Administracinė byla Nr. I-634-243/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00092-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas M. J. skundu nurodo, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Tauragės apskrities VPK areštinė, areštinė) buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų. Pareiškėjo teigimu, tai laikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, kuriuo draudžiama kankinti, žiauriai, nežmoniškai elgtis ir žeminti asmens orumą, pažeidimu. Nurodo, jog serga nepagydoma liga, tačiau buvo laikomas kamerose, kuriose lubos apipelijusios, tualete nenubėga vanduo, tualetai neatskirti, iki galo neužsisuka vanduo, apšvietimas neatitinka higienos normų, oras kamerose nekondicionuojamas, grindys išdegintos, sulaužytos, negaudavo patalynės, pablogėjus sveikatai nebūdavo suteikiama pagalba, nes areštinėje nėra medicinos personalo. Nurodo, jog skundu kreipėsi į Tauragės visuomenės sveikatos centrą, kuris konstatavo jo nurodytus pažeidimus, tačiau jie nepašalinti. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Prašo priteisti 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose kamerose: nuo 2013-03-12 iki 2013-11-15 iš viso 37 paras (8 paras nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19 kameroje Nr. 4, 5 paras nuo 2013-05-31 iki 2013-06-04 kameroje Nr. 2, 8 paras nuo 2013-08-13 iki 2013-08-20 kameroje Nr. 5, 8 paras nuo 2013-10-08 iki 2013-10-15 kameroje Nr. 8, 8 paras nuo 2013-10-29 iki 2013-11-05 kameroje Nr. 8). Atsakovas atsikirtimą grindžia argumentais, jog areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų ir higienos normų reikalavimų ir nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį. Argumentuoja, jog skundas nepagrįstas įrodymais, dėl netinkamų laikymo sąlygų iš pareiškėjo skundų negavo. Teigia, jog areštinės pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, neblogino pareiškėjo laikymo sąlygų. Pažymi, kad areštinėje asmenys laikomi laikantis Lietuvos higienos normos HK37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų. Nurodo, jog Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013-08-26 ir 2013-11-06 atlikęs patikrinimus pagal pareiškėjo skundus 2013-08-29 patikrinimo aktu Nr. AK-115 ir 2013-11-11 patikrinimo aktu Nr. AK-153 HK37:2009 reikalavimų pažeidimų neužfiksavo. Nurodo, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas prieš patikrinimus, t.y. nuo 2013-08-13 iki 2013-08-20 (8 paras) ir nuo 2013-10-29 iki 2013-11-05 (8 paras) ir kad kameroje Nr. 8 tik 2013-11-11 patikrinimo aktu užfiksuotas paviršinis pelėsis, tačiau pažeidimas nedelsiant pašalintas, duomenų, kad dėl to pablogėjo pareiškėjo sveikata, negauta. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, jog areštinėje yra pakankamai patalynės, ji sandėliuojama laikantis higienos reikalavimų ir tai konstatuota Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-06 pažymoje Nr. 11VL-105, kiekvienas asmuo aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode), lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir rankšluosčiu, patalynė keičiama vieną kartą per savaitę; skalbimo ir dezinfekavimo paslaugas teikia UAB „Atakras“ pagal 2013-06-14 sutartį Nr. 85-4-ST2-49. Akcentuoja, kad pažeidimų dėl patalynės išdavimo ar su ja susijusių higienos normų nesilaikymo nenustatė ir Tauragės visuomenės sveikatos centras. Nurodo, kad areštinėje nuo 2004-05-24 dirba bendruomenės slaugytoja, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nėra medicinos personalo. Teigia, jog 2013-10-09, 2013-10-10, 2013-10-11, 2013-10-14 tikrinta pareiškėjo sveikata, nusiskundimų jis neturėjo. Argumentuoja, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepakanka abstrakčių teiginių, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti visas žalos atsiradimo sąlygas: galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką, pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį, įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (b.l. 49-53).
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dė šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas M. J. Tauragės apskrities VPK areštinėje buvo laikomas nuo 2013-01-08 iki 2013-01-15, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19, nuo 2013-05-31 iki 2013-06-04, nuo 2013-08-13 iki 2013-08-20, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-15 ir nuo 2013-10-29 iki 2013-11-05 (b.l. 30) kamerose Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje metu jam nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios sąlygos ir pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pareiškėjo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-08-29 patikrinimo akte Nr. AK-115 nurodyta, jog atlikus operatyvųjį patikrinimą pagal pareiškėjo skundą dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 2 pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu vertintos asmenų laikymo sąlygos kameroje Nr. 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN37:2009) požiūriu. Konstatuota, jog sąlygos atitinka 6 punkto, reikalaujančio, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 23 punkto, nustatančio, jog kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 48 punkto, numatančio, kad visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių; 53 punkto, kad policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; 58 punkto, reikalaujančio, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje, reikalavimus (b.l. 33-34). Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-18 atliktas Tauragės apskrities VPK areštinės planinis patikrinimas, periodinė kontrolė atlikta siekiant įvertinti areštinės veiklos atitiktį HN37:2009 reikalavimams. Tauragės visuomenės centro 2013-09-23 patikrinimo akte Nr. AK-117 konstatuota, jog kameros atitinka HN37:2009 reikalavimus: 11 punktą, t.y. areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore organizuojami pagal areštinės viršininko sudarytą ir patvirtintą pasivaikščiojimo grafiką; 12 punktą, t.y. asmenims užtikrinta asmens sveikatos priežiūra, dirba bendruomenės slaugytoja; 14 punktą, t.y. areštinės darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą ir įgiję sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir turi tai patvirtinančius pažymėjimus; 20 punktą, t.y. kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvaromis, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė; 50 punktą, t.y. dušinių, sanitarinių švaryklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną plaunami karštu vandeniu, valomos valikliais, turinčiais dezinfekantų; 53 punktą, t.y. areštinėje nėra graužikų ir buitinių parazitų, sudaryta 2012-03-22 sutartis, pagal kurią UAB „Rudagys“ atlieka areštinės apžiūras, 2013-09-17 pastebėjus blusų ir pelių atlikta patalpų deratizacija ir dezinsekcija; 55 punktą, t.y. parazitinių ir infekcinių susirgimų 2013 metais neužregistruota; 56 punktą, t.y. laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais; 58 punktą, t.y. lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje – 2013-06-14 sudaryta skalbimo paslaugų sutartis su UAB „Atakras“; 60 punktą, t.y. areštinėje yra veikiantys dušai, vanduo šildomas (b.l. 35-37). Iš patikrinimo akto matyti, jog užfiksuotas vienintelis trūkumas – sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių (HN37:2009 20 punktas). Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013-11-06 atliko dar vieną operatyvųjį patikrinimą pagal pareiškėjo skundą dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 5 ir Nr. 8. Patikrinimo akte 2013-11-11 Nr. AK-153 užfiksuota, jog sąlygos nurodytose kamerose atitinka HN37:2009 20, 53, 55, 58 punktų reikalavimus, t.y. šalto vandens tiekimo sistema veikianti, kanalizacija neužkimšta, graužikų ir parazitų nerasta, o pastebėjus iš karto naikinami, parazitinių ir infekcinių susirgimų 2013 metais neužregistruota, lovos skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius valomas cheminėje valykloje. Patikrinimo akte nurodyti pažeidimai: kamerose įrengti neskaidraus stiklo langai (21 punktas), neveikia mechaninė vėdinimo sistema, tačiau langai yra su orlaidėmis (23 punktas), nesandarūs langai ir kameroje Nr. 8 ant sienų ir lubų paviršių rasta pelėsio (48 punktas), kuris nedelsiant pašalintas ir apie tai 2013-12-04 raštu Nr. 85-S-18929 informuotas Tauragės visuomenės sveikatos centras (b.l. 38-40, 61).
Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje nuo 2004-05-24 dirba bendruomenės slaugytoja (b.l. 62-64), pareiškėjo sveikata tikrinta 2013-10-09, 2013-10-10, 2013-10-11, 2013-10-14, Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, jog M. J. nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo (b.l. 65-72).
Teismo vertinimu, nustatytos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius dėl jo laikymo areštinėje sąlygų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Tai, jog 2013-11-11 patikrinimo akte užfiksuoti tam tikri neatitikimai – neskaidrūs ir nesandarūs kamerų langai bei kameroje Nr. 8 paviršinis pelėsis, kuris nedelsiant pašalintas, nesudaro pagrindo vertinti šiuos neatitikimus kaip nežmoniškas sąlygas, asmens žeminimą, kankinimą ir neteisėtus valstybės veiksmus. Šie neatitikimai galėjo sukelti nežymius trumpalaikius nepatogumus pareiškėjui, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau, teismo vertinimu, nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.
Be to, pareiškėjas nurodydamas, jo teigimu, patirtos 20000,00 Lt neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Nesant šių sąlygų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali būti taikoma.
Pareiškėjo M. J. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, netenkintinas, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
atmesti pareiškėjo M. J. skundą dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Vida Stonkuvienė