Civilinė byla Nr. e2-1814-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01028-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. R. (S. R.) 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminą pateikti teismui lietuvių kalba surašytą atskirąjį skundą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti tik ginčijamą nutartį liečiantys argumentai bei skundu keliamas reikalavimas, priešingu atveju skundas bus laikomas nepaduotu.
3. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo S. R. atskirasis skundas (el. laiškas, raštas) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų ir 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas S. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.
5. Nurodo, kad pareiškėjas gydosi Egipte ir dėl koronaviruso negali sugrįžti į Lietuvą, todėl pateikė teismui procesinius dokumentus ir jų priedus išverstus į lietuvių kalbą nekvalifikuoto vertėjo Egipte. Galimai procesiniuose dokumentuose yra padarytų gramatikos, stilistinių ar skyrybos klaidų, tačiau jų turinys suprantamas.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – BUAB) „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau ir – MB) „Nemokumas“, prašo pareiškėjo S. R. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
7. Nurodo, jog pareiškėjo 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktas atskirasis skundas yra su akivaizdžiais trūkumais, kadangi už atskirąjį skundą nesumokėtas žyminis mokestis ir nėra galimybės pateikti atsikirtimus, nes neaišku koks yra reikalavimas ir dėl kokios nutarties pateiktas skundas. Galimai pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 6 d. nutarties, tačiau atskirajame skunde nėra jokių argumentų, pateikti nerišlūs teiginiai dėl 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties (įsitesėjusios 2019 m. lapkričio 23 d.), kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) finansinis reikalavimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos ribų
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nagrinėjami bylą reikšmingų faktinių aplinkybių
9. Iš valstybės įmonė Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ buvo įregistruota 1996 m. sausio 30 d; akcininkas nuo 2010 m. spalio 29 d. „LANGFORD GROUP HOLDING L.L.C.“; paskutinis registruotas nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. generalinis direktorius S. R..
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-905-392/2020 (buvęs Nr. eB2-3783-392/2019) iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“; nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumas“ (ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d.). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino BUAB „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (antros eilės kreditorės VMI 13 400 128,54 Eur dydžio finansinė reikalavimą). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi BUAB „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (antros eilės kreditorių VMI 13 400 128,54 Eur ir Vilniaus teritorinės muitinės 10 886,97 Eur finansiniai reikalavimai). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino BUAB „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (antros eilės kreditorių VMI 13 400 128,54 Eur ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas 10 886,97 Eur finansinius reikalavimus (nes pradinė kreditorė Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 28 d. aktu Nr. VM20098/E1-1 perdavė BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ 10 886,97 Eur mokestinę nepriemoką VĮ Turto bankas).
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020 pripažino BUAB ,,ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-553/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-905-392/2020: 1) 2020 m. spalio 12 d. gautas pareiškėjo S. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria UAB „ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (dok. reg. Nr. 36190). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties. 2) 2020 m. spalio 23 d. gautas pareiškėjo S. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties (dok. reg. Nr. 38075). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi (t. y. skundžiama) įpareigojo pareiškėją pašalinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties trūkumus – pateikti tik lietuvių kalba surašytą atskirąjį skundą, jame aiškiai išdėstant tik ginčijamą nutartį liečiančius argumentus bei nurodyti skundą keliamą reikalavimą. 3) 2020 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjo S. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties trūkumus (dok. reg. Nr. 39274).
Dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto taikymo
13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Teisė į teisminę gynybą negali būti realizuojama nesąžiningai, piktnaudžiaujant procesu, nesiekiant teisės aktuose, be kita ko, ir CPK 2 straipsnyje, nustatytų teisminio proceso tikslų. Jeigu asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad, taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, kuris veiktų negatyviai ir paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimo byloje H. T. ir kiti prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 19074/05, 32–33 punktai).
15. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
16. Taigi procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme.
17. Pagal CPK 11 straipsnio 1 dalį teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kaba. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis; 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą. Tik kvalifikaciją turintys vertėjai pasirašytinai neįspėjami dėl atsakomybės už melagingą arba žinomai neteisingą vertimą ir jie atsako už neteisingą procesinių dokumentų vertimą.
18. Pareiškėjas pripažįsta, kad pateikė teismui procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) išverstą į lietuvių kalbą Egipte nekvalifikuoto vertėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo teismui pateiktas procesinis dokumentas (atskirasis skundas) neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 113 straipsnio 3 dalis), kadangi teismui turi būti pateikti kvalifikuoto vertėjo išversti į lietuvių kalbą ir pasirašyti procesiniai dokumentai (nereikia notaro patvirtinimo). Tokiu būdu vertėjas patvirtina, kad vertimas atliktas teisingai ir jis (vertėjas) yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatyta vertėjo atsakomybe už melagingą arba žinomai neteisingą vertimą.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB ,,ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumas“, teigia, kad negali pateikti atsikirtimų į 2020 m. spalio 23 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, nes iš atskirojo skundo turinio nesupranta koks yra reikalavimas, dėl kokios nutarties yra pateiktas skundas.
20. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.
21. CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: 1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; 3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; 4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; 5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; 7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Pažymėtina, kad apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą; skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, CPK 306 straipsnio 4 dalis).
22. Atsižvelgus į nurodytus įstatymo reikalavimus ir siekiant nepažeisti atsakovės teisių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi pašalinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties trūkumus, kadangi pareiškėjo pateiktas 2020 m. spalio 23 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, neatitinka bendrųjų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai) ir specialiųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai), t. y. skunde nurodyta labai daug aplinkybių ir pateikta įrodymų, nesusijusių su apeliacijos objektu ir nenurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas būtent Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties nepagrįstumas bei nenurodyti konkretūs įrodymai arba teisiniai argumentai, kurias grindžiamos faktinės aplinkybės, taip pat nesuformuluotas reikalavimas.
Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą
23. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šioje nuostatoje nėra tiesiogiai numatyta, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už trečiąją procesinių dokumentų rūšį, t. y. procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų – bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
24. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 išaiškinta, kad CPK ir kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikomi tik už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), neatitiktų žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamų tikslų – palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešojo, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. Poreikis atleidžiamiems nuo žyminio mokesčio asmenims palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą išlieka nepriklausomai nuo teismui paduodamų procesinių dokumentų pobūdžio ir formos, kadangi minėti asmenys, įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, gali būti suinteresuoti pateikti teismui ne tik pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku, bet ir su šiais reikalavimais susijusius kitus dokumentus, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (pvz., prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiruosius skundus). Poreikis atleisti tam tikrus asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo egzistuoja ir paduodant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šiose bylose asmenys taip pat gina svarbiausias savo teises (pvz., darbuotojai). Bankroto ar restruktūrizavimo bylose ginami valstybės, savivaldybės interesai. Be to, tokiose bylose dalyvauja ir asmenys, kurių materialinė padėtis sunki (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą, kiti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami asmenys) ir pan. Tokių asmenų teisės ginti atitinkamus interesus bankroto ar restruktūrizavimo bylų proceso metu būtų apsunkintos reikalavimu sumokėti žyminį mokestį už šiose bylose paduodamus atskiruosius skundus, ypač įvertinus tai, kad tokiose bylose teismas daugumą kylančių klausimų išsprendžia priimdamas nutartis, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 4 ir 6 dalis, 24 straipsnio 1 dalį. 25 straipsnį, 28 straipsnio 1, 2 dalis ir daugelį kitų šio įstatymo nuostatų). Nors įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pagrindą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, jeigu atskirasis skundas bankroto ar restruktūrizavimo byloje yra tenkinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau ši nuostata taikoma jau pasibaigus apeliaciniam procesui, taigi ji neeliminuoja teisės į teisminę gynybą suvaržymo.
25. Taigi pareiškėjas turėjo sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, paduotą BUAB ,,ENERGETIKOS TIEKIMO BAZĖ“ bankroto byloje Nr. eB2-905-392/2020 dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o nuo žyminių mokesčių mokėjimo už trečiąją procesinių dokumentų rūšį (t. y. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. spalio 28 d. nutarčių) pareiškėjas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą teiginį, jog už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties nesumokėtas žyminis mokestis.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, todėl pareiškėjo atskiras skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
27. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pareiškėjui S. R. nustatomas naujas terminas iki 2020 m. gruodžio 13 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti Vilniaus apygardos teismui kvalifikuoto vertėjo išverstą į lietuvių kalbą ir jo pasirašytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties ir atskirajame skunde suformuluoti reikalavimą, nurodyti konkrečias aplinkybes, teisinius argumentus bei pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties nepagrįstumas (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą terminą pareiškėjui nepašalinus nurodytų trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
28. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos (dėl procesinių dokumentų parengimo) į advokatus, advokatų padėjėjus arba kitus civilinio proceso įstatyme nurodytus asmenis (CPK 51 straipsnio 1 dalis; 56 straipsnis) arba remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu turi teisę kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos. Visa informacija apie tai kur, kam ir kaip teikiama valstybės garantuojama teisinės pagalba yra svetainėje www.vgtpt.lrv.lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui S. R. (S. R.) iki 2020 m. gruodžio 13 d. (įskaitytinai) terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti Vilniaus apygardos teismui kvalifikuoto vertėjo išverstą į lietuvių kalbą ir jo pasirašytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties ir skunde suformuluoti reikalavimą bei nurodyti konkrečias aplinkybes, teisinius argumentus ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties nepagrįstumas.
Teisėjas Antanas Rudzinskas