Administracinė byla Nr. eAS-679-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02942-2021-5         

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1-7-201 „Dėl tarnybinės pagalbos skyrimo atlikti objektų techninius priešgaisrinius patikrinimus“ (toliau – ir Įsakymas) ta apimtimi, kuria jam pavedama tikrinti objektus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijose. Pareiškėjas taip pat teismo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. T. skundą dėl Departamento Įsakymo panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ                      5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Teismas išaiškino, jog Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo tvarka, t. y. kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (1 dalis), prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Teismas nurodydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentavo, jog praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios, o svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teismas išaiškino, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tuo atveju, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, skundą atsisakoma priimti. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundžia teismui 2021 m. liepos 19 d. Departamento Įsakymą, apie kurio priėmimą pareiškėjas sužinojo 2021 m. liepos 29 d., sprendė, kad Įsakymo apskundimo terminas baigėsi 2021 m. rugpjūčio 30 d. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi į teismą 2021 m. rugpjūčio 19 d., tačiau teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patikslintą skundą atsisakė priimti, nurodęs pareiškėjui, kad jis turi būti nagrinėjamas atskiroje byloje.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus vertino kritiškai. Teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo laikyti, jog terminą pareiškėjas skundui paduoti praleido dėl objektyvių, ekstraordinarių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad su skundžiamu Įsakymu susipažino tik 2021 m. liepos 29 d., grįžęs po kasmetinių atostogų, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo interesus atstovauja Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesinės sąjungos atstovų (teisininkų), vertino, kad šiuo konkrečiu atveju apskundimo tvarkos skundžiamame Įsakyme nenurodymas nėra esminę įtaką darant termino praleidimui priežastis, kadangi buvo priimti du skirtingo pobūdžio administraciniai aktai. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjui apie 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirmosios instancijos teismo nutartį tapo žinoma iš karto, pareiškėjas to taip pat neneigia, tačiau neaišku, kodėl pareiškėjas su atskiru skundu į teismą kreipėsi tik po savaitės, dėl šių aplinkybių nepasisakė ir pats pareiškėjas.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog šiuo atveju jis buvo aktyvus, veikė sąžiningai, atsakingai, rūpestingai ir protingai, konstatavo, kad dėl pareiškėjo valios buvo praleistas terminas šiam skundui paduoti, o pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir ekstraordinariomis, sudariusiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio                     2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III.

 Pareiškėjas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti jo skundą.

 Pareiškėjas, pasisakydamas dėl atsisakymo priimti nagrinėti jo skundą nepagrįstumo, nurodo, kad patikslintą skundą teismui pateikė nepraleidęs apskundimo termino, t. y. patikslintą skundą pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. Teismas atsisakė priimti patikslintą skundą, nors pareiškėjo manymu, skundas galėjo ir privalėjo būti nagrinėjamas kartu su ginču dėl 2021 m. liepos 7 d. įsakymo, nes tai yra vienarūšiai pavedimai, jų ginčijimas vienoje byloje leistų parodyti atsakovo neteisėtų veiksmų sistemiškumą ir mastą.

Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą apskųsti, kadangi ši nutartis neskundžiama. Todėl pareiškėjas buvo priverstas iš naujo įsivertinti savo teisines galimybes ginti savo teises ir kreiptis į teismą su nauju skundu, kuriame ginčytų atsakovo 2021 m. liepos 19 d. Įsakymą.

Pasisakydamas dėl praleisto termino atnaujinimo, pareiškėjas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo nuo pareiškėjo valios nepriklausantys veiksniai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Pareiškėjas paaiškina, kad su skundžiamu Įsakymu susipažino 2021 m. liepos 29 d. Susipažinęs su paminėtu Įsakymu nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų ir pateikė skundą teismui. Todėl pareiškėjo nuomone, atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą yra formalus, nepagrįstai motyvuojamas tariamai teisinio apibrėžtumo argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad po patikslinto skundo pateikimo, teismas nustatė maksimalų įmanomą terminą atsakovui pateikti nuomonę dėl patikslinto skundo priimtinumo, todėl nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą buvo priimta tik 2021 m. rugpjūčio 31 d. Sužinojęs, kad patikslintas skundas nepriimtinas, per 8 dienas kreipėsi į teismą, todėl pareiškėjo nuomone, jis į teismą kreipėsi operatyviai, per protingą terminą, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių (dėl atsakovo nuomonės dėl skundo priėmimo laukimo, teismo nutarties priėmimo) pareiškėjo skundo padavimo terminas buvo praleistas.

Pareiškėjas teigia, kad Departamento Įsakymas suformuluotas ydingai, t. y. jame nėra nurodomas administracinio akto apskundimo terminas, taip pat šio akto apskundimo tvarka. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs nutarčių, kuriose konstatuojama, kad ne kiekvienas Departamento priimamas įsakymas valdant vidaus tarnybą, gali būti skundžiamas kaip administracinis sprendimas. Teismas sprendė, kad darbdavio įsakymas dėl komisijos sudarymo nėra skundžiamas sprendimas ABTĮ prasme, todėl vien pareiškėjo atstovų pasitelkimas bei skundžiamo akto forma, pareiškėjo teigimu, nesuponuoja išvados, kad sprendimas yra savarankiškai skundžiamas administracinis aktas ir negali būti skundžiamas kaip sudėtinė sprendimo pavesti vykdyti užduotis kitose teritorijose, dalis.

Pareiškėjo tvirtinimu, Departamento praktika nenurodyti apskundimo tvarkos leidžia atsakovui manipuliuoti sprendimais, t. y. kilus ginčui vertinti, kad konkretus įsakymas nėra skundžiamas administracinis aktas arba nesukelia teisinių pasekmių, o kaip šiuo atveju – galėtų būti skundžiamas atskirai. Apibendrinęs atskirojo skundo motyvus, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybės, jog atsakovas žinojo apie pareiškėjo siekį nuginčyti nepagrįstą sprendimą ir, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų per ganėtinai trumpą laiką, nebuvo tinkamai įvertintos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

           Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

           Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl Departamento Įsakymo panaikinimo, kadangi į teismą kreipėsi tik             2021 m. rugsėjo 8 d. ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

           Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytos priežastys nepagrįstai nepripažintos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

           Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).

             Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas buvo priimtas

2021 m. liepos 19 d., pareiškėjas apie šio Įsakymo priėmimą teigia sužinojęs 2021 m. liepos 29 d. Tai reiškia, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, šis Įsakymas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto pareiškėjui įteikimo dienos, t. y. vėliausiai iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas neginčydamas aplinkybės, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą terminą atnaujinti. Pareiškėjas paaiškino, jog buvo suklaidintas atsakovo, nenurodžius Įsakyme jo apskundimo tvarkos, todėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. su patikslintu skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuriame be pagrindinio skundo reikalavimo, suformulavo papildomą reikalavimą dėl šio Įsakymo panaikinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas neskundžiama nutartimi patikslintą skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjo reiškiamas papildomas reikalavimas turi būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Susipažinęs su paminėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas su atskiru skundu dėl šio Įsakymo panaikinimo kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

           Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

            Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Akcentuotina, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

             Nagrinėjamu atveju pareiškėjas termino praleidimą skundui paduoti iš esmės argumentuoja tuo, kad skundžiamame Įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas manė, kad pradinio skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, reikalavimas dėl kitoje byloje skundžiamo įsakymo panaikinimo gali būti papildytas ir dėl šio Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjas prašyme taip pat prašė įvertinti ir tai, kad jis kreipėsi į teismą nedelsdamas, kai tik sužinojo, jog teismas atsisakė priimti jo patikslintą skundą, todėl apskundimo terminas, pareiškėjo teigimu, praleistas nežymiai.

             Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytų priežasčių, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas yra atstovaujamas Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos teisininkų, pagrįstai sprendė, jog apskundimo tvarkos skundžiamame Įsakyme nenurodymas nėra esminę įtaką padariusi termino praleidimui priežastis. Be to, iš skundžiamo Įsakymo ir kitoje byloje skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad tai yra du skirtingo pobūdžio administraciniai aktai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog apie pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo patikslintą skundą pareiškėjui tapo žinoma iš karto, tačiau pareiškėjas į teismą su skundu dėl šio Įsakymo panaikinimo kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad jis laiku kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, nors turėjo dėl šioje byloje skundžiamo akto kreiptis atskira tvarka, nelaikomas objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes tai buvo subjektyvus pareiškėjo (jo atstovų) pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo (jo atstovų) valios nepriklausiusių priežasčių. Todėl pareiškėjo  procesinių veiksmų eiga rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neveikė sąžiningai, atsakingai ir rūpestingai, todėl išimtinai tik dėl nuo jo (jo atstovų) valios priklausiusių veiksmų ir buvo praleistas terminas šiam skundui paduoti. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomas argumentas dėl Įsakymo apskundimo tvarkos nenurodymo taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas terminą praleido, nes buvo atsakovo suklaidintas. Ir nors pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka, tačiau akivaizdu, jog nuo pat susipažinimo momento su Įsakymo turiniu pareiškėjui tapo aišku, kad šis Įsakymas jo netenkina. Suvokimas, kad Įsakymas galbūt pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai, o ta aplinkybė, kad jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, nagrinėjamoje situacijoje, turint mintyje, jog, kaip jau paminėta, pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, nėra ypatingai reikšminga vertinant termino atnaujinimo galimybes.

              Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, konstatuotina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundo padavimo teismui terminą praleido išimtinai tik dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                         154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė