Civilinė byla Nr. e2A-1263-640/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09408-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 3.3.1.18.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MG Comsis“ dėl skolos, palūkanų ir kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė priteisti iš atsakovės 988,57 Eur skolą, 25,26 Eur palūkanų, 40,00 Eur kompensaciją, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį ieškovas su atsakove žodžiu susitarė, kad ieškovas teiks statybinių atliekų pakrovimo ir išvežimo paslaugas, o atsakovė atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal žodinį šalių susitarimą, pakrovė ir išvežė statybines atliekas iš objekto atsakovės nurodytu adresu, tačiau atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, t. y. nesumokėjo 988,57 Eur. Minėta 988,57 Eur skola susidarė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET-00364. Aukščiau nurodyta sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos.
3. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad paslaugos dėl statybinių atliekų išvežimo buvo užsakytos telefonu (skambučiu). Buvo išvežti 29 kub. m. atliekų per du kartus, pakrovimo paslaugos paskaičiuotos už 5 valandas. Paslaugų užsakymo metu juridinio asmens, kuris nurodytas išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje prie padalinio pavadinimo ir kontaktinės informacijos nebuvo, buvo tik brendas. Paaiškino, kad jis nebuvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ekonovus“ darbuotojas, tačiau turėjo teisę pasirašyti tokią pažymą, taip pat, kad byloje esanti 2021 m. lapkričio 29 d. atliekų tvarkymo/išvežimo pažyma neturėjo būti įkelta į bylą (t. 1, b. l. 15). Atliekos buvo perduotos vežti R. R., su kuriuo atsiskaitė už atliekų išvežimą. Už paslaugas atsakovei paskaičiavo rinkos kainomis, t. y. 20-25 Eur už 1 kub. m. (20-25 Eur/1 m3). Tvirtino, kad kainas nurodė telefonu.
5. Atsakovės vadovas paaiškino, kad dėl atliekų išvežimo jis skambino į bylą pateiktu kontaktiniu telefono numeriu, gavo žinutę, tačiau manė, kad tariasi su atliekas išvežančios įmonės atstovu. Atliekos turėjo būti išvežtos iš objekto Lazdynėlių g. 38, Vilniuje, tačiau atvykęs į objektą pamatė, kad atliekos neišvežtos, dėl ko jos buvo vežamos įmonės transportu iki įmonės nuomojamų konteinerių iš UAB „Švarista“. Atkreipė dėmesį į tai, kad išvežant atliekas taip, kaip teigia ieškovas, niekas nedalyvavo iš atsakovės pusės, todėl niekas neparodė, kurias atliekas ir iš kur reikia imti ir išvežti. Objekte dirbo 4 subrangovai, nes buvo statomas daugiabutis namas, kuriame dirbo ir atsakovės darbuotojai. Atsakovė dirbo su gipso plokštėmis, todėl jos statybinės atliekos buvo vienos rūšies. Mano, kad atsakovė paslaugų negavo, nes pagal ieškovo pateiktus dokumentus neaišku, kieno statybines atliekas jis organizavo išvežti, ir neaišku, ar jos realiai buvo išvežtos. Atkreipė dėmesį į tai, kad PVM sąskaitą faktūrą pirmą kartą gavo 2022 m. kovo 30 d.
6. Atsakovės advokatas prašė ieškinį atmesti – ieškovas neįrodė paslaugų suteikimo fakto, nes byloje nėra įrodymų nei dėl statybinių atliekų kiekio, nei dėl kainos, nei kad ginčo atliekos buvo paimtos, kad būtent iš ginčo objekto paimtos atliekos buvo perduotos R. R. nuvežti į atliekų surinkimo vietą. Iš ieškovo pateiktų papildomų sąskaitų matyti, kad jis už statybinių atliekų išvežimą sumokėjo dvigubai mažiau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. Č. atsakovės UAB „MG Comsis“ naudai 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo V. Č. į valstybės biudžetą 8,96 Eur teismo pašto išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas išklausęs šalis, nustatė, kad ieškovas tvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl statybinių atliekų išvežimo, tačiau aiškiai įvardinti susitarimų sąlygų (kainos už atliekų kiekį, pakrovimo darbų kainos, paslaugos suteikimo datos, atsiskaitymo sąlygų) teismo posėdyje negalėjo, pateikęs paaiškinimą, kad atliekų išvežimo kainą nurodė telefonu, atsiskaitymas kaip nurodyta SMS žinutėje – pagal faktą. Atsakovės vadovas neginčijo fakto, kad statybinių atliekų išvežimo paslaugų jam reikėjo, kad dėl tokių paslaugų jis skambino telefonu, tačiau neigė paslaugų suteikimo faktą, nurodęs, kad atliekų išvežimo procese nei jis, nei kitas įmonės darbuotojas nedalyvavo, todėl negalėjo parodyti, kurias atliekas reikia išvežti iš statybos objekto, kuriame dirbo keturi subrangovai, atliekų išvežimo dokumentų (aktų) dėl atliekų kiekio nepasirašė, o ieškovo nurodyto atliekų kiekio negalėjo būti, be to, dėl paslaugų jis kreipėsi ne į fizinį asmenį, o į Kontervitą.
9. Teisminio nagrinėjimo atsakovės atstovui neigiant paslaugų suteikimo faktą, ieškovas suteiktų paslaugų faktą įrodinėjo 2022 m. kovo 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, 2021 m. gruodžio 2 d. jam išrašyta PVM sąskaita faktūra, pažyma apie išvežtas atliekas ir apmokėjimą pagal šiuos dokumentus. Teismas nustatė, kad statybinių atliekų išvežimo pakrovimo ir išvežimo paslaugos buvo atliktos 2021 m. lapkričio 25 d. Susitarimo dėl atliekų išvežimo esminių sąlygų ieškovas posėdyje nurodyti negalėjo. Pažymėjo, kad kilus ginčui dėl susitarimo sąlygų ir atitinkamai paslaugų suteikimo fakto, ieškovui tenka pareiga įrodyti sutartas esmines sutarties sąlygas ir atitinkamai sutartų paslaugų suteikimo faktą.
10. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad (i) į atsakovės vadovo telefoną 2021 m. lapkričio 25 d. Kontervitos vardu buvo atsiųsta SMS žinutė, kurioje nurodyta – „Mikroaut. MIX. KT.11-25 (Lazdynėlių g. 38), mokėjimas pagal faktą bus s/f, vairuotojas prieš važiuodamas iš anksto paskambins Jums, krovimo taisyklės“ (b. l. 7); (ii) 2021 m. lapkričio 25 d. 21:07 val. atsakovo vadovo elektroninio laiško adresu Kontervitos vardu buvo išsiųstas laiškas, nurodant, kad siunčiama sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas, tačiau teismui nurodyta sąskaita nebuvo pateikta (b. l. 8); (iii) aplinkybė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 00046 988,57 Eur sumai, mokėjimo data 2021 m. gruodžio 25 d., nurodyta paties ieškovo pateiktoje palūkanų skaičiavimo lentelėje (b. l. 16); (iv) 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovės vadovas prašo patikslinti kiekius ir prašo įrodymų dėl šiukšlių išvežimo (mikroautobuso nuotraukų, modelio), nes nesutampa kubų kiekiai (b. l. 8); (v) Kontervitos vardu į atsakovės vadovo elektroninį paštą buvo siųsti priminimai apmokėti – 2021 m. gruodžio 1 d. (jame nurodyta, kad vietoj 29 m3 gali skaičiuoti 25 m3) (b. l. 99), 2021 m. gruodžio 9 d., gruodžio 20 d., gruodžio 29 d., o 2022 m. kovo 30 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad išsiųsta PVM sąskaita faktūra ET364 (b. l. 100-102). Aptartos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad dėl statybinių atliekų išvežimo adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, 2021 m. lapkričio 25 d. buvo išrašytos dvi sąskaitos – 2021 m. lapkričio 25 d. Nr. 00046 (kurios teismui ieškovas nepateikė) ir 2022 m. kovo 30 d. Nr. ET-00364, kurią pateikė ir i.MAS. Taip pat į bylą pateikta UAB „Ekonovus“ 2021 m. lapkričio 29 d. parengta nepasirašyta atliekų tvarkymo/išvežimo pažyma, kuria ieškovas nurodo, kad negalima vadovautis, tačiau tvirtino, kad tokias pažymas, nedirbdamas UAB „Ekonovus“, turėjo teisę pasirašyti (LR CPK 186, 187 straipsniai). Reikalavimą dėl 988,57 Eur sumos apmokėjimo ieškovas įrodinėja 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovui R. R. išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl šiukšlių išvežimo 2021 m. lapkričio 25 d. adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, už 400 Eur.
11. Teismo vertinimu, aptartų ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka faktui dėl ginčo paslaugų suteikimo konstatuoti, nes net ir sutinkant su aplinkybe, kad šalys žodžiu susitarė dėl statybinių atliekų pakrovimo ir išvežimo paslaugų suteikimo (esminių susitarimo sąlygų), tai niekaip nesąlygoja išvados, kad paslaugos buvo suteiktos, nes teismui nebuvo pateikti įrodymai dėl statybinių atliekų fakto ir kiekio, atsakovui neigiant aplinkybes tiek dėl paslaugų suteikimo fakto, tiek dėl paslaugų apimties (atliekų kiekio), bei nurodžius, kad nurodytu adresu objekte vyko statybos darbai ir dirbo keturi subrangovai, iš kurių kiekvienas turėjo rūpintis šiukšlių išvežimu iš objekto, dėl ko nebuvo paneigta abejonė, kad adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, buvo išvežtos ne atsakovės statybinės atliekos.
12. Pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kokį atliekų kiekį atsakovė kaip užsakovė perdavė ieškovo surastam šiukšlių išvežėjui, o ieškovo sprendimas 2021 m. lapkričio 25 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00046, ją keisti 2022 m. kovo 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra neeliminuoja aukščiau aptartų prieštaravimų tarp paties ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, o abejones didina. Be to, paties ieškovo parengtoje palūkanų apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo data 2021 m. gruodžio 25 d. (b. l. 16), kai 2022 m. kovo 30 d. sąskaitoje faktūroje apmokėjimo terminas nurodytas „iš karto“ (b. l. 5).
13. Nurodė, kad ieškovui, kilus ginčui dėl jo nurodytų paslaugų suteikimo fakto, kilo pareiga tai įrodyti, t. y. kad ieškovas paslaugas realiai suteikė. Aukščiau aptarti įrodymai ir teismo išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškinys dėl skolos priteisimo pagal suformuluotą jo pagrindą ir pateiktus įrodymus yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas V. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei UAB „MG COMSIS“ dėl skolos, palūkanų ir kompensacijos priteisimo tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „MG COMSIS“ ieškovo V. Č. naudai visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas atsakovei suteikė atliekų išvežimo paslaugas.
12.2. Atliekų išvežimo paslaugos suteikimo faktą patvirtina tokie byloje surinkti įrodymai: 1) iš byloje esančio šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad atsakovė atliekų išvežimo paslaugą užsakė. Ieškovas 2021 m. lapkričio 25 d. SMS žinute patvirtino telefoninio pokalbio metu šalių sutartas užsakymo sąlygas: „Mikroaut. MIX KT. 11-25 (Ladynėlių g. 38). Mokėjimas pagal faktą bus S/F. Vairuotojas prieš važiuodamas iš anksto paskambins Jums“. Į tai atsakydamas atsakovės vadovas nurodė įmonės pavadinimą ir kontaktinį elektroninio pašto adresą, kuriuo ieškovas turėtų siųsti PVM sąskaitą faktūrą: „UAB MG COMSIS“ (duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 7, t. 1). Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, kad užsakymą pateikė (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 54 min. 45 – 50 sek.). Taigi laikytina, kad šalys sudarė žodinę sutartį dėl atliekų išvežimo paslaugų suteikimo; 2) Tos pačios dienos vakarą, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovas išsiuntė atsakovei nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitą už suteiktas paslaugas. Sekančią dieną (2021 m. lapkričio 26 d.) Atsakovės vadovas parašė, kad jam kyla abejonių dėl išvežtų atliekų kiekio: „Sveiki, gal yra užfiksuotos nuotraukos pilno pakrauto mikroautobuso? Koks buvo modelis? Kažkaip nesutampa kubu kiekiai, aš buvau įvertinęs, neįsivaizduoju kaip galėjo būti 10 kubų viršaus“ (e. b. l. 8, t. 1). 2021 m. lapkričio 26 d. buvo siunčiama atliekas išvežusio mikroautobuso fotonuotrauka: „Nuotraukos Jūsų statybinių atliekų neturime, bet prisegame mikroautobusą su kuriuo buvo išvežta du reisai“ (e. b. l. 99, t. 1). Taigi atsakovė neginčijo paties paslaugų suteikimo fakto, o kaip tik jį patvirtino, nes iš šio laiško matyti, jog atsakovės vadovas skaičiavo išvežtų atliekų kiekį, vadinasi, matė, kad atliekos išvežtos, tačiau nesutiko su išvežtų atliekų kiekiu. Pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjai nurodžius, kad iš bylos duomenų matyti, jog kyla ginčas ne dėl išvežtų atliekų fakto, o tik dėl kiekio, posėdyje dalyvavęs atsakovės vadovas šiam teiginiui neprieštaravo, o prieštarauti ėmė tik atsakovei susiradus atstovą ir kardinaliai pakeitus savo poziciją; 3) Ieškovas elektroniniais laiškais ne kartą ragino atsakovę apmokėti išrašytą sąskaitą už suteiktas paslaugas (e. b. l. 8-11, t.1). Taip pat ieškovo atstovas 2022 m. kovo 7 d. siuntė pretenziją dėl atsiskaitymo atsakovei (e. b. l. 12-14, t.1). Tačiau į visus šiuos raginimus atsakovė niekaip nereagavo ir neginčijo paslaugų suteikimo fakto. Atsakovė jokia forma nereagavo į ieškovo laiškus ir pranešimus, o ginčyti patį paslaugų suteikimo faktą pradėjo tik 2022 m. lapkričio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu; 4) Ieškovas atliekoms išvežti samdė individualią veiklą vykdantį asmenį R. R., kuris išrašė ieškovui 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaitą faktūrą serija RR Nr. 230. Iš šios sąskaitos matyti, jog buvo suteiktos tokios paslaugos: „Šiukšlių išvežimas, Lazdynėlių g. 38, Vilnius, krovimo darbai“. Joje taip pat nurodyta, kad atliekų kiekis siekia 29 kubinius metrus, o už šią paslaugą R. R. paprašė iš ieškovo 400 Eur užmokesčio (e. b. l. 95, t. 1). Bankinio pavedimo išrašas patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaita faktūra serija RR Nr. 230 buvo apmokėta dar 2021 m. gruodžio 7 d., pavedimo suma 400 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyti sąskaitos serija ir numeris (e. b. l. 98, t. 1). Šis apmokėjimas neleidžia abejoti dokumentų autentiškumu. R. R. taip pat išrašė pažymą Nr. 2021/11/25, kurioje nurodoma, jog „Šia pažyma patvirtinama, kad vykdytojas išvežė atliekas 29 m3 statybinių atliekų iš objekto adresu: Lazdynėlių g. 38, Vilnius“. Šioje pažymoje taip pat nurodytas atliekų kodas, patvirtinantis atliekų rūšį (mišrios atliekos, 17 09 04) bei kiekis (29 kubiniai metrai) (e. b. l. 96, t.1); 5) Ieškovas yra įtraukęs 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET-00364 į savo buhalterinę apskaitą ir ją įregistravęs į VMI PVM sumokėjimui (e. b. l. 44, t. 1). Kitaip tariant, ieškovas yra sumokėjęs PVM už 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET-00364.
12.3. Šiuo atveju ieškovas savo poziciją pagrindė labiau, t. y. iš ieškovo įrodymų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas suteikė atsakovei statybinių atliekų išvežimo paslaugas, nei kad jų nesuteikė, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo tenkinti.
12.4. Nurodė, kad teismo nurodytos aplinkybės ir išvada, jog adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, iš kurio ieškovas turėjo išvežti atliekas, objekte vyko statybos darbai ir dirbo keturi subrangovai, iš kurių kiekvienas turėjo rūpintis šiukšlių išvežimu iš objekto, dėl ko nebuvo paneigta abejonė, kad adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, buvo išvežtos ne atsakovės statybinės atliekos, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Minėtas aplinkybes, kad objekte Lazdynėlių g. 38, Vilniuje, dirbo iš viso 4 subrangovai ir kiekvienas jų turėjo po statybinių atliekų konteinerį, nurodė tik atsakovės vadovas. Teisėjai pasiteiravus, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina šias aplinkybes, atsakovės vadovas nurodė, jog jokie, tačiau jis esant poreikiui galėtų tokius įrodymus pateikti (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 58 min. 40 – 59 min. 5 sek.). Vis dėlto, atsakovė tokių įrodymų nepateikė ir neprašė sudaryti galimybės tokiems įrodymams pateikti, nors dėstomas aplinkybes privalo pagrįsti pačios šalys (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtais atsakovės vadovo teiginiais ir iš esmės darė ne išvadas, o tik prielaidas. Tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jeigu jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai (CPK 263 straipsnis).
12.5. Atkreipė dėmesį į teisminio proceso metu kardinaliai pasikeitusią atsakovės poziciją, t. y. gavusi sąskaitą už išvežtas atliekas, atsakovė šio fakto neginčijo, o 2021 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku ginčijo tik išvežtų atliekų kiekį. Ieškovui reiškiant raginimus atsiskaityti, teikiant pretenziją, atsakovė ir toliau neginčijo atliekų išvežimo fakto. 2022 m. rugpjūčio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjai nurodžius, kad iš bylos duomenų matyti, jog kyla ginčas ne dėl išvežtų atliekų fakto, o tik dėl kiekio, posėdyje dalyvavęs atsakovės vadovas šiam teiginiui neprieštaravo. Tačiau vėliau, atsakovei susiradus atstovą advokatą, 2022 m. lapkričio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog „dabar paaiškėjo aplinkybė“, kad ieškovas atliekų visai neišvežė. Nors tuo pačiu atsakovės vadovas 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu aiškino, kad aplinkybė dėl neišvežtų atliekų jam buvo žinoma nuo pat pradžių. Todėl tokie atsakovės atstovų paaiškinimai prieštarauja tarpusavyje. Kodėl parengiamojo teismo posėdžio metu neginčijo teisėjos teiginio, kad ginčas kilęs tik dėl kiekio, o ne dėl fakto, atsakovės vadovas paaiškinti negalėjo (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 1 val. 16 min. 20 sek. – 1 val. 17 min. 0 sek.).
12.6. Pažymėjo, kad atsakovė į bylą pateikė UAB „Švarista“ PVM sąskaitas faktūras ir jomis įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovui neva nesuteikus atliekų išvežimo paslaugų, atsakovė jas buvo priversta pirkti iš UAB „Švarista“ (e. b. l. 63-71, t. 1). Tokią poziciją atsakovė aiškiai išreiškė 2022 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (e. b. l. 62, t.1). Iš šių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovė pirko paslaugas iš UAB „Švarista“ visais mėnesiais, išskyrus 2021 metų lapkričio mėnesį. Būtent 2021 metų lapkričio mėnesį atsakovei atliekų išvežimo paslaugą suteikė ieškovas, todėl tai kaip tik patvirtina ieškovo poziciją ir paneigia atsakovės poziciją byloje. Kita vertus, ieškovas teikė ne statybinių atliekų konteinerių nuomos, o statybinių atliekų išvežimo mikroautobusu paslaugas, todėl tokia atsakovės pozicija yra vertintina kritiškai. Be to, PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kad teikiamos atliekų išvežimo paslaugos iš objekto Lazdynėlių g. 38, Vilnius. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė turi ne vieną objektą (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 1 val. 21 min. 50 – 55 sek.). Todėl atsakovė šias paslaugas iš UAB „Švarista“ galėjo pirkti atliekų išvežimui iš kitų savo objektų. Atkreipė dėmesį, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodomas pristatymo adresas Kalvarijų g. 56, Vilnius, kurį nuo adreso Lazdynėlių g. 38, Vilnius (kur turėjo būti išvežtos atliekos), skiria apie 10 kilometrų atstumas.
12.7. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 5 d. prašyme dėl papildomų įrodymų ir 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovui neva neišvežus statybinių atliekų, ji tai padarė pati savo transportu bei pateikė įrodymus apie turimas transporto priemones (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 54 min. 20 – 30 sek.; 1 val. 23 min. 0 – 10 sek.). Tačiau tokia atsakovės pozicija vertintina kritiškai, kadangi jeigu atsakovė galėjo atliekas išvežti pati, tokiu atveju buvo nelogiška samdyti ieškovą dėl mokamų paslaugų teikimo. Atsakovė neneigė, jog pas ieškovą paslaugas buvo užsakiusi.
12.8. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad išvežė mišrias statybines atliekas. Atsakovė nurodė, kad jai nereikėjo mišrių atliekų išvežimo, kadangi ji objekte Lazdynėlių g. 38, Vilnius, atliko tik darbus, susijusius su gipso montavimu, todėl jos konteineryje nebuvo mišrių atliekų (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 1 val. 1 min. 45 sek. – 1 val. 2 min. 0 sek.). Visų pirma, tokie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Antra, iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų galima suprasti, kad ji iš UAB „Švarista“ pirko būtent mišrių statybinių atliekų konteinerių nuomos paslaugas, kadangi nėra nurodyta konkreti išvežtų atliekų rūšis.
12.9. Nenuoseklumą demonstruoja ir atsakovės atstovo 2022 m. lapkričio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad neva atsakovė jau yra atsiskaičiusi su ieškovu. Atsakovės atstovas taip ir nepaaiškino, ką reiškia tokie jo teiginiai, kadangi tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė, o vėliau apskritai ėmė neigti suteiktų paslaugų faktą.
12.10. Nors teismas sprendė, kad nėra galimybių nustatyti, kokio kiekio atliekos galėjo būti išvežtos iš atsakovės objekto, kadangi šalys nepasirašė jokių tarpusavio aktų ar kitaip neužfiksavo atliekų kiekio, tačiau apeliantas pažymėjo, kad tokių duomenų byloje nebuvimas savaime nereiškia, kad bylos šalys apskritai nesusitarė dėl paslaugų teikimo, ar kad ieškovas tokių paslaugų nesuteikė. Vien tokių duomenų nebuvimas byloje nepaneigia ieškovo teisės į atlyginimą už tinkamai suteiktas paslaugas, jei byloje užtenka įrodymų apie faktinį paslaugų suteikimą. Kad tarp šalių susitarimas buvo sudarytas patvirtino atsakovės vadovas.
12.11. Pažymėjo, kad atsakovės vadovas nurodė, kad jam reikėjo paslaugų skubiai, todėl jis neklausė kainos (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 51 min. 20 – 35 sek.). Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Jeigu atsakovei nebuvo svarbi paslaugų kaina, atsakovė neturėjo pagrindo kelti klausimo dėl suteiktų paslaugų apimties ir kainos. Atsakovė suteiktų paslaugų apimties ir kainos neginčijo, o ginčijo tik paslaugų suteikimo faktą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti suteiktų paslaugų apimtimi ir kaina, kadangi tarp šalių ginčo dėl to nekilo. Nors šalys nepasirašė jokių išvežtų atliekų kiekius patvirtinančių dokumentų, tačiau byloje pateikti įrodymai, t. y. R. R. sąskaita faktūra ir pažyma patvirtina išvežtų atliekų kiekius, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas.
12.12. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo sprendimas 2021 m. lapkričio 25 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00046, ją keisti 2022 m. kovo 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra byloje esančias abejones tik didina. Tačiau su tokiu vertinimu ieškovas nesutiko, nes teismas supainiojo išankstinę ir PVM sąskaitas faktūras ir netinkamai vertino jų reikšmę. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą ieškovui kyla prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas dažniausiai, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, išrašė išankstinę sąskaitą faktūrą, o ją apmokėjus – PVM sąskaitą faktūrą. Taip yra dėl to, kad išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir paslaugos gavėjui neatsiskaičius, ieškovas turi ieškoti apyvartinių lėšų pridėtinės vertės mokesčiui sumokėti. Tokia praktika versle yra įprasta. Kadangi išankstinė sąskaita faktūra nėra reglamentuojama įstatymų ar teisės aktų, vėliau ieškovas pakonsultuotas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri turi teisinę galią pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.
16. Atsakovė UAB „MG Comsis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo V. Č. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės UAB „MG Comsis“ naudai patirtas bylinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
17. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
13.1. Nurodo, jog nei vienas iš ieškovo nurodytų įrodymų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, jog apeliantas realiai suteikė atsakovei paslaugą, už kurią nepagrįstai reikalaujama apmokėti. Pažymėjo, kad šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis tik patvirtina, jog paslauga buvo užsakyta, ko atsakovė ir neneigė, tačiau pats užsakymo pateikimas nepatvirtina jo įvykdymo fakto, ir juo labiau atsakovės pareigos apmokėti už paslaugą, kurios realiai negavo ir kuri realiai nebuvo suteikta.
13.2. Apeliantas klaidingai interpretuoja, jog pasiteiravimu atsakovė pripažino atliekų išvežimo faktą. Atsakovė niekada neteigė ir iš paklausimo negalima daryti išvados, jog atsakovės vadovas apžiūrėjo atliekų laikymo vietą prieš rašydamas paklausimą. Priešingai, iš paklausimo turinio matyti, jog atsakovės atstovas prieš užsakydamas paslaugą preliminariai įvertino susidariusių atliekų kiekį, ir jis nesutapo su ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodytu kiekiu, dėl ko atsakovei kilo abejonių dėl sąskaitos pagrįstumo ir tikrumo. Atsakovės prašymas pateikti įrodymus, kad sąskaitoje nurodytas atliekų kiekis iš tiesų buvo išvežtas, reiškia ne išvežimo fakto pripažinimą, o priešingai, prašymą pagrįsti išrašytą sąskaitą ir pateikti patvirtinimą, kad paslaugos realiai buvo suteiktos. Atsakovei išreiškus abejonę dėl suteiktų paslaugų ir ieškovui šios abejonės nepašalinus (nepateikus įrodymų, kad darbai atlikti), atsakovė laikė, kad neturi pareigos apmokėti už darbus, kurie nėra realiai atlikti.
13.3. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė komunikavo su ieškovu – iš karto po sąskaitos gavimo išreiškė abejones dėl suteiktų paslaugų, kurių ieškovas nepašalino, o tik toliau reikalavo apmokėti sąskaitą. Atsakovė neturėjo pareigos apmokėti sąskaitos, kuri yra nepagrįsta, o į raginimus neatsakė, nes savo poziciją jau buvo išreiškusi jau 2021 m. lapkričio 25 d. laiške ir nesulaukė jokių įrodymų dėl paslaugos suteikimo.
13.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, neva atsakovės atstovas iki advokato įstojimo į bylą pripažino paslaugos suteikimo faktą, o vėliau savo poziciją pakeitė. Atsakovė niekada nei procesiniuose dokumentuose, nei parengiamųjų posėdžių metu, nei susirašinėjimuose su ieškove nenurodė ir nepatvirtino, jog atliekos buvo išvežtos. Priešingai, kitą dieną po tariamo paslaugos suteikimo išreiškė abejones bei paprašė įrodymų, jog paslauga iš tiesų buvo suteikta. Aplinkybė, jog atsakovės atstovas pirmojo parengiamojo posėdžio metu nepaprieštaravo išsakytam teisėjos preliminariam teisiniam vertinimui dėl ginčo dalyko apimties, kurio iki galo nesuprato, negali reikšti kokios nors faktinės aplinkybės pripažinimo. Atsakovės atstovas, neišmanydamas civilinio proceso subtilybių, viešai nesiginčijo su teismu iš pagarbos teismui ir procesui, o elgėsi etiškai ir racionaliai tokioje situacijoje – kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos.
13.5. Apeliantė nepagrįstai mano, jog paslaugų suteikimo atsakovei faktą patvirtina R. R. ieškovui išrašyta sąskaita už paslaugą „Šiukšlių išvežimas“. Visų pirma, ieškovo tariamai pasitelkto asmens ieškovui išrašyta sąskaita niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas suteikė paslaugą atsakovei. Antra, ieškovas kardinaliai pakeitė savo poziciją po to, kai išaiškėjo, jog ieškinys yra grindžiamas suklastotu įrodymu. Ieškinyje buvo nurodyta, jog „ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal žodinį susitarimą, pakrovė ir išvežė statybines atliekas iš objekto Atsakovės nurodytu adresu“, taigi yra, ieškinyje teigiama, jog ieškovas paslaugą suteikė pats. Be to, prie ieškinio ieškovas pridėjo Atliekų tvarkymo/išvežimo pažymą (ieškinio priedas Nr. 4), kurioje nurodoma: „Pažymime, kad nuo 2023-11-23 iš UAB „MG Comsis“ (įm. k. 302434571) į UAB „Ekonovus aikštelę adresu: Liepkalnio g. 172, Vilnius, buvo išvežta: (data) 2021-11-25 (įmonė) UAB „MG Comsis“, (adresas) Lazdynėlių g. 38, Vilnius, (atliekų kodas) 170904, (tūris) 30 kv. m. Atkreipė dėmesį, jos atliekų tūris nesutampa su ieškovo atsakovei išrašytoje sąskaitoje nurodytu tūriu (sąskaitoje nurodyta 29 kv. m.). Pažymą pasirašė pats ieškovas. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog ieškovas nebuvo UAB „Ekonovus“ darbuotojas, jam nebuvo išduotas įgaliojimas pasirašyti tokio pobūdžio pažymas ar atlikti kokius nors kitus veiksmus UAB „Ekonovus“ vardu, tai yra, ieškovas UAB „Ekonovus“ Pažymą pasirašė be jokio teisinio pagrindo ir realiai suklastojo. Iškėlus abejones dėl Pažymos autentiškumo, ieškovas kardinaliai pateikė kitą versiją dėl atliekų išvežimo, ir prašė teismo Pažyma kaip įrodymu nesivadovauti. 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo, kuriame nurodė visiškai naują aplinkybę, jog atliekas išvežė ne pats, o šiam darbui atlikti pasitelkė R. R., veikiantį individualios veiklos pagrindu. Be to, kaip vėliau paaiškino teismo posėdžio metu, ieškovui net nėra žinoma, kur statybinės atliekos buvo išvežtos. Prie prašymo taip pat yra pridėta UAB „Ekonovus“ išrašyta sąskaita faktūra ieškovui už mišrių statybinių atliekų surinkimą, iš kurios matyti, kad ieškovas į UAB „Ekonovus“ aikštelę per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. iš objekto, adresu Lazdynėlių g. 38, nepristatė jokių atliekų. Minėta sąskaita faktūra akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovo su ieškiniu pateikta Pažyma, kuri patvirtina atliekų pristatymą į UAB „Ekonovus“ aikštelę 2021 m. lapkričio 25 d. iš Lazdynėlių g. 38, buvo akivaizdžiai suklastota. Be to, visiškai nėra aišku, dėl kokios priežasties ieškovas, įprastai pats pristatantis atliekas į UAB „Ekonovus“ aikštelę, šiuo konkrečiu atveju atliekų išvežimui neva išskirtinai pasitelkė trečiąjį asmenį, kuris statybines atliekas išvežė nežinia kur. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kur buvo pristatytos tariamai iš atsakovės išvežtos statybinės atliekos, kurios privalo būti tvarkomos giežtai pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog R. R. išrašė sąskaitą ieškovui ne už statybinių atliekų išvežimą, o už šiukšlių išvežimą, kas dar kartą paneigia aplinkybę, jog ieškovas realiai įvykdė atsakovės užsakymą, išvežė statybines atliekas ir tinkamai jas sutvarkė.
13.6. Papildomai pažymėjo, jog atsakovė objekte atliko tik gipso montavimo darbus, todėl mišrių atliekų neturėjo – tik statybines atliekas. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateiktoje UAB „Ekonovus“ pažymoje nurodomos mišrios atliekos, o R. R. ieškovui išrašytoje sąskaitoje – šiukšlės. Tai akivaizdžiai rodo, jog arba ieškovas išvežė ne tas atliekas, arba iš viso jų nevežė - ieškovas net nežinojo, kokio pobūdžio buvo atsakovės atliekos, nežinojo net kokiame tiksliai objekte jos buvo.
13.7. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas apskritai neturėjo teisės sutarties vykdymui pasitelkti trečiojo asmens be atsakovės žinios ir sutikimo, kadangi atsakovė kreipėsi būtent į ieškovą. CK 6.717 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats. Akivaizdu, jog ieškovo versija, neva atliekas išvežė jo pasitelktas asmuo R. R., buvo sukurta po to, kai parengiamojo posėdžio metu paaiškėjo, jog ieškovas pateikė suklastotą įrodymą (Pažymą), kuriuo grindė aplinkybę, jog suteikė paslaugas atsakovei.
13.8. Apeliantas nesąžiningai bando suklaidinti teismą pateikdamas citatą iš Vilniaus apygardos teismo nutarties visiškai kitame kontekste. Civilinėje byloje, kuria bando remtis apeliantas (Nr. e2A-1471-340/2020) buvo nustatyta, jog atsakovė priėmė jai pateiktas sąskaitas, jas pasirašė, būtent atsakovė (ne ieškovė) įtraukė ginčo sąskaitas į savo buhalterinę apskaitą bei deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemyje i.SAF. Šiuo atveju aplinkybės yra visiškai priešingos - atsakovė nepriėmė ir nepasirašė jai pateiktos sąskaitos, neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, kadangi ją laikė nepagrįsta (išrašyta realiai nesuteikus paslaugos), ir juo labiau nedeklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemyje i.SAF. Aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai išrašytą sąskaitą įtraukė savo į buhalterinę apskaitą, niekaip nesukuria atsakovei prievolės ją apmokėti.
13.9. Jokių įrodymų, jog užsakyta paslauga iš tiesų buvo suteikta, ieškovas į bylą nepateikė. Dar daugiau, ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog šios paslaugos pats nesuteikė, o taip pat neturi įrodymų ar neabejotinų duomenų, jog ją suteikė jo neva pasitelktas asmuo R. R. – ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tiesiog pasitikėjo šiuo asmeniu.
13.10. Pažymėtina, jog atsakovė nesiekė įrodyti aplinkybės, jog objekte Lazdynėlių g. 38, dirbo ir kiti rangovai, kadangi neturėjo tokios įrodinėjimo pareigos. Atsakovės atstovas tik pateikė savo subjektyvius svarstymus, dėl kokių priežasčių galėjo įvykti toks nesusipratimas, kai ieškovas yra įsitikinęs, jog paslaugą suteikė, nors atsakovė šios paslaugos negavo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ir pats ieškovas negali neabejotinai teigti, jog statybinės atliekos pagal atsakovės užsakymą apskritai buvo išvežtos, nes ieškovas nei pats jas vežė, nei dalyvavo jas išvežant, nei žino, kur atliekos išvežtos tvarkyti. Svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovei pateikus užsakymą, ieškovas, jį patvirtindamas, nurodė, jog vairuotojas prieš važiuodamas būtinai susisieks, tačiau su atsakove niekas taip ir nesusisiekė (ieškovas to neneigė ir pripažino). Ši aplinkybė tik objektyviai patvirtina abejones, jog atliekų išvežimo paslauga apskritai nebuvo suteikta. Atsakovė ieškovui buvo nurodžiusi tik objekto adresą, tačiau ieškovui nebuvo žinoma, kurioje tiksliai vietoje yra būtent atsakovės statybinės atliekos, o kur – kitų objekte dirbusių rangovų.
13.11. Iš į bylą pateiktų UAB „Švarista“ sąskaitų matyti, jog jos buvo išrašomos ne kas mėnesį, o pagal poreikį. Kai kuriais mėnesiais buvo išrašytos sąskaitos už vieno statybos konteinerio nuomą, kai kuriais - už du. Atliekos buvo tvarkomos pagal poreikį. Papildomai pažymėjo jog nors 2021 m. lapkričio mėnesį sąskaita už konteinerio nuomą nebuvo išrašyta, tačiau gruodžio mėnesį buvo pripildyti net 3 konteineriai, kas patvirtina, jog per lapkričio mėnesį statybinės atliekos susikaupė.
13.12. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė iš tiesų dažniausiai pati rūpinosi atliekų išvežimu ir tvarkymu. Tačiau esant didesniam darbuotojų apkrovimui, kai kurios mažesnės reikšmės paslaugos (kaip šiuo atveju atliekų išvežimo) buvo užsakomos, kad optimizuoti darbą. Tame nėra jokio prieštaravimo logikai ir sąžiningai verslo praktikai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
3. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl skolos, palūkanų ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
4. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „MG Comsis“ vadovas 2021 m. lapkričio mėn. telefonu (skambučiu) užsakė ieškovo V. Č. teikiamas statybinių atliekų išvežimo paslaugas adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius. Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė žodinę statybinių atliekų išvežimo paslaugų sutartį. Iš byloje esančių duomenų (el. susirašinėjimų) nustatyta, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui už suteiktas paslaugas. 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovės vadovas ieškovui išsiuntė atsakymą „Sveiki, gal yra užfiksuotos nuotraukos pilno pakrauto mikroautobuso? koks auto modelis? Kažkaip nesutampa kubų kiekiai, aš buvau įvertinęs, neįsivaizduoju kaip galėjo būti 10 kubų viršaus“. 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovas atsakė „Sveiki, mes visada tiksliai ir sąžiningai skaičiuojame kubus, vairuotojas ilgus metus dirba todėl šioje vietoje suklysta nebuvo. Nuotraukos Jūsų statybinių atliekų neturime, bet prisegame mikroautobusą su kuriuo buvo išvežta du reisai. Jis yra prailgintas MAXI, talpina 15 m3 šiukšlių, dirbo mūsų dar du krovėjai šiame objekte. Laukiame pavedimo, kad galėtume planuotis sekančios savaitės darbus. Kaip ir kalbėjome sekantiems užsakymams kaina būtų derinama.“ Iš sekančių byloje ieškovo pateiktų el. laiškų (2021 m. gruodžio 1 d., 2021 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2021 m. gruodžio 29 d.) nustatyta, kad ieškovas atsakovei siuntė pakartotinius raginimus atsiskaityti su ieškovu už statybinių atliekų išvežimą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus neatsakė, taip pat už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovas 2022 m. kovo 7 d. atsakovės vadovui el. paštu išsiuntė pretenziją dėl įsipareigojimų vykdymo, kurioje nurodė, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal žodinį šalių susitarimą, pakrovė ir išvežė statybines atliekas iš objekto nurodytu adresu, tačiau atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, t. y. nesumokėjo 988,57 Eur skolos pagal 2021 m. lapkričio 25 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 00046. Informavo, kad pretenzijos parengimo dieną UAB „MG Comsis“ yra skolinga V. Č. 988,57 Eur sumą, taip pat dėl to, kad UAB „MG Comsis“ laiku neatsiskaitė, susidarė 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos ir 15,82 Eur palūkanos. Atsižvelgiant į tai, įpareigojo atsakovę ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, sumokėti 988,57 Eur skolą, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo kompensaciją ir 15,82 Eur palūkanas, iš viso – 1044,39 Eur sumą, į kreditoriaus V. Č. atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nurodytą reikalavimą būtų įvykdžiusi.
5. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovė sudarė žodinę statybinių atliekų išvežimo paslaugų sutartį. Atsakovės vadovas neigė paslaugų suteikimo faktą, nurodęs, kad atliekų išvežimo procese nei jis, nei kitas įmonės darbuotojas nedalyvavo, todėl negalėjo parodyti, kurias atliekas reikia išvežti iš statybos objekto, kuriame dirbo keturi subrangovai, atliekų išvežimo dokumentų (aktų) dėl atliekų kiekio nepasirašė, o ieškovo nurodyto atliekų kiekio negalėjo būti. Taigi byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimo paslaugas, sutarties šaliai (atsakovei) neigiant paslaugų suteikimo/gavimo faktą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
6. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovo V. Č. ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka faktui dėl ginčo paslaugų suteikimo konstatuoti, nes net ir sutinkant su aplinkybe, kad šalys žodžiu susitarė dėl statybinių atliekų pakrovimo ir išvežimo paslaugų suteikimo (esminių susitarimo sąlygų), tai niekaip nesąlygoja išvados, kad paslaugos buvo suteiktos, nes teismui nebuvo pateikti įrodymai dėl statybinių atliekų fakto ir kiekio, atsakovui neigiant aplinkybes tiek dėl paslaugų suteikimo fakto, tiek dėl paslaugų apimties (atliekų kiekio), bei nurodžius, kad nurodytu adresu objekte vyko statybos darbai ir dirbo keturi subrangovai, iš kurių kiekvienas turėjo rūpintis šiukšlių išvežimu iš objekto, dėl ko nebuvo paneigta abejonė, kad adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, buvo išvežtos ne atsakovės statybinės atliekos.
7. Apeliantas (ieškovas) su šiomis skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas atsakovei suteikė atliekų išvežimo paslaugas. Nurodė, kad ieškovo byloje pateiktų įrodymų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas suteikė atsakovei statybinių atliekų išvežimo paslaugas, nei kad jų nesuteikė.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).
9. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
10. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas civilinio proceso kodekse. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas atliekų išvežimo paslaugų suteikimo faktą įrodinėja tokiais byloje pateiktais duomenimis: 1) iš byloje esančio šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad atsakovė atliekų išvežimo paslaugą užsakė. Ieškovas 2021 m. lapkričio 25 d. SMS žinute patvirtino telefoninio pokalbio metu šalių sutartas užsakymo sąlygas: „Mikroaut. MIX KT. 11-25 (Lazdynėlių g. 38). Mokėjimas pagal faktą bus S/F. Vairuotojas prieš važiuodamas iš anksto paskambins Jums“. Į tai atsakydamas atsakovės vadovas nurodė įmonės pavadinimą ir kontaktinį elektroninio pašto adresą, kuriuo ieškovas turėtų siųsti PVM sąskaitą faktūrą: „UAB MG COMSIS“ (duomenys neskelbtini)“; 2) Tos pačios dienos vakarą, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovas išsiuntė atsakovei nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitą už suteiktas paslaugas. Sekančią dieną (2021 m. lapkričio 26 d.) Atsakovės vadovas parašė, kad jam kyla abejonių dėl išvežtų atliekų kiekio: „Sveiki, gal yra užfiksuotos nuotraukos pilno pakrauto mikroautobuso? Koks buvo modelis? Kažkaip nesutampa kubu kiekiai, aš buvau įvertinęs, neįsivaizduoju kaip galėjo būti 10 kubų viršaus“. 2021 m. lapkričio 26 d. buvo siunčiama atliekas išvežusio mikroautobuso fotonuotrauka: „Nuotraukos Jūsų statybinių atliekų neturime, bet prisegame mikroautobusą su kuriuo buvo išvežta du reisai“. Ieškovo vertinimu, nurodytas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė neginčijo paties paslaugų suteikimo fakto, o kaip tik jį patvirtino, nes iš šio laiško matyti, jog atsakovės vadovas skaičiavo išvežtų atliekų kiekį, vadinasi, matė, kad atliekos išvežtos, tačiau nesutiko su išvežtų atliekų kiekiu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjai nurodžius, kad iš bylos duomenų matyti, jog kyla ginčas ne dėl išvežtų atliekų fakto, o tik dėl kiekio, posėdyje dalyvavęs atsakovės vadovas šiam teiginiui neprieštaravo, o prieštarauti ėmė tik atsakovei susiradus atstovą ir kardinaliai pakeitus savo poziciją; 3) Ieškovas elektroniniais laiškais ne kartą ragino atsakovę apmokėti išrašytą sąskaitą už suteiktas paslaugas, taip pat ieškovo atstovas 2022 m. kovo 7 d. siuntė pretenziją dėl atsiskaitymo atsakovei, tačiau į visus šiuos raginimus atsakovė niekaip nereagavo ir neginčijo paslaugų suteikimo fakto. Atsakovė jokia forma nereagavo į ieškovo laiškus ir pranešimus, o ginčyti patį paslaugų suteikimo faktą pradėjo tik 2022 m. lapkričio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu; 4) Ieškovas atliekoms išvežti samdė individualią veiklą vykdantį asmenį R. R., kuris išrašė ieškovui 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaitą faktūrą serija RR Nr. 230. Iš šios sąskaitos matyti, jog buvo suteiktos tokios paslaugos: „Šiukšlių išvežimas, Lazdynėlių g. 38, Vilnius, krovimo darbai“. Joje taip pat nurodyta, kad atliekų kiekis siekia 29 kubinius metrus, o už šią paslaugą R. R. paprašė iš ieškovo 400 Eur užmokesčio. Bankinio pavedimo išrašas patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaita faktūra serija RR Nr. 230 buvo apmokėta dar 2021 m. gruodžio 7 d., pavedimo suma 400 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyti sąskaitos serija ir numeris. R. R. taip pat išrašė pažymą Nr. 2021/11/25, kurioje nurodoma, jog „Šia pažyma patvirtinama, kad vykdytojas išvežė atliekas 29 m3 statybinių atliekų iš objekto adresu: Lazdynėlių g. 38, Vilnius“. Šioje pažymoje taip pat nurodytas atliekų kodas, patvirtinantis atliekų rūšį (mišrios atliekos, 17 09 04) bei kiekis (29 kubiniai metrai); 5) Ieškovas yra įtraukęs 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET-00364 į savo buhalterinę apskaitą ir ją įregistravęs į VMI PVM sumokėjimui. Kitaip tariant, ieškovas yra sumokėjęs PVM už 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET-00364.
12. Tuo tarpu, kaip minėta, atsakovė neigia paslaugų gavimo faktą, nurodydama, kad atliekų išvežimo procese nei jos vadovas, nei kitas įmonės darbuotojas nedalyvavo, todėl negalėjo parodyti, kurias atliekas reikia išvežti iš statybos objekto, kuriame dirbo keturi subrangovai, atliekų išvežimo dokumentų (aktų) dėl atliekų kiekio nepasirašė, o ieškovo nurodyto atliekų kiekio negalėjo būti. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad ieškovui neišvežus statybinių atliekų, atsakovė tai padarė pati savo transportu (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 54 min. 20 – 30 sek.; 1 val. 23 min. 0 – 10 sek.).
13. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad ieškovas atsakovei statybinių atliekų išvežimo paslaugų faktiškai nesuteikė, nurodė atsakovė UAB „MG Comsis“, gindamasi nuo ieškovo reikalavimų. Taigi, faktinės aplinkybės, susijusios su statybinių atliekų neišvežimu iš objekto, adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, sudaro atsakovės atsikirtimų pagrindą, vadinasi, būtent atsakovei, o ne ieškovui, tenka procesinė pareiga įrodinėti šių aplinkybių egzistavimą.
14. Jau minėta, kad atsakovė aplinkybę, jog statybinės atliekos nebuvo išvežtos iš objekto, pirmosios instancijos teisme grindė tuo, kad atliekų išvežimo procese nei jos vadovas, nei kitas įmonės darbuotojas nedalyvavo, todėl negalėjo parodyti, kurias atliekas reikia išvežti iš statybos objekto, be to, nurodytu adresu objekte vyko statybos darbai ir dirbo keturi subrangovai, iš kurių kiekvienas turėjo rūpintis šiukšlių išvežimu iš objekto. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pritarė šiems atsakovės (jos vadovo) argumentams ir padarė išvadą, kad adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, galimai buvo išvežtos ne atsakovės statybinės atliekos. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo poziciją bei atsakovės motyvus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė tik atsakovės vadovas, kuris šioje byloje yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl šie paaiškinimai vertinami kritiškai ir negali būti laikomi objektyviais. Juolab, byloje nėra jokių kitų šias atsakovės vadovo deklaruojamas aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y., kad objekte Lazdynėlių g. 38, Vilniuje, dirbo iš viso 4 subrangovai ir kiekvienas jų turėjo po statybinių atliekų konteinerį, taip pat, kad galbūt buvo išvežtos kitų objekte dirbusių rangovų atliekos. Pažymėtina, kad nors atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus pateikti į bylą (2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio 58 min. 40 – 59 min. 5 sek.), tačiau tokių įrodymų pateikta nebuvo nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą.
15. Atsakovė nurodo, jog ieškovui nurodytu adresu iš statybų objekto neišvežus statybinių atliekų, jas išvežė pačios atsakovės darbuotojai atsakovei priklausančiu transportu, taip pat, kad ieškovui nesuteikus atliekų išvežimo paslaugų, atsakovė jas buvo priversta pirkti iš UAB „Švarista“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė šių aplinkybių neįrodė. Teismo vertinimu, atsakovės byloje pateikti įrodymai apie turimas transporto priemones niekaip neįrodo fakto, kad ieškovas neišvežė statybinių atliekų iš objekto. Tuo tarpu byloje pateiktos UAB „Švarista“ PVM sąskaitos faktūros taip pat nepatvirtina, kad tas statybines atliekas, kurias turėjo išvežti ieškovas, išvežė ne jis, o kita įmonė – UAB „Švarista“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš šių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovė pirko paslaugas iš UAB „Švarista“ nuolat (beveik kiekvieną mėnesį, kartais net po kelis kartus per mėnesį), taip pat matyti, kad šias paslaugas atsakovė iš UAB „Švarista“ pirko tiek prieš sudarant statybinių atliekų išvežimo paslaugų sutartį su ieškovu, tiek po šios sutarties sudarymo (2021 m. lapkričio mėn.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybes, kad UAB „Švarista“ buvo pasitelkta išvežti konkrečias statybines atliekas, t. y. tas, kurias pagal sutartį įsipareigojo išvežti ieškovas. Be to, byloje nėra pateikta UAB „Švarista“ išrašyta PVM sąskaita faktūra už 2021 m. lapkričio mėn., todėl tai leidžia labiau tikėti ieškovo pozicija, kad būtent 2021 metų lapkričio mėnesį atsakovei atliekų išvežimo paslaugą suteikė ieškovas, o ne iki tol paslaugas teikusi UAB „Švarista“. Kita vertus, UAB „Švarista“ PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kad atliekų išvežimo paslaugos buvo teikiamos iš objekto Lazdynėlių g. 38, Vilnius, todėl taip pat šių atsakovės teikiamų įrodymų negalima laikyti pagrindžiančiais nurodytas aplinkybes, jog ginčo statybines atliekas išvežė ne ieškovas (jo pasitelktas asmuo), o UAB „Švarista“.
16. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog ieškovas (jo pasitelktas asmuo) iš nurodyto statybos objekto neišvežė statybinių atliekų, ar kad išvežė kitų tame objekte dirbusių rangovų statybines atliekas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, t. y. užsakymo patvirtinimas SMS žinute; R. R. (ieškovo pasitelkto asmens) ieškovui išrašyta 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaita faktūra serija RR Nr. 230, kurioje nurodyta, jog buvo suteikta paslauga „šiukšlių išvežimas, Lazdynėlių g. 38, Vilnius, krovimo darbai“, taip pat, kurioje nurodyta, kad atliekų kiekis siekia 29 kubinius metrus, ir už šią paslaugą R. R. paprašė iš ieškovo 400 Eur užmokesčio; Bankinio pavedimo išrašas patvirtinantis, jog ieškovas apmokėjo 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaitą faktūrą serija RR Nr. 230 dar 2021 m. gruodžio 7 d.; R. R. pažyma Nr. 2021/11/25, kurioje nurodoma, jog „Šia pažyma patvirtinama, kad vykdytojas išvežė atliekas 29 m3 statybinių atliekų iš objekto adresu: Lazdynėlių g. 38, Vilnius“, leidžia labiau tikėti, nei netikėti ieškovo pozicija, kad statybinių atliekų išvežimo paslaugos, adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, atsakovei buvo suteiktos.
17. Papildomai, tai, kad ieškovas savo įsipareigojimą išvežti atsakovės statybines atliekas, adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, įvykdė, patvirtina ir tai, kad atsakovė, teigdama, jog paslaugos nebuvo suteiktos, nesikreipė į ieškovą su pretenzijomis dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Taip pat nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę ragindamas ją atsiskaityti už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas, tačiau atsakovė nei karto neginčijo šių paslaugų suteikimo fakto. Tik 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovės vadovas atsakydamas į ieškovo el. laišką, kuriuo išsiuntė atsakovei sąskaitą apmokėjimui už suteiktas paslaugas, atsakė: „Sveiki, gal yra užfiksuotos nuotraukos pilno pakrauto mikroautobuso? Koks buvo modelis? Kažkaip nesutampa kubu kiekiai, aš buvau įvertinęs, neįsivaizduoju kaip galėjo būti 10 kubų viršaus“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyto atsakovės vadovo atsakymo negalima vertinti kaip statybinių atliekų išvežimo paslaugų suteikimo fakto neigimą. Labiau tikėtina, kad minėtu atsakymu atsakovės vadovas nesutiko su atliktų paslaugų apimtimi (išvežtų atliekų kiekiu).
18. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovas įvykdė statybinių atliekų išvežimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, t. y. išvežė atsakovės statybines atliekas iš objekto, adresu Lazdynėlių g. 38, Vilnius, todėl pagrįstai prašo priteisti 988,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas dėl ieškovo PVM sąskaitose faktūrose (2021 m. lapkričio 25 d. (išankstinė sąskaita faktūra, kuri byloje nėra pateikta) ir 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra) nurodytos paslaugų kainos, todėl teismas ieškovo naudai iš atsakovės šią sumą priteisia visa apimtimi, t. y. 988,57 Eur.
19. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 988,57 Eur skolos priteisimo, toliau pasisakytina ir dėl kitų ieškinio reikalavimų dėl palūkanų ir kompensacijos priteisimo.
20. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 25,26 Eur palūkanas. Ieškovas palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikė palūkanų normą, sudarančią 8,00 proc. (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis; 2 straipsnio 5 dalis).
21. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šalys nėra susitarusios dėl taikomų palūkanų normos, todėl taikytinos įstatyme nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi teisė į palūkanas ieškovui atsirado 2021 metų antrąjį pusmetį, šioms palūkanoms apskaičiuoti taikytina palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, t. y. antrąjį 2021 metų pusmetį. 2021 metų antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, iš atsakovės už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteistinos 8 procentų dydžio palūkanos, t. y. 25,26 Eur suma, pagal ieškovo pateiktą palūkanų paskaičiavimą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 40 Eur kompensacija pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Dėl procesinių palūkanų
23. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
24. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų metines procesines palūkanas. Toks ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (1053,83 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškovo ieškinį netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinio reikalavimai dėl skolos, palūkanų ir kompensacijos priteisimo tenkinami visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės ieškovui priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 24 Eur.
27. Taip pat ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 850 Eur (400 Eur už ieškinio parengimą, konsultacijas ir kt. + 450 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) išlaidų už teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė įrodymus pagrindžiančius, kad patyrė minėtas išlaidas, todėl prašymas dėl 850 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį, taip už teisines konsultacijas ir apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 800 Eur.
30. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui V. Č. iš atsakovės UAB „MG Comsis“ priteistinas 24 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Comsis“, juridinio asmens kodas 302434571, ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 988,57 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 57 ct) skolos, 25,26 Eur (dvidešimt penkis eurus 26 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų 0 ct) kompensaciją, ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 053,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Comsis“, juridinio asmens kodas 302434571, ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 24 Eur (dvidešimt keturis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Comsis“, juridinio asmens kodas 302434571, ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 24 Eur (dvidešimt keturis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė