Civilinė byla Nr. e2A-743-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03923-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.3.; 1.3.2.10 

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. N.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. N.“ ieškinį atsakovei D. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „H. N.“ (toliau ir – UAB, ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei D. U. (toliau ir – atsakovė), kuriuo prašė darbo ginčo bylą išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir įrodymus, atmesti atsakovės prašymą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą bei priteisti iš ieškovės išeitinę kompensaciją, netesybas bei neturtinę žalą, išdėstyti galutinį atsiskaitymą su atsakove dalimis per 6 mėnesių laikotarpį nuo Panevėžio apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant 1/6 dalį neišmokėtos sumos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovės ieškinį, darbo ginčą išnagrinėti teisme iš esmės, pakeisti šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir priteisti iš ieškovės atsakovei jai priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykiais, netesybas bei neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė privalėjo vykdyti savo pareigas - laiku mokėti atsakovei jai priklausantį darbo užmokestį, elgtis sąžiningai, teisingai ir nepažeisti atsakovės teisės ir įstatymų saugomo intereso už darbą laiku gauti jai priklausantį darbo užmokestį. Ieškovė, 2024 m. birželio 9 d. gavusi atsakovės prašymą atleisti iš darbo, 2024 m. birželio 14 d. turėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atleisti atsakovę iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė savo darbu ieškovei padarė žalą, t. y. dėl atsakovės veiksmų - neveikimo, ieškovė negavo apie 8 753,46 Eur pajamų. Darbo sutartyje be būtinųjų darbo sąlygų nėra įtvirtinta jokių papildomų darbo sutarties sąlygų, t. y., kad atsakovė būtų įsipareigojusi vykdyti kokius nors pardavimo planus, kurių įvykdymas ar neįvykdymas būtų susietas su darbo užmokesčiu ar kitomis išmokomis, susijusiomis su darbo santykiais. Ieškovė su atsakove darbo sutarties nutraukimo dieną neatsiskaitė, kaip to reikalauja DK 146 straipsnio 2 dalis. Ieškovė delsia atsiskaityti su atsakove jau daugiau kaip keturis mėnesius ne dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė privalo mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. atsakovės vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, šiuo atveju 3678,40 Eur dydžio (919,60 Eur x 4 mėn.). Ieškovės darbo užmokesčio atsakovei nesumokėjimas, kuris tęsėsi net keturis mėnesius iš eilės, neteisėtas darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu be atsakovės sutikimo ir šių neteisingų duomenų perdavimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui, tai, kad atsakovė savo pažeistas teises yra priversta ginti teisiniu keliu ir eikvoti savo laiką, darbo bylos procesas DGK, ieškovės atstovo nepagrįsti priekaištai atsakovei dėl jos prašymo atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesibaigiantys ir ilgai trunkantys telefoniniai skambučiai ir netgi grasinimai, delsimas su ja atsiskaityti, pablogino atsakovės finansinę būklę, atsakovei sukėlė stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą, didelius nepatogumus ir netgi sveikatos pablogėjimą. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas, būtų turėjusi drausminių nuobaudų ar pažeidusi darbo tvarką. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu išdėstyti galutinį atsiskaitymą su atsakove dalimis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant 1/6 dalį neišmokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos, nes ieškovė iki šiol atsakovei gera valia nesumokėjo nei euro, kad kuo greičiau padengtų nors darbo užmokesčio įsiskolinimą. Be to, ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų apie savo finansinę padėtį. Ieškovės teiginiai, kad ieškovės finansinė padėtis yra ypač sudėtinga, yra deklaratyvūs ir, atsakovės nuomone, neteisingi.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovės ir ieškovės darbo santykiai, kurie prasidėjo 2023 m. birželio 5 d., nutraukti 2024 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 2 865,76 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos, 173,40 Eur delspinigių, 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2024 m. birželio 14 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius, išdėstant priteistos 3 000 Eur sumos mokėjimą dalimis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 500,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, pirmąją įmoką 500,00 Eur (neatskaičius mokesčių), sumokėti iki einamojo mėnesio 30 d. įskaitytinai. Teismas  nustatė kad, ieškovei pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir atsakovė įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, išdėstant priteistos 3 000 Eur sumos mokėjimą dalimis 6 (šešerių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 500,00 Eur. Teismas nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, pirmąją įmoką 500,00 Eur, sumokėti iki einamojo mėnesio 30 d. įskaitytinai. Teismas nustatė kad, ieškovei pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir atsakovė įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka. Teismas nusprendė, kad sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio – 919,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vykdytina skubiai. Teismas   kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės 12,73 Eur žyminio mokesčio išlaidų ieškovei naudai. Teismas priteisė iš ieškovės 1 925,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei naudai.

6.       Teismas nurodė, kad byloje ieškovė nepaneigė atsakovės teiginių, jog atsakovei daugiau nei keturis mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad neva neturėjo informacijos apie tai, jog mokėjimo pavedimas banke nepraėjo, tačiau nenurodė, kada tą mokėjimo pavedimą atliko ir kokio dydžio. Teismas pažymėjo, kad bankininkystės sistema sugeneruota taip, jog mokėtojas, atliekantis mokėjimo pavedimą, esant lėšų stygiui, apie tai visada informuojamas. Mokėtojas visada gali pasitikrinti duomenis apie visus savo atliktus mokėjimo pavedimus. Teismas vertino, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo atsakovės sutikimą nutraukti darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad atsakovės ir ieškovės darbo santykiai, prasidėję 2023 m. birželio 5 d., pasibaigė 2024 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 44,00 Eur. Vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalimi, nutraukus sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro – 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) (44,00 Eur x 20,9 d. d.) x 2 mėn.).

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove galutinai neatsiskaitė ne tik jos atleidimo dieną, bet iki šiol. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra darbuotojo kaltė. Teismas, įvertinęs atsakovės dirbtą laiką pas ieškovę nuo 2023-06-10 iki 2024-06-14, t. y. metus laiko, į priteistiną sumą (4 598 Eur), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu sprendė priteisti atsakovo naudai 3 000 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Teismo vertinimu, tokia kompensacijos suma užtikrina šalių interesų balansą, neleidžia atsakovei nepagrįstai praturtėti, netampa ieškovei nepakeliama našta, bet kartu ir neleidžia išvengti neteisėto elgesio pasekmių.

9.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas, padarydamas išvadą, kad nors darbo sutarties nutraukimą iniciavo atsakovė, tačiau ieškovės darbo užmokesčio atsakovei nesumokėjimas, kuris tęsėsi net keturis mėnesius iš eilės, neteisėtas darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu be atsakovės sutikimo ir šių neteisingų duomenų perdavimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui, tai, kad ieškovės atstovo nepagrįsti priekaištai atsakovei dėl jos prašymo atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delsimas su ja atsiskaityti, pablogino atsakovės finansinę būklę, atsakovei sukėlė stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą, didelius nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas, būtų turėjusi drausminių nuobaudų ar pažeidusi darbo tvarką. Teismas pažymėjo, kad ieškovės elgesys atsakovės atžvilgiu vertintinas kaip netinkamas ir neteisėtas. Teismo vertinimu, yra visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai priteisti (neteisėti ieškovės veiksmai, neturtinė žala, priežastinis ryšys, kaltė). Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d.  sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovės ir ieškovės darbo santykiai, kurie prasidėjo 2023 m. birželio 5 d., yra nutraukti 2024 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei iš ieškovės atsakovės naudai priteista 1 839,20 Eur išeitinės išmokos, 3 000 Eur netesybų ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės reikalavimą dėl šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas nepagrįstai sumenkino pačios atsakovės elgesio įtaką susiklosčiusiai situacijai tiek dėl vėluojamo išmokėti darbo užmokesčio, tiek dėl sąmoningai laukiamo vienerių metų darbo termino suėjimo. Atsakovė kreipėsi į darbdavį vos kelis kartus žinutėmis, į kurias ieškovės atstovas atsakė ir pavedimus atliko. Atsakovė į darbdavį nesikreipė, tuo pažeidė bendradarbiavimo principą. Bendrovė dėl žmogiškos klaidos neturėjo informacijos apie tai, jog mokėjimo pavedimas banke nepraėjo.

10.2.                      Teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir atsakovės elgesio darbo metu. Darbuotoja paprasčiausiai sąmoningai siekė sulaukti tinkamo laiko, kad galėtų nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir įgytų formalų pagrindą reikalauti išeitinės kompensacijos, todėl apgalvotai neinformavo bendrovės apie negautą darbo užmokestį. Atsakovė savo elgesiu nuolat rodė, kad pardavėjos darbas nėra jai įdomus ir ji neturi jokio suinteresuotumo prekiauti, t. y. tikrasis atsakovės interesas buvo tiesiog išeiti iš darbo savo noru ir ji sąmoningai pasinaudojo netyčine bendrovės klaida.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą netgi dėl dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos išmokėjimo, kai prašymas atleisti iš darbo pateiktas iškart suėjus vieniems darbo metams. Akivaizdu, jog jeigu atsakovės netenkino darbo sąlygos, tokį prašymą ji turėjo pateikti darbdaviui kur kas anksčiau, nei 2024 m. birželio 9 d. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės elgesio nutraukiant darbo santykius. Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą susiklostytų situacija, kai atsakovė gautų tiek išeitinę, tiek nedarbo išmoką. Akivaizdu, jog tokiu būdu išeitinė kompensacija neatitinka jos tikslo ir sudaro galimybę atsakovei gauti daugiau nei ji būtų uždirbusi, jei darbo teisiniai santykiai nebūtų nutraukti.

10.4.                      Bendrovės finansinė padėtis yra ypač sudėtinga, prie ko prisidėjo ir atsakovės vengimas veikti darbdavio interesais ir vykdyti prekybą, todėl ne tik susikaupusio atlyginimo, bet ir netesybų bei išeitinės kompensacijos priteisimas lemtų šiuo metu dirbančių bendrovės darbuotojų interesų pažeidimą ir bendrovės bankrotą. Atsakovės prašymo dėl netesybų bei išeitinės kompensacijos atmetimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

10.5.                      Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, susiklosčiusios situacijos aplinkybes be jokio pagrindo aiškino išskirtinai atsakovės naudai. Atsakovė iš darbo išėjo savo noru, jokių nusiskundimų darbdaviui iki tol nereiškė. Atsakovė niekuomet nesiskundė jokia darbo tvarka. Jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė yra patyrusi stresą, dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir pavėluoto atlyginimo, byloje nėra. Lieka nesuprantama, kokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas nustatė 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Įrašas apie atsakovės išėjimą iš darbo savo prašymu nesukelia jai jokių neigiamų pasekmių jos darbo istorijoje.

11.       Atsakovė 

11.1.                      Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių ir vadovaudamasis įstatymu. Atsakovė informavo ieškovę, kad jai daugiau nei du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis, todėl ieškovė turėjo būti ypatingai atidi atsakovės atžvilgiu ir aiškintis susidariusią situaciją bei sumokėti visą atsakovei priklausantį darbo užmokestį, tačiau akivaizdu, to sąmoningai nedarė. Ieškovė, būdama įsipareigojusi mokėti atsakovei darbo užmokestį, turėjo pareigą pasitikrinti duomenis apie visus savo atliktus atsakovei darbo užmokesčio mokėjimo pavedimus.

11.2.                      Ieškovė atleisti atsakovę iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2024 m. birželio 14 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pripažinus atsakovės darbo sutarties pasibaigimą, turi būti taikomi ir atleidimo pagal šį straipsnį padariniai - atsakovei priteisiama dviejų jos vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, ką teismas pagrįstai nusprendė.

11.3.                      Atsakovės nuomone, teismo sprendimas dėl netesybų priteisimo ir netesybų dydžio yra pagrįstas ir teisingas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų apie savo finansinę padėtį, kad šiuo atveju netesybos iš viso neturi būti priteisiamos ir kad susikaupusio atlyginimo, netesybų bei išeitinės kompensacijos priteisimas lemtų bendrovės darbuotojų interesų pažeidimą ir bendrovės bankrotą. Ieškovės teiginiai apie bendrovės sunkią finansinę padėtį yra abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs ir, atsakovės nuomone, neatitinkantys realios padėties.

11.4.                      Ieškovės susirūpinimas, kad atsakovė už tą patį laikotarpį gaus išeitinę išmoką bei nedarbo išmoką ir tokiu būdu nepagrįstai praturtės, yra nepagrįstas, nes atsakovei pirma nedarbo išmoka buvo išmokėta tik po dviejų mėnesių nuo atleidimo, ką patvirtina prie šio atsiliepimo pateikiamas atsakovės banko sąskaitos išrašas.

11.5.                      Teismo sprendimas, kad atsakovės neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais yra 3000 Eur, yra pagrįstas, atitinkantis atsakovės ir ieškovės, kuri atsakinga už žalos atlyginimą, interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl neteisėtų ieškovės veiksmų - darbo užmokesčio nemokėjimo atsakovė atsidūrė itin sudėtingoje tiek finansinėje, tiek psichologinėje padėtyje. Atsakovė išgyveno emociškai skausmingą patirtį, jautė didelius nepatogumus, neigiamas emocijas, pažeminimą, nes dirbdama ir pakankamai ilgą laikotarpį negaudama darbo užmokesčio buvo priversta riboti net būtiniausių poreikių tenkinimą, būti artimųjų išlaikytine. Ieškovės atstovo nuolatiniai ir ilgai trunkantys telefoniniai skambučiai, kurių metu jis reiškė atsakovei įvairius nepagrįstus reikalavimus ir netgi grasinimus pakenkti jos geram, kaip darbuotojos, vardui ir reputacijai, atsakovei sukėlė dar stipresnius dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą ir netgi sveikatos pablogėjimą - jai nustatytos diagnozės - migrenos paaštrėjimą.

Teisėjų kolegija

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Ieškovė 2025 m. kovo 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą nepriimti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, nes atsakovei terminas pateikti atsiliepimą baigėsi 2025 m. vasario 5 d., o atsiliepimas buvo pateiktas 2025 m. vasario 6 d., o tai reiškia - pavėluotai. Todėl atsiliepimas turi būti nepriimtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį priėmimo klausimus pavesta spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 318 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmė 2025 m. vasario 7 d., vadinasi, atnaujino ir nežymiai (1 dieną) praleistą terminą. Todėl apeliantės prašymas atmestinas. 

14.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindo ir dėl atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos ( DK 53, 56 straipsniai, 146, 147 straipsniai, 218 straipsnis).

15.       Atsakovė dirbo ieškovės įmonėje pardavėja nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. birželio 14 d. Atsakovės darbo užmokestis buvo 44 Eur per darbo dieną (minimali mėnesio alga). Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo - kartą  per mėnesį ( DK 146 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip matyti iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo 2024 m. birželio 25 d. momentu, atlyginimą ji gaudavo netgi rečiau negu kartą per mėnesį, skirtingomis datomis, netiksliai nurodoma, už kokį mėnesį mokamas atlyginimas (t.2, b.l. 120), išrašo paėmimo dieną nesumokėta už 2024 m. sausio mėnesį, balandžio, gegužės mėnesius. Darytina išvada, kad 2024 m. birželio 9 d. atsakovė turėjo teisinį pagrindą pateikti prašymą atleisti ją iš darbo dėl svarbių priežasčių - du mėnesius iš eilės nesumokėto darbo užmokesčio (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

16.       Ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnį (darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių), nors tokio darbuotojo pareiškimo nebuvo gavęs. Teismas pripažino atleidimą šiuo pagrundu neteisėtu ir kvalifikavo darbo sutarties nutraukimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliantė ( ieškovė) savo skunde teigia, kad ji pagrįstai nutraukė darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį, argumentuoja, kad atsakovės interesas esą buvo nutraukti darbo sutartį, jai nepatiko darbas. Šie apeliantės argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Darbdaviui nėra suteikti įgaliojimai už darbuotoją spręsti, koks yra jo interesas ir tuo pagrindu savivaliauti. Darbuotojos pareiškimas buvo pateiktas kitu pagrindu – dėl nemokamo atlyginimo - todėl darbdavys galėjo tokį pareiškimą arba patenkinti, arba netenkinti, ir tokiu atveju darbuotoja būtų dirbusi toliau arba atitinkamai kreipusis dėl darbo ginčo.     

17.       Toliau apeliantė kartoja tą pačią, jau pirmosios instancijos teisme dėstytą poziciją, kad atlyginimą ji pervedinėjo tvarkingai, tačiau bankas nepraleido mokėjimų, o atsakovė, nesilaikydama bendradarbiavimo pareigos, neperspėjo, kad negauna atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškovės versiją. Jokių įrodymų apie tai, kad pervedimai buvo atliekami tvarkingai, bet bankas jų nevykdė, teismui nepateikta tiek pirmosios instancijos procese, tiek ir apeliaciniame  skunde. Atsakovės bendradarbiavimą įrodo jos pateiktos sms žinutės: 2024 m. vasario 16 d. atsakovė rašė darbdaviui, kad dar nepervesta alga, į ką darbdavys atsainiai nurodo: „pirmadienį pažiūrėsiu“. 2024 m. balandžio 11 d. atsakovė vėl rašo žinutę: „dar negavau už šiuos metus nei vieno atlyginimo“, į ką darbdavys atsako: „pažiūrėsiu, kas ir kaip, apmokėsiu šią savaitę“ ( t.2, b.l. 132-134). Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys neišreiškia jokios nuostabos, kad pinigus pervedė, bet žada apmokėti kitą savaitę. Toks darbdavio atsakymas pilnai paneigia jo versiją apie buvusius nesėkmingus bandymus pervesti atlyginimą atsakovei, ir taip pat paneigia ieškovės teiginį, kad darbuotoja esą nebendradarbiavo. Žinutės parodo darbuotojos bendradarbiavimą, kuris negali būti pernelyg intensyvus ir apkraunantis darbuotoją. Minimalią algą gaunanti pardavėja neprivalo papildomai atlikti dar ir įmonės buhalterės funkcijas ir priminti direktoriui, kad reikia mokėti atlyginimą.

18.       Apeliantė nesutinka, kad neteisėtai atleistai darbuotojai buvo priteista dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes  prašymas atleisti iš darbo pateiktas iškart suėjus vieniems darbo metams.  Kokia teisės norma remiantis apeliantė teigia, kad jeigu prašymas pateiktas iškart suėjus vieniems darbo metams, tai negali būti priteista išeitinė išmoka už du mėnesius, apeliantė nenurodo. DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį, darbdavys privalo išmokėti 2 mėnesių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus - tada vieno mėnesio išeitinę išmoką. Atsakovė buvo priimta dirbti 2023 m. birželio 5 d., pareiškimą pateikė 2024 m. birželio 9 d., teisę į 2 mėnesių išmoką įgijo 2024 m. birželio 5 d.

19.       Apeliantei atrodo nepagrįsta, kad atsakovė gaus tiek išeitinę, tiek nedarbo išmoką. Pažymėtina, kad nedarbo išmoką mokėti nėra ieškovės pareiga, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip hipotetinis svarstymas apie tai, ko nėra.

20.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (2 157,35 Eur), delspinigius (173,40 Eur), paskaičiuotus už vėlavimo laiką nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. birželio 14 d., dviejų mėnesių išeitinę išmoką (1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių)) ir netesybas, kurių dydį sumažino nuo 4 598 Eur ( galimos priteisti sumos už 5 mėnesių vėlavimą atsiskaityti su darbuotoja) iki 3000 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad tokia netesybų suma yra pagrįsta ir subalansuota, nėra pagrindo jos dar labiau mažinti.

21.       Teismas priteisė atsakovei taip pat ir neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas darbdavio atsakomybę teismas nustatė visas tokios atsakomybės sąlygas: darbdavio neteisėtus veiksmus (atlyginimo nemokėjimas laiku, darbo sutarties nutraukimas neteisėtai, bandymas apkaltinti darbuotoją žalos padarymu jau nagrinėjant darbo ginčą). Neteisėti veiksmai sukėlė darbuotojai pergyvenimus, materialinius sunkumus, pažeminimo ir neteisybės jausmą, kas reiškia neturtinę žalą. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusių atsakovės pergyvenimų.  

22.       Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Nustatant neturtinės žalos dydį pinigine išraiška atsižvelgtina į teismų praktiką, nes teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024 palikti galioti žemesniųjų teismų sprendimai, kuriais neteisėtai (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) atleistam darbuotojui buvo priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitai darbuotojai, kuris buvo atleista pagal DK 55 straipsnį (pačiai prašant) buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-154-684/2024, 2024 m. birželio 10 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti darbuotojai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai universiteto dėstytojai nebuvo pranešta, kad jai nebus skiriamas pedagoginis krūvis kitiems mokslo metams, kas apsunkino ieškovei galimybę rasti kitą mokslinį-pedagoginį darbą, sukėlė ieškovei netikrumo jausmą dėl savo ateities.

24.       Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

25.       Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs sąlygas taikyti darbdaviui atsakomybę už neturtinės žalos darbuotojui sukėlimą, vis dėlto netinkamai nustatė žalos dydį. Kolegija sprendžia, kad sprendimas turi būti pakeistas ir sumažina priteistinos neturtinės žalos sumą iki 500 Eur.

26.       Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą, darbo užmokesčio mokėjimą, netesybų, išeitinės išmokos mokėjimą, tinkamai įvertino įrodymus, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, išskyrus neturtinės žalos dydžio sumažinimą nuo 3000 Eur iki 500 Eur.

27.       Nepaisant, kad neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažinama, laikytina, kad apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, nes neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pavestas nustatyti teismui. Teismas, kaip minėta, teisingai pritaikė atsakomybės sąlygas ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovės atsakovei. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas.

28.       Skirstant  bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės išlaidos neatlygintinos. Atsakovei iš ieškovės priteistina 650 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies: priteistą atsakovei  D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. N.“, juridinio asmens kodas 302480519, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 500 Eur, panaikinti sprendimo dalį dėl šios sumos mokėjimo išdėstymo per 6 mėnesius. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „H. N.“, juridinio asmens kodas 302480519, 650 Eur ( šešis šimtus penkiasdešimt eurų)  bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Žibutė Budžienė

                                                                                                                                  Diana Labokaitė

                                                Lina Žemaitienė