Administracinė byla Nr. I-2689-815/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03769-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms Vilniaus apygardos probacijos tarnybai, Kauno apygardos probacijos tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. P. su 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį:
1.1. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – iš atsakovės Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Lt;
1.2. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – iš atsakovės Kauno apygardos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Lt.
Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) (b. l. 1–4).
2. Atsakovė Vilniaus apygardos probacijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).
3. Atsakovė Kauno apygardos probacijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–32).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 9-10, 27, 36-37). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Ernestas Spruogis