Civilinė byla Nr. 2S-219-803/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37015-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.20.1.; 3.5.20.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“  atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Minera“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko fondas“, antstolis A. N..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio veiksmų, nustatant iš varžytynių parduodamo areštuoto nekilnojamojo turto vertę, pagrįstumo bei teisėtumo.  

2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ kreipėsi į antstolį A. N. su skundu, prašydama  panaikinti antstolio A. N. 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininkės UAB „EMILĖ“ prašymą bei nustatyti 45 dienų terminą turto vertinimui pateikti.

3. Pareiškėja skunde nurodė, jog atliekant vykdymo veiksmus turto vertei nustatyti, buvo priimtas patvarkymas skirti turto vertinimo ekspertizę, kurią pavesta atlikti UAB „OBER - HAUS“ turto vertintojui M. M.. Antstolis, remdamasis turto vertinimo ekspertize, 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu nustatė nekilnojamojo turto vertę bei išaiškino, jog skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bei tai, jog skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (2016 m. rugsėjo 6 d.) gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nurodė, jog nesutikdamas su nustatyta turto verte teikė prieštaravimus ir prašė skirti 45 dienų terminą įrodymams pateikti, tačiau antstolis 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu atsisakė tenkinti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, nurodydamas, jog proceso įstatymas nenumato 45 dienų termino įrodymams pateikti, bei nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 25 d. turto vertinimui pateikti. Manė, jog antstolio nustatytas terminas (tik 5 dienos) nuo patvarkymo gavimo dienos yra objektyviai per mažas ir nepakankamas turto vertinimui atlikti bei pateikti, kadangi turto vertinimo procedūra vykdoma keliais etapais, be to, ir teismo eksperto kvalifikaciją turinčių ekspertų užimtumas yra didesnis nei į teismo ekspertų sąrašą neįrašytų turto vertintojų. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše yra tik apie 20 teismo ekspertų, galinčių atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, iš kurių ne visi veiklą vykdo Vilniaus mieste, o ekspertai, su kuriais pavyko susisiekti, nesutiko per tokį trumpą laiką atlikti turto vertinimo ekspertizės (b. l. 1-3).

4.  Antstolis  A. N. 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu skolininko skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, jog UAB „EMILĖ“ pateikti prieštaravimai nemotyvuoti, nenurodyti argumentai, kuriais skolininkas nesutinka su eksperto nustatyta turto verte ir kuriais remiantis yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, o prašymas nustatyti 45 dienų terminą nepagrįstas. Pažymėjo, jog patvarkymo surašymo dieną antstoliui nepateikta jokių papildomų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kaina yra per maža, o  pateikus teismo eksperto vertinimą turto įkainojimo klausimas gali būti svarstomas iš naujo (b. l. 4-5).

5. Išieškotoja UAB „Šiaulių  banko turto fondas“  atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad įkainodamas skolininkės turtą antstolis vadovavosi teisės normomis  ir rėmėsi UAB „OBER-HAUS“ ekspertizės aktuose nustatytomis turto vertėmis. Kadangi pareiškėja nepateikė pagrįstų motyvų dėl turto įkainojimo, antstoliui nebuvo pagrindo abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, dėl ko nebuvo ir pagrindo skirti naują turto ekspertizę. Pažymėjo, jog proceso įstatymas nenumato 45 dienų termino įrodymams pateikti, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Nurodė, jog turtas pardavinėjamas iš pirmųjų varžytynių, todėl termino nustatymas papildomiems įrodymams pateikti nebeturi prasmės (b. l. 9-10).

6. Išieškotoja UAB „Minera“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir išieškotojo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepime nurodytiems (b. l. 12-13).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos UAB „EMILĖ“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

8. Teismas įvertino pareiškėjos 2016 m. lapkričio 10 d. 7:35 val. (iki skundo nagrinėjimo 2016 m. lapkričio 10 d. 10:00 val.) pateiktus rašytinius įrodymus – UAB „Lituka“ ir Ko 2016 m. lapkričio mėn. banko pastato turto vertės nustatymo ataskaitą, išrašus iš e- varžytynės sistemos, iš kurių matyti, jog 2016 m. lapkričio 7 d. varžytynių metu už 940 320 Eur parduotas pastato – banko, inžinerinių tinklų – šilumos trasos ir žemės sklypo nuomos teisė, esantys (duomens neskelbtini) (varžytynių Nr. 125251), o komercinių patalpų varžytynės  (varžytynių Nr. 128250) neįvyko, ir sprendė, jog  skundo nagrinėjimas dėl termino nustatymo įrodymams pateikti realių teisinių pasekmių nesukels, todėl vertins veiksmų teisėtumą retrospektyviai.

9. Teismas atsižvelgė į šalių išdėstytus argumentus, vykdomojoje byloje esančius duomenis ir sprendė, jog antstolis neturėjo pagrindo abejoti atliktu turto vertinimu  ir nustatyta turto kaina, dėl ko pagrįstai nenustatė papildomo termino įrodymams pateikti. Teismas vertino skolininkės  teiginius  dėl galimai didesnės turto vertės nei nustatyta kaip deklaratyvaus pobūdžio, pagrįstą tik pareiškėjos nuomone bei samprotavimais. Pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, jog atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių bent preliminarių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

10. Pažymėjo, kad pačių prieštaravimų pateikimo metu nėra tiek svarbu, kad būtų pateikta (teismo) eksperto išvada, kadangi prieštaravimų motyvai, nesutikimas su kaina gali būti preliminariai grindžiamas ir kitais rašytiniais įrodymais, svarbu, kad nurodyti argumentai, pateikti įrodymai sukeltų abejonę dėl realios turto rinkos vertės.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog sprendžiant papildomos/pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo klausimą, būtina nustatyti, ar prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti papildomą ekspertizę. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nereiškė antstoliui prieštaravimo turto vertinimą atliekančios UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, taip pat nereiškė nušalinimo ekspertui, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų bei nepateikė įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė.

12. Teismas sprendė, jog ekspertizės aktai yra išsamūs, juose nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl pritarė antstolio nuomonei, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Pažymėjo, kad pareiškėja, siekdama išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo pasinaudoti įstatyme jai numatyta teise siūlyti savo turto pirkėją.

13. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skundą pateikė galimai nesusipažinusi su ekspertizės aktais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias ji teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo kaip neaptartas ekspertizės aktuose, iš tiesų aptartos (b. l. 37-43). 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „EMILĖ“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės,  panaikinant antstolio A. N. 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

14.1. skolininkė antstoliui prašymą dėl 45 dienų termino suteikimo teikė siekiu įrodyti kitokią turto vertę, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant skolininkės, kaip tiesiogiai suinteresuotos turto vertės nustatymu, teises ir teisėtus interesus;

14.2. nors teismas nurodo, jog nėra svarbu pateikti eksperto išvadą, kadangi šios aplinkybės preliminariai gali būti pagrįstos kitais rašytiniais įrodymais, tačiau teigdamas, jog nesutikimas su ekspertizės metu nustatytąja verte turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais, prieštarauja savo teiginiams. Tam, kad būtų galėjęs pateikti konkrečius įrodymus, ir buvo reikalingas papildomas laikas, kadangi per tris dienas nėra objektyviai įmanoma atlikti ekspertizę ar gauti kitus konkrečius įrodymus;

14.3. prašymo esmė buvo ne pagrįsti netinkamą turto vertinimą, bet nurodyti argumentus, pagrindžiančius akivaizdų poreikį nustatyti papildomą terminą pateikti įrodymus, pagrindžiančius skolininkės teiginius dėl netinkamo turto vertinimo;

14.4. tinkamas turto vertės nustatymas yra prioritetinis vykdymo proceso tikslas, kurio nevykdymas gali turėti neigiamų bei reikšmingų padarinių  ne tik skolininkei, bet ir kitoms vykdymo proceso šalims, o nesuteikus skolininkei galimybės pateikti kitokią turto vertę pagrindžiančius įrodymus, nebuvo atsižvelgta į esminius vykdymo proceso principus;

14.5. teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog skolininkė, siekdama išvengti turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo pasinaudoti įstatyme numatyta teise siūlyti savo pirkėją, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas turto vertės nustatymo klausimas ir negali būti grindžiamas antstolio patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 58-60).

15. Suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, kadangi turto vertinimą atliko turto vertinimo kvalifikaciją turintys asmenys, o skolininkė eksperto nenušalino bei nenuginčijo ekspertizės rezultatų. UAB „OBER-HAUS“ vertintojas M. M. turi aukščiausią turto vertintojo eksperto kvalifikaciją, o skolininkės pateiktą nustatytą turto vertę atliko UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojas R. Č. ir asistentas A. P., kurie neturi eksperto kvalifikacijos, dėl ko jų išvados negali būti prilyginamos eksperto kvalifikaciją turinčio asmens išvadoms. Pažymi, jog skolininkė ir pasibaigus 45 dienų terminui, skaičiuojamam nuo patvarkymo priėmimo dienos, papildomų įrodymų ar dokumentų dėl antstolio nustatytos turto vertės nepateikė. Taip pat pažymi, jog varžytynėse turtas parduotas už 940 320 Eur sumą, kuri artima antstolio nustatytai turto, esančio Savanorių pr. 15A, Vilniuje, turto vertei, dėl ko darytina išvada, jog antstolio nustatyta parduoto turto vertė maksimaliai artima kainai, esančiai laisvoje rinkoje (b. l. 72-74).

16. Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti tapačiais argumentais kaip ir suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ (b. l.76-78).

17. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. atsiliepimo į atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliantė ginčija antstolio veiksmų pagrįstumą, nustatant parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto vertę, įrodinėdama, jog antstolis, nustatydamas objektyviai per mažą terminą prieštaravimams dėl ekspertizės pateikti, be pagrindo netenkino pareiškėjos prašymo nustatyti ilgesnį terminą įrodymams, pagrindžiantiems apeliantės prieštaravimus, pateikti.    

     Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

19. Apeliantė UAB „EMILĖ“ 2017 m. kovo 14 d. iki civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka 2017 m. kovo 14 d. 10:30 val. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kartu pateikta ir UAB „Verslavita“ investicinio projekto vertinimo ataskaita Nr. VN-17-034.

20. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui keisti (papildyti atskirąjį skundą) draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Tokia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis). Iš apeliantės pateikto prašymo turinio matyti, jog apeliantė nurodo ne tik argumentus, kuriais grindžia naujų įrodymų prijungimo reikalingumą, bet iš esmės teikia paaiškinimus, tokiu būdu papildydama atskirojo skundo argumentus. Dėl nurodytos aplinkybės teismas sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti tokius apeliantės paaiškinimus.

21. Apeliantė teikia UAB „Verslavita“ investicinio projekto vertinimo ataskaitą Nr. VN-17-034, nurodydama, jog minėtas įrodymas pagrindžia dvigubai didesnę turto, esančio (duomens neskelbtini), vertę nei nustatyta 950 000 Eur vertė. Pažymėtina, jog rašytiniai įrodymai pateikti prieš atskirojo skundo nagrinėjimą 2017 m. kovo 14 d. 10:30 val., nors turtas apžiūrėtas  2017 m. vasario 20 d., todėl konstatuojama, jog toks veiksmas neatitinka CPK 7 straipsnio reikalavimų. Be to, kai apeliacinėje instancijoje pateikiami įrodymai prieš rašytinį posėdį, o nepateikiami duomenys, kad apie UAB „Verslavita“ investicinio projekto vertinimo ataskaitą Nr. VN-17-034 informuoti byloje dalyvaujantys asmenys, vertintina, jog pažeidžiamas CPK 12 straipsnis. Kita vertus, iš teikiamo apeliantės rašytinio įrodymo matyti, jog tai yra investicinio projekto vertinimo ataskaita, joje vertinta turto investicinė vertė su specialiomis prielaidomis (pvz. planuojami renovavimo – pristatymo darbai su atitinkamomis sąlygomis; 24 psl.), kai tuo tarpu antstolio paskirta ekspertizė yra skirta nustatyti realią turto rinkos vertę. Taigi apeliantės pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo objektu ir išieškojimo procese vykdomųjų veiksmų esme, siekiant patenkinti išieškotojo reikalavimą. Reali turto pardavimo kaina ir galima investicijos vizija (tokie kaip numatomas rekonstrukcijos leidimo gavimas, planuojamas pakeisti dalies pastato aukštingumas ir pan.) yra visiškai skirtingi dalykai, kurių vertinimui taikomi kiti metodai, o tai reiškia, jog apeliantės teikiamas rašytinis įrodymas neturi teisinės reikšmės vertinant antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi dėl nurodytų aplinkybių apeliantės teikiamas rašytinis įrodymas atsisakytinas priimti (CPK 178 straipsnis).

      Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0157/16/01434, Nr. 0157/16/01435, Nr. 0157/16/01436, Nr. 0157/16/01437, Nr. 0157/16/01438, Nr. 0157/16/01439 nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro 2016 m. gegužės 26 d. vykdomuosius įrašus Nr. 2300, Nr. 2301, Nr. 2302, Nr. 2303, Nr. 2304, Nr. 2305 dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko UAB „Emilė“ išieškotojų UAB „Šiaulių banko turto fondas“ (vykdomieji įrašai Nr. 2300, Nr. 2301, Nr. 2302) ir UAB „Minera“ naudai (vykdomieji įrašai Nr. 2303, Nr. 2304, Nr. 2305), nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus antstolis 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo skyrė skolininkui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę;  ją pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas turto vertintojui M. M. (v. b. Nr. 0157/16/01434, b. l. 166-168). UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikė antstoliui 2016 m. rugpjūčio 25 d. Ekspertizės aktus Nr. 2153 EKZ_2016 MMI VHAN, Nr. 2154 EKZ_2016 MMI VHAN, Nr. 2155 EKZ_2016 MMI VHAN, Nr. 2156 EKZ_2016 MMI VHAN, Nr. 2157 EKZ_2016 MMI VHAN (kompaktinis diskas su ekspertizės aktais; b. l. 57), remdamasis eksperto nustatyta verte antstolis 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu įkainojo turtą, tarp jo ir pastato-banko, inžinerinių tinklų-šilumos trasos ir žemės sklypo nuomos teisė, esančių (duomens neskelbtini) – 950 000 Eur; negyvenamosios patalpos-kavinės, esančios (duomens neskelbtini) – 310 000 Eur, taip pat išaiškino teisę reikšti prieštaravimus (v. b. Nr. 0157/16/01434, b. l. 184-186). Išieškotojams 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikus antstoliui prieštaravimus dėl turto, esančio (duomens neskelbtini), turto rinkos vertės nustatymo, bei paprašius skirti naują minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo skirta pakartotinė negyvenamosios patalpos-kavinės, esančios (duomens neskelbtini), turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Butas tau“ turto vertintojui Š. V. (v. b. Nr. 0157/16/01434; b. l. 189-190). Skolininkė UAB „EMILĖ“ 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašė antstolio nustatyti 45 dienų terminą įrodymams, pagrindžiantiems skolininkės prieštaravimus, pateikti, taip pat minėtu terminu sustabdyti bet kokius turto pardavimo veiksmus (v. b. Nr. 0157/16/01434; b. l. 193-194). Antstolis 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą, išaiškino, kad antstoliui pateikiamas vertinimas turi būti atliktas teismo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 25 d. (vykd. b. Nr. 0157/16/01434; b. l. 191-192).

23. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog dėl antstolio sprendimo  nesuteikti jai 45 dienų termino prieštaravimams dėl turto įvertinimo pagrįsti realiais faktiniais įrodymais, buvo atimta iš jos galimybė bent tokiu būdu dalyvauti turto vertinimo procese. Be to, šis argumentas yra praradęs aktualumą, nes apeliantė pasinaudojo galimybę kreiptis į UAB „Verslavita“.

25. Kaip jau buvo minėta, antstolis, įkainodamas skolininko turtą, nekilnojamojo turto, tarp jo ir esančio adresu Savanorių pr. 15A, Vilniuje, rėmėsi UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertintojo M. M. nustatyta rinkos verte. Apeliantė prieštaravimų dėl eksperto kandidatūros nereiškė (CPK 598 straipsnis, 682 straipsnis). Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, jog apskritai nežinojo apie atliekamą turto vertinimą, ji buvo informuota apie turto įkainojimą, jai buvo suteikta galimybė teikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuriuos, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir teikė. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog  apeliantei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti turto vertinimo procese, o tai, kad nesuteiktas papildomas apeliantės prašomas terminas, nelaikytina apeliantės procesinių teisių pažeidimu.

26. CPK numatyta galimybė reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, ir tuo atveju, jeigu atliktas turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi tam, kad nustatyta turto vertė sukeltų abejonių, prieštaravimai turi būti motyvuoti,  sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės ir paremti ne tik deklaratyviais teiginiais.

27. Nors nagrinėjamoje byloje apeliantė ir nurodė, kad antstolio suteiktas laikas yra per trumpas kitokią turto vertę pagrindžiantiems įrodymams pateikti, tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog turto įkainojimas neatitinka rinkos vertės, gali būti grindžiamas visais leistinais įrodymais, o ne tik turto įvertinimo pateikimu. Kita vertus, apeliantė nepateikė antstoliui jokių įrodymų apie tai, kad  ketina pavesti atlikti turto vertinimą pasirinktam vertintojui, kad derėjosi su teismo eksperto kvalifikaciją turinčiais vertintojais dėl  turto vertinimo ekspertizės atlikimo laiko, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek tiksliai galėtų užtrukti laiko prasme turto vertinimas (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė nei prieštaravimuose, nei teikdama skundą dėl antstolio veiksmų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais aplinkybės, jog turtas įvertintas žemesne nei rinkos vertė kaina, nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog antstolio A. N. patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą apylinkės teisme gautas 2016 m. spalio 12 d., skundžiama nutartis priimta beveik po mėnesio (2016 m. lapkričio 10 d.), apeliacinės instancijos teisme rašytinis posėdis paskirtas 2017 m. kovo 14 d., todėl beveik penkių mėnesių laikotarpis buvo daugiau negu pakankamas apeliantei pateikti įrodymus, pagrindžiančius  jos teiginį, jog antstolio paskirto eksperto nustatyta turto vertė yra mažesnė už rinkos kainą (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl  pareiga pagrįsti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą, tenka būtent apeliantei, tačiau apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme tokios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis).

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, 2016 m. lapkričio 7 d. varžytynių metu apeliantės turtas, esantis (duomens neskelbtini), kurio nustatyta vertė neva mažesnė nei rinkos vertė, parduotas už 940 320 Eur (b. l. 29-31), kai tuo tarpu iš antstolio 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo matyti, kad minėtas turtas įkainotas 950 000 Eur suma (vykd. b. 0157/16/01434; b. l. 185). Taigi vertintina, jog ir minėta aplinkybė patvirtina, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte.

29. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

30. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog antstolis bei jo veiksmus vertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės teiktų prieštaravimų nemotyvuotumą bei nenustatė pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertintojo atlikta turto, adresu Savanorių pr. 15A, Vilniuje, verte. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                 Rūta Petkuvienė