Civilinė byla Nr. e2S-154-253/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06823-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.1.14.3; 3.1.7.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos I. T. (Ž.) prašymo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. T. (Ž.) kreipėsi į teismą su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Juo prašė įpareigoti „ESO“ (AB „Energijos skirstymo operatorius“) įjungti elektrą ir dujas gyvenamajam objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarta nustatyti pareiškėjai 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
3. Teismas konstatavo, kad pagal reiškiamą reikalavimą ginčas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka – pareiškėja turėjo pateikti ieškinį, o ne prašymą. Pažymėta, kad pagal prašyme nurodytas aplinkybes neaiškios civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Pareiškėja nenurodė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kaip dalyvaujančio byloje asmens, nenurodė jo procesinės padėties. Pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra kilęs ginčas tarp jos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros, dujų įjungimo gyvenamajam objektui, nepateikė kitokių įrodymų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio, o prašydama ją atleisti nuo žyminio mokesčio nepateikė jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja I. T. (Ž.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį; priimti reikalavimą–prašymą; skubos tvarka įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ įjungti elektrą ir dujas nekilnojamajam objektui, adresu (duomenys neskelbtini), sudarant sutartį tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vartotojos I. T., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
4.1. Prašyme nurodytos aplinkybės nagrinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne prašymo priėmimo stadijoje.
4.2. Minėtas gyvenamasis namas yra pareiškėjos vienintelė gyvenamoji vieta, atjungus elektrą patirti nuostoliai. Pareiškėja teigia, kad į AB „Energijos skirstymo operatorius“ daug kartų kreiptasi su prašymu įjungti nekilnojamajam objektui, adresu (duomenys neskelbtini), elektrą ir dujas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ žodiniu tarpusavio susitarimu nurodė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
6. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai nustatyti pareiškėjos procesinio dokumento trūkumai ir skirtas terminas šiems trūkumams pašalinti.
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė įgyvendinama civilinio proceso įstatymų nustatytos tvarka. Suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo stadijoje sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis civilinio proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
8. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai (CPK 5 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja procesiniame dokumente (prašyme) pareiškė reikalavimą įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ įjungti elektrą ir dujas gyvenamajam objektui, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo (ieškinio) teisenos tvarka, todėl pareiškėja teismui turėjo pateikti procesinį dokumentą – ieškinį (CPK 5 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnis).
9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat jis turi atitikti šioje normoje nurodytus specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų procesinės padėtys. Kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, turi būti nurodytas jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti „ESO“ atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėja procesiniame dokumente AB „Energijos skirstymo operatorius“ nenurodė kaip dalyvaujančio byloje asmens, nenurodė kitų paminėtų duomenų. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėja turi aiškiai nurodyti ir identifikuoti atsakovą, kuriam reiškiami materialiniai reikalavimai.
10. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, be kitų keliamų reikalavimų, ieškovo pareiga yra tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) ir ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą). Tikslus ir suprantamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškinyje turi būti nurodyti ir prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš pareiškėjos prašymo neaiškios civilinės bylos nagrinėjimo ribos, nes prašyme pareiškėja nurodo aplinkybes, nesusijusias su įpareigojimu AB „Energijos skirstymo operatorius“ įjungti elektrą ir dujas gyvenamajam objektui. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių, jog yra kilęs ginčas tarp jos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros ir dujų įjungimo gyvenamajam objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi į nurodytą juridinį asmenį, tačiau nurodytus veiksmus nepagrįstai atsisakyta atlikti.
12. Viena vertus, ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, o taip pat, – kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tai reikšminga ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms pagrįsti tiektini įrodymai. Kita vertus, papildomi ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai taip pat gali būti pateikiami, o ieškinio faktinis pagrindas galutinai gali būti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, taip pašalinant likusias galimas kliūtis sklandžiai nagrinėti ieškinį (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).
13. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pareiškėja I. T. (Ž.) į bylą teikė papildomus įrodymus ir nurodė faktines aplinkybes. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo platesnio masto reikalavimą, nei nurodyta pradiniame prašyme dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, – įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ įjungti elektrą ir dujas nekilnojamajam objektui, adresu (duomenys neskelbtini), sudarant sutartį tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vartotojos I. T., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, byloje esančiame 2018 m. gruodžio 20 d. prašyme pareiškėja nurodo ir motyvus dėl dujotiekio šakos atkirtimo ir elektros atjungimo laiko, taip pat motyvus dėl sutarčių pripažinimo sudarytomis pagal Vyriausybės nustatytas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškinyje turi būti aiškiai nurodyti ieškovo reikalavimai ir nurodytos esminės aplinkybės ir motyvai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tad pareiškėja teismui teikiamame ieškinyje turi nurodyti konkretų reikalavimą ir esmines aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžia savo reikalavimus būtent konkrečiam atsakovui dėl įpareigojimo įjungti elektrą ir dujas gyvenamajam objektui.
14. Bylos duomenimis, pareiškėja už reiškiamus reikalavimus nesumokėjo žyminio mokesčio ir pareiškė prašymą ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti. CPK 83 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį.
15. Bylos duomenimis, iki pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata numato galimybę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad sumokėjo dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir nuo kokios likusios dalies prašo ją atleisti.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinį dokumentą trūkumus. Pareiškėja, teikdama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies, turi pateikti įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjai pateikus pirmosios instancijos teismui nurodytus įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, byloje esantys rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos turtinę padėtį turi būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Nustačius, kad atskirasis skundas nepagrįstas, skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kadangi pirmosios instancijos teismo skirtasis terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, terminas atnaujinamas ir pareiškėjai I. T. (Ž.) pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nustatytiems ir šioje nutartyje nurodytiems procesinio dokumento (prašymo) trūkumams pašalinti nustatytinas 10 dienų terminas, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad per nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai I. T. (Ž.) 10 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti nustatytus procesinio dokumento (prašymo) trūkumus.
Teisėja Albina Pupeikienė