Civilinė
byla Nr. 2SA-178-464/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 110.1.;128.1.
(S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T
I S
2010
m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos
teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (išieškotojo) M.
T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K.
S. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždatės veiksmų, suinteresuoti asmenys
antstolė Nemira Šiugždaitė, M. T.
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas
(skolininkas) K. S. 2010-01-13 kreipėsi į Vilniaus m.
1-ąjį apylinkės teismą su skundu dėl antstolės veiksmų ( b.l. 1-4), kuriuo
prašė: 1) pripažinti antstolės N. Šiugždaitės 2008-12-22 paskelbimą apie 0,2990
ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), varžytines vadovaujantis 2008-12-11 surašyta sklypo vertinimo
pažyma, neteisėtu; 2) paskirti pakartotinę 0,2990 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę
vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008, pavedant ją atlikti UAB „Liturta“; 3) sustabdyti
išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos
skundas dėl antstolės veiksmų; 4) priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi
išlaidas.
Vilniaus m.
1-asis apylinkės teismas 2010-04-07 nutartimi (b.l. 56) pareiškėjo K. S. prašymą
taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: sustabdė antstolės N. Šiugždaitės vykdymo veiksmus, susijusius su sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 iki jo skundo dėl
antstolio veiksmų išnagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4396-501/2010. Pirmosios instancijos
teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundžia antstolės 2009-12-28
patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo antstolė atsisakė skirti pakartotinę
ekspertizę turto vertei nustatyti, konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos
priemonių – vykdomosios bylos sustabdymo ir patenkinus skundą, gali būti sunku
ar net neįmanoma įvykdyti teismo nutartį.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. T. atskiruoju skundu (b.l. 57-63) prašo panaikinti
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš
esmės – pareiškėjo K. S. prašymą sustabdyti
išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos
skundas, atmesti; skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis
teisėmis; priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens M. T. patirtas
bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog sustabdydamas vykdymo veiksmų atlikimą
vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008, teismas netinkamai taikė CPK 144 str.-145
str. nuostatas, iškreipė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą,
laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas išimtinai į pareiškėjo K. S. interesus, ignoruodamas CPK įtvirtintas kreditoriaus
teises ir pareigas varžytinių eigoje, užkirto kelią teisėtoms varžytinėms įvykti
bei užtikrinti dar 2008-02-11 Vilniaus komercinio arbitražo sprendimo įvykdymą
per įmanomai trumpiausią laiką. Pažymi, jog klausimą dėl pakartotinės
ekspertizės skyrimo jau išnagrinėjo kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16
nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2010). Prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus ir
siekdamas nustatyti didesnę realizuojamo turto vertę, pareiškėjas akivaizdžiai
vilkina išieškotojo naudai priimto Vilniaus komercinio arbitražo 2008-02-11
sprendimo įvykdymą – bando užkirsti kelią paskirtoms jam priklausančio turto
varžytinėms, tuo pačiu, esant nekilnojamojo turto rinkos krizei, savo veiksmais
sukuria situaciją, kurioje nekilnojamojo turto – žemės sklypo – vertė nuolat
krinta, mažėja potencialių pirkėjų. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
nepranešus antstolei N. Šiugždaitei bei išieškotojui M. T. (CPK
148 str. 1 d.), kurio teises ir teisėtus interesus labiausiai įtakoja laikinųjų
apsaugos priemonių taikymas, ir nesuteikus jiems galimybės pasisakyti dėl
taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nesant tam rimto ir
pakankamo pagrindo, vertintina kaip šalių teisių bei lygiateisiškumo principo
pažeidimas. Atkreipia dėmesį, kad bylinėjimasis tarp šalių vyksta nuo 2007 m.
birželio mėnesio, kuomet K.
S. inicijavo teisminį ginčą Vilniaus komercinio arbitražo teisme, tačiau jo
ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, priešingai, buvo patenkintas M. T. priešieškinis. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį
skolininkas skundė kiekvieną teismo priimamą procesinį sprendimą. Pradėjus
Vilniaus komercinio arbitražo 2008-02-11 sprendimo vykdymą, jis ir toliau
sistemingai skundė kiekvieną antstolio veiksmą, tokiu būdu siekdamas kiek
įmanoma užvilkinti vykdymo eigą ir jo nenaudai priimto Vilniaus komercinio
arbitražo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjo veiksmai, sistemingai reiškiant
akivaizdžiai nepagrįstus skundus bei pakartotinius prašymus stabdyti vykdymo
veiksmus vykdomojoje byloje, net nepranešant apie jų taikymą išieškotojui,
kurio teises bei interesus tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės
įtakoja itin neigiamai, laikytini piktnaudžiavimu teise, todėl teismas,
vadovaudamasis CK 1.137 str. 3 d., turėtų atsisakyti ginti tokiu būdu
įgyvendinamą pareiškėjo teisę ir skirti jam CK 95 str. 2 d. numatyto dydžio
baudą.
Pareiškėjas K. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 78-81) prašo
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 nutartį palikti galioti, o
išieškotojo M. T. atskirąjį skundą atmesti. Tvirtina, jog
šiuo atveju laikinųjų apsaugo priemonių taikymas – išieškojimo sustabdymas iki
bus išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl varžytinėse parduodamo žemės sklypo
kainos nustatymo, yra tikslingas. Įvykus varžytinėms ir patenkinus pareiškėjo
skundą dėl antstolės veiksmų, tikėtina, jog atsiras nuostolių, kurių,
pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galima būtų išvengti. Tačiau
nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus pareiškėjo skundą, tai
reikštų ir susijusių procesinių veiksmų neteisėtumą. Pažymi, jog skundžiama
nutartimi sustabdyti ne visi vykdomojoje byloje atliekami veiksmai, o tik
vienas iš jų - ginčo sklypo pardavimas iš varžytinių, taigi pritaikydamas
laikinąsias apsaugos priemones teismas ekonomiškumo bei proporcingumo principų
nepažeidė. Išieškotojo nurodomas teismo padarytas procesinis pažeidimas – laikinųjų
apsaugos priemonių pritaikymas nepranešus išieškotojui, nenurodant išsamių tokio
nepranešimo argumentų, nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį. Dėl
skolininko piktnaudžiavimo procesu nurodo, kad teisės aktai numato asmens
teisių ir interesų gynimo mechanizmą, kuris skirtas teisių ir teisėtų interesų
apsaugai, todėl pareiškėjo veiksmai, atliekami vadovaujantis teisės aktų
reikalavimais ir nukreipti į teisių gynimą, negali būti traktuojami kaip
piktnaudžiavimas teise. Aplinkybę, jog pareiškėjas nepiktnaudžiauja procesu,
patvirtina pareiškėjo veiksmai: prieš kreipiantis į teismą, jis pateikė pašymą
antstolei paskirti pakartotinę ekspertizę, ir tik šiai netenkinus prašymo
kreipėsi į teismą, kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises.
Suinteresuotas
asmuo antstolė N. Šiugždaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 87) su
pareikštu atskiruoju skundu sutinka. Atkreipia teismo dėmesį, kad skolininkas
nuolat skundžia visus antstolio veiksmus bei visais atvejais prašo stabdyti
vykdomosios bylos eigą. Šie veiksmai įrodo, kad K. S. piktnaudžiauja
teise, siekia užvilkinti vykdomosios bylos eigą, tik paskelbus areštuoto turto
varžytines, nuolat teikia skundus teismui dėl antstolio veiksmų, prašydamas
taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus.
Skolininkas nesistengia pats ieškoti areštuoto turto pirkėjo, bet nuolat
ginčija ekspertų nustatytą turto vertę. Teismui jau pasisakius, kad turto
vertintojų nustatyta turto vertė yra tinkama, jis vėlgi iš naujo prašo skirti
areštuoto turto ekspertizę bei skundžia antstolio veiksmus, prašydamas juos stabdyti.
Vykdymo procese jau keletą kartų buvo skelbtos areštuoto turto varžytinės,
tačiau jos nevyko, nes vykdymo veiksmai buvo teismo sustabdyti.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius
skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės
instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei
atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg
formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdymo veiksmų sustabdymo šioje
vykdomojoje byloje prielaidų egzistavimu, susiklosčiusioje faktinėje
situacijoje nevertino tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo
proporcingumo bei interesų derinimo aspektais (CK 1.2. str. 1 d., CPK 3 str. 1
d., 510 str. 3 d.). Netinkamas procesinių normų taikymas lėmė tai, kad
skolininko prašymas buvo išspręstas neteisingai, todėl apeliacinės instancijos
teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, klausimą
išsprendžia iš esmės (CPK 7 str., 329 str. 1 d.).
Teismas
dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų
apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti
arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Taikytinas laikinąsias
apsisaugos priemones teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje parenka tik iš
CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame yra
numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK
145 str. 1 d. 10 p.). Vienas iš šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo
atvejų yra situacijos, kuomet paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir
teismas nutaria vykdymo veiksmus sustabdyti (CPK 510 str. 3 d.). Būtent tokia
procesinė situacija konstatuota nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos
teismui patenkinus pareiškėjo K. S. prašymą sustabdyti
antstolės N. Šiugždatės vykdymo veiksmus, susijusius su sklypo, unikalus Nr.
0101-0170-0360, esančio (duomenys
neskelbtini) pardavimu iš varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 iki
bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr.
2-4396-501/2010 (b.l. 56).
Skundas dėl
antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Kolegija atkreipia
dėmesį, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK
nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso
V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl
antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra
sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Laikinosios
apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai
kurių materialiųjų teisių gynybą, bet
tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios
apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą
laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res
judicata galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali
būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos
aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo
įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems ieškovo turtiniams interesams
sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Ir jeigu pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą
teismui, siekiant įvardinto tikslo,
laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam
tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja,
tai skundų dėl antstolio veiksmų
padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip.
Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik
tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti
išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama
tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau
būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs,
taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei
institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Tokiu
atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui
teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų
vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio
proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai
trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą
(CPK 2 str.).
Nagrinėjamojoje
byloje Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-18 nutartimi pareiškėjo K. S. skundas dėl antstolės N. Šiugždatės veiksmų –
atsisakymo skirti pakartotinę iš varžytinių parduodamo minėto žemės sklypo
ekspertizę jo rinkos kainai nustatyti, kuris sudarė prielaidas skundžiamai
nutarčiai priimti, jau yra išnagrinėtas ir atmestas (b.l. 90-92), taigi
aplinkybės, kurioms esant teismas taikė skundžiamą laikinąją apsaugos priemonę (vykdymo
veiksmų sustabdymą) jau yra išnykusios. Tačiau teismų informacinės sistemos
„LITEKO“ duomenimis pareiškėjas minėtą 2010-05-18 nutartį yra apskundęs
atskiruoju skundu, taigi šis teismo procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Aptariamos aplinkybės kontekste pagal analogiją taikytina CPK 150 str. 4 d.
nuostata, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių
buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šiuo atveju iki
pareiškėjo atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Todėl pagrindas
teisėjų kolegijai pasisakyti dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
(apeliacijos objektas) tebeegzistuoja.
Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad
nuo 2008-02-11 vykdomojo rašto arbitražo byloje Nr. 110 išdavimo (Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo c. b.
Nr. 2-1121-78/2008) vykdymo veiksmai dėl skolininko K. S. skundų
buvo sustabdyti jau keturis kartus. Pirmą kartą vykdymo veiksmai vykdomojoje
byloje buvo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-30 nutartimi, skolininkui
Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su skundu dėl Vilniaus komercinio arbitražo
teismo 2008-02-11 sprendimo pateikus prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo
(b.l. 19-20); antrą kartą – Lietuvos
apeliaciniam teismui priėmus skolininkui nepalankią nutartį ir šiam pateikus
kasacinį skundą, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 vėl buvo sustabdyti
(b.l. 25). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008-11-24 nutartimi atmetus
pareiškėjo skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo galiojimo (b.l.
26-31), vykdomieji veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 buvo atnaujinti.
Tačiau Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-01-15 nutartimi vykdymo veiksmai
buvo sustabdyti trečią kartą,
pareiškėjui padavus skundą dėl antstolės N. Šiugždatės veiksmų (neveikimo) –
atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę iš varžytinių parduodamo turto vertei
nustatyti, kuri Vilniaus apygardos teismo 2009-10-28 nutartimi buvo pakeista,
sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį (mastą) ir nustatant
draudimą antstolei atlikti vykdymo veiksmus, susijusius tik su 0,2990 ha žemės
sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)
(b.l. 45-48). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2010-03-16 nutartimi palikus
nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009-11-16 nutartį, kuria atmestas
pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų ir palikta galioti Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2009-06-23 nutartis (b.l. 36-42,51-54), vykdomieji veiksmai
vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008 vėl buvo atnaujinti, tačiau dabar sustabdyti
jau ketvirtą kartą - nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjui
apskundus teismui antstolės N. Šiugždatės veiksmus – 2009-12-28 patvarkymą dėl
ekspertizės skyrimo, kuriuo antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę
turto vertei nustatyti (b.l. 56).
Teismų
sprendimų vykdymo procesas kaip sudėtinė teisinės sistemos dalis turi didelę
reikšmę užtikrinant asmens teises. Teismo (arbitražo) sprendimo priėmimas nėra
savitikslis. Asmeniui, ginančiam savo pažeistas teises, reikia ne jų pažeidimą
deklaruojančio teismo (arbitražo) sprendimo ar tik šio pažeidimo konstatavimo,
bet realaus teisių gynimo. Kadangi teismo
(arbitražo) sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos juo pritaikytos pažeistų
teisių gynybos priemonės, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma
skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo (arbitražo)
sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis
visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi
nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių
įstatymo 3 str. 1 d.). Šie proporcingumo ir interesų derinimo
principai, kaip jau buvo minėta, taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus,
taip pat ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo
veiksmų sustabdymo pagrįstumo (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Vilniaus
komercinio arbitražo teismo sprendimas apelianto M. T. naudai
priimtas dar 2008-02-11, tačiau per pusantrų metų (skaičiuojant nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008-11-24 nutarties priėmimo) jo vykdymas jau antrą kartą
buvo sustabdytas iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, t.y. dėl to, kad skolininkas
K. S. nesutinka su iš varžytinių parduodamo sklypo, esančio
(duomenys neskelbtini), įkainojimu. Iš
bylos medžiagos akivaizdu, kad būtent vykdymo proceso sustabdymas šioje vykdomojoje
byloje, t.y. praėjęs laiko tarpas nuo ankstesnio rinkos vertės nustatymo bei
tuo metui įvykę kainų pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje, lėmė būtinybę iš
naujo tikrinti žemės sklypo rinkos kainą vykdymo veiksmų atlikimo metu, o gauti
rezultatai, žvelgiant į žemės sklypo vertinimą retrospektyviai, sukėlė
pareiškėjui abejonių vertinimo teisingumu bei iniciavo jo procesinius veiksmus
dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Tačiau tokia skolininko pozicija vėlgi atitolina
vykdymo proceso veiksmų pabaigą bei sudaro prielaidas situacijai, kai
išieškojimo procese ima dominuoti ne išieškotojo, o skolininko interesai. Tokia
situacija iš esmės prieštarauja vykdymo proceso
teisinio reguliavimo, skirto išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai,
esmei.
Kita vertus, šią situaciją vertinti kaip
piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti dėl to pareiškėjui baudą (CPK
95 str. 2 d.), kaip tą traktuoja apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas pats pripažįsta, jog pareiškėjas
manosi savo veiksmais užtikrinantis savo, kaip iš varžytinių parduodamo turto
savininko bei skolininko, teises ir teisėtus interesus. Todėl vien
pasinaudojimas CPK 510 str. 3 d. įvirtinta galimybe pats savaime
piktnaudžiavimo procesu dar neapsprendžia, juo labiau, kad vykdymo proceso
sustabdymas – tai teismo diskrecijai priskirtinas procesinis veiksmas, kuris šią
laikinąją apsaugos priemonę skiria (arba atsisako ją skirti) įvertinęs tokių
priemonių pagrįstumą (būtinumą)
konkrečioje situacijoje.
Kita skundo argumentų grupė susijusi
su skundžiamos nutarties priėmimo tvarka. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu,
jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai buvo
išspręstas neinformavus apie tai suinteresuotų asmenų, nors, pastebėtina, vien tik
ši aplinkybė ir nesąlygotų teismo nutarties neteisėtumo. Bendra taisyklė,
nustatyta CPK 148 str. 1 d., numato, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo klausimą teismas turi pranešti apie tai atsakovui
(skolininkui), o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik
išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys
laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Kitokio
teisinio reglamentavimo ypatingosios teisenos normos nenustato (CPK 443 str. 1
d.). Be to, teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimą
laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui (skolininkui), o šiuo
atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakė
kodėl yra būtinybė apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
nagrinėjamą nepranešti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų
kolegija pripažįsta, kad byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė -
vykdymo proceso sustabdymas - pažeidžia proporcingumo tarp išieškoto ir
skolininko teisių ir jų teisėtų interesų apsaugai vykdymo procese skirtų
teisinių reguliavimo priemonių taikymo principus bei nepagrįstai vilkina
vykdymo procesą, dėl to naikintina.
Apelianto
prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, apeliantui nepateikus į
bylą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.).
Iš suinteresuoto asmens K.
S. valstybės naudai
priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto)
išlaidos – 11,90 Lt (b.l. 103) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi CPK 336
str., 337 str.2 p., kolegija
n
u t a r ė:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria sustabdyti
vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008, panaikinti.
Priteisti iš K. S.
11 (vienuolika) litų ir 90 centų pašto išlaidų valstybės naudai.
Kolegijos
pirmininkė Dalia
Kačinskienė
Teisėjai Romualda Janovičienė
Marijonas
Greičius