Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-929/2021

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00276-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1;

2.4.6.1

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 19 d.

                Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

nuteistiesiems R. L., V. T. (V. T.), D. G. ir jų gynėjui advokatui Vidui Vilkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L., V. T. ir D. G. gynėjo advokato Vido Vilko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., V. T. ir D. G. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nubausti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       R. L.

2.       V. T. nuteistas už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, o būtent: 2020 m. kovo 5 d., laikotarpiu nuo 9.38 val. iki 9.55 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, tai yra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), prieš tai būdamas įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, jis nurodė ir žinomai melagingai patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. (-) yra jo parašas, nors žinojo, kad minėtame sąraše jis asmeniškai nėra pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas.

3.       D. G. nuteistas už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, o būtent: 2020 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 15.08 val. iki 15.20 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, tai yra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), prieš tai būdamas įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, jis nurodė ir žinomai melagingai patvirtino, kad 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. (-)  yra jo parašas, nors žinojo, kad minėtame sąraše jis asmeniškai nėra pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas. Šiais savo veiksmais D. G. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nuteistųjų R. L., V. T. ir D. G. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti R. L., V. T. ir D. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1.       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarė visapusiškai neišanalizavęs visų reikšmingų aplinkybių, remdamasis tik tais įrodymais, kurie patvirtina objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas neatsižvelgė, kad nuteistųjų parodymai nesutampa su vyriausiosios tyrėjos L. M. parodymais, kurie yra prieštaraujantys ne tik patys sau, bet ir teismo padarytoms išvadoms. Tyrėja duodama parodymus teisme nurodė, kad liudytojų apklausos protokoluose ji rašė tik esmę. Teismas taip pat rėmėsi specialisto išvadomis, kurios nepaneigia nuteistųjų nurodytų aplinkybių apie tai, kad jie pamena, jog tokiuose protokoluose pasirašinėjo. Pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo bei visų įrodymų išsamios analizės, todėl savo išvadas pagrindė neįtikinamais ir nuteistųjų kaltės niekaip nepagrindžiančiais argumentais.

4.2.       Nuteistieji, ikiteisminio tyrimo metu juos apklausiant kaip liudytojus, buvo įsitikinę savo teisumu, nes parašai vizualiai jiems atrodė kaip jų. Be to, prisiminė, jog tokiuose dokumentuose (protokoluose) pasirašinėjo, nurodė pasirašymo aplinkybes. Gynėjo vertinimu, tai, kad dėl parašų autentiškumo nuteistieji galėjo sąžiningai klysti, patvirtina teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės: „galima ir keistesnių jo parašų surasti, nes būna, kad per parą ir 1000 parašų sudeda“, „jo parašų būna skirtingų, dar keistesnių“, „Ten vyksta nuolatinis greitas pasirašinėjimas, kartais būna, kad pasirašo skubant, kitą kartą ramesnė situacija“, „2020 m. sausio 10 d. protokole, (duomenys neskelbtini) eilutėje esantis parašas vizualiai panašus į jo raštą. Jis galėjo būti parašytas skubant“, „Jis pasakė, kad jo parašas buvo uždėtas kitoje vietoje, viršuje lapo, o ne ten (-) eilutėje“. Nepaisant to, kad nuteistųjų parodymai nuo pat pirmų apklausų buvo nuoseklūs, pirmosios instancijos teismas tokius nuteistųjų parodymus laikė jų pasirinkta gynybine taktika ir nutarė jais nesivadovauti. 

4.3.       Pasak gynėjo, 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje yra konstatuota, ar nuteistųjų parašai 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašuose yra suklastoti, ar ne. Tačiau 2020 m. vasario 26 d. (D. T.), 2020 m. kovo 4 d. (R. L.) ir 2020 m. kovo 5 d. (V. T.) apklausų metu nuteistųjų liudijimai nepateikė jokių faktinių duomenų apie ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjimo dalyką (dokumento suklastojimo) ar kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nes parašo dokumente suklastojimo faktas ir reikšmingos aplinkybės nustatytos išimtinai tik specialisto pateikta išvada. Be to, dar nepriimtas joks galutinis ikiteisminio tyrimo procesinis sprendimas ar nuosprendis minėtoje byloje, todėl gali nutikti ir taip, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutrauktas ar priimtas išteisinamasis nuosprendis. Tokiu atveju susiklostytų teisiniu požiūriu netoleruotina situacija, kad pagrindinė byla (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje buvo duoti neva melagingi parodymai, bus nutraukta, o asmenys šioje byloje davę parodymus dėl parašų – nuteisti. Teismas, konstatuodamas, kad nuteistųjų veiksmuose yra tiesioginė tyčia, niekaip neargumentavo nuteistųjų veikos pavojingumo. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, šioje byloje kiekvieno iš nuteistųjų, apklaustų liudytojais, subjektyvus suvokimas ir vidinis įsitikinimas, kad vizualiai parodytas parašas yra jo, vertintinas jų naudai.

4.4.       Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi tyrėjos L. M. parodymų nevertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, nesiaiškino jų nenuoseklumo ir prieštaringumo priežasčių, nepagrįstai laikė juos patikimesniais nei nuteistųjų parodymai. Tyrėja teismui nurodžiusi, kad liudytojams nebuvo ribojama ką sakyti, po to teigia, kad visiems buvo užduoti 5 vienodi klausimai. Liudytojų apklausos truko itin trumpą laiką, tai yra iki 17 minučių, todėl tyrėja teisme tvirtindama, kad kiekvienas liudytojas sakydavo tai, ką manydavo, jiems nebuvo ribojama, ką sakyti, aiškiai klaidino teismą. Tyrėja teisme taip pat nurodė, kad buvo tokių liudytojų, kurie tiesiog sakė „abejoju“ ir ji neprašė jų, kad jie atsakytų taip arba ne, tuo tarpu nuteistųjų buvo prašoma konkrečiai pasakyti tai jų parašas, ar ne. Pasibaigus apklausai D. G. pasakė: „nu aš kartais taip pasirašinėju“, tačiau šie jo žodžiai nebuvo užfiksuoti.

4.5.       Gynėjo vertinimu, telefoninių pokalbių įrašai nėra ir negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, nes jie gauti nesilaikant BPK 20 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 154 straipsnio 1 dalies ir 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio reikalavimų. Telefoninių pokalbių pasiklausymo veiksmai buvo atliekami siekiant rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių tokių pasiklausymo veiksmų taikyti negalima. BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika nepatenka į BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų, kurios sudaro pagrindą klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, sąrašą. Be to, telefoninių pokalbių įrašai padaryti ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini), kuriame kaltinimai pateikti tik pagal BK 300 straipsnio 1 d. Tuo tarpu tyrimo pradėjimas pagal BK 228 straipsnį laikytinas formaliu, tik tam, kad suteiktų teisę kreiptis dėl šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimo, ką patvirtina ir aplinkybė, jog dėl šios veikos tyrimas yra baigtas. Gynėjas priduria, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Šiuo atveju teismo sankcijos nuteistųjų atžvilgiu taikyti garso fiksavimo priemones – nebuvo, kaip ir nebuvo pagrindo leisti vienoje byloje surinktų duomenų panaudoti kitoje. Skunde taip pat pažymima, kad teismas, bandydamas pagrįsti telefoninių pokalbių įrašų teisėtumą, nuosprendyje nepagrįstai remiasi aplinkybe dėl neteisėto poveikio liudytojams, kadangi jokių duomenų, kad toks poveikis buvo daromas nėra.

4.6.       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai dar 2020 m. vasario 13 d. turėjo duomenų, jog galimai yra klastojami 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašuose esantys parašai. Tai patvirtina byloje esantis 2020 m. vasario 13 d. tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriuo pagrindu ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareigūnai turėdami duomenų, kad minėti susirinkimų dalyvių parašai buvo pasirašyti ne tų asmenų, kurie nurodyti apklausiant nuteistuosius kaip liudytojus, šie buvo pastatyti prieš faktą – arba privalėjo duoti parodymus arba atsisakyti juos duoti ir atsisakymo atveju būti nubausti už atsisakymą (vengimą) duoti parodymus. Pati tyrėja apklausta teisme  parodė, kad ji pati matė dokumentus ir juose kardinaliai, vizualiai matėsi, kad parašai nėra jų. Ji prašė nuteistųjų, kad jie atsakytų taip arba ne. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji turėjo realų pagrindą manyti, jog jie apklausiami ne kaip neutralūs liudytojai, bet kaip potencialūs įtariamieji. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistųjų apklausos liudytojo statusu metu egzistavo vertimo duoti parodymus prieš save situacija, tai yra BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, išskyrus atvejus, kai jie sutinka duoti tokius parodymus (BPK 82 straipsnio 3 dalyje). Nuteistieji kaip liudytojai galėjo būti apklausti tik su jų sutikimu, neįspėjant jų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsisakymą ar vengimą juos duoti, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl, remiantis BK 235 straipsnio 4 dalimi, nuteistieji negali atsakyti už melagingų parodymų davimą.

4.7.       Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas pažymi, kad nuteistųjų duoti parodymai jokių faktinių duomenų apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) įrodinėjimo dalyką nesuteikė. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad dėl nuteistųjų parodymų apie jų parašų autentiškumą būtų pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės, tokiems asmenims ar valstybei būtų sukelti teisiškai reikšmingi padariniai. Atsižvelgiant į tai, netgi darant prielaidą, kad nuteistųjų veika pripažintina kaip įrodyta, ji pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso bei baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. N. R. L., V. T. ir D. G., taikant BK 37 straipsnio nuostatas, turi būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla nutraukta.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius prašo nuteistųjų R. L., V. T. ir D. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

5.1.       Prokuroro vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, taip pat ir nuteistųjų kaltės nustatymo. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistųjų siekį, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose, tai yra jų apklausų protokoluose, būtų užfiksuoti jų parašų autentiškumą patvirtinantys parodymai, nors tokie duomenys yra melagingi. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eiga, nepagrįsti, kadangi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose nuteistieji buvo kaltinami pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, bei ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingi parodymai buvo duoti, 2020 m. liepos 2 d. prokuroro priimtais nutarimais buvo atskirti, todėl nėra pagrindo jų tapatinti. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, ar jie buvo panaudoti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

5.2.       Anot prokuroro, apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas nuosprendyje išdėstytas liudytoja apklaustos vyresniosios tyrėjos L. M. parodymų vertinimas. Teismas šiuos liudytojos parodymus vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais ir visų šių įrodymų visumos pagrindu nustatė, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotą BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Prokuroras nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kuriais ginčijamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir jų dalių (išrašų) panaudojimo byloje teistumas. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas, nustatęs galimą neteisėtą poveikio proceso dalyviams ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pavojų, pagrįstai vadovavosi vienu iš BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kategorija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti apie duomenų, gautų taikant šią procesinę prievartos priemonę, neteisėtumą. Be to, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat įvertino BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo sąlygas. Pripažindamas šiuos duomenis įrodymais teismas BPK nuostatų nepažeidė, o apeliacinio skundo argumentai, jog tyrimo pagal BK 228 straipsnį pradėjimas buvo formalus, yra subjektyvūs, todėl nepagrįsti.

5.3.       Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo pažeistos ir BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Apie aplinkybes, susijusias būtent su šiomis nusikalstamomis veikomis, nuteistieji ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo apklausti – parodė apie įstojimą į (duomenys neskelbtini) profesinę sąjungą, dalyvavimą jos susirinkimuose, balsavimą. Duomenų apie galimą R. L., V. T. ir D. G. dalyvavimą ar kitokį prisidėjimą prie ikiteisminiame tyrime tiriamų nusikalstamų veikų jo atlikimo metu nebuvo gauta.

5.4.       Prokuroro vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė reikalavimus byloje pašalinti abejones ir surinkti neginčijamus įrodymus, patikimai patvirtinančius nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra tik deklaratyvūs, nesusieti su jokiais konkrečiais teismo padarytais pažeidimais. Nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama iš esmės sutrikdoma normali teisėsaugos institucijų veikla. Atsiliepime nesutinkama ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad veika yra mažareikšmė.  Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų duotų parodymų esmė jų padaryto nusikaltimo pavojingumo nešalina, kadangi baudžiamajame įstatyme kriminalizuotas melagingų parodymų byloje davimo faktas, kuris nesiejamas su tokių parodymų turiniu. Nuteistųjų veiksmais buvo siekta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose būtų užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Nuteistieji melagingus parodymus davė patys dirbdami (duomenys neskelbtini), be to, į bylą pateikti BPK 154 numatytos procesinės prievartos taikymo protokolai patvirtina nuteistojo V. T. bendravimą su ikiteisminiame tyrime įtariamuoju pripažintu asmeniu, jiems tarpusavyje aptariant nuteistojo poziciją jo apklausos metu šioje baudžiamojoje byloje. Šios aplinkybės sustiprina išvadas apie nuteistųjų padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl jis negali būti vertinamas kaip nedidelis, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės. 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų R. L., V. T. ir D. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistųjų R. L., V. T. ir D. G. gynėjo apeliacinio skundo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7.       Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus (tai patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole). Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistųjų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus, kadangi jie buvo įsitikinę, jog tiriamuose protokoluose esantys parašai yra jų.

8.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L., V. T. ir D. G., prieš juos apklausant liudytojais byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo (BK 300 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 1 dalis), buvo pasirašytinai išaiškintos liudytojų teisės ir pareigos, numatytos BPK 183 straipsnio 1 dalyje, jie buvo įspėti, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 40; t. 3, b. l. 40; t. 1, b. l. 40). Liudytojų apklausų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apklausų metu R. L., V. T. ir D. G. nedarė jokių prielaidų ir neišreiškė abejonių dėl jiems rodomų parašų tikrumo, priešingai – visi kategoriškai teigė, kad parašai yra jų, nurodė pasirašymo aplinkybes, už ką iš kandidatų balsavo ir pan., tokiu būdu ne preziumuodami, o besąlygiškai patvirtindami parašų autentiškumą.

9.       R. L.

10.       V. T. 2020 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos (duomenys neskelbtini) metu ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į tyrėjos užduotą klausimą, ar 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. (-) yra jo parašas, nurodė, kad parašas yra jo, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašinėjo neprisimena, tačiau susirinkime nedalyvavo. Tyrėjai paklausus, ar 2020 m. sausio 10 d. protokole yra jo parašas, atsakė, kad parašas jo, tačiau susirinkime nedalyvavo, sąrašus atnešė į budėtojų dalį I. L.. Ji paaiškino, kad renkama delegatė E. M., už kurią ir prabalsavo, tai patvirtinęs savo parašu (t. 3, b. l. 42). Apklausos protokolo specialiajame priede nuteistasis ranka įrašė ,,Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai, V. T.“ ir pasirašė (t. 3, b. l. 43). V. T. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. apklausos metu jis tyrėjai pasakė, jog dalyvavo profsąjungos atstovų rinkimuose ir pasirašinėjo. Tyrėjai parodžius tuos parašus, jis pasakė, kad vienas parašas skiriasi nuo kito, bet galima ir keistesnių jo parašų surasti, nes būna, kad per parą ir 1000 parašų sudeda. Jam ir dabar atrodo, kad ten jo parašai, nors žino, kad ekspertams atrodo kitaip (t. 3, b. l. 177-179).

11.       D. G. 2020 m. vasario 26 d. liudytojo apklausos (duomenys neskelbtini) metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į tyrėjos klausimą, nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. (-)  ir 2020 m. sausio 10 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. (-) esantys parašai yra jo. 2019 m. spalio 9 d. susirinkime dalyvavo ir pasirašė už I. L. bei V. B., o 2020 m. sausio 10 d. susirinkime, kai buvo renkama delegatė E. M. nedalyvavo, tačiau už ją prabalsavo vėliau, tai pavirtinęs savo parašu. Susirinkimo dalyvių sąrašai buvo budėtojų dalyje ant stalo (t. 1, b. l. 42). Nuteistasis apklausos protokolo specialiajame priede ranka įrašė ,,Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai, pastabų papildymų neturiu, D. G.“ ir pasirašė (t. 1, b. l. 44). D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jį apklausiant kaip liudytoją jam buvo rodomi dokumentai ir klausiama, ar tai jo, ar ne jo parašas. Jis sakė, kad parašas jo, nes vizualiai buvo panašus. Tik po ekspertizės atlikimo jis sužinojo, kad ten ne jo parašas. Teisiamojo posėdžio metu D. G. parodžius kaltinime nurodytus dokumentus, jis parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. protokolo (-) eilutėje yra jo rašysena, o 2020 m. sausio 10 d. protokolo (-) eilutėje esantis parašas vizualiai yra panašus į jo raštą. Šis parašas galėjo būti pasirašytas skubant. Abiejuose dokumentuose yra jo parašai, nes prisimena, kai pasirašinėjo šiuos dokumentus (t. 4, b. l. 40-41). Tikslinga pridurti, kad iš esmės analogiškus parodymus nuteistieji davė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jiems įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 71-72; t. 2, b. l. 72-74; t. 3, b. l. 88-90).

12.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla tais atvejais, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to sąžiningai klydo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016), tačiau nagrinėjamoje byloje tokios nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės nekonstatuotos. Nuteistųjų ir jų gynėjo keliamą versiją, kad dėl parašų autentiškumo R. L., V. T. ir D. G. galėjo klysti, nes vizualiai parašai atrodė kaip jų, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. Atlikus rašysenos ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje pateikta kategoriška išvada, kad 2019 m. spalio 19 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. (-) ir 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. (-) R. L. vardu pasirašė ne R. L.. 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. (-) V. T. vardu pasirašė ne V. T.. 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. (-) D. G. vardu pasirašė ne D. G. (t. 1, b. l. 55-58). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ekspertizės išvadą pateikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresniojo ekspertė G. L. patvirtino, kad jai nekyla jokių abejonių, kad tirti perduotuose dokumentuose (protokoluose) pasirašė ne R. L., V. T. ir D. G. (t. 3, b. l. 64-65). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20) nurodyta, kad 2019 d. m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. (-)  R. L. vardu pasirašė I. J. (L.), tačiau kas eil. Nr. (-) pasirašė už V. T., konkrečiai nustatyti negalima. 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. (-), D. G. vardu ir eil. Nr. (-) R. L. vardus pasirašė I. J. (L.) (t. 4, b. l. 19-25). 

13.       Byloje esančius nuteistųjų lyginamajai rašysenos analizei paimtų parašų pavyzdžius (t. 1, b. l. 49-51; t. 2, b. l. 48-50; t. 3, b. l. 49-51) sugretinus su minėtuose protokoluose esančiais parašais, vizualiai yra matyti akivaizdūs skirtumai, todėl nėra pagrindo tikėti, kad šio skirtumo patys nuteistieji nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistuosius liudytojais apklaususi tyrėja L. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dokumentuose kardinaliai, vizualiai matėsi, kad ten ne R. L., V. T. ir D. G. parašai, tačiau nuteistieji teigė, kad parašai jų (t. 4, b. l. 42-43). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrėja pastebėjus šiuos itin akivaizdžius (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 9 d. protokole (duomenys neskelbtini) esančius R. L., V. T. ir D. G. parašų skirtumus, 2020 m. gegužės 25 d. suformavo užduotį atlikti objektų tyrimą – rašysenos ekspertizę dėl šių parašų autentiškumo nustatymo (t. 1, b. l. 52-53). Taigi, tiek šios liudytojos parodymai, tiek veiksmai leidžia manyti, kad skirtumai tarp nuteistųjų originalių parašų ir protokoluose buvo tokie akivaizdūs, kad nuteistieji negalėjo jų nepastebėti, o tai eliminuoja galimą sąžiningos klaidos tikimybę.

14.       Byloje nėra duomenų, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad nuteistieji apklausų metu būtų esmingai suklaidinti dėl apklausos dalyko. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja L. M. parodė, kad D. G., R. L. ir V. T. apklausa vyko BPK nustatyta tvarka. Kiekvienam iš nuteistųjų  buvo parodyti protokolai, kiekvienas juos pažiūrėjo ir patvirtino, kad ten yra jų parašai. Pasibaigus apklausai D. G. pasakė „aš kartais taip pasirašinėju“, V. T. dar kartą buvo paėmęs protokolus ir pažiūrėjęs patvirtino, kad tai yra jo parašai. Ši liudytoja patvirtino, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas asmuo perskaitė savo parodymus ir pasirašė. Kiekvieno asmens buvo klausiama „ar čia jūsų parašas?“, visiems buvo užduoti penki vienodi klausimai. Visi 70 asmenų skirtingai atsakydavo, buvo tokių, kurie atsakė ,,abejoju” ir ji neprašė jų atsakyti taip arba ne. Liudytojams nebuvo ribojama ką sakyti, ji viską užrašydavo apklausos protokoluose (t. 4, b. l. 42-43). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tyrėja teisme nurodo, jog kiekvieno asmens buvo klausiama „ar čia jūsų parašas?“, o tai patvirtina nuteistųjų parodymus, jog buvo klausiama konkrečiai ar tai jų parašas, o ne ar tai galėtų būti jų parašas, ar jiems nekyla abejonių dėl parašų ir pan. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad nepriklausomai nuo užduoto klausimo formuluotės, liudytojas apklausos metu neprivalo pateikti kategoriško atsakymo apie faktines aplinkybes, dėl kurių jis nėra įsitikinęs. Taigi, nagrinėjamu atveju į tyrėjos užduotą klausimą ,,ar čia jūsų parašas“, nuteistieji nebuvo verčiami atsakyti tik ,,taip“ arba ,,ne“. Tą patvirtina ir tyrėjos parodymai, kad kai kurie liudytojai nurodė abejojantys dėl parašų originalumo. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistieji galėjo nesuprasti tyrėjos užduodamų klausimų esmės ir dėl to netiksliai į juos atsakyti. 

15.       Nuteistųjų gynėjas skunde akcentuoja, kad liudytojų apklausos truko itin trumpą laiką, tai yra iki 17 minučių, todėl tyrėja teisme tvirtindama, kad kiekvienas liudytojas sakydavo tai, ką manydavo, aiškiai klaidino teismą. Nesutikdama su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos dalykas buvo konkretus ir aiškus – nustatyti, ar tiriamuose dokumentuose yra liudytojais apklausiamų asmenų parašai ir jeigu taip, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta. Taigi, visiškai natūralu, kad tokio pobūdžio apklausos užtruko neilgai. Be to, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu visi nuteistieji buvo supažindinti su jų apklausų liudytojais protokolais. Šių protokolų specialiuosiuose prieduose jie pažymėjo, kad parodymus perskaitė, jie surašyti teisingai (past. – V. T. ir D. G. taip pat nurodė, kad papildymų, pastabų neturi) ir pasirašė (t. 1, b. l. 44, t. 2, b. l. 44; t. 3, b. l. 43). Iš to seka, kad nuteistieji jokių pastabų tyrėjai dėl surašytų jų parodymų tikslumo, nuoseklumo, neturėjo, papildomų pastabų neįrašė, nors tokią galimybę turėjo. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. M. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir nenustatęs esminių prieštaravimų, pagrįstai sprendė, kad jie yra patikimi, todėl jais vadovaudamasis skundžiamame nuosprendyje BPK nuostatų nepažeidė.

16.       Teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu davė žinomai melagingus parodymus sustiprina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie šioje byloje pagrįstai pripažinti leistinais įrodymais. 2020 m. liepos 31 d. šios procesinės prievartos priemonės protokole užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas I. L. (J.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 14 d. 16.35.20 val. pokalbio metu I. L. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina V. T. (past. – V. T. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 178). 2020 m. gegužės 15 d. V. T. buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo. Paskambinęs I. L., V. T. klausia, ar jai yra skirtumas, ką jis sakys tyrėjai, nes jei tikrai padarys parašų ekspertizę, tai ten ir vizualiai matosi, kad suklastota. I. L. atsako – mhm (t. 3, b. l. 189-190). 2020 m. rugsėjo 25 d. šios procesinės prievartos priemonės protokole užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas I. L. (J.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Užfiksuota, jog 2020 m. liepos 2 d. 11.00.10 val. I. L. (J.) iš tel. (duomenys neskelbtini) skambina R. L. (past. šis telefono numeris sutampa su prie baudžiamosios bylos pridėtuose proceso dalyvių asmens duomenyse nurodytu R. L. asmeninio telefono numeriu), kuri informuoja, kad jai yra suteiktas įtariamosios statusas dėl melagingų parodymų davimo, todėl prašo iš (duomenys neskelbtini) advokato kontaktų. 2020 m. liepos 2 d. 12.50.03 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su V. T. ir praneša, kad jį vėl kvies į apklausą, kad advokatą jam duos profsąjunga. Vyras jaudinasi, ji jį ramina, sako, kad nieko čia nebus (t. 4, b. l. 1-2; 7). Tame pačiame protokole užfiksuota, jog 2020 m. liepos 3 d., 12.50.03 val. I. L. skambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kalba su V. T., kuriam pasakojo, kad R. L. važiuoja su advokatu į apklausą. Jis svarsto, kad reikėtų pasitarti su advokatu, ką kalbėti per apklausą ir nusprendžia, kad reikia sakyti tiesą. I. L. jam atsako, kad reikia stovėti savo pozicijoje, laikytis pirminių parodymų. Ji nurodo, kad nežino, ką V. B. galėjo prirašyti dokumentuose, nes jų nematė, į ką V. T. atsako, jog reikėjo sakyti, kad V. B. parašus suklastojo. I. L. atsako, kad tegul viską daro advokatai, o jie stovi savo pozicijoje. 2020 m. liepos 9 d. 21.18.48 val. I. L. vėl skambino V. T. ir kalba apie R. L. apsilankymą pas tyrėją, parodymų davimą bei advokato požiūrį dėl bylos. I. L. pokalbio metu akcentuoja, kad svarbiausiai yra laikytis savo (t. 4, b. l. 2-6; 9-15). 

17.       Šių telefoninių pokalbių duomenys patvirtina, kad R. L. ir V. T. nuo pat pradžių buvo žinoma, jog protokoluose esantys parašai yra suklastoti, tačiau, pasitarę su I. L., jie nutarė apklausų metu meluoti, tai yra patvirtinti, kad parašai yra jų. Nors panašaus konteksto pokalbiai su D. G. nėra užfiksuoti, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pastarajam taip pat buvo žinoma, jog protokoluose esantys parašai yra suklastoti. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad R. L., V. T. ir D. G. kategoriškai tvirtindami, jog protokoluose esantys parašai yra jų, žinodami, kad tokie duomenys yra melagingi, veikė tiesiogine tyčia, tai yra siekė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose (jų apklausos protokoluose) būtų užfiksuoti jų parašų autentiškumą patvirtinantys parodymai ir taip būtų sukliudyta nustatyti tiesą šioje byloje.

18.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai ir jų dalys (išrašai) byloje negalėjo būti pripažinti įrodymais byloje, nes neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, tenkinus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus prašymą, buvo leista trijų mėnesių laikotarpiui, tai yra nuo 2020 n. vasario 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., klausytis I. L. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Vėlesne to paties teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. (t. 3, b. l. 187; 194-195). Procesinės prievartos taikymo metu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas formaliai, tik tam, kad būtų galimybė kreiptis dėl elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas į bylą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas I. L. atžvilgiu dėl galimo piktnaudžiavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje buvo pradėtas dėl pareigūnės veiksmų, kuri buvo (duomenys neskelbtini) vadovė, tai yra esant pakankamam pagrindui manyti, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir valstybės tarnybai. Pažymėtina, kad šios dvi nusikalstamos veikos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes klastojant dokumentus ar disponuojant suklastotais dokumentais gali būti realizuojami ir BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nors ikiteisminis tyrimas pareigūnės I. L. atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas, tačiau skirtingas įtariamojo veiksmų teisinis vertinimas vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nei tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta BK 154 straipsnyje, savaime nelemia šios procesinės prievartos priemonės taikymo neteisėtumo. Antai teismų praktikoje pažymėta, kad perkvalifikavus nuteistųjų veikas į nesunkų nusikaltimą, kuris nenumatytas BPK 154 straipsnio 1 dalyje, nereiškia, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę gauti duomenys praranda teisinį leistinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2014). Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Remiantis BPK 162 straipsniu, vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Šie reikalavimai nagrinėjamojoje byloje nepažeisti. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu buvo leista ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)metu gautą informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir procesinius dokumentus, susijusius su procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154 straipsnyje, taikymo teisėtumu, panaudoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamoje byloje Nr. 1-2282-1123/2020 (t. 3, b. l. 182-184). Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, taikant BPK 154 straipsnyje įtvirtintą procesinę prievartos priemonę, šie pokalbiai buvo užfiksuoti, baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu dar nebuvo baigtas. Iš to seka, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo teismo žinioje, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent aukštesnysis prokuroras, o ne teismas turėjo teisę priimti sprendimą dėl šiame tyrime surinktų duomenų (užfiksuotų telefoninių pokalbių) panaudojimo kitoje byloje.

20.       Sutiktina su nuteistųjų gynėjo argumentu, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama  veika, dėl kurios padarymo yra nuteisti R. L., V. T. ir D. G., nepatenka į BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų, kurias tiriant galima taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, sąrašą, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad taikant aptariamą procesinę prievartos priemonę gauti duomenys negalėjo būti panaudoti kitoje (nagrinėjamoje) baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal įstatymą galėjo būti atliekamas minėtas tyrimo veiksmas. Tokiu atveju turi būti vertinama, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus, taip pat ar veikos, apie kurias buvo gauti duomenys, tiesiogiai susijusios su veikomis, dėl kurių buvo atliekama slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, ir ar tokiu būdu gauti duomenys neturėjo lemiamos reikšmės nustatant naujų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tas veikas padariusių asmenų kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-11-895/2016, 2K-48-788/2018, 2K-123-788/2018, 2K-169-689/2018, 2K-73-689/2019). 

21.       Vadovaujantis BPK 154 straipsnio 1 dalimi, šios procesinės prievartos priemonės taikymas yra galimas ne tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus BK 1521 straipsnyje, 162 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, bet ir alternatyviuoju pagrindu, t. y. jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Nagrinėjamu atveju atliekant I. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota, kad I. L. tarėsi su R. L. ir V. T. dėl jų duodamų parodymų, derino ką sakyti apklausų metu ir pan. Pastarosios aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad minėtiems asmenims buvo daromas neteisėtas poveikis, todėl teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad egzistavo BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvusis pagrindas taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę. Nors ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinę prievartos priemonę buvo leista taikyti tiriant BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau apibendrintoje teismų praktikoje konstatuota, jog esant pakankamam pagrindui manyti, kad kyla pavojus, jog proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus vykdomas neteisėtas poveikis, į nusikaltimo, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kategoriją, sankcionuojant BPK 154 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymą, neatsižvelgiama. Šiuo aspektu yra aktuali ne padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, o galima grėsmė minėtiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo apžvalga Nr. AB-43-1). 

22.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo pagrindu surinkti duomenys baudžiamoje byloje buvo panaudoti teisėtai. R. L., V. T. ir D. G. padarytos nusikalstamos veikos buvo tiesiogiai susijusios su veika, dėl kurios buvo taikoma BPK 154 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė. Taikant šią procesinę prievartos priemonę gautų duomenų panaudojimas  nepažeidė BPK normų reikalavimų, o nuteistieji dėl to nepatyrė neproporcingo įstatymų garantuojamų teisių suvaržymo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

23.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nuteistuosius apklausiant kaip liudytojus egzistavo vertimo duoti parodymus prieš save situacija, tai yra BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta aplinkybė, kuriai esant, asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, išskyrus atvejus, kai jie sutinka duoti tokius parodymus (BPK 82 straipsnio 3 dalyje). Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–225/2009, 2K-168/2011). Apeliaciniame skunde BPK 80 straipsnio 1 punkto pažeidimas grindžiamas tuo, kad R. L., V. T. ir D. G. turėjo realų pagrindą manyti, kad jie apklausiami ne kaip neutralūs liudytojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistieji buvo apklausti liudytojais, buvo pradėtas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo (BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje). Būtent apie aplinkybes, susijusias su šiomis nusikalstamomis veikomis, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), R. L., V. T. ir D. G. ir buvo apklausti, t. y. davė parodymus apie įstojimą į (duomenys neskelbtini), dalyvavimą jos rinkimuose, balsavimą. Ikiteisminio tyrimo metu nei apklausų metu, nei vėliau jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji kaip nors būtų prisidėję prie tiriamų nusikalstamų veikų (piktnaudžiavimo ar dokumentų klastojimo) įvykdymo, nebuvo gauta, tai yra jų procesinis statusas nepasikeitė. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas po R. L., V. T. ir D. G. apklausų ir 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados gavimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, nustačius nusikalstamos veikos požymius, 2020 m. birželio 29 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie galimai padarytą BK 235 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad apklausų metu nuteistieji buvo verčiami duoti parodymus apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas.

24.       Nuteistųjų gynėjas, ginčydamas BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistųjų veikose, nurodo, kad apklausti liudytojais jie nepateikė jokių faktinių duomenų apie ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)įrodinėjimo dalyką (dokumento suklastojimo), nes parašo dokumente suklastojimo faktas ir reikšmingos aplinkybės nustatytos išimtinai tik specialisto pateikta išvada. Teisėjų kolegija, pažymi, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dal, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą, nepriklausomai nuo to, ar dėl tokių liudytojo veiksmų kilo kokie nors padariniai, ar šie parodymai buvo panaudoti nagrinėjant bylą teisme. Dėl analogiškų motyvų atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad  ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dar nėra priimtas joks procesinis sprendimas, todėl ši bylą gali būti nutraukta, ar pasibaigti išteisinamuoju nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. L., V. T. ir D. G. davė melagingus parodymus eiga ir baudžiamoji byla, kurioje jie yra  nuteisti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, negali būti tapatinami, nes nei ikiteisminio tyrimo eiga, nei baigtis nepaneigia asmenims įstatyme nustatytos pareigos duoti teisingus parodymus, o jos nesilaikant, neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės kilimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. 

25.       Apeliaciniame skunde suformuluotas ir alternatyvus prašymas atleisti R. L., V. T. ir D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tai yra taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Minėtas straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). 

26.       BK 37 straipsnių nuostatų taikymo būtinybė apeliaciniame skunde grindžiama tuo, kad nuteistųjų kaip liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jų parašų autentiškumą jokių faktinių duomenų apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjimo dalyką nesuteikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas gynėjo argumentas nagrinėjamos bylos kontekste yra nelogiškas ir nepriimtinas, kadangi asmenų parodymų melagingumas visada yra nustatomas kitais byloje surinktais duomenimis. Taigi, vadovaujantis gynėjo logika, melagingų parodymų davimas visais atvejais turėtų būti vertinamas kaip nepavojingas, nes tiesa baudžiamojoje byloje yra nustatyta kitais įrodymais, todėl dėl tokių parodymų  jokios realios pasekmės nekyla. Pažymėtina, kad BK 235 straipsnyje nurodytais nusikaltimais trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo subjektų darbui, teisingumo vykdymui, pažeidžiami kitų proceso dalyvių teisėti interesai. Iš liudytojų gauti patikimi, teisingi faktiniai duomenys yra būtina sąlyga išsamiai, nešališkai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti nusikalstamą veiką ir priimti teisingą sprendimą. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalingi padariniai įstatymo saugomoms vertybėms dėl nuteistųjų veiksmų vis dėlto atsirado. Sprendžiant dėl R. L., V. T. bei D. G. padarytos veikos pavojingumo atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistieji melagingus parodymus davė patys dirbdami (duomenys neskelbtini), pagal savo einamas funkcijas turėję ne tik pilietinę, bet ir su jų profesija susijusią pareigą byloje duoti teisingus parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad R. L., V. T. bei D. G. veikos negali būti vertinamos kaip mažareikšmės ar nepavojingos, todėl nuteistieji negali būti atleisi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

27.       Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų R. L., V. T. bei D. G. veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Už šią nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos bausmės – baudos, kurių dydis nustatytas artimas minimaliam, individualizuotos teisingai ir nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistųjų gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų R. L., V. T. (V. T.) ir D. G. gynėjo advokato Vido Vilko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Teisėjai                                                                                              Julita Dabulskytė - Raizgienė

                                                                                                            Rasa Paužaitė                        

                                                                                                            Ugnius Trumpulis