Civilinė byla Nr. e2A-269-861/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07510-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 020,01 Eur, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2020-08-13 sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovei išnuomojo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 1 100,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius atsakovė pagal nuomos sutartį įsipareigojo apmokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos. Pagal nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti depozitą, lygų vieno mėnesio nuomos mokesčio sumai, tačiau jo nesumokėjo. Namas atsakovei buvo išnuomotas tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūros UAB Capital brokeriui. Nuomos pradžioje bylos šalių santykiai buvo normalūs, atsakovė prisistatė esanti dailininkė, padovanojo ieškovui paveikslą, tačiau vėliau, šalių santykiams tapus konfliktiniams, pareiškė, kad paveikslo kainą įskaito į depozitą. Atsakovė reiškė pretenzijas ieškovui, kad pastarasis per dažnai lankosi nuomojamame name. Ieškovas 2020-12-21 informavo atsakovę, kad ketina 2020-12-23 atvykti į namą apžiūrėti namo inžinerinių sistemų ir atlikti jų priežiūros ir tvarkymo darbus, taip pat nurodė, kad ketina atvežti ir grąžinti paveikslą. 2020-12-23 atsakovė nurodė, kad ieškovas gali atvažiuoti į namą, atsakovės nebus, ji raktą paliekanti pašto dėžutėje. 2020-12-23 ieškovas kartu su nekilnojamojo turto brokeriu atvykęs į namą atsakovės nerado, pastebėjo didelę netvarką namuose ir tai, kad galimai atsakovė iš viso yra išsikrausčiusi iš namo. Ieškovas teiravosi atsakovės, ar ji išsikraustė, tačiau atsakymo iš jos negavo. Nesulaukęs atsakymo, ieškovas pasitelkė antstolę ir įvykdė namo priėmimą perdavimą vienašališkai pasirašydamas 2021-01-08 priėmimo perdavimo aktą. Atsakovė 2021-01-09 elektroniniu laišku patvirtino, kad tikrai išsikraustė, grįžti neketina ir yra išvykusi į užsienį. Ieškovas kreipėsi į specialistą ir ekspertą, kurie pagal antstolės konstatuotas aplinkybes įvertino padarytus apgadinimus ir nustatė žalos dydį. Ieškovo atstovas pateikė atsakovei 2021-02-19 pretenziją dėl atsiskaitymo ir žalos; nuomininkė atsiuntė ieškovui 2021-02-25 laišką, kuriame pateikė daugybę įžeidimų ir nepagrįstų kaltinimų ieškovui.

3.       Ieškovo teigimu, atsakovė ieškovui sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį iki 2020-12-15. Atsakovė faktiškai išsikraustė iš patalpų 2020-12-23, todėl laikytina kad nuomos sutartis vienašališkai nutraukta nuo išsikraustymo dienos (2020-12-23). Kadangi namas buvo grąžintas ne nuo išsikraustymo dienos, o 2021-01-08, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020-12-16 iki 2021-01-08, kuris sudaro 851,61 Eur. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktą atsakovė privalo sumokėti ieškovui neįrodinėjamą kompensaciją už sutarties nutraukimą anksčiau termino, kuri lygi 1 100,00 Eur. Kadangi atsakovė nebuvo sumokėjusi depozito, ši suma priteistina iš atsakovės kaip kompensacija už priešlaikinį nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovės sugadintų baldų restauravimas kainuos 1 030,00 Eur, namo ir jame esančių defektų šalinimas kainuos 2 398,00 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovės veiksmais jam padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas įvertino 500,00 Eur ir kurią prašo priteisti iš atsakovės. Nurodo, kad atsakovės elgesys buvo ypač neetiškas, pasireiškęs ne vien įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nesilaikymu, bet ir ieškovo bei jo šeimos orumo pažeidimu, įvairiais šmeižikiškais kaltinimais ir įžeidimais.

4.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 851,61 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 1 100,00 Eur kompensaciją, 3 348 Eur nuostolių, 640,40 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 940,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 498,77 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovo teigimu, nepasibaigus nuomos sutarties terminui, t. y. 2020-12-23, atsakovė išsikraustė iš nuomojamo namo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas, taip pat ieškovo ir liudytoju byloje apklausto nekilnojamojo turto brokerio paaiškinimai. Kadangi atsakovė nepasibaigus nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui išsikraustė iš namo, konstatuotina, kad atsakovė vienašališkai nutraukė terminuotą nuomos sutartį prieš terminą (CPK 185 straipsnis);

5.2.                      Sudarydamos nuomos sutartį jos šalys susitarė, kad nuomos sutartis laikoma nutraukta tik po priėmimo perdavimo akto Nr. 2 pasirašymo; kol toks aktas nepasirašytas, nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir komunalines išlaidas (sutarties 4.5 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovė buvo kviečiama perduoti namą, jai buvo siūloma suderinti namo perdavimo datą, tačiau atsakovė į namo perdavimą neatvyko, 2021-01-09 el. laišku, adresuotu ieškovui, nurodė, kad išvyko į užsienį ir grįžti neplanuoja. Atsakovei nedalyvaujant namo perdavime, ieškovas 2021-01-08 vienašališkai, dalyvaujant antstolei Daivai Prunskienei, pasirašė patalpų grąžinimo aktą;

5.3.                      Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2020-11-16 ieškovas gavo 1 100,00 Eur nuomos mokestį. Pagal nuomos sutartį nuomos mokestis mokamas už kalendorinį einamąjį mėnesį į priekį (sutarties 3.2 punktas). Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo teiginį, kad atsakovė nuomos mokestį sumokėjo už laikotarpį iki 2020-12-15. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020-12-16 iki 2021-01-08 byloje nėra, todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 851,61 Eur nuomos mokestį už minėtą laikotarpį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis; 6.499 straipsnio 2 dalis).

5.4.                      Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei nuomos sutartis nutraukta vienašališkai nuomininko, nuomininko sumokėtas 1 100,00 Eur depozitas lieka nuomotojui kaip šalių aptarta kompensacija. Sutarties 4.2 punktu nuomos sutarties šalys iš esmės susitarė dėl atsakovės mokėtinų netesybų tuo atveju, jei nuomos sutartis prieš terminą būtų nutraukta vienašališkai atsakovės. Nustačius, kad atsakovė vienašališkai nutraukė terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, ieškovas įgijo teisę į 1 100,00 Eur dydžio kompensaciją;

5.5.                      Ieškovas pateikė VšĮ ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ specialisto Tauro Mičiudos atliktą ieškovo išnuomotam namui padarytos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą (minėtas specialistas įvertino, kad namui padarytų defektų ištaisymas kainuotų 2 398 Eur); taip pat baldų restauravimo įmonės MB ,,Medžio dizainas“ atliktą sugadintų baldų restauravimo darbų įvertinimą, iš kurio matyti, kad ieškovo name esančios komodos ir stalo restauravimo darbai kartu su baldų transportavimu kainuotų 1 030,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad šių defektų (tiek namo, tiek baldų) nešalino, o namą pardavė, tačiau pardavimo kaina buvo sumažinta, atsižvelgiant į name atsakovės padarytus defektus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovui padarytus nuostolius dėl jo namo ir jame esančių baldų apgadinimo, t. y. 2 398 Eur už namui padarytus defektus ir 950 Eur už baldų sugadinimą, iš viso – 3 348,00 Eur.

5.6.                      Pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti už baldų restauravimą 1 030,00 Eur, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, į šią sumą įeina ir 80,00 Eur už baldų transportavimą. Kadangi ieškovas atsakovės apgadintų baldų nerestauravo ir nerestauruos (namą pardavė), išlaidos už baldų transportavimą (80,00 Eur) nepriteistinos, kadangi tai nėra ieškovo nuostoliai.

5.7.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai su žalos ir civilinės atsakomybės įvertinimu susijusios 640,40 Eur dydžio išlaidas;

5.8.                      Pirmosios instancijos teismas  netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad neturtinės žalos patyrimą ieškovas grindžia netinkamu atsakovės, kaip nuomininkės elgesiu, neetišku ir įžeidžiančiu jos bendravimu. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vertino, kad atsakovės veiksmais nėra padaryto nusikaltimo, žala taip pat nėra padaryta ieškovo sveikatai ar gyvybei. Įstatymas taip pat neįtvirtina, kad dėl netinkamo nuomininko elgesio nuomotojui galėtų būti atlyginama neturtinė žala. Taigi, nėra nė vieno pagrindo, kuriuo remiantis ieškovui galėtų būti iš atsakovės priteista neturtinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis ir CK 1.114 straipsnis neįtvirtina teisės į neturtinės žalos atlyginimą, priešingai, nei nurodė ieškovo atstovas teismo posėdžio metu;

5.9.                      Ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 940,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5.10.                      Ieškinį tenkinus 91 proc., ieškovui iš atsakovės priteisė 1 498,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

                                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės ieškovo (apelianto) naudai. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

6.1.                      Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė atsiuntė ieškovui su ieškinio priedais pateiktus tokio turinio žeminančius, įžeidžius, grasinamus rašytinius pranešimus. Ieškovui, kaip rusų tautybės asmeniui, siųsti įžeidimai buvo ypač užgaulūs, sukėlė stresą bei neigiamus išgyvenimus. Ieškovas jautėsi labai blogai ir dėl atsakovės pateiktų grasinimų viešinti nebūtus, pramanytus nusikaltimus (dėl tariamos vagystės, prievartavimo ir pan.). Dėl minėtų grasinimų ieškovas nuolat jaučia nerimą, yra priverstas nuolat stebėti viešą erdvę, socialinius tinklus, bijodamas, ar apie jį nėra paskleista žeminančio šmeižto;

6.2.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

6.3.                      Akcentavo, kad atsakovė pateikė žeminančius, įžeidžiančius, šmeižikiškus ir grasinančius tekstus ieškovui asmeniškai, tačiau šiuo metu nėra nustatyta, kad ji būtų paskleidusi juos tretiesiems asmenims. Todėl šioje byloje negali būti taikomas CK 2.24 straipsnis, kadangi nėra nustatytas duomenų paskleidimo faktas;

6.4.                      Vis dėlto vertina, kad Lietuvoje panaikinus baudžiamąją atsakomybę (dekriminalizavus) už įžeidimą, liko tam tikra teisės spraga, t. y. asmenys palikti be teisinės gynybos nuo privačiai išreikštų įžeidimų. Taigi nors įstatymų leidėjo ketinimas garbės ir orumo klausimus palikti civilinės teisės srityje yra aiškus, tačiau faktiškai susidaro situacija, kai dėl privačiai pateiktų įžeidimų asmuo lieka be teisinės gynybos, motyvuojant tuo, kad CK 2.24 straipsnio taikymui reikalingas duomenų paskleidimo faktas, o jeigu tai ne duomenys, tuomet reikalingas įžeidimo (įžeidžios nuomonės) paskleidimo faktas;

6.5.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Konstitucijos 21, 22 straipsnius, nėra nustatyta jokių išimčių dėl asmens ir orumo gynimo, tai yra konstituciniu lygmeniu saugomos vertybės;

6.6.                      Taigi negali būti situacijų, kai įstatymas nenustatytų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių, remiantis vien tuo pagrindu, kad į asmens garbę ir orumą kėsinamasi privačiai, asmeniškai, tretiesiems asmenims nematant;

6.7.                      Ieškovas reikalauja atsakovės atsakomybės ne pagal nuomos sutartį, o dėl padaryto generalinio delikto, t. y. dėl to, kad savo šmeižikiškais, įžeidžiančiais ir grasinamais laiškais atsakovė padarė jam neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčo esmės

9.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

10.       CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Taigi neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

11.       Ieškovas teigė, kad dėl atsakovės kaip nuomininkės neetiško elgesio, kuris pasireiškė ne vien įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį nesilaikymu, bet ir ieškovo bei jo šeimos orumo pažeidimu, įvairiais šmeižikiškais kaltinimais ir įžeidimais, jis patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad nuomininkė savo elgesiu dirbtinai eskaluodama konfliktinę situaciją 2020 m. gruodžio mėnesį prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu sukėlė ieškovui didelį stresą, jis negalėjo atsipalaiduoti ir pailsėti, visą šventinį laiką iš esmės turėjo skirti bendravimui su nuomininke. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 500,00 Eur ir šiems teiginiams pagrįsti teikė į bylą medicinos dokumentų išrašus.

12.       Analizuojant ieškovo pateiktus įrodymus dėl jos sveikatos būklės matyti, kad ieškovas turėjo sveikatos problemų, jam (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad ieškovas vis dar skundžiasi (duomenys neskelbtini). Iš byloje ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad didžioji dalis nusiskundimų yra atsiradę dar iki atsakovei išnuomojant būstą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmais nėra padaryto nusikaltimo, žala taip pat nėra padaryta ieškovo sveikatai ar gyvybei.

13.       Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad įstatymas neįtvirtina, jog dėl netinkamo nuomininko elgesio nuomotojui galėtų būti atlyginama neturtinė žala.

14.       Civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Pažymėtina, kad vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021). Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše yra fiksuoti tik ieškovo nusiskundimai, jog jis skundžiasi (duomenys neskelbtini), t. y. šią aplinkybę nurodė pats ieškovas. Kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovui kilo neturtinė žala, byloje nepateikta. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

Dėl bylos procesinės baigties

15.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamą sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, jie atmestini kaip nepagrįsti, o pirmos instancijos skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

17.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jeigu teismui kiltų abejonių dėl CK 1.114 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2.24 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir atitikties Konstitucijos 21, 22 straipsnių nuostatoms ta apimtimi, kiek šios nuostatos nenumato neturtinės žalos atlyginimo privačiai išreikšto garbės ar orumo pažeidimo atveju, ir jeigu teismas manytų, kad šios teisės spragos negali užpildyti savarankiškai, tokiu atveju prašo sustabdyti bylą ir kreiptis dėl išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, remiantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi.

18.       Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Taigi teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

20.       Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Tuo atveju, jeigu teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 straipsnių įgyvendinimo konstitucinio įstatymo turinį, bylos procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog CK 1.114 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2.24 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas prieštarautų Konstitucijos 21, 22 straipsnių nuostatoms ta apimtimi, kiek šios nuostatos nenumato neturtinės žalos atlyginimo privačiai išreikšto garbės ar orumo pažeidimo atveju.

22.       Taigi apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl apelianto nurodytų teisės aktų konstitucingumo, byloje nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       Apeliacinį skundą atmetus, apelianto  turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

24.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23) valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja         Donata Kravčenkienė