Administracinė byla Nr. P⁵⁰²-129/2009

                                       Procesinio sprendimo kategorija 80.8

 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. birželio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. individualios įmonės prašymą atnaujinti procesą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N?891/2008.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu S. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 3000 litų bauda.

II.

 

2007 m. rugsėjo 12 d. S. K. atstovas advokatas Jonas Butkus pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas Institucijos nutarimą iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti. Kartu su skundu pateiktas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė skundą priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas bylos nagrinėjime dalyvavo, nutarimo nuorašą gavo tą pačią dieną išnagrinėjus bylą, apskundimo tvarka ir terminai jam buvo išaiškinti, išvykimas į užsienį negali būti pripažintas objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia nustatytu terminu apskųsti nutarimą.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, S. K. atstovas advokatas Jonas Butkus pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad po autoįvykio S. K. gydėsi ambulatoriškai, buvo ištiktas šoko ir galėjo nesuvokti teisinių pasekmių.

 

III.

 

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. spalio 10 d. nutartimi S. K. atstovo advokato J. Butkaus atskirąjį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ATPK 293 straipsniu, pažymėjo, kad Institucijos nutarimas priimtas 2007 m. rugpjūčio 16 d., todėl paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2007 m. rugpjūčio 27 d. Skundas paduotas 2007 m. rugsėjo 12 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą apskundimo terminą. Vyriausiasis administracinis teismas sutiko su tuo, kad visą skundo padavimo laikotarpį pareiškėjas buvo išvykęs, todėl jam pačiam pateikti skundą teismui, surašyti įgaliojimą tai atlikti kitam asmeniui, taip pat susisiekti su juo trukdė objektyvios aplinkybės. Tačiau teismas įvertino tai, kad S. K. , grįžęs iš komandiruotės, jau 2007 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kitą dieną, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Jonu Butkumi. Atsižvelgdamas į tai, kad ATPK 293 straipsnyje apsisprendimui skųsti teismo priimtą nutarimą, apeliacinio skundo paruošimui ir pateikimui teismui numatytas dešimties dienų terminas, o skundas teismui paduotas tik 2007 m. rugsėjo 12 d., apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ir nuo atstovavimo sutarties pasirašymo datos iki skundo padavimo praėjo daugiau laiko nei įstatymo numatytas terminas. Įrodymų, dėl kokių priežasčių nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. praleistas dešimties dienų terminas pateikti skundą teismui nepateikta, todėl teismas padarė išvadą, kad toks teisės į apeliaciją realizavimas, nepateikiant įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad ankščiau kreiptis į teismą sutrukdė svarbios priežastys, negali būti laikomas rūpestingu.

 

IV.

 

2008 m. lapkričio 4 d. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi A. L. individuali įmonė (toliau – ir Įmonė). Prašyme dėl proceso atnaujinimo Įmonė nurodo, kad A. L. individualios įmonės santykius su draudimo kompanija esmingai veikia aplinkybė dėl vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos. Priežasčių, dėl kurių S. K. pasišalino iš įvykio vietos, neištyrimas daro įtaką turtinėms įmonės teisėms. Kadangi S. K. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nebuvo patenkintas, nebuvo ištirta ir įvertinta galimybė, kad S. K. po eismo įvykio buvo ištiktas šoko, nesiorientavo aplinkoje, po įvykio gydėsi. Įvertinus šią aplinkybę grindžiančius įrodymus galėtų būti priimtas kitas nutarimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir administracinė byla šioje dalyje gelėtų būti nutraukta nesant S. K. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės.

Kadangi A. L. individuali įmonė S. K. administracinės bylos nagrinėjime policijoje nedalyvavo, ji negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise ginčyti priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Policijoje padarytas pažeidimas sudaro ABTĮ 153 straipsnio 7 punkte numatytą pagrindą proceso atnaujinimui.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

VII.

 

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo A. L. individuali įmonė grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, paprastai būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo sprendžiamas S. K. asmeninės atsakomybės klausimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties S. K. veikoje buvimo. Klausimas dėl turtinių A. L. individualios įmonės turtinių interesų šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo protokolu (ATPK 259 str. 1 d., 260 str.). S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Dėl jokių kitų asmenų teisių ir pareigų administracinio teisės pažeidimo byloje nepasisakyta. A. L. individualios įmonės nurodyti teiginiai, kuriuos ji traktuoja kaip liečiančius jos teises ir pareigas, nėra svarbūs nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, be to, tokie reikalavimai laikytini turtiniais teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp S. K. ir Įmonės.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

A. L. individualios įmonės prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N?891/2008.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                         Artūras Drigotas

 

                                                                                                            Stasys Gagys

 

                                                                                                            Romanas Klišauskas