Civilinė byla Nr. e2A-891-657/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09380-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.8.; 2.6.8.11.1.; 2.6.20.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismas
n u t a r t i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audacity“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audacity“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaefer“ dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Audacity“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kaefer“ 7 425 Eur skolą, 261,36 Eur delspinigių ir 8 procentiniais punktais padidintas vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomas procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 30 d. sudarė atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria tarpininkė įsipareigojo, siekiant parduoti arba išnuomoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei ieškoti turto pirkėjų ir nuomininkų, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti.
3. Ieškovė vykdė visas nustatytas pareigas pagal sutartį, kad turtas būtų parduotas arba išnuomotas už kuo didesnę kainą. Pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi savarankiškai neparduoti ar kitaip neperleisti turto, tačiau atsakovės vadovė 2021 m. gruodžio 6 d. tarpininkei nurodė, kad yra įsipareigojusi perleisti turtą kitam pirkėjui, kuris jau yra sumokėjęs avansą. Ieškovei persiuntus atsakovei jos pasirašytą sutartį, atsakovės vadovė nurodė, jog atsakovė jokių sutarčių su pirkėju nėra pasirašiusi, ieškovės siūlomas pirkėjas gali apžiūrėti turtą. Atsakovė pažeidė sutarties 3.1.2. punktą, nes sutarties galiojimo metu naudojosi ir kitų tarpininkų paslaugomis. UAB „Rugvita“ pateikus pasiūlymą turtą įsigyti už 270 000 Eur, atsakovė kitą dieną (2021 m. gruodžio 14 d.) ieškovei pranešė, kad nuo 2022 m. sausio 15 d. sutartį nutraukia. Kadangi atsakovė pažeidė sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktus, ieškovei atsirado pareiga sumokėti visą sutartyje numatytą atlyginimą už paslaugas, nes buvo surastas pirkėjas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl tarpininkavimo paslaugų apmokėjimo. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad nėra pažeidusi nei vienos sutartyje jai nustatytos pareigos, tačiau nepaaiškino anksčiau jos vadovės pateiktos informacijos apie su kitu pirkėju sudarytą sutartį ir gautą avansą.
4. Atsakovė UAB „Kaefer“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovė daugiau nei 2 metus tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovę informavo apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2022 m. sausio 15 d. Sutarties 1.1. p. susitarta, jog parduodamo turto kaina – 350 000 Eur, todėl ieškovės tariamai surasto kliento – UAB „Rugvita“ siūloma kaina neatitiko šalių susitarimo, atsakovė nepritarė tokiam ženkliam kainos mažinimui. Net jei nebūtų nutraukusi sutarties, atsakovė nebūtų sudariusi pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Rugvita“. Atsakovė 2021 m. sausio 25 d. su UAB „Huseros grupė“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2021‑01-25, tačiau sutartis nedelsiant po jos sudarymo buvo nutraukta, nes UAB „Huseros grupė“ nevykdė esminių prievolių. Turtas jai niekuomet nebuvo perduotas, realaus sandorio nebuvo. Atsakovė iš UAB „Huseros grupė“ negavo jokio atlygio, todėl ieškovė neįgijo teisės į atlygį už sandorį su UAB „Huseros grupė“. Sutarties galiojimo metu atsakovė savarankiškai neperleido turto jokiems ieškovės pasiūlytiems potencialiems pirkėjams. Sutarties 3.1.1. punkto sąlyga nedraudė atsakovei bendrauti su potencialiais pirkėjais, kurie savo iniciatyva susisiekė su atsakove, be to, tai negali būti laikoma sutarties pažeidimu, kadangi joks sandoris neįvyko. Jokia kita paslaugų teikimo sutartis su kitais tarpininkais nebuvo sudaryta. Ieškovės reikalavimas dėl skolos yra nepagrįstas, nes ieškovė net nėra pateikusi atsakovei jokios sąskaitos faktūros, pagrindžiančios reikalaujamą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei – UAB „Kaefer“ – 13 311,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 51,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir liudytojui S. R. – 258 Eur turėtų išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad sutartyje nėra numatyta, kad, kai prievolės neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientui neatsiranda prievolė atsiskaityti už paslaugas. Sutarties 4.2, 5.1 ir 5.2 punktuose numatyta, kad tarpininkavimo sutarties paslaugos pripažįstamos per šešis mėnesius sutarties terminui pasibaigus ar ją nutraukus. Pagal ginčo šalių sudarytą sutartį tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai suranda pirkėją ar nuomininką ir jis pasirašo pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį ar nuomos sutartį.
8. Byloje nėra konkretaus komercinio pasiūlymo su įsipareigojimais dėl turto pirkimo – pardavimo UAB „Rugvita“. Tarp atsakovės ir šios bendrovės direktoriaus A. V. buvo pokalbis dėl turto pirkimo, kainos aptarimo, tačiau galutinis rezultatas nebuvo pasiektas, kas patvirtina, jog ieškovė buvo suradusi pirkėją, tačiau UAB „Rugvita“ informaciniame rašte nurodyta, jog derybos nutrūko dėl neaiškių priežasčių. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, rimtiems ketinimams patvirtinti užstatas neįmokėtas. Dėl nutrūkusių derybų vienpusiškos atsakovės kaltės nėra. Turtas buvo parduotas atsakovės surastam pirkėjui. Šią aplinkybę patvirtino ir pirkėjo UAB „Dujalgasa“ liudytojai S. R. ir E. R.. Galutinis atsiskaitymas pirkėjo pardavėjui įvyko 2023 m. sausio 26 d., tai yra, praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po sutarties nutraukimo.
9. Ieškovė atsakovės turtui nuomoti buvo suradusi nuomininkę UAB „Huseros grupė“. Atsakovė su minėta bendrove buvo sudariusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau ši sutartis buvo nutraukta, nuomininkei neįvykdžius sutarties sąlygų. Taigi, galutinis rezultatas nepasiektas, sudaryta sutartis nutraukta.
10. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė sutarties vykdymui pasitelkė UAB „Liuksbūstas“. Tarp ginčo šalių sudarytoje sutartyje nėra aptarta, jog ieškovė negali pasitelkti kitų asmenų, siekiant parduoti ar išnuomoti atsakovės turtą, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal sutartį atmestini, kaip neįrodyti.
11. Negalima laikyti kiekvieno potencialiu pirkėju, kuris pasidomi kaina bei pardavimo sąlygomis. Nelaikytina, kad pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovės turtas buvo parduotas ne ieškovės surastam pirkėjui, praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po sutarties nutraukimo.
12. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei – 13 311,21 Eur už advokatų profesinės bendrijos ,,Magnusson ir partneriai“ teisinę pagalbą (atstovavimą teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimą). Liudytojai S. R., E. R. prašė atlyginti dėl dalyvavimo teismo posėdyje turėtas 258 Eur išlaidas, kurias sudaro 108,50 Eur kelionės automobiliu išlaidos, S. R. patirtas 72,17 Eur darbo užmokesčio išlaidas, E. R. patirtas 77,33 Eur darbo užmokesčio išlaidas. Kadangi ieškinys atmestas 258 Eur išlaidos S. R., E. R. priteistinos iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Audacity“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; nesant galimybės priimti naujo sprendimo – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pasisakė ne dėl ieškovės įrodinėtų, o visai kitų fakto klausimų. Ieškovas savo teisę į atlygį už atsakovei suteiktas tarpininkavimo paslaugas grindė CK 6.720 straipsnio 4 dalimi. Teismas, vertindamas ieškovės suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą, nenustatinėjo esminę reikšmę turinčių aplinkybių: ar atsakovė sutarties vykdymo metu savarankiškai surado turto pirkėją; ar dėl šių priežasčių ieškovei tapo neįmanoma įvykdyti sutartį. Ieškovė atsakovės kaltę grindė ne aplinkybe, kad atsakovė nesutiko sudaryti sutarties su UAB „Rugvita“, o aplinkybe, kad ji dar iki UAB „Rugvita“ pasiūlymo gavimo jau buvo nusprendusi turtą perleisti UAB „Dujalgasa“, kuriai turtą ir perleido. Teismas nepagrįstai iškreipė ir susiaurino ieškinio faktinį pagrindą ir dėl to nenagrinėjo pagrindinio ieškovės argumento, kuriuo ji grindė savo reikalavimų pagrįstumą. Tokiu būdu teismas padarė esminę klaidą, pažeidė lygiateisiškumo ir teisės į teisminę gynybą principus, ieškovės teisę būti išklausytam, pareigą tirti šalių įrodinėjamas aplinkybes ir tinkamai motyvuoti teismo sprendimą.
13.2. Teismas netyrė atsakovo kaltę pagrindžiančių faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo kaltę patvirtina aplinkybė, kad dar iki UAB „Rugvita“ pateikto pasiūlymo įsigyti turtą atsakovė atliko įvairius veiksmus, pagrindžiančius jau tuo metu egzistavusią jos valią perleisti turtą UAB „Dujalgasa“, t. y. pati savarankiškai ieškojo pirkėjų, dar iki UAB „Rugvita“ pasiūlymo įsigyti turtą pateikimo, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl žemės perleidimo, užsakė kadastrinius matavimus, reikalavo pašalinti skelbimus, trukdė ieškovei vykdyti sutartį, nebendradarbiavo su ieškove, per vėlai atsakė į ieškovė pretenziją dėl sutarties nutraukimo ir nepatvirtino, jog turtas dar pardavinėjamas. Tuo metu, kai ieškovė surado pirkėją UAB „Rugvita“, atsakovė jau buvo galutinėje ikisutartinių santykių stadijoje su UAB „Dujalgasa“, jau vykdė pagrindinei turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus pasirengimo veiksmus. Atsakovei priėmus sprendimą turtą perleisti UAB „Dujalgasa“ ieškovės prievolės įvykdymas atsakovei tapo neįmanomas. Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktai reiškia, kad klientas sutarties galiojimo metu negalėjo savarankiškai ar per kitus asmenis susitarti dėl turto perleidimo jo savarankiškai ar per tarpininkus surastam pirkėjui, nežiūrint to, kada yra planuojama sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį – sutarties galiojimo metu ar po jos nutraukimo. Tuo tarpu klientas sutarties galiojimo metu priėmė sprendimą turtą perleisti jos asmeniškai surastam pirkėjui, be to, sutarties galiojimo metu naudojosi kitų tarpininkų paslaugomis. Nurodytais sutarties pažeidimais tarpininko prievolių pagal sutartį vykdymą padarė neįmanomu ir jam trukdė. Atsakovės derybos su UAB „Rugvita“ pasibaigė, dar joms neprasidėjus. Joks rūpestingas ir apdairus asmuo, turėdamas duomenų apie atsakovės sprendimą perleisti turtą kitam pirkėjui bei gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, netęstų derybų su jo surastu pirkėju, negavęs atskiro kliento patvirtinimo, kad turtas yra vis dar parduodamas.
13.3. Teismo išvada, kad vienpusiška atsakovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo neegzistuoja, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas, netirdamas atsakovės kaltę pagrindžiančių įrodymų, negali nustatyti jos kaltės dėl sutarties neįvykdymo. Be to, ši išvada pagrįsta vien subjektyviais bylą nagrinėjusio teisėjo samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybė, kad byloje nėra konkretaus UAB „Rugvita“ komercinio pasiūlymo su įsipareigojimais dėl turto pirkimo – pardavimo bei kad UAB „Rugvita“ nebuvo sumokėjusi atsakovei avanso, neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes teismas nenustatė, nei kurioje stadijoje atsakovės ir UAB „Rugvita“ derybos nutrūko, nei jų nutrūkimo priežasčių. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus dėl atsakovo vadovės L. S. dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu bei išreikalauti atsakovės banko sąskaitų išrašus. Būtent dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta apie konkrečiai kokį pirkėją ar jo atstovą ieškovės vadovė kalbėjo 2021 m. gruodžio 9 d. SMS žinutėse. Teismas išvadą, kad neegzistuoja vienpusiška atsakovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo, darė vadovaudamasis prielaida, kad atsakovė ir UAB „Rugvita" derėjosi dėl turto perleidimo. Byloje net nėra duomenų, patvirtinančių, jog pokalbis tarp atsakovės ir UAB „Rugvita“ vadovų iš tiesų vyko. Teismo išvados net prieštarauja bylos duomenims.
13.4. Aplinkybė, kad turtas UAB „Duialgasa“ buvo perleistas po sutarties pabaigos nepaneigia ieškovės teisės į atlygį. Visi po sutarties nutraukimo atlikti veiksmai, kuriais atsakovė rengėsi turto UAB „Dujalgasa“ perleidimui, buvo dar vėliausiai 2021 m. gruodžio 2 d. susiformavusios atsakovės valios perleisti turtą UAB „Dujalgasa“ tąsa. Atsakovės priimtas sprendimas perleisti turtą UAB „Dujalgasa“ turėjo esminę reikšmę atsakovei priimant sprendimus tiek dėl tolimesnio sutarties vykdymo, tiek dėl UAB „Rugvita“ pasiūlymo. S. R. parodymai patvirtina ieškovės įrodinėtas aplinkybes, kad UAB „Dujalgasa“ ir atsakovės ikisutartiniai santykiai prasidėjo dar 2021 m. pabaigoje.
14. Atsiliepime į ieškovės UAB „Audacity“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaefer“ prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
14.1. Teismas tinkamai vertino byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė buvo suradusi nuomininką bei pirkėją atsakovės turtui, tačiau nuomos sutartis buvo nutraukta, nuomininkui nevykdant nuomos sutarties įsipareigojimų, o sutartis nebuvo sudaryta, tarp šalių pasibaigus deryboms, todėl negalima laikyti kiekvieno potencialiu pirkėju, kuris pasidomi kaina bei pardavimo sąlygomis.
14.2. Teismas vertino abu ieškovės apeliaciniame skunde įvardinamus faktus, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo sutarties nutraukimo, o ieškovės argumentai, kad buvo trukdoma sudaryti sutartį su tariamu pirkėju, teismo buvo įvertinti, konstatuojant, kad nelaikytina, kad pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės. Ieškovė visiškai ignoruoja faktą, kad preliminari sutartis su UAB „Dujalgasa“ buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 16 d., o pagrindinė sutartis sudaryta tik 2022 m. lapkričio 15 d. Šalys neginčija fakto, kad ginčo turtas jau yra parduotas, o įvykęs sandoris nėra susijęs su ginčo šalis siejančia sutartimi. UAB „Dujalgasa“ turtą įsigijo tik po sutarties nutraukimo, tai nėra subjektas, kurį surado ieškovė, todėl ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl skolos priteisimo. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad nebuvo sudarytos jokios sutartys su kitais tarpininkais. Ieškovės pateikti duomenys apie tariamą bendradarbiavimą su UAB „Liuksbūstas“ tik įrodo, kad pats ieškovas elgėsi nesąžiningai ir nevertino sutarties, kaip ribojančios veikti kitam asmeniui. Ieškovė neinformavo atsakovės, kad paslaugas teikia kitas asmuo – UAB „Liuksbūstas“. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tarpininkas nesurado parduodamo objekto pirkėjo. Tariamas ieškovės surastas pirkėjas UAB „Rugvita“ nepateikė jokio įsipareigojančio pasiūlymo ir, nors apžiūrėjo turtą, nevykdė jokių derybų, sąlygų derinimo su pardavėjo atstovais. Atsakovė nebuvo sudariusi jokių tarpininkavimo paslaugų su kitais tarpininkais, nors dėl ieškovės netinkamo veikimo ir teiravosi dėl galimybės greičiau parduoti objektą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad objekto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta, praėjus 11 mėnesių po sutarties nutraukimo.
14.3. Ieškovė teismui nei nurodė, nei pateikė įrodymų, kuriuos nurodo kaip tirtinus apeliaciniame skunde. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė gavo pajamų iš UAB „Huseros grupė“, yra nepagrįsti jokiais byloje surinktais duomenimis ir turi būti vertinami kaip ieškovės bandymas manipuliuoti, siekiant įrodyti tariamus veiksmus vykdant sutartį. Atsakovė nėra gavusi jokių pajamų iš UAB „Huseros grupė“. Pati ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą kaip skolos priteisimą ir teismas vertino, ar yra pagrindas skolos priteisimui, kai ieškovė nesurado nekilnojamojo objekto pirkėjo per 2 metus, o surastas nuomininkas nevykdydamas sutarties tik pasinaudojo ir įregistravo viešame registre subnuomos sutartis. Ieškovo surastas tariamas nekilnojamojo turto pirkėjas nesugebėjo įvardinti, kodėl ieškovė netarpininkavo santykiuose su atsakove. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų kalti ir neteisėti atsakovės veiksmai, kurie padarė ieškovės įsipareigojimus neįvykdomais. Ieškovė neteisėtai pati nevykdė sutarties ir atskleidė sutarties turinį kitam subjektui, nesurado jokio realaus turto pirkėjo, neteikė jokių konsultacijų dėl turto realaus pardavimo galimybių, todėl teismas ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
17. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertimo, teismo sprendimo motyvavimo, teisės normų taikymo, civilinio proceso principų pažeidimo.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalys neginčija tos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Audacity“ (paslaugų tiekėja) ir atsakovė UAB „Kaefer“ (paslaugų gavėja) 2019 m. spalio 30 d. sudarė Atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo, ieškoti pirkėjų arba nuomininkų, kurie sutartyje apibrėžtomis sąlygomis įsigytų atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą – buitines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – arkinį sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pastatą – sargybos postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 p.); kliento pageidaujama kaina – 350 000 Eur (sutarties 1.2 p.), o atsakovė įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjai už suteiktą tarpininkavimo paslaugą sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis (sutarties 3.2 p.). Už tinkamai ir pilnai suteiktą paslaugą, t. y. sudarytą pagrindinę turto nuomos arba pardavimo sutartį, atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti atitinkamą atlygį – 2,75 proc. nuo galutinės turto pardavimo kainos arba 1 mėnesio nuomos kainą (sutarties 5.1-5.2 p.).
19. Ieškovė sutartyje taip pat įsipareigojo konsultuoti atsakovę turto pardavimo ir nuomos klausimais; kliento prašymu teikti informaciją apie sutarties vykdymą; padėti pasiruošti turto pirkimo – pardavimo arba nuomos sutarties pasirašymui; suteikti informaciją apie turtą, jo pardavimo arba nuomos sąlygas potencialiems klientams; informuoti klientą apie kiekvieną surastą potencialų turto pirkėją arba nuomininką (sutarties 2.1.1-2.1.4 p.). Atsakovė sutartyje taip pat įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai neparduoti ar kitaip neperleisti turto; nesudaryti tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių su kitais tokias paslaugas teikiančiais asmenimis dėl to paties nekilnojamojo turto; sutartu laiku ir terminais pateikti paslaugų teikėjai visus reikalingus dokumentus (sutarties 3.1.1-3.1.3 p.).
20. Sutarties 4 punkte nustatytos sąlygos, kada tarpininkavimo paslaugos atlikimas yra pripažįstamas, t. y. pirkėjas laikomas surastu paslaugos teikėjos, jeigu apie jį paslaugos teikėja informuoja klientą (sutarties 4.1 p.), o paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėja įgyja teisę į atlyginimą tik tada, kai paslaugos teikėja suranda pirkėją (nuomininką) ir surastas pirkėjas (nuomininkas) pasirašo pagrindinę turto pirkimo – pardavimo (nuomos) sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo šios sutarties pasibaigimo ar nutraukimo (sutarties 4.2.1-4.2.2 p.). Atlyginimas mokamas dalimis: 50 proc. per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai surastas pirkėjas sumoka klientui avansą už perkamą arba nuomojamą turtą; 50 proc. – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po galutinio pirkėjo atsiskaitymo su klientu (sutarties 5.3.1-5.3.2 p.).
21. UAB „Liuksbūstas“ 2021 m. gruodžio 13 d. persiuntė atsakovei UAB „Rugvita“ laišką po objekto (duomenys neskelbtini) apžiūros įsigijimo už 270 000 Eur. Atsakovės vadovė L. S. 2021 m. gruodžio 13 d. elektroniniame laiške paprašė paaiškinti, kodėl NT rinkos vertinimas ir pasiūlymas skiriasi beveik 15 proc., tačiau byloje nėra pateikta nei ieškovės, nei UAB „Liuksbūstas“ atsakymo į paklausimą.
22. Atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašalį sutarties nutraukimą sutarties 7.2 punkto pagrindu nuo 2022 m. sausio 15 d. Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. išsiuntė ieškovei pretenziją dėl apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas, kurio atsakovė netenkino ir apie tai 2022 m. sausio 11 d. raštu pranešė ieškovei.
Dėl įrodymų vertinimo
23. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
24. CPK 176
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
25. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
26. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
Dėl atsakovės pareigos sumokėti už tarpininkavimo paslaugas
27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės ieškinį dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo, konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės.
28. Apeliantės teigimu, byloje yra pateikti įrodymai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė savarankiškai ieškojo kitų tarpininkų ir potencialių pirkėjų, užsakė kadastrinius žemės sklypų ir pastatų matavimus, nebendradarbiavo su ieškove ir ieškovės surasta pirkėja UAB „Rugvita“ ir ieškove per vėlai atsakydama į ieškovės pretenziją dėl sutarties nutraukimo, neatsakydama į ieškovės paklausimą, ar turtas dar pardavinėjamas.
29. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716
str. 1 d.).
30. Jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 str. 1 d.); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 str. 2 d.). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 str. 1 d.); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 str. 2 d.). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 str. 3 d.). Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 str. 1 d.).
31. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 str. 3 d.). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 str. 4 d.). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 str. 5 d.).
32. Kasacinio teismo praktikoje susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-701/2018).
33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių 2019 m. spalio 30 d. sudarytos sutarties turinį, sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų rezultato sutartis.
34. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).
35. Šalių sudarytos sutartyje nėra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis mokamas bet kuriuo atveju. Minėta, kad, pagal šalių sudarytą atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, šalys susitarė, kada ir kokia tvarka atsakovė sumokės ieškovei atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, t. y. šalys susitarė, jog suteiktų paslaugų rezultatu bus ne tik pirkėjo nuomininko suradimas, bet ir avanso už perkamą arba nuomojamą turtą sumokėjimas, ir pagrindinės turto pirkimo – pardavimo (nuomos) sutarties pasirašymas tarpininkavimo sutarties galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo šios sutarties pasibaigimo ar nutraukimo (sutarties 4.2.1-4.2.2 p.).
36. Apeliantė savo reikalavimą motyvavo tuo, jog sutarties tapo neįmanoma įvykdyti dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė nebendradarbiavimu, savarankišku potencialių pirkėjų (nuomininkų) ieškojimu, kitų veiksmų (tokių kaip kadastrinių matavimų atlikimas, kreipimasis į NŽT) atlikimu.
37. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Audacity“ buvo suradusi galimą patalpų nuomininkę UAB „Huseros grupė“, tačiau pagrindinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta nuomininkei nesumokėjus depozito. Be to, šalys neginčija ir aplinkybės, jog galimą pirkėją UAB „Rugvita“ surado ieškovė, apie surastą pirkėją pranešė atsakovei, kas reiškia, jog ji įvykdė sutarties 4.1. punkte nurodytą sąlygą. Iš byloje pateiktų skelbimų matyti, jog skelbimuose buvo nurodyta parduodamo turto kaina 335 000 Eur. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, jog ieškovė pranešė atsakovei, kad pirkėja, apžiūrėjusi turtą, pasiūlė jį įsigyti už 270 000 Eur. Ieškovė į atsakovės vadovės paklausimą elektroniniame laiške dėl turto kainos nieko neatsakė, kas reiškia, kad atsakovės ir galimos pirkėjos derybos nutrūko iš esmės net neprasidėję.
38. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuo tarpininkavimo sutarties sudarymo 2019 m. spalio 30 d. iki jos nutraukimo 2022 m. sausio 15 d. (daugiau nei per dviejų metų laikotarpį) ieškovė būtų pasiūliusi, suradusi kitų galimų turto pirkėjų ar nuomininkų. Sutartis laikoma sudaryta, kai yra sumokamas avansas, pasirašoma sutartis ir sumokama galutinė kaina, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkretaus komercinio pasiūlymo su įsipareigojimais dėl turto pirkimo – pardavimo UAB „Rugvita” nepateikė, avanso nesumokėjo, nei preliminari sutartis nei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tolimesnės derybos iki sutarties nutraukimo 2022 m. sausio 15 d. nevyko. Taigi, tarpininkavimo paslaugų sutartis būtų įvykdyta (pasiektas rezultatas), jeigu atsakovė būtų pardavusi (išnuomojusi) nurodytą turtą ieškovės surastai pirkėjai UAB „Rugvita”, tačiau tai neįvyko, kas reiškia, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, ką patvirtina tarpininkavimo sutarties nutraukimas.
39. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė su ieškove ir pirkėja nebendradarbiavo, o vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė delsė atsakyti į ieškovės pretenziją dėl sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo teigti priešingai.
40. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovė tarpininkavimo sutarties galiojimo metu ieškojo kitų tarpininkų ir / ar pirkėjų (nuomininkų), nes nors sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo už 270 000 Eur sumą buvo sudaryta su UAB „Dujalgasa“ praėjus 6 mėnesiams po sutarties nutraukimo, o tai reiškia, kad atsakovė savarankiškai susirado turto pirkėją ir susitarė dėl turto pardavimo dar galiojant tarpininkavimo sutarčiai. Tai, apeliantės nuomone, patvirtina sekančios aplinkybės: atsakovės atstovė S. K. elektroniniu paštu bendravo su nekilnojamojo turto vadybininku Ž. A.; atsakovės vadovė L. S. 2021 m. gruodžio 7 d. SMS žinute ieškovo vadovui S. M. paprašė išimti skelbimą, nes atsirado pirkėjas; S. R. 2021 m. gruodžio 7 d. ieškovui taip pat išsiuntė žinutę, kurioje prašoma išimti skelbimus iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini); atsakovė kreipėsi į NŽT dėl sutikimų perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, užsakė kadastrinių matavimų atlikimo paslaugas.
41. Iš byloje pateiktų UAB „Kaefer“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašų matyti, jog jokie UAB „Dujalgasa” mokėjimai į atsakovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo daromi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, bei nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) buvo perleisti UAB „Dujalgasa” 2022 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5848 pagrindu. Preliminari sutartis dėl nurodyto turto perleidimo buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 16 d., pirkėja UAB „Dujalgasa” avansą (27 000 Eur) sumokėjo pardavėjai UAB „Kaefer“ 2022 m. rugpjūčio 31 d., kitą dalį kainos (67 331 Eur) sumokėjo 2022 m. lapkričio 14 d., likusi kainos dalis (178 000 Eur) už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta 2023 m. sausio 19 d. Turto perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas 2022 m. sausio 24 d. Taigi, byloje nėra pagrindo teigti, jog pirkėja UAB „Dujalgasa“ buvo surasta dar galiojant su ieškove sudarytai tarpininkavimo paslaugų sutarčiai. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės vadovė L. S. minėjo, jog yra atsiradęs pirkėjas, kuris sumokėjo avansą, jos ir S. R. prašymas išimti skelbimus, niekaip nepaneigia oficialiais rašytiniais įrodymais nustatytų aplinkybių.
42. Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus dėl kadastrinių matavimų atlikimo, keipimosi į NŽT dėl leidimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę pažymėtina, kad tarpininkavimo sutartyje atsakovei nebuvo numatytas draudimas kreiptis į NŽT, atlikti turto kadastrinius matavimus. Priešingai, būtent ieškovė sutartyje įsipareigojo padėti pasiruošti turto pirkimo – pardavimo arba nuomos sutarties pasirašymui (sutarties 2.1.1 p., 2.1.3 p.), kas reiškia, jog ieškovė turėjo išaiškinti atsakovei, jog norint perleisti turtą bus reikalingi turto kadastriniai matavimai, leidimas perleisti valstybinės žemės, reikalingos pastatų eksploatavimui, nuomos teisę. Tai, kad šias aplinkybes išsiaiškino pati atsakovė, jokiu būdu neįrodo jos kaltės dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties netinkamo vykdymo ar ieškovės interesų pažeidimo, juolab, kad iš pačios ieškovės 2023 m. spalio 5 d. pateiktų papildomų rašytinių įrodymų (DOK-120748) matyti, jog atsakovė į NŽT kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. gegužės 10 d., gegužės 19 d., gegužės 20 d., gegužės 24 d., lapkričio 23 d., jau po tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo (CPK 178 str.).
43. Kaip jau minėta (pagal tarpininkavimo paslaugos sutarties 4.2.1-4.2.2 punktus) tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį, šios sutarties galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo šios sutarties pasibaigimo ar nutraukimo. Be to, sutartyje numatyta kliento pageidaujama objekto pardavimo kaina 350 000 Eur. Atsižvelgdami į tokį sutarties turinį, laikytina, kad apeliantė, teigdama, jog sutartį įvykdė, privalėjo įrodyti būtent šių sutartyje įtvirtintų pareigų atlikimą, o kiti jos galbūt atlikti veiksmai neduoda pagrindo pripažinti sutartį įvykdyta, jei nebuvo įvykdytos šalių konkrečiai aptartos sąlygos. Nesant pasiekto rezultato, ieškovei neatsirado teisės už suteiktas tarpininkavimo paslaugas reikalauti atlyginimo, kuris sietinas su sėkmingu sandorio sudarymu.
44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinamų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti teismo išvadomis. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu ginčo sutarties turinio išaiškinimu, iš esmės tik kitaip aiškina ir vertina tas pačias teismo aiškintas sutarties sąlygas, konkrečiai nenurodydamas teismų padarytų esminių teisės aiškinimo taisyklių pažeidimų aiškinant konkrečias sutarties sąlygas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
45. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymų dėl atsakovo vadovės L. S. dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu bei prašymo išreikalauti atsakovės banko sąskaitų išrašus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK suteikia teismui diskreciją nuspręsti, kada yra reikalingas byloje dalyvaujančių asmenų asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovus. Pagal bendrąją taisyklę, šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra privalomas, nes šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa (CPK 186 str. 5 d.). Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį (CPK 160 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsakovės vadovės L. S. dalyvavimą pripažinti būtinu, kadangi byloje buvo pakankamai duomenų faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina ir tai, jog pagal byloje pateiktą atstovavimo sutartį atsakovė UAB „Kaefer“ turėjo atstovę advokatę D. S., kuri išsamiai paaiškino visas ginčo aplinkybes (CPK 177 str., 186 str. 5 d.).
47. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismo posėdžių garso įrašais, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų ribotos ieškovės ir/ar jos atstovo teisės teikti teismui procesinio pobūdžio prašymus ir su jais susijusius paaiškinimus. Ieškovės teiginiai, kad jai ir/ar jos atstovui buvo ribojama teisė pasisakyti, teikti įrodymus, nenurodant jokių konkrečių aplinkybių ir nedetalizuojant, kokių bylai reikšmingų įrodymų ji negalėjo pateikti, yra vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, jog dalis ieškovės ir jos atstovo procesinių prašymų proceso metu buvo patenkinti (priimti papildomi rašytiniai įrodymai iš NŽT, aplinkybių paaiškinimui iškviesti liudytojai ir kt.), o kitų prašymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino, ieškovei nepagrindus jų sąsajos su nagrinėjama byla.
48. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktais įrodymais.
49. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/213). Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas pagrindu panaikinti teismo sprendimą gali būti tik tada, kai dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir atmetė ieškinį. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai ir tiesiogiai pasisakyta dėl šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad ieškovės argumentai buvo ignoruojami, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados nėra palankūs ieškovei, neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus ar buvo pažeistos civilinio proceso normos.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str.).
52. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Kadangi ieškovės UAB „Audacity“ apeliacinis skundas netenkinamas, netenkinamas ir jame pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
56. Atsakovė UAB „Kaefer“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2024 m. birželio 3 d. pažymą apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, 2024 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV39760 ir 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV39944, ataskaitas apie suteiktas paslaugas, 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. AB SEB banko patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą Nr. RO1433837611 ir Nr. RO1479652606.
57. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos).
58. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės UAB „Kaefer“ patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl prašomą 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisia iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audacity“, juridinio asmens kodas 302418909, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaefer“, juridinio asmens kodas 133527865, 2 395,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė