikėjo padaryti seniai. Atsakovė 1 ieškovę informavo, kad kol kas dar ima jos leidinį, tačiau ir iš kai kurių kitų prekybininkų atstovų sulaukė reikalavimų netiekti ieškovės leidinio. Atsakovė 1 pastebėjo, kad ribojančių ieškovės leidinio patekimą į prekybos vietas gali atsirasti ir daugiau, nes informacija kinta labai greitai, taip pat nurodė, kad priežasčių ieškovė gali teirautis pati susiradusi kontaktus internete; Atsakovė 1 raštiškų nurodymų neturi ir jų nereikalaus.

10.       Ieškovė tokį Atsakovės 1 pranešimą vertina kaip neteisėtus veiksmus, lėmusius ieškovės nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurias ji planavo ir tikėjosi gauti šalims tinkamai vykdant Sutartį. Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad už jos nuostolius solidariai su Atsakove 1 atsakinga ir Atsakovė 2, nes Atsakovės 2 veiksmai neatitinka rūpestingo ir padoraus elgesio kriterijų. Ieškovės teigimu, Atsakovė 2, be jokių priežasčių atsisakiusi prekiauti ieškovės leidiniu, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl jai kyla deliktinė atsakomybė. Šalių ginčo dėl to, kad Atsakovė 2 atsisakė prekiauti ieškovės leidiniais, o Atsakovė 1 apie tai informavo ieškovę ir sumažino iš ieškovės perkamų leidinių kiekį, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovės ir Atsakovės 1 sudaryta Sutartis nėra nutraukta.

11.       Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovę ir Atsakovę 1 siejo sutartiniai santykiai, kilę iš jų sudarytos Sutarties, ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovės nuostolių atlyginimą kildinamas iš šios Sutarties, todėl jis vertintinas kaip reikalavimas taikyti Atsakovei 1 sutartinę atsakomybę. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

12.       Šalis, reikalaujanti taikyti kitai šaliai sutartinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti jos sąlygas: neteisėtus veiksmus (kurie sutartinės atsakomybės atveju, minėta, reiškia sutarties pažeidimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

13.       Iš ieškovės ir Atsakovės 1 sudarytos Sutarties sąlygų matyti, kad Atsakovė 1 prisiėmė pareigą pirkti iš ieškovės leidinius ir perparduoti juos mažmenininkams, su kuriais Atsakovė 1 turi sudariusi sutartis, ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą ir nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Iš šios Sutarties sąlygos spręstina, kad ieškovė sutiko su tuo, jog Atsakovės 1 prisiimta pareiga nupirkti iš ieškovės leidinius susieta su Atsakovės 1 sutartiniais santykiais su kitais asmenimis, veikiančiais mažmeninės prekybos srityje, su kuriais Atsakovė 1 turi sudariusi sutartis. T. y šalys, sudarydamos Sutartį, numatė, kad Atsakovė 1 ne pati parduoda leidinius, bet perparduoda juos savo kontrahentams. Ieškovę tokia sąlyga tenkino. Iš Sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo (5.1, 5.2 punktai) matyti, kad Atsakovė 1 įsipareigojo sumokėti ieškovei tik už jos kontrahentų faktiškai parduotus ieškovės leidinius. Jokių sąlygų, kurios įpareigotų Atsakovę 1, pavyzdžiui, nupirkti ne mažesnį kaip nustatytą leidinių kiekį ar nupirkti konkrečiai įvardytą leidinių kiekį, Sutartyje nėra. Taip pat Sutartyje nenustatyta jokių sankcijų ar kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių Atsakovei 1 už tai, kad ieškovės pateikti leidiniai nebuvo parduoti, iš ko būtų galima spręsti apie Atsakovės prisiimtą konkrečiai apibrėžtą įsipareigojimą parduoti tam tikrą ieškovės leidinių kiekį. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Atsakovė 1 Sutartimi neprisiėmė pareigos nupirkti konkretų ieškovės leidinių kiekį. Pažymėtina, kad pati ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu to neteigė, tokių Sutarties nuostatų nenurodė ir tuo nesirėmė.

14.       Vienas iš pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia ir tai, kad niekas negali versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarčių laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai naudojasi pasirinkimo laisve ir patys sprendžia, sudaryti ar nesudaryti tam tikrą konkrečią sutartį, kokiomis sąlygomis ją sudaryti, taip pat pasirenka, su kuo jie nori sudaryti sutartį. Be to, sutartis paprastai yra dvišalis sandoris, taigi tai yra dviejų šalių suderintos valios, įgyvendinant jų laisvę sudaryti sutartį, rezultatas.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė sudarė Sutartį su Atsakove 1 tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos Sutartyje. Ieškovė byloje neteigė, kad sutartis sudaryta dėl suklydimo, apgaulės ar kitų priežasčių, apribojusių ieškovės laisvą valią apsispręsti sudaryti sutartį, pasirinkti sutarties kontrahentą, susitarti dėl sutarties sąlygų. Ieškovė nesirėmė tuo, kad Sutarties sąlygos neatitinka tikrosios šalių valios ar pažeidžia imperatyviąsias teisės normas. Taigi, Sutarties ar pavienių jos sąlygų teisėtumo ir privalomumo jos šalims ieškovė neginčijo.

16.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, susitarusi su Atsakove 1 dėl savo leidinių platinimo tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos šalių sudarytoje Sutartyje, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad Atsakovė 1 ieškovės leidiniais prekiaus (perparduos kitiems pardavėjams), t. y. Sutartį vykdys, kitokiomis sąlygomis nei šalys susitarė, pvz., nupirks iš ieškovės konkretų kiekį ar ne mažesnį nei nustatytą kiekį leidinių ir pan., nes tokių prievolių Atsakovė 1 Sutartimi neprisiėmė, o ieškovė pagal Sutartį neįgijo tokios reikalavimo teisės į Atsakovę 1. 

17.       Ieškovė reikalavimą taikyti Atsakovei 1 civilinę atsakomybę grindžia Sutarties 4.3 punktu, kuriame nustatyta, kad Atsakovė 1 įsipareigoja siekti kuo didesnio leidinio pardavimų. Teismo vertinimu, ši Sutarties sąlyga nenustato Atsakovei 1 konkrečiai apibrėžtų įpareigojimų, todėl pati savaime negali lemti sutartinės atsakomybės Atsakovei 1 taikymo. Sutarties 4.3 punkto sąlyga vertintina kaip nustatanti Atsakovei 1 pareigą elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi. Kita vertus, net ir nesant Sutarties 4.3 punkto sąlygos, pareiga sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai yra bendrojo sąžiningumo principo išraiška sutarčių teisėje (CK 6.158 straipsnis), o sutarties šalių kooperavimosi, bendradarbiavimo pareigos yra apibrėžtos CK 6.200 straipsnyje kaip sutarties vykdymo principai.

18.       Vadovaujantis pirmiau išdėstytais principais, pripažintina, kad Atsakovei 1, kaip ir ieškovei, tenka pareiga Sutartį vykdyti tinkamai, laikantis įstatymų, Sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų, dalijantis Sutarčiai įvykdyti reikiama informacija, laiku pranešant apie kliūtis, trukdančias vykdyti Sutartį, ir pan.

19.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio ieškovės ir Atsakovės 1 susirašinėjimo el. paštu matyti, kad Atsakovė 1 pranešimą apie tai, jog Atsakovė 2 atsisakė prekiauti ieškovės leidiniais, ieškovei išsiuntė 2022 m. kovo 1 d. (ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad apie tai ji buvo informuota 2022 m. vasario 28 d.). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad apie sumažinamas leidinio prekybos apimtis Atsakovė 1 ieškovę informavo pirmadienį, o leidinius ieškovė turėjo pateikti ketvirtadienį, tačiau nepatikėjusi Atsakovės 1 pateikta informacija ir galvodama, kad Atsakovė 1 pajuokavo, ieškovė atidavė leidinį spausdinti nesumažinusi jo tiražo. Iš šių aplinkybių matyti, kad Atsakovė 1 ieškovę informavo laiku, t. y. ieškovė turėjo galimybę sumažinti leidinio tiražą ir išvengti nuostolių dėl leidinio spausdinimo atsiradimo, tačiau nepasitikslinusi gautos informacijos (tuo atveju, jeigu ja abejojo) prisiėmė riziką spausdinti didesnį kiekį leidinių nei bus parduota. Ieškovė taip pat nesirėmė ir aplinkybėmis, kad ji būtų mėginusi imtis veiksmų ir ieškoti galimybių parduoti leidinį kitiems platintojams, bet tokių galimybių nebuvo.

20.       Iš išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad Atsakovė 1 elgėsi nesąžiningai ir dėl nebendradarbiavimo su ieškove sukėlė jai nuostolių. Tokių aplinkybių byloje nustatyta nėra. Pažymėtina, kad ieškovė tokiomis aplinkybėmis ir nesirėmė, ji teigė, kad nuostolius patyrė dėl sumažintos leidinių prekybos apimties, t. y. dėl to, kad jos leidiniais neteisėtai atsisakė prekiauti Atsakovė 2 ir atitinkamai jų dalies atsisakė ir Atsakovė 1.

21.       Nustačius, kad Atsakovė 1 Sutartimi nebuvo prisiėmusi prievolės parduoti konkretų ieškovės leidinių kiekį, akivaizdu, kad ji tokios prievolės ir negalėjo pažeisti, o bendrųjų sutarties šalies sąžiningo elgesio reikalavimų pažeidimo nagrinėjamu atveju Atsakovės 1 veiksmuose nenustatyta. Taigi, pagrindo konstatuoti Atsakovės 1 neteisėtus veiksmus, kaip jos sutartinės atsakomybės sąlygą, byloje nėra.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, kuri remiasi įrodinėtinomis aplinkybėmis. Atsakovės 1 neteisėtų veiksmų įrodinėjimo našta tenka ieškovei, reikalaujančiai taikyti Atsakovei 1 civilinę atsakomybę. Teismo vertinimu, ieškovė Atsakovės 1 neteisėtų veiksmų neįrodė. Vien tai, kad Atsakovė 1 nesikreipė į Atsakovę 2 ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pastaroji atsisakė prekiauti ieškovės leidiniu, nereiškia Atsakovės neteisėtų veiksmų kaip jos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. Sutarties pažeidimo. Iš Atsakovės 1 pranešimo matyti, kad Atsakovės 2 pozicija buvo išreikšta aiškiai, iš pateiktos formuluotės („tai reikėjo padaryti jau seniai“) matyti, kad sprendimas buvo ne spontaniškas, o apsvarstytas ir pasvertas, Atsakovių sudarytos sutarties sąlygos nesuteikė teisės Atsakovei 1 reikalauti iš Atsakovės 2 prekiauti konkrečiomis Atsakovės 1 tiekiamomis prekėmis, taigi Atsakovės 1 nesikreipimas į Atsakovę 2 nevertintinas kaip galėjęs pakeisti Atsakovės 2 poziciją.

23.       Konstatavus, kad Atsakovės 1 neteisėti veiksmai byloje nenustatyti, juolab nėra pagrindo išvadai, jog neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei nuostolių, atliko Atsakovė 2. Jau minėta, ir ieškovė to neneigia, kad ieškovės ir Atsakovės 2 sutartiniai santykiai nesiejo, ieškovė nebuvo sudariusi sutarties su Atsakove 2 dėl savo leidinių platinimo, taigi ji negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad Atsakovė 2 vykdys tam tikras prievoles ieškovės atžvilgiu, nes tokių prievolių ieškovei Atsakovė nebuvo prisiėmusi. Ieškovė pasirinko sudaryti Sutartį su Atsakove 1 ir savo leidinius platinti susitarimo su Atsakove 1 pagrindu, taigi tik savo kontrahentei ji ir gali reikšti reikalavimus, jeigu ši sutartines prievoles pažeidė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad sutarties uždarumo principas lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, kt.).

24.       Ieškovės argumentus, kad Atsakovei 2 civilinė atsakomybė kyla delikto pagrindu, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, kt.). Tuo ji skiriasi nuo deliktinės atsakomybės, kurios tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis buvo iki teisės pažeidimo, t. y. ginti tikrumo interesą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo, t. y. ji gina savo teisę gauti tai, ką, jos teigimu, ji pagrįstai tikėjosi gauti esant tinkamai vykdomai Sutarčiai dėl jos leidinių platinimo. Kitais žodžiais tariant, pareikštu reikalavimu ieškovė siekia atsidurti toje padėtyje, kurioje ji būtų, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Tačiau sutartiniai santykiai ieškovės su Atsakove 2 nesiejo, taigi Atsakovė 2 nėra atsakinga už ieškovės lūkesčių, kildinamų iš sutartinių santykių, (ne)patenkinimą.

25.       Ieškovė teigia, kad Atsakovės 2 neteisėti veiksmai pasireiškė bendros atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, tačiau pagal turinį šią pareigą aiškina kaip pareigą prekiauti ieškovės leidžiamu leidiniu (neatsisakyti juo prekiauti). Tokia pareiga, akivaizdu, Atsakovei 2 gali kilti tik iš sutartinių santykių. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties uždarumo principas nesuteikia teisės ieškovei, nesančiai Atsakovių sutarties šalimi, kištis į atsakovių sutartinius santykius ir reikalauti konkrečių veiksmų pagal Atsakovių sutartį atlikimo. Pažymėtina, kad jeigu pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidžiama vykdant sutartį, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, išaiškino, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio. Kasacinio teismo vertinimu, sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimas, prioritetą suteikiant sutartinės atsakomybės taikymui (t. y. išaiškinant, kad sutartinė atsakomybė apima ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą) itin svarbus ir reikšmingas tampa tais atvejais, kai sutarčiai įvykdyti pasitelkiami tretieji asmenys (CK 6.257 straipsnis). Tokiu atveju deliktinės atsakomybės taikymas pasitelktam trečiajam asmeniui reikštų įstatymo ir sutarčių apibrėžto rizikos paskirstymo tarp sutartinių santykių dalyvių, tuo pačiu ir sutarties uždarumo principo paneigimą.

26.       Remiantis šiuo išaiškinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad deliktinės atsakomybės taikymas Atsakovei 2, su kuria ieškovė nėra sudariusi sutarties dėl leidinių platinimo, paneigtų ieškovės ir Atsakovės 1 sudarytos Sutarties bei Atsakovių sutarties uždarumo principą, todėl reikalavimus dėl savo teisių, kylančių iš sutartinių santykių, pažeidimo ieškovė gali reikšti tik savo kontrahentei Atsakovei 1, o ne siekti deliktinės atsakomybės taikymo už prievolės, kurios prigimtis yra išimtinai sutartinė, pažeidimą asmeniui (Atsakovei 2), su kuriuo jos sutartiniai santykiai nesieja. Taigi, nustačius, kad Atsakovė 2 neturėjo prievolės pirkti iš ieškovės jos leidinius, nes šalių sutartiniai santykiai nesiejo, teisinio pagrindo konstatuoti Atsakovės 2 neteisėtus veiksmus nėra.

27.       Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai atsakovėms dėl negautų pajamų atlyginimo, pareikšti ieškinyje nurodytu pagrindu, neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų kaip jų civilinės atsakomybės sąlygos, pripažintini nepagrįstais, todėl atmestini. Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, kitų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas nebetenka teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

28.       Teismas šioje byloje išaiškino ieškovei jos pareigą įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 243 straipsnis). Taip pat teismas siūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, t. y. pasitelkti profesionalaus teisininko – advokato arba advokato padėjėjo – pagalbą, ir atidėjo teismo posėdį, sudarydamas ieškovei tokią galimybę, tačiau ieškovė ja nesinaudojo (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 161 straipsnis). Ieškovei neįrodžius atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys, kuriuo prašoma taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovių nuostolių atlyginimą, negali būti patenkintas, todėl ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.  

29.       Ieškovės teiginiai dėl laisvos spaudos žlugdymo, dėl konkurencijos visuomenės informavimo srityje ribojimo, taip pat dėl to, kad atsakovės veikė ne savo valia, bet valdžios institucijų ar saugumo tarnybų nurodymu ar dėl jų įtakos, vertintini ne kaip teisiniai argumentai, bet kaip deklaratyvūs pareiškimai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti, be to, jie peržengia nagrinėjamoje byloje sprendžiamo civilinio ginčo tarp privačių juridinių asmenų ribas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas šių ieškovės teiginių nevertina ir dėl jų nepasisako.

30.       Taip pat nepagrįstai ieškovė šioje byloje rėmėsi VIĮ nuostatų pažeidimu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės kišosi į ieškovės leidinio turinį ar kitais veiksmais ribojo jos saviraiškos, informacijos laisvę, o atsakovių sutartinių pareigų pažeidimo nenustatyta. VIĮ reglamentuoja viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 straipsnio 1 dalis), t. y. šis įstatymas yra viešosios teisės aktas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas privatus šalių ginčas, nesusijęs nei su informacijos rinkimu, rengimu, nei jos sklaida, taip pat šioje byloje nesprendžiama ir negali būti sprendžiama dėl valstybės institucijų įgaliojimų viešosios informacijos valdymo srityje.

31.       Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo (atsakovų) atsikirtimai į ieškinį. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29, 30 punktai). Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; kt.). Teismas taip pat neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Šioje byloje, minėta, buvo sprendžiamas privačių juridinių asmenų civilinis ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako ir neanalizuoja ieškovės bendro pobūdžio argumentų, kad buvo pažeistos ne tik jos, bet ir kitų leidėjų, kuriuos ieškovė vadina opozicine žiniasklaida, teisės, taip pat kad jas sutartinai pažeidė ne tik atsakovės, bet ir kiti (ieškovės aiškiai net neįvardyti) asmenys, nes tokiais teiginiais keliami klausimai, kurie peržengia šios bylos nagrinėjamos ribas.

32.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nevertina kitų šioje byloje šalių išsakytų argumentų, nes jie nagrinėjamam ginčui nebeturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Litpresa“ už advokato atstovavimo paslaugas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 937,75 Eur. Atsakovė UAB „Norfos mažmena“ advokato paslaugoms apmokėti patyrė 400 Eur išlaidų. Byloje pateikti atsakovių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Ieškinį atmetus, atsakovės UAB „Litpresa“ 937,75 Eur išlaidos ir atsakovės UAB „Norfos mažmena“ 400 Eur išlaidos atlygintinos, jų atlyginimą priteisiant iš ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“.

34.       Byloje taip pat patirta 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litpresa“ (juridinio asmens kodas 225430990) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (juridinio asmens kodas 305440939) 937,75 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ (juridinio asmens kodas 110778328) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (juridinio asmens kodas 305440939) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (juridinio asmens kodas 305440939) 26,88 (dvidešimt šešis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė