Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-5427-957/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04629-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriui/įgaliotam asmeniui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi/įgaliotu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. leido įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti statybos pagalbinius darbus I. N. (I. N.) (Ukrainos pilietis), gim. (duomenys neskelbtini), įmonės statybos objektuose Belgijos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties, nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą nustatytos tvarkos, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV), apie darbuotojo I. N. įdarbinimą, vieną dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. birželio 15 d., galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad I. N. atvažiavo į ES uždirbti ne iš statybos darbų, o pasipelnyti iš įmonės. Pagal duotus dokumentus matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. padarė avariją, tai tada I. N. ir atvyko į ES. Su I. N. nesusipažino, tai tuo metu kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, direktorius gamybai Ukrainos pilietis O. V. (O. V.), kuris buvo vienintelis akcininkas. Jo pareigos buvo vadovauti gamybinei, finansinei, ekonominei veiklai ir atsakyti už ją, tvirtinti bendrovės vidaus darbo taisykles ir pan. Jis (t. y. V. K.) buvo komercijos direktorius ir vienintelė pareiga buvo vadovauti ūkinei įmonės veiklai, sudarydavo darbo sutartis. Be to, buvo paskirtas direktoriumi, nes reikėjo prisijungti prie EPI sistemos, bet realiai direktoriaus veiklos nevykdė. Kai vadovavo įmonei, buhalteriją tvarkė mama S. K.. Įstatai buvo pasirašyti, jog realus įmonės valdytojas – O. V.. Su I. N., kuris Lietuvos Respublikoje buvo nuo rugsėjo 14 d., net susitikęs nebuvo. Pagal visą šitą buvo pasirašyti darbo nuostatai, kur I. N. galėjo atleisti tik pats savininkas, tačiau tų dokumentų neturi, nes ten nebedirba ir jam jie nepriklauso. Įmonės savininkas informavo, kad reikia paruošti tarpininkavimo raštą, prisijungti prie sistemos ir paduoti ambasadai. Darbo sutartį sudarė rugsėjo 17 d. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra liepos 3 d. ir liepos 2 d. sutartys, tačiau, kas tai per sutartys nežino, jų nėra matęs, jas pamatė tik darbo ginčų komisijoje, nes parašas ir vardas yra ne jo, bet matosi, kad rašė ne lietuvis, nes parašyta „liepa 03“, o ne „liepos 03“ ir taip per visas sutartis. Dėl I. N. susisiekęs telefonu O. V. 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje pasakė, kad reikės paruošti sutartis, kurias perduos I. N.. Paruošė darbo sutartį prieš rugsėjo 14 d., kad atvažiavęs į Lietuvą I. N. jau galėtų dirbti. Dokumentus dėl įdarbinimo padavė O. V. į rankas, po to O. V. atnešė pasirašytą kopiją, buhalterė I. N. priėmė į darbą bei pranešė visoms institucijoms. Jis (t. y. V. K.) buvo įmonės direktorius, bet visa veikla užsiiminėjo savininkas O. V., kadangi jis priėjimo prie banko, prie turto neturėjo, taip pat ir antspaudo neturėjo. Iki rugsėjo mėn. pradžios apie I. N. iš vis nežinojo. Sužinojo tik tada, kai jis teikė dokumentus į ambasadą, tačiau kada tai buvo, pasakyti negali, nes nebeturi dokumentų. Darbo ginčų komisijoje paaiškino apie tris sutartis. Viena sutartis, kuri buvo rugsėjo mėn., pasirašyta, kai I. N. buvo Lietuvoje ir turėjo būti dar dvi sutartys: viena – jeigu dirba Lietuvoje ir kita – jeigu I. N. siunčiamas į užsienį. Turėjo būti dar dvi sutartys, kurios pateiktos ambasadai, tačiau jų neturi ir nežino, kurios datos jos turėjo būti. Ambasada turėtų turėti tas sutartis, viena sutartis turėjo būti Ukrainoje Lietuvos ambasadoje. Tas sutartis sudarinėjo įmonės savininkas ir ten turėjo būti įmonės savininko O. V. parašai. Viena rugsėjo 14 d. sutartis yra originali. Jis (t. y. V. K.) pats pasirašė ant vienos sutarties, o ant kitų sutarčių nepasirašė. Nežino, kaip byloje atsirado „A1“ forma dokumentas, nes darbo ginčų komisijai parodė originalų „A1“, kur yra jo pavardė, tai ten ir datos skirtingos ir ponia, kuri išdavė šį „A1“, yra kitokio vardo ir pavardės.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas T. V. apklausiamas teisme paaiškino, kad V. K. jiems yra žinomas, nes jis su mama steigia įmones, kurių valdymas eigoje perduodamas Ukrainos piliečiams. Be to, V. K. jau baustas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalų darbą. Asmuo tiesiogiai nedalyvauja įmonės valdyme, bet pagal „Registrų centrą“ yra vadovas ir sudarinėja darbo sutartis. Dabar matosi ta pati situacija, šis pažeidimas gaunasi anksčiau nei asmuo buvo nubaustas prieš tai. V. K. nesiorientuoja įmonės valdyme, bet posėdžio metu pripažino, kad vadovavo įmonei, o dabar jau kratosi atsakomybės.
Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus T. V. 2019 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1978-2019 matyti, kad jame nurodyta V. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeisti teisės aktų reikalavimai, ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Be kita ko, V. K. nurodė, jog aplinkybes paaiškins teisme (b. l. 2).
Iš 2019 m. spalio 23 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015-0843 matyti, kad nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo atliktas tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), kurios direktorius yra V. K., gavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriuje gautą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų pirmininkės L. M. tarnybinį pranešimą dėl galimai I. N. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose Belgijos Respublikoje. Šiame nelegalaus tyrimo akte nurodoma, kad VDI darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama darbo byla, pagal ieškovo I. N. prašymą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus įmonės dokumentus ir VSDFV duomenimis, ieškovas I. N. dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. 2018 m. rugpjūčio 17 d. 4.00 val. I. N. vairuodamas įmonei priklausantį automobilį „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vokietijoje pakliuvo į eismo įvykį, policija surašė protokolą. Darbo ginčų komisijos nuomone, įmonės automobilį gali vairuoti išimtinai tik jos darbuotojas arba automobilį išsinuomojęs asmuo. Įmonė duomenų, patvirtinančių, kad tarp jos ir I. N. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, nepateikė. Buvo nustatyta, kad Potsdamo (Vokietija) prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl I. N. pasišalinimo iš eismo įvykio, sumokėjus į valstybės kasą 300 JAV dolerių. 2018 m. rugpjūčio 17 d. įmonės akcininkas O. V. per „Viber“ siuntė darbuotojams žinutes, kuriose aiškiai nurodo, kokia informacija turi būti teikiama Belgijos pareigūnams, jeigu būtų atliekamas koks nors patikrinimas. Viename iš laiškų pabrėžiama, kad negalima sakyti, jog darbuotojai į Belgiją atvyko tiesiai iš Ukrainos, o reikia sakyti, kad iš pradžių jie dirbo Lietuvoje, o vėliau įmonė sutvarkė dokumentus komandiruotei ir išsiuntė į Belgiją. 2018 m. spalio 14 d. per „Viber“ nuo O. V. atsiųstoje žinutėje I. N. nurodyta „už butą rugsėjo mėn. Briuselyje – 26,66“. Tarp įmonės ir I. N. darbo sutartis Nr. 07.03 buvo pasirašyta 2018 m. liepos 3 d. Taip pat tarp įmonės ir I. N. 2018 m. liepos 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 07.03. Minėtos darbo sutartys sudarytos skirtingomis datomis, tačiau registracijos numeriai vienodi. VSDFV pranešimas apie I. N. neperduotas. Informacijos patikrinimui pateikta „A1“ forma, kurioje nurodyta, kad asmuo yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, data nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 3-25).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu – direktoriumi nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 23 d. vadovu buvo O. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo vadovu ir laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (b. l. 26).
I. N. 2019 m. vasario 1 d. paaiškinime nurodė, kad visas su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas apmokėjo iš asmeninių lėšų, jokių darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių nebuvo gauta. 278 Eur sumą pervedė 2018 m. gruodžio 26 d. ir 495 Eur sumą – 2019 m. sausio 3 d., daugiau jokių pinigų negavo. Paskutinė darbo diena Belgijoje buvo 2018 m. lapkričio 15 d. Jokių buhalterinių dokumentų (išskyrus sutartis), patvirtinančių darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių išmokėjimą, nepasirašė. Iš O. V. atsiųstų SMS žinučių kopijų matyti, kad reikalauja pateikti jam išdirbtas valandas. Pasak I. N., dėl dienpinigių parašai suklastoti, jis buvo Belgijoje nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., tai matyti ir iš SMS susirašinėjimo ir iš atgalinio bilieto iš Belgijos į Varšuvą, jokių sumų jis negavo. Pasiaiškinime dėl kelionės nurodė, kad kaip matyti iš Vokietijos policijos protokolo bei iš antspaudų pase, kad važiuodamas iki Belgijos firmos automobiliu per Lenkiją ir Vokietiją, pateko į avariją, buvo išrašyta 300 JAV dolerių dydžio bauda. Baudos, išlaidų degalams, nuolatinio bilieto kainos ir jo papildymo sumos, firma nekompensavo. Be kita ko, iš SMS ir mokėjimo kvito kopijos matyti, kad pirko vizą ir pervedė pinigus į O. V. sąskaitą, taip pat nuolat nuskaičiuodavo pinigus kažkokioms baudoms, o vėliau iš viso bandė įbauginti grėsme gyvybei. Jis ten važiavo dirbti tinkuotoju. Elektriku dirbti negalėjo, nes neturi leidimo dirbti su elektra, nebuvo pavestas saugumo technikos instruktažas, neatliktas sveikatos patikrinimas. Jis (t. y. I. N.) nėra buvęs Lietuvoje (b. l. 27).
I. N. 2019 m. vasario 13 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. jam buvo suteikta Lietuvos viza ir uždėtas spaudas pase, sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis 2018 m. liepos 16 d. pradeda darbą. 2018 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartis, kurią darbdavys pateikė komisijai yra suklastota, ji pasirašyta jo suklastotu parašu. Dėl A-1 pažymos paaiškino, kad ji išduodama kiekvienam darbuotojui ir patvirtina, jog toks darbuotojas draustinas socialiniu draudimu Lietuvos teritorijoje. Šiuo atveju tokią pažymą galėjo išduoti ir įregistruoti tik VSDFV Užsienio išmokų tarnyba. Be to, iš atgalinio bilieto Belgija-Varšuva matyti išvykimo autobusu iš Briuselio data ir laikas, o iš spaudų pase – kada kirto Lenkijos sieną. Dirbant Belgijoje užsienio darbuotojams yra privaloma „Limosa“ deklaracija, kurią reikia gauti iki pradedant darbą ir įregistruoti internete. Šiuo atveju darbdavys to nepadarė, tuo pažeisdamas įdarbinimo tvarką ir suteikdamas nelegalaus darbuotojo statusą. Darbdavio duomenimis, Belgijoje buvo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. spalio 31 d., todėl akivaizdu, kad šis terminas nesutampa su deklaracijos terminu. Be kita ko, nurodoma, kad firma savo įsipareigojimų nevykdė, neišmokėjo darbo užmokesčio, nekompensavo komandiruotės, kitų išlaidų. Jeigu darbuotojai vyksta į ilgesnes nei 30 dienų trukmės komandiruotę į Europos Sąjungos šalis, jam taikomi Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti minimalūs teisinės pagalbos standartai, darbdavio įsipareigojimas mokėti minimalų užsienio valstybės (Belgijos) darbo užmokestį, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas (b. l. 28-29).
Iš darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi I. N., gim. (duomenys neskelbtini), kaip užsienietį, turintį vizą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Tuo tarpu laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo nedraudiminis (b. l. 33-34).
Iš paso kopijos matyti, kad I. N. buvo suteikta „D“ tipo (ilgalaikė) viza vieneriems metams, galiojanti Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 15 d. Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 16 d. kirto Lenkijos sieną, o 2018 m. lapkričio 18 d. įvažiavo į Lenkiją (b. l. 35).
Iš byloje esančios „A1“ pažymėjimo formos dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų kopijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. liepos 15 d. I. N. buvo suteiktas šis pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, jog jis yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir neprivalo mokėti įmokų kitoje valstybėje narėje. I. N., dirbantis pagal darbo sutartį, darbdavio bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiamas dirbti į Belgiją (b. l. 36-38).
Iš komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų kopijos matyti, kad komercijos direktorius vadovauja ūkinei įmonės veiklai – sudaro darbo sutartis su darbuotojais, pasirašyta V. K. (b. l. 42-43).
Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad per EPIS e. paslaugų portalą V. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. liepos 3 d. buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo darbo pagrindu Ukrainos piliečiui I. N.. Daugiau laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. dėl minėto Ukrainos piliečio, per EPIS e. paslaugų portalą jokie tarpininkavimo raštai teikti nebuvo (b. l. 66).
O. V. notariškai patvirtintame pareiškime nurodoma, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 17 d. laikotarpiu jis buvo firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir jos direktorius, kurio pareigos buvo darbuotojų paieška, atleidimas iš darbo, darbų paskirstymas ir organizavimas, statybos objektų paieška, darbo užmokesčio paskirstymas bei finansinės, ūkinės veiklos vykdymas (b. l. 73-74).
V. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, asmuo nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuota, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Šios bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Nors pats V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltės dėl nurodyto administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad pagal dokumentus matyti, jog I. N. 2018 m. rugpjūčio 17 d. padarė avariją, tai tada jis ir atvyko į ES. Su I. N. nesusipažino, iki rugsėjo mėn. pradžios apie I. N. iš vis nežinojo, tai tuo metu kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, direktorius gamybai Ukrainos pilietis O. V.. Jis (t. y. V. K.) buvo komercijos direktorius ir vienintelė pareiga buvo vadovauti ūkinei įmonės veiklai, sudarydavo darbo sutartis. Be to, buvo paskirtas direktoriumi, nes reikėjo prisijungti prie EPI sistemos, bet realiai direktoriaus veiklos nevykdė. Su I. N., kuris Lietuvos Respublikoje buvo nuo rugsėjo 14 d., net susitikęs nebuvo. Dėl I. N. susisiekęs telefonu O. V. 2018 m. rugsėjo mėn. pasakė, kad reikės paruošti sutartis, kurias perduos I. N.. Paruošė darbo sutartį prieš rugsėjo 14 d., kad atvažiavęs į Lietuvą I. N. galėtų dirbti. Dokumentus dėl įdarbinimo padavė O. V. į rankas, po to O. V. atnešė tą pasirašytą kopiją, o buhalterė I. N. priėmė į darbą bei pranešė visoms institucijoms. Darbo sutartį sudarė rugsėjo 17 d. O dėl liepos 3 d. ir liepos 2 d. byloje esančių sutarčių paaiškino, kad nežino, kas tai per sutartys, jų nėra matęs, nes parašas ir vardas yra ne jo. Taigi, nors V. K. neigia, jog tai jis su Ukrainos piliečiu I. N. buvo sudaręs darbo sutartį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas/įgaliotas asmuo, tačiau kaip matyti, jis iš esmės neginčija to fakto, kad I. N. buvo įdarbintas, o tokie jo parodymai iš dalies atitinka faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes. Konstatuotina, kad tokie V. K. parodymai nepaneigia jo kaltės, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad visa I. N. įdarbinimo procedūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvi nelegalaus darbo priedanga Belgijos Respublikoje. Šiame kontekste teismas pažymi, kad bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad objektyviai I. N., laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. esant darbo sutarties požymiams dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės statybos objektuose Belgijos Respublikoje ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nepateikus pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 5 d. Darbo ginčių komisijos sprendimo, kuris galiojantis ir nepanaikintas, matyti, kad nustatyta, jog V. N. objektyviai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Belgijoje (b. l. 9-12). Tai patvirtina I. N. pateiktas pareiškimas (paaiškinimas), trumposios tekstinės žinutės, duomenys apie eismo įvykį įmonės automobiliu ir kt. (b. l. 13-32).
Pastebėtina, kad nors V. K. ir neginčijo to, kad Ukrainos pilietis I. N. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje byloje vis tik konstatuotina tai, kad nelegaliai įdarbinus I. N. buvo pažeisti DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatai. Tokia išvada darytina sugretinus bylos įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą. Pirmiausia pažymėtina, kad iš byloje esančių darbo sutarčių Nr. 07.03 kopijų, sudarytų 2018 m. liepos 3 d. ir 2018 m. liepos 2 d., matyti, jog I. N. priimamas į darbą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriko bei tinkuotojo pareigose. Taip pat buvo susitarta dėl darbo sąlygų, nustatyta darbo pradžios data – 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 5-8). Iš byloje esančios „A1“ pažymėjimo formos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. liepos 15 d. I. N. buvo suteiktas šis pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, jog jis yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir neprivalo mokėti įmokų kitoje valstybėje narėje. I. N., dirbantis pagal darbo sutartį, darbdavio bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiamas dirbti į Belgiją (b. l. 36-38). Tačiau iš darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraudusi I. N., kaip užsienietį, turintį vizą vėlesniu laikotarpiu negu buvo susitarta minėtose darbo sutartyse – nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., o laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo nedraudiminis (b. l. 33-34). Šiame kontekste teismas pažymi, kad išties, apie šio asmens įdarbinimą buvo pranešta VSDFV, tačiau vėlesniu metu, nei darbo sutartyse numatyta darbo pradžia (b. l. 5-8). Pastebėtina, kad pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių sutarčių matyti, kad nėra nurodyta, jog I. N. darbo vieta bus Belgijos Respublikoje (b. l. 5-8). Todėl šiuo atveju yra taikomas reikalavimas pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyse numatyta darbo pradžia 2018 m. liepos 16 d., tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV teritoriniam skyriui turėjo pateikti ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. Tuo tarpu 2019 m. spalio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0843 nurodoma, kad pagal pateiktus įmonės dokumentus ir VSDFV duomenis, I. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. (b. l. 3-25). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus duomenis apie I. N. įdarbinimą tik 2018 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 33), buvo pažeistos DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Pats I. N. savo 2019 m. vasario 1 d. paaiškinime nurodė, kad Belgijoje jis buvo nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. (b. l. 27). Teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti tokiomis I. N. nurodytomis aplinkybėmis, nes tiek nelegalaus darbo tyrimo aktas, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, kad išties, I. N. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Vokietijoje, vairuodamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault“, pakliuvo į eismo įvykį (b. l. 13). Be to, vienas iš bendrovės vadovų O. V., dar tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. siuntė darbuotojams žinutes, nurodydamas kokia informacija turi būti teikiama Belgijos pareigūnams, jeigu būtų atliekamas koks nors patikrinimas (b. l. 3, 14). Ir iš byloje esančios paso kopijos matyti, kad I. N. 2018 m. rugpjūčio 16 d. kirto Lenkijos sieną, o 2018 m. lapkričio 18 d. įvažiavo į Lenkiją (b. l. 35). Todėl nekyla abejonių, jog išties, nurodytu laiku, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. I. N. faktiškai buvo ne Lietuvoje ir tai buvo žinoma buvusiam vadovui O. V. (b. l. 26), kuris siųstose žinutėse aiškiai nurodė, kokia informacija turi būti teikiama Belgijos pareigūnams, jeigu būtų atliekamas koks nors patikrinimas (b. l. 3-25). Esant aptartoms aplinkybėms, V. K. proceso metu nurodoma aplinkybė, kad su I. N. darbo sutartis buvo sudaryta tik rugsėjo 17 d. paneigta byloje esančiais įrodymais.
Kaip jau buvo minėta, kad nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. inkriminuotas nelegalus įdarbinimas ukrainiečio I. N., kuris atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jis nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant tokį asmenį privalu laikytis norminių teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Byloje esantys duomenys rodo, kad prieš įdarbinant Ukrainos pilietį I. N., jam nebuvo gautas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – darbo sutartys sudarytos 2018 m. liepos 2 ir 3 d., kuriose numatyta darbų pradžia 2018 m. liepos 16 d. Tuo tarpu „D“ tipo viza I. N. suteikta laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 15 d. (b. l. 35), kuri buvo suteikta pažeidžiant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. ji buvo pateikta pažeidžiant nustatytus reikalavimus pateikti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne pateikiant vizą nuo darbo sutartyje sutarto darbo pradžios laiko. Nagrinėjamu atveju, „D“ viza I. N. turėjo būti suteikta ne vėliau kaip 2018 m. birželio 29 d.
Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad I. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Belgijos Respublikoje kitu laikotarpiu – ankstesniu, nei buvo pranešta VSDFV apie I. N. įdarbinimą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. teismo posėdžio metu išsakytos aplinkybės apie tai, kad byloje esančios darbo sutartys liepos 2 d. ir liepos 3 d. yra fiktyvios, jog nieko nežino apie minėtas sutartis, kad jis sudarė darbo sutartį su I. N. tik 2018 m. rugsėjo 17 d., o iki tol apie šį asmenį nieko nežinojo, yra paneigtos bylos duomenimis. Visų pirma, net pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo paskirtas bendrovės direktoriumi ir buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymą. Antra, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad išties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu – direktoriumi nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo V. K. (b. l. 26), kuris pagal komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, buvo įgaliotas sudaryti darbo sutartis su darbuotojais (b. l. 42). Kartu pastebėtina, kad pats V. K. teismo posėdyje parodė, kad jis direktoriumi buvo paskirtas tik todėl, kad tik jis galėjo prisijungti prie EPI sistemos. Šiame kontekste teismas pažymi, jog užklausus Migracijos departamentą dėl to, koks asmuo per EPI sistemą teikė tarpininkavimo raštus dėl Ukrainos piliečio I. N. įdarbinimo, gautas atsakymas, jog būtent V. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, per EPIS e. paslaugų portalą 2018 m. liepos 3 d. buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo darbo pagrindu Ukrainos piliečiui I. N. (b. l. 66). Pastarasis dokumentas paneigia V. K. teiginius apie tai, kad apie I. N. jis sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, ar vasaros pabaigoje. Kartu, sugretinus minėtame Migracijos departamento rašte pateiktą informaciją apie tai, kad dėl I. N. V. K. kreipėsi 2018 m. liepos 3 d. su aplinkybe, kad būtent šią dieną sudaryta ir viena iš byloje esančių darbo sutarčių su I. N., teismas sprendžia, kad V. K. apie šias sutartis aiškiai žinojo ir nėra pagrindo spręsti apie jų fiktyvumą. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu minėtų sutarčių V. K. nepasirašė, jis aiškiai apie jas žinojo, laikė jas objektyviai sudarytomis, nes tuoj po to per EPI sistemą kreipėsi su tarpininkavimo raštu į Migracijos departamentą dėl nacionalinės vizos išdavimo ne dėl kokių kitų priežasčių, o būtent darbo pagrindu (b. l. 66). V. K. teismo posėdžio metu pateikė notariškai patvirtintą O. V. pareiškimą apie tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 17 d. laikotarpiu jis buvo firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir jos direktorius, kurio pareigos buvo darbuotojų paieška, atleidimas iš darbo, darbų paskirstymas ir organizavimas, statybos objektų paieška, darbo užmokesčio paskirstymas bei finansinės, ūkinės veiklos vykdymas (b. l. 73-74). Vis tik šis dokumentas neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad juridinių asmenų vadovų teisės ir pareigos nustatytos jų pareiginiuose nuostatuose bei įmonės steigimo dokumentuose. Kaip jau buvo minėta, iš komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad būtent V. K. pareiga buvo sudaryti darbo sutartis su darbuotojais (b. l. 42-43), atitinkamai būtent jis turėjo pareigą jas pateikti kompetentingoms institucijoms. Tuo tarpu iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad laikotarpiu, kai buvo sudaroma darbo sutartis su I. N., t. y. nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo būtent V. K. (b. l. 26). Taigi būtent V. K., kaip įmonės vadovui, kyla atsakomybė dėl nelegalaus Ukrainos piliečio I. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu įdarbinimo.
Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi/įgaliotu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. leido įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti statybos pagalbinius darbus I. N. įmonės statybos objektuose Belgijos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties, nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą nustatytos tvarkos, nustatyta tvarka nepranešė VSDFV, apie darbuotojo I. N. įdarbinimą, vieną dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. birželio 15 d., galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku V. K. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl V. K. skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), įvertinama ir V. K. asmenybė – jauno amžiaus, dirbantis, administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 40-41), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. K. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį lygų sankcijos minimumui.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti V. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju V. K., kaip jau buvo minėta savo kaltę neigė, nenurodė ir aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis V. K. ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad V. K. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti V. K. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio eurų (1 000 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19107321473.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjas Marijus Kursevičius