(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. eA2-2027-565/2022 pagal atsakovo J. J. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 pagal ieškovės individualios J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo ir pagal viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priešieškinį individualiai J. įmonei „J.“ ir J. J. dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Prie Lėvens“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės individualios J. įmonės „J.“ ieškinį ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto priešieškinį, t. y. įskaitė ieškovui individualiai J. įmonei „J.“ iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto priteistiną 77 137, 56 Eur sumą, priteisė atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės individualios J. įmonės „J.“ ir subsidiariai iš įmonės savininko J. J. 412 521, 42 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė.

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą.

4.       Atsakovas J. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1441/2019 pagal ieškovės individualios J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo ir pagal VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį individualiai J. įmonei „J.“ ir J. J. dėl nuostolių atlyginimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinis J. J. ir individualiai J. įmonei „J.“ dėl nuostolių atlyginimo, priešieškinį atmesti.

5.       Nurodė, kad VšĮ Vilniaus universitetas 2022 m. sausio 13 d. individualios J. įmonės „J.“ bankroto byloje pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą. J. J. susipažinus su šiuo prašymu ir prie jo pridėtais dokumentais, paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios J. J. nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad po rangos sutarties, sudarytos su individualia J. įmone „J.“, dėl (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio modernizavimo nutraukimo buvo pakeistas projektas ir jo sprendiniai, o tai lėmė esminį statybos darbų kainos padidėjimą pagal VšĮ Vilniaus universiteto ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Versina“ naujai sudarytą sutartį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad VšĮ Vilniaus universitetas priešieškinio reikalavimą priteisti iš individualios J. įmonės „J.“ ir subsidiariai iš J. J. nuostolių atlyginimą grindė tuo, kad VšĮ Vilniaus universitetui dėl individualios J. įmonės „J.“ kaltės nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio modernizavimo ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „Versina“ sudarius rangos sutartį dėl nutraukta sutartimi neatliktų darbų atlikimo (pakeičianti sutartis), VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro kainos pagal pakeičiančią sutartį padidėjimas. Nurodė, kad VšĮ Vilniaus universitetas kartu su priešieškiniu buvo pateikęs tuos pačius dokumentus, kuriuos J. J. pateikė su prašymu atnaujinti procesą kaip dokumentus, apie kuriuos, jo teigimu, sužinojo tik susipažinęs su VšĮ Vilniaus universiteto individualios J. įmonės „J.“ bankroto byloje pateiktu prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą, t. y. UAB „Versina“ atliktų (taisytinų) darbų (duomenys neskelbtini) bendrabutyje aktus su atliktų (taisytinų) darbų kiekiais ir individualios J. J. įmonės „J.“ atliktų darbų (duomenys neskelbtini) bendrabutyje aktus. Individuali J. įmonė „J.“ ir J. J. tiek atsiliepime į VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį, tiek ir triplike buvo nurodę, kad neturi pareigos atlyginti VšĮ Vilniaus universitetui išlaidų, kurias VšĮ Vilniaus universitetas patyrė dėl to, kad į pakeičiančią sutartį įtraukė papildomus (didesnės apimties) darbus, kurie nebuvo numatyti nutrauktoje sutartyje.

8.       Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 24 d. J. J. buvo pateikęs rašytinius paaiškinimus, kurių 12 priede buvo lentelė, kurioje lyginami individualios J. įmonės „J.“ ir UAB „Versina“ atlikti darbai ir darbų vertės padidėjimas dėl padidėjusio darbų kiekio.

9.       Teismas konstatavo, kad buvo vertintos individualios J. įmonės „J.“ ir J. J. nurodytos aplinkybės, jog dalis darbų, kuriuos pagal pakeičiančią sutartį atliko UAB „Versina“, nepatenka į nutraukta sutartimi susitartų atlikti darbų apimtį, pažymint, kad pakeičianti sutartis neprivalo būti identiška nutrauktai sutarčiai savo sąlygomis, svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad individuali J. įmonė objektyviais rašytiniais įrodymais nepaneigė VšĮ Vilniaus universiteto į bylą pateiktų įrodymų dėl pakeičiančios sutarties darbų apimties pagrįstumo.

10.       Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad J. J. išnagrinėtos bylos nagrinėjimo metu buvo žinomi dokumentai, kuriuos jis pateikė su prašymu atnaujinti procesą. Teismas taip pat konstatavo, kad J. J. prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nėra naujos ir esminės išnagrinėtos bylos aplinkybės, apie kurias J. J. nebuvo žinoma šios bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti J. J. prašymo atnaujinti procesą.

11.       Teismas, atmetęs prašymą atnaujinti procesą, priteisė VšĮ Vilniaus universitetui ir likviduojamai dėl bankroto individualios J. J. įmonei „J.“ išlaidas už atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą parengimą. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais įkainiais, VšĮ Vilniaus universiteto prašytas priteisti 726 Eur, o likviduojamos dėl bankroto individualios J. J. įmonės „J.“ prašytas priteisti 960 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 671,72 Eur.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Atsakovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, panaikinant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinis ir priteista iš J. įmonės „J.“ ir subsidiariai iš J. J. 479 658,47 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos ir priešieškinį atmesti, išreikalauti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto techninio darbo projekto Nr. SN-14-026/3-TDP-AK sprendinių pakeitimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas neįvertino prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, t. y. kad esminį statybos darbų kainos padidėjimą lėmė techninio darbo projekto SN-14-026/3-TDP-AK sprendinių pakeitimai po rangos sutarties nutraukimo ir kad apie šiuos techninio darbo projekto sprendinių pakeitimus atsakovui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma. Civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ieškovė individuali J. įmonė „J.“ įvardijo visus darbus, kurie viršijo projekto SN-14-020/3-TDP-AK apimtis, tačiau nebuvo aiški darbų apimčių padidėjimo priežastis. Detaliai išnagrinėjus užsakovo priimtų ir apmokėtų darbų apimtis, paaiškėjo, kad tai įvyko pakeitus techninio darbo projekto SN-14-026/3-TDP-AK sprendinius.

12.2.                      Užsakovo priimtų ir apmokėtų darbų kiekių padidėjimą lėmė techninio darbo projekto SN-14-026/3-TDP-AK pakeitimai. Projekto sprendinių pakeitimas lėmė galutinę statybų kainą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą projekto pakeitime padarius esminius sprendinius buvo būtina iš naujo suderinti projektą, atlikti ekspertizę ir gauti naują statybos leidimą. Šių veiksmų neatlikus, objektas tampa nelegalia statyba. Apie tai, kad techninis darbo projektas SN-14-026/3-TDP-AK buvo pakeistas, byloje nėra jokios informacijos.

12.3.                      Techninio darbo projekto SN-14-026/3-TDP-AK sprendinių pakeitimai negalėjo nenulemti kainų padidėjimo. Pagal šiuos sprendimus galimai buvo numatyti visiškai kitokie darbai ir jų apimtys. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo metu, būtų vertinami techninio darbo projekto SN-14-026/3-TDP-AK sprendiniai ir jų įtaka kainai.

12.4.                      Sutinka, kad teismas vertino individualios J. įmonės „J.“ ir J. J. nurodytas aplinkybes apie tai, kad dalis darbų, kuriuos pagal pakeičiančią sutartį atliko UAB „Versina“, nepatenka į nutraukta sutartimi susitartų atlikti darbų apimtį, tačiau padidinus techninio darbo projekto SN-14-026/3-TDP-AK sprendinius, reikia iš naujo vertinti ar pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis, per protingą terminą ir ar ekonominiu požiūriu keičią pirmąją sutartį.

13.       Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad kartu su kreditoriniu reikalavimu atsakovo pateikti pradinės sutarties ir naujosios sutarties vykdymo metu surašyti atliktus rangos darbus, jų kiekius bei kainą atspindintys dokumentai apeliantui buvo žinomi bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu teismas vertino ieškovės ir apelianto nurodytas pradinės sutarties ir naujosios sutarties kainų padidėjimą lėmusias aplinkybes.

13.2.                      Nesutinka su apeliantu, kad pakeitus projektą galimai buvo numatyti visiškai kitokie rangos darbai nei buvo sulygti pradine sutartimi. Ginčą iš esmės išnagrinėję teismai vertino pradinės sutarties ir naujosios sutarties kainų skirtumą lėmusias priežastis. Teismams civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įvertinus ieškovės ir apelianto argumentus, esą naująja sutartimi buvo atlikti papildomi, pradine sutartimi nesulygti darbai, lėmę sutarties įvykdymo pabrangimą bei nesant ginčo, jog naująja sutartimi buvo pasiektas viešojo pirkimo konkurso sąlygose numatytas rezultatas, priežastis lėmusi būtinybė atlikti visus naująja sutartimi sulygtus darbus už joje nurodytą kainą ginčo teisingam išsprendimui teisiškai nėra reikšminga. Priešingai nei teigia apeliantas, projekto sprendinių keitimas/nekeitimas esminės reikšmės išnagrinėtai bylai neturi.

14.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto individuali J. įmonė „J.“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad nutraukus pradinę sutartį buvo sudaryta pakeičiančioji sutartis, lėmusi statybos darbų kainos išaugimą (skirtumą tarp naujosios sutarties ir pradinės sutarties kainų). Nurodyta aplinkybė šalims buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

14.2.                      Nemokumo administratorius sutinka su pirmos instancijos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartyje konstatuotais faktais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LIETUVOS Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės, o teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012 ir kt.).

18.       Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365–374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

19.       Nustatyta, kad atsakovas J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

20.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012; kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius.

21.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (pareiškėjas) J. J., prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įrodinėja, kad, susipažinęs su VšĮ Vilniaus universiteto pateiktu prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą individualios J. įmonės „J.“ bankroto byloje ir kartu su prašymu pateiktais dokumentais, sužinojo naujų esminių aplinkybių, t. y. kad esminį statybos darbų kainos padidėjimą lėmė techninio darbo projekto sprendinių pakeitimai po rangos sutarties nutraukimo ir kad apie šiuos techninio darbo projekto sprendinių pakeitimus atsakovui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma. Šioms aplinkybėms pagrįsti kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Versina“ atliktų (taisytinų) darbų aktus su atliktų (taisytinų) darbų kiekiais ir individualios J. įmonės „J.“ atliktų darbų aktus. Apelianto teigimu, detaliai išnagrinėjęs užsakovo priimtų ir apmokėtų darbų apimtis, sužinojo, kad darbų apimtis padidėjo pakeitus techninio darbo projekto sprendinius.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo (pareiškėjo) J. J. prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, taip pat bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, duomenis, konstatuoja, kad apelianto J. J. nurodytos aplinkybės nėra naujos ir esminės, kurios nebuvo (negalėjo būti) žinomos bylos nagrinėjimo metu.

23.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės individualios J. įmonės „J.“ ir subsidiariai iš atsakovo J. J. nuostolių atlyginimą. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad VšĮ Vilniaus universitetui dėl individualios J. įmonės „J.“ kaltės nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį ir su UAB „Versina“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarius pakeičiančią sutartį dėl nutraukta sutartimi neatliktų darbų atlikimo, VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro kainos padidėjimas pagal pakeičiančią sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad kartu su priešieškiniu VšĮ Vilniaus universitetas buvo pateikęs tiek UAB „Versina“ atliktų (taisytinų) darbų aktus su atliktų (taisytinų) darbų kiekiais, tiek ir individualios J. įmonės „J.“ atliktų darbų aktus, t. y. tuos dokumentus, kuriuos kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė atsakovas (pareiškėjas) J. J., kaip įrodymus, apie kuriuos, jo teigimu, jis neva sužinojo tik susipažinęs su VšĮ Vilniaus universiteto prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą individualios J. įmonės „J.“ bankroto byloje ir kuriuos detaliai išnagrinėjęs nustatė, kad darbų apimties padidėjimą, nulėmusį statybos darbų kainos padidėjimą, lėmė techninio darbo projekto sprendinių pakeitimas.

24.       Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, kad J. J. kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti pradinės (nutrauktos) ir pakeičiančios sutarties vykdymo metu surašyti atliktus rangos darbus, jų kiekius ir kainą patvirtinantys dokumentai – UAB „Versina“ atliktų (taisytinų) darbų aktai su atliktų (taisytinų) darbų kiekiais ir individualios J. įmonės „J.“ atliktų darbų aktai – pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinomi bylos, kurios procesą siekiama atnaujinti, nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą iš esmės, J. J. turėjo galimybę sužinoti apie aplinkybę, kuria grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, t. y. apie naujos techninio darbo projekto laidos buvimą, jo teigimu, lėmusį statybos darbų apimties ir darbų kainos padidėjimą.

25.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog aplinkybės apie techninio darbo projekto sprendinių pakeitimą, nulėmusį darbų apimties ir kainos padidėjimą, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos, kurios procesą siekiama atnaujinti, nagrinėjimo metu.

26.       Kita vertus, sutiktina su VšĮ Vilniaus universiteto atsiliepimo į skundą argumentu, kad naujos techninio darbo projekto laidos buvimas nelaikytinas esmine išnagrinėtos bylos aplinkybe. Visų pirma pažymėtina tai, kad ginčą iš esmės išnagrinėję teismai vertino pradinės (nutrauktos) sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumą lėmusias aplinkybes (priežastis) ir kad dalis darbų, kuriuos pagal pakeičiančią sutartį atliko UAB „Versina“, nepatenka į nutraukta sutartimi susitartų atlikti darbų apimtį. Be to, byloje buvo analizuojama, ar pakeičiančia sutartimi buvo siekiama to paties rezultato, kuris buvo sulygtas nutraukta sutartimi, teismui pažymėjus, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai sutarčiai savo sąlygomis. Taigi pats techninio darbo projekto sprendinių pakeitimas, konstatavus rezultato tapatumą, nekeičia (nekeistų) galutinio bylos rezultato, todėl, kaip minėta, apelianto nurodoma aplinkybė apie naujos techninio darbo projekto laidos buvimą nelaikytina turinčia esminės reikšmės bylai.

27.       Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo (pareiškėjo) J. J. prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir (ar) negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs J. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

28.       Konstatavus, kad J. J. prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir (ar) negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, netenkinamas atsakovo prašymas išreikalauti iš VšĮ Vilniaus universiteto techninio darbo projekto Nr. SN-14-026/3-TDP-AK sprendinių pakeitimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30.       Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) VšĮ Vilniaus universitetas, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys (2022 m. birželio 7 d. sąskaita faktūra, AB SEB banko 2022 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas) patvirtinta, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą VšĮ Vilniaus universitetas patyrė 605 Eur advokato pagalbos išlaidų.

31.       Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

32.       Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2022 m. II ketvirtį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 679,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 671,72 Eur (0,4 x 1 679,30 Eur). Kadangi VšĮ Vilniaus universiteto prašomos priteisti 605 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš pareiškėjo J. J..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė