Civilinė byla Nr. 2A-2154-601/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07975-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 50.1; 75.4.3; 75.8; 114.11; 121.18; 121.21 

(S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovei adv. S. Žukauskienei, atsakovui G. K., jo atstovei adv. E. M. Šlapikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal E. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. K. su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turto padalinimo, ir pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei E. K. su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo bei neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama (1 t., b. l. 59-67):

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą 1999 m. gegužės 21 d., sudarytą tarp E. K. ir G. K. dėl atsakovo G. K. kaltės.
2. Nepilnametės dukros V. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. K..
3. Nepilnametės dukros S. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. K..
4. Priteisti iš G. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymui po 390 Lt periodinių išmokų iki S. K. pilnametystės, pervedant pinigines lėšas į motinos E. K. atsiskaitomąją sąskaitą.
5. Priteisti iš ieškovės E. K. nepilnametės dukros V. K. išlaikymui po 260 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.
6. Priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 d. padengimui po 390 Lt už kiekvieną mėnesį, pervedant pinigines lėšas į motinos E. K. atsiskaitomąją sąskaitą.
7. Nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukra S. K. tvarką;
8. Padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles tokia tvarka:

atsakovui G. K. asmeninės nuosavybės teise paskirti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,0600 ha bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 8 000 Lt, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 370 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune; lengvąjį automobilį Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt vertės;

ieškovei E. K. asmeninės nuosavybės teise paskirti lengvąjį automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000 Lt; priteisti jai 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę turto dalį, kurią G. K. privalo sumokėti ieškovei E. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į E. K. atsiskaitomąją sąskaitą;

9. Įpareigoti ieškovę ir atsakovą solidariai padengti kreditoriui AB SEB bankui negrąžintos paskolos dalį ir palūkanas pagal 2004 m. sausio 13 d. kredito sutartį Nr. 0360418030034-16 su vėlesniais jos pakeitimais (toliau – Kredito sutartis); nustatyti, kad ieškovei E. K. patyrus bet kokių išlaidų vykdant įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį, atsakovas G. K. per 3 dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos įsipareigoja atlyginti E. K. patirtas išlaidas, susijusias su aukščiau išvardintų sutarčių vykdymu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovei E. K. palikti santuokinę K. pavardę.
11. Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovės E. K. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. K. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priešieškiniu prašo                       (1 t., b. l. 94-95, 153-158):

1. Nutraukti santuoką tarp G. K. bei E. K. sudarytą 1999 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto CMB, santuokos įrašo Nr. 640, dėl ieškovės E. K. kaltės;
2. Nustatyti nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą su tėvu G. K..
3. Priteisti iš E. K. dukros V. K. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros V. K. pilnametystės.
4. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka:

ieškovei E. K., priteisti ½ dalį pastato gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, ½ dalį 0,006 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilį Peugeut 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valgomąjį stalą su 8 kėdėmis;

atsakovui G. K. priteisti ½ dalį pastato gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, ½ dalį 0,006 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

5. Paskolą kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei E. K. ir atsakovui G. K. grąžinti solidariai.
6. Priteisti iš ieškovės atsakovui 11 000 Lt neturtinės žalos.
7. Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (2 t., b. l. 119-129):

1. Santuoką, sudarytą tarp G. K. ir E. K., 1999 m. gegužės 21 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 640, nutraukė, pripažindamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės E. K. kaltės.
2. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 5000 Lt neturtinės žalos.
3. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes – K. ir K.
4. Nustatė nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. K..
5. Nustatė nepilnametės S. K. gyvenamąją vietą kartu su motina E. K..
6. Nustatė atsakovo G. K. bendravimo su dukra S. K. tvarką: kiekvienos savaitės trečiadienį dukrą pasiimant iš darželio 18 val. ir nuvežant į darželį kitą dieną – ketvirtadienio rytą; kas antrą penktadienį dukrą pasiimant iš jos buvimo vietos 17 val. ir grąžinant S. K. jos motinai sekmadienį 18 val.; vasaros atostogų metu su dukra S. K. nustatyti bendravimo tvarką nuo atsakovo kasmetinių atostogų pradžios iki jų pabaigos, dukrą pasiimant iš ieškovės E. K. ir pasibaigus atostogoms grąžinti ją ieškovei E. K..
7. Priteisė iš atsakovo G. K. nepilnametei S. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną E. K..
8. Priteisti iš ieškovės E. K. nepilnametei V. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti jos tėvą G. K..
9. Priėmė ieškovės E. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo - priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 d. padengimui po 390 Lt už kiekvieną mėnesį ir šioje dalyje bylą nutraukė.
10. Padalino santuokoje įgytą turtą:

pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažino ieškovei E. K.,  nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Peugeot 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vertės;

pripažino atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune; į lengvąjį automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt vertės.

11. Patvirtino ieškovės E. K. atsisakymą nuo kompensacijos už atsakovui G. K. paskirtą didesnės vertės automobilį.
12. Patvirtino, kad šalys kilnojamąjį turtą pasidalino gera valia iki ieškinio pateikimo.
13. Ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją atmetė.
14. Patvirtino, kad neįvykdytos buvusių sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį nemodifikuojamos ir buvę sutuoktiniai lieka solidarūs bendraskoliai šio kreditoriaus atžvilgiu.
15. Nustatė, kad ieškovei įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį, atsakovas per tris dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina E. K. jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį.
16. Patvirtino ieškovės ir atsakovo atsisakymą tarpusavio nuo išlaikymo.
17. Panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. liepos 27 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 660 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio ir 1 000 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą pagalbą byloje.
19. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 1 541 Lt žyminio mokesčio ir 123,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
20. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 144 Lt žyminio mokesčio.

Motyvuose nurodė, kad ieškovė nesilaikė geros moralės principų ir pažeidė bendro gyvenimo taisykles, netinkamu elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30 straipsniuose, bei sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, nes buvo neištikima sutuoktiniui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės netinkamas elgesys sukėlė atsakovui išgyvenimus dėl patirto pažeminimo. Nepilnametės V. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, atsižvelgdamas ne į ieškovės argumentus, o išimtinai į vaiko išreikštą valią. Paliko 2011 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis nėra pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimą atmetė, o tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir priteisė iš ieškovės dukros V. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, o iš atsakovo – dukros S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Teismas sutuoktinių turtą padalijo natūra lygiomis dalimis, nurodė, kad toks padalijimas mažiausiai pažeis tiek buvusių sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų, tiek kreditoriaus interesus. Nurodė, kad kreditorius AB SEB bankas nėra išreiškęs savo nuomonės, kad buvusių sutuoktinių prievolė bankui, dėl likusios negrąžintos kredito dalies, gali būti modifikuota, todėl šalys išlieka solidariai atsakingos prieš kreditorių AB SEB banką (atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai).

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, atsakovui priteista 5 000 Lt neturtinė žala, o bendras sutuoktinių turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, padalintas natūra, ieškovei priteisiant ½ dalį minėto turto (2 t., b. l. 139-148). Prašo, panaikinus teismo sprendimą minėtose dalyse, priimti naują sprendimą:

• nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo G. K. kaltės;
• atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0600 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą;
• priteisti ieškovei 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Motyvuose nurodė, kad:

1. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko neteisingai išspręsta byla ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ginčo šalių įrodinėtas aplinkybes.
2. Teismas nevertino liudytojos N. J. parodymų ir kt. įrodymų, liudijančių netinkamą, nepagarbų, žeminantį atsakovo elgesį, jo piktnaudžiavimą alkoholiu.
3. Nepagrįstai rėmėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadomis, kadangi institucija iki santuokos nutraukimo su šeima nebendravo. Atliekant momentinius stebėjimus institucijos darbuotojai neturėjo realios galimybės nustatyti atsakovo elgesio problemų.
4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės kaltės, rėmėsi nepakankamais ir abejotino patikimumo (liudytojos S. D. parodymais) įrodymais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės.
5. Teismas nevertino, kad pats atsakovas, dar būdamas susituokęs su ieškove, turėjo santykių su kita moterimi. Minėtą aplinkybę patvirtino pats atsakovas, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, neteisingai išsprendė bylą nesivadovaudamas byloje pateiktų įrodymų visetu.
6. Teismas neteisingai nustatęs šalių kaltę ir atsakomybę dėl iširusios santuokos (iširo dėl ieškovės kaltės, nesant atsakovo kaltės), be pagrindo atsakovui priteisė 5000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta (negalima remtis liudytojų O. K., S. D. ir G. U. parodymais), kad emocinį atsakovo skausmą ir išgyvenimus sąlygojo būtent ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė.
7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą - dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes nelaikė įrodyta aplinkybės, kad ieškovei priklausė 65 000 Lt asmeninių lėšų, panaudotų namo įrengimui. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja N. J., kuri pati     dovanojo dukrai (E. K.) pinigus.
8. Dalindamas turtą natūra teismas nevertino aplinkybių, kurios pripažintinos svarbiomis sprendžiant dėl turto padalijimo būdo parinkimo.  Sutuoktinių užgyventas namas yra nedalus, jame nėra galimybės gyventi abiems sutuoktiniams. Namo pertvarkymas į du izoliuotus turto vienetus sumažintų turto vertę ir abejotina, ar atitiktų kreditoriaus AB SEB banko interesus. Disponavimo turtu galimybės padidėtų, jei turtas natūra atitektų vienam savininkui.
9. Į bendro turto pagerinimą investuotos lėšos sudaro vieną iš esminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje, didinant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistiną turto dalį atitinkama ieškovės  į bendrą su sutuoktiniu  turtą investuotų lėšų  65 000 Lt verte.
10. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad visą santuokoje užgyventą kilnojamąjį turtą ieškovė (baldus, įrangą ir kt.) priversta palikti gyvenamajame name, kuriuo naudojasi ir naudosis išimtinai atsakovas, kad ieškovė nereikalavo atlyginti skirtumo tarp nelygiaverčių automobilių padalijimo.

         Teismo posėdžio metu bei savo rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 173-174) apeliantė, dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo, prašo:

1. pripažinti ieškovei E. K. nuosavybės teises į visą namų valdą, kurios bendra vertė 340 000 Lt, t. y. į 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune;
2. priteisti iš ieškovės E. K. atsakovui G. K. 56 141 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą nekilnojamąjį turtą (340 000 Lt kilnojamasis turtas – 227 718,73 Lt likutis AB SEB bankui už paskolą = 112 282 Lt / 2 = 56 141 Lt).

         Paaiškino, kad turto padalijimo būdas po ½ dalį yra negalimas, nes turtas yra nedalus (pateikia specialisto išvadą) bei dėl tarp šalių esančios konfliktinės situacijos, atsakovo grasinimų (pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Taip pat nurodė, kad sutiktų ir su priešingu, negu nurodo, turto padalijimo būdu, t. y. atsakovui lieka turtas, o jei išmokama 56 141 Lt kompensacija. Atsisako 65 000 Lt, kurie buvo jai dovanoti namo statybai, įtraukimo į kompensaciją bei nurodo, kad įsipareigoja kredito likusią dalį išmokėti viena, nors kreditoriaus atžvilgiu šalių atsakomybė išlieka solidari.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės E. K. apeliacinį skundą atmesti  (2 t., b. l. 159-166). Motyvuose nurodė, kad:

1. Teismas išsamiai išnagrinėjo faktinius ir teisinius bylos pagrindus, ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino byloje dalyvaujančių abiejų šalių liudytojų parodymus, teisingai atskleidė bylos faktines aplinkybes ir teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
2. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nepagrįsti. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės pateikto įrodymo, kuriuo įrodinėjo atsakovo kaltę (bendrabučio tarybos sprendimo). Ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu.
3. Nepagrįsti ieškovės nurodymai dėl atsakovo neištikimybės, nes minėti motyvai ieškinyje nenurodyti, jie nurodyti tik teikiant apeliacinį skundą.
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo N. J. (ieškovės mamos)  parodymais, nes jos parodymai išvestiniai, apie ieškovo ir atsakovo santykius žinojo tik iš ieškovės pasakojimų, teismo procese elgėsi nesąžiningai.
5. Byloje teisingai nustatyta, kad santuoka iširo dėl E. K. kaltės, nes ji paliko šeimą dėl kito vyro ir 2010 m. rugpjūtį išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą su A. D.. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai. Taip ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kas sudaro pagrindą pripažinti ją kalta dėl šeimos iširimo.
6. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (jos nepagarbus ir viešas elgesys, neslepiant artimų santykių su kitu vyru).
7. VĮ Registrų centro išrašas nenurodo nekilnojamojo turto nedalumo. Teismas, įvertinęs bendrą namo plotą, izoliuotų kambarių skaičių, kad namas yra dviejų aukštų, pagrįstai nustatė namo dalumą ir padalijo turtą natūra. Nesutinka su ieškovės reikalavimu mokėti kompensaciją.
8. Pati ieškovė nurodo, kad jos mamos parduoto buto pinigai 65 000 Lt  buvo atiduoti ,,mums“, t. y. šeimai, kas reiškia, kad padovanotos piniginės lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, už kurias buvo įsigyti automobiliai, keliauta į Maljorką, o įrodymų, kad būtent šios lėšos panaudotos namo statybos darbams, nėra. Pinigai namo statybai buvo skolinti iš banko, todėl  teismas pagrįstai nusprendė, kad dalinant sutuoktinių turtą taikytina CK 3.17 straipsnyje  įtvirtinta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija.
9. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ji turėjo palikti visą turtą, kadangi ji pati paliko namus, o posėdžio metu nurodė, kad kilnojamasis turtas yra pasidalintas ir jokių pretenzijų neturi.
10. Ieškovės reikalavimas dėl 143 640,63 Lt piniginės kompensacijos priteisimo nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovo ir mažametės V. K. interesus, neturi finansinių galimybių išmokėti tokio dydžio kompensacijos. Teismas, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl bendraturčių interesų pusiausvyros (kad ji nebūtų neproporcingai pažeista).
11. Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos (bylų aplinkybės) nėra analogiškos šios bylos aplinkybėms ir neturi nieko bendro su šia byla.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nesutinka su apeliantės siūloma 56 141 Lt kompensacija bei nesutinka, jog jam liktų visa namų valda, o jis išmokėtų 56 141 Lt kompensaciją apeliantei, nes neturi pinigų. Namas yra dalus, tarp šalių nėra konfliktiškų santykių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas (priteisti po ½ dalį namų valdos kiekvienam) turėtų būti paliktas galioti.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl santuokos nutraukimo, esant apeliantės (ieškovės) kaltei ir 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

         Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

         Nustatyta, kad apeliantė 2010 m. liepos mėnesį išėjo iš namų (paliko atsakovą). Ieškovė nurodo, kad priežastis tam buvo atsakovo girtavimas, nepagarba jai, žeminimas, visiškas atsakomybės nebuvimas, o su kitu vyru (A. D.) pradėjo artimai bendrauti tik po išėjimo iš namų. Atsakovas tvirtina, kad santuoka iširo tik dėl apeliantės neištikimybės (apeliantė išėjo kartu gyventi su kitu vyru).

         Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).         Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011)

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai (liudytojų S. D., G. U., A. D., V. O. K. ir dukros V. K. parodymai, kurie patvirtina apeliantės artimą bendravimą su A. D. iki apeliantės išėjimo iš namų) bei nustatytos bylos aplinkybės (išėjimas iš namų bei iš karto pradėjimas gyventi su kitu vyru), leidžia daryti išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl šalių santuokos iširimo yra apeliantės kaltė, nes apeliantė pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikima.

         Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas taip pat iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Liudytoja N. J. nurodė (apeliantės mama), kad su apeliante atsakovas nepagarbiai elgėsi, žemino ją, buvo agresyvus net jos ir vaikų akivaizdoje (vadino ją „boba“ ir pan.), kad atsakovas dažnai išgerdavo ir negrįždavo namo (net kelias paras), kad draugai buvo jam pirmiausia (2 t., b. l. 53). Šie liudytojos parodymai patvirtina apeliantės išdėstytus motyvus dėl atsakovo girtavimo, nepagarbos jai, žeminimo, agresyvaus elgesio. Šių aplinkybių tikėtiną buvimą patvirtina 1996 m. vasario 6 d. studentų bendrabučio tarybos sprendimas dėl jo netinkamo elgesio (konfliktavo su kitais studentais, girtavo, laužė bendrabučio turtą) ir pašalinimo iš studentų bendrabučio (1 t. gale pridėtas protokolas) bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t., b. l. 190-192) užfiksuotas 2012 m. birželio 30 d. SMS pranešimas apeliantei (atsakovo teigimu pajuokavimas) - „Pupuliui linkemai, už kiekvieną diskusija apie vaiku auklejima, po viena smugi i nosi. Miau...“. Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas 2010 m. gegužės mėnesį išvarė apeliantę iš namų (tą pripažino pats apeliantas), kas negali būti pateisinama jokiais motyvais, ir tai vertintina, kaip nepagarba ir psichologinis smurtas kito sutuoktinio atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas iš esmės nepažeidė savo kaip sutuoktinio pareigų.

         Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad atsakovas turėjo artimų santykių su kitomis moterimis (S. D. ir I. L.). Apeliantė, šiems argumentams patvirtinti, nepateikė jokių įrodymų, o rėmėsi tik paties atsakovo ir S. D. parodymais, kai tiek atsakovas, tiek S. D. nurodo, kad jokių artimų santykių tarp jų nebuvo ir nėra. Tai, kad S. D. nakvojo pas atsakovą, nėra pagrindas pripažinti tarp jų buvus artimus santykius (nustatyta, kad pas atsakovą dažnai nakvodavo draugai). Su I. L. atsakovas susipažino 2011 m., t. y. kai santuoka  buvo faktiškai iširusi, todėl tai negali turėti įtakos nustatinėjant šalių kaltę dėl santuokos iširimo.

         Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galimai vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo pačiu naikintina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui, nes pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

         Dėl nekilnojamojo turto (namų valdos - žemės sklypo su gyvenamuoju namu, 153,78 kv. m. ploto) padalijimo.

         Apeliaciniu skundu apeliantė prašė visą nekilnojamąjį turtą palikti atsakovui, o jai priteisti 143 640,63 Lt kompensaciją. 2012 m. spalio 5 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu, apeliantė pateikė prašymą visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, o atsakovui priteisti 56 141 Lt piniginę kompensaciją (sutinka ir su priešingu sprendimu). Atsakovas nesutinka, kad jam būtų priteista piniginė kompensacija, o apeliantei namų valda, nes jis su dukra neturėtų, kur gyventi, taip pat nesutinka, kad iš jo būtų priteista piniginė kompensacija, nes jis neturi galimybės jos sumokėti.

         Kilo ginčas dėl turto padalinimo būdo (ar nekilnojamasis turtas yra dalus, ar galima padalinti turtą natūra).

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą. Tačiau padalytas natūra turtas gali būti ne visada. Vienais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-411/2012, 2012 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-264/2012).

         Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra galimybė turtą padalinti natūra.

         Byloje nustatyta, kad su kiekvienu iš sutuoktinių gyvena po vaiką. Su atsakovu gyvenanti dukra V. atsisako gyventi su mama, nes ši gyvena su draugu A. D. bei atsisako gyventi vienoje aplinkoje su mama ir jos draugu. Namų valda susideda iš 0,0600 ha žemės sklypo ir jame esančio 153,78 kv. m. gyvenamojo namo, kurio pirmame aukšte yra vienas kambarys sujungtas su virtuve (viena erdvė), name yra vienas pagrindinis įėjimas, viena virtuvė, viena vonia. Iš pateiktos V. M. (projekto vadovas, architekto kvalifikacijos atestato Nr. A 965) išvados matyti, kad neatliekant statybos darbų padalinti šalims po ½ dalį gyvenamojo namo neįmanoma, nes: 1) pastatas – gyvenamasis namas turi tik vieną įėjimą, 2) pirmo aukšto patalpos yra pereinamos, 3) tarp pirmo ir pastogės aukštų perdangos numatyta atvira anga laiptams, kurie turėtų jungti bendrą pirmo aukšto erdvę su holo patalpa mansardoje, iš kurios tiesiogiai patenkama į atskiras keturias patalpas.

         Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias aplinkybes kaip:

1) mažas žemės sklypo plotas (0,0600 ha), kas apsunkina atidalijimą, naudojimosi tvarkos nustatymą;

2) gyvenamajame name yra tik vienas įėjimas, viena virtuvė, viena vonia, pirmame aukšte yra tik vienas kambarys sujungtas su virtuve, iš ko galima daryti išvadą, jog gyvenamasis namas akivaizdžiai yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, o jo pritaikymas gyventi dviem šeimom pareikalautų labai didelių investicijų ir daug laiko (projektų keitimai, statybos darbai, komunikacijų (vanduo, elektra, kanalizacija, šildymas) naudojimo sprendiniai), dėl ko neadekvačiai išaugtų namo savikaina, palyginus su jo rinkos verte,

sprendžia, kad namų valdos padalijimas po ½ dalį, ją pritaikant gyventi dviems šeimoms, yra neracionalus, reikalaujantis daug papildomų investicijų, kurių šalys neturi, todėl pripažintina, kad namų valda nėra dali. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog namų valda nesunkiai gali būti pritaikyta gyventi dviems šeimoms (CPK 178 str.).

         Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad turtas negali būti padalytas natūra ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos, nes, kaip byloje nustatyta, tarp šalių yra konfliktiški santykiai (tą akivaizdžiai patvirtina atsakovo ieškovei siųstas grasinantis SMS pranešimas), ieškovė gyvena su kitu vyru, prieš kurį yra labai priešiškai nusiteikęs tiek atsakovas, tiek su juo gyvenanti dukra V.. Pažymėtina, kad V. atsisako gyventi vienoje erdvėje su mama ir jos draugu, todėl ieškovės su dukra ir draugu apsigyvenimas namų valdoje, neatitinka V., kuri gyvena su atsakovu, norų.

         Taigi, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, susidarytų situacija, kad tik atsakovas su dukra V. gyventų visame name, t. y. ieškovė prarastų galimybę naudotis jai priklausančiu turtu bei galimybę parduoti savo dalį (1/2 idealiąją dalį). Be to, toliau liktų neišspęstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos jiems priskirtu turtu, t. y. ginčai tarp šalių galutinai neišspręsti.

         Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nepriimtinas joks ieškovės siūlomas variantas (nei pasilikti visą namą, nei gauti kompensaciją), kad atsakovas neturi pinigų kompensacijai išmokėti, o ieškovė sutinka mokėti kompensaciją ir prisiimti įsipareigojimą išmokėti likusį kreditą už gyvenamąjį namą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkamiausias bendro turto padalijimo būdas yra ieškovei pripažinti nuosavybės teises į visą namų valdą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 56 141 Lt kompensaciją už jam tenkančio turto dalį. Pažymėtina, kad ieškovei pripažinus nuosavybės teises į visą namų valdą, jai tenka pareiga išmokėti kreditoriui paskolos likutį (227 718,73 Lt), nes šis turtas tampa jos asmeniniu turtu, tačiau prieš kreditorių AB SEB banką (išoriniuose santykiuose) abu buvę sutuoktiniai lieka solidariaisiais skolininkais.

         Taip pat pažymėtina, kad toks padalijimo būdas nepažeis su atsakovu gyvenančios nepilnametės dukros V. interesų, nes pati V. nenori gyventi kartu su mama ir jos draugu vienoje aplinkoje, o atsakovo gauta kompensacija yra pakankama įsigyti gyvenamą būstą.

        Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir sutuoktinių turto padalijimo klausimus, dėl ko  teismo sprendimas keistinas, panaikinant jį šioje dalyje ir pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į namų valdą, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją iš ieškovės.

         Ieškovei pripažinus nuosavybės teises į visą namų valdą (kartu ir pareigą išmokėti likusį kreditą), naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad ieškovei E. K. įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. 0360418030034-16, 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. 0360418030034-16 specialiosios dalies pakeitimą Nr. l ir pakeitimą Nr. 2 bei 2006-09-28 susitarimą pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr.0360418030034-16 sąlygas Nr. 3, atsakovas G. K. per 3 (tris) dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina E. K. jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų.

         Apeliacinį skundą patenkinus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), todėl teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų naikintinas, jas paskirstant iš naujo. Nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas: 1 396 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 2 420 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas: 1 660 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Valstybės išlaidos sudaro: 123,78 Lt (pirmosios instancijos teisme) ir 11,60 Lt (apeliacinės instancijos teisme), iš viso -  135, 38 Lt.

         Iš pateikto ieškinio, priešieškinio ir priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) matyti, kad nėra patenkintas nei ieškovės, nei atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nes pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė. Sprendžiant turtinį ginčą iš esmės yra patenkinti ieškovės reikalavimai, todėl šioje dalyje ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (1 396 Lt - 46 Lt (1/3 dalis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo) = 1350 Lt) priteistinas iš atsakovo, o likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (šiuo atveju, atsižvelgiant į galutinį ieškovės turtinį reikalavimą – 604 Lt), priteistina iš atsakovo valstybei. Taip pat yra patenkintas ieškovės apeliacinis skundas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas apeliacinėje instancijoje sumokėtas 500 Lt žyminis mokestis (2 t., b. l. 138), o likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (šiuo atveju, atsižvelgiant į galutinį ieškovės turtinį reikalavimą apeliacinėje instancijoje – 1 184 Lt) priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

         Be to, atsakovui taip pat buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (sumokėta 1 660 Lt), todėl atsakovo priešieškinį atmetus iš jo priteistina mokėtina atidėta žyminio mokesčio dalis valstybei (šiuo atveju, atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimus, trūkstama žyminio mokesčio suma laikytina - 491 Lt)

         Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra patenkintas 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

         Sprendžiant išlaidų atlyginimo valstybei (135,38 Lt) klausimą, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tenkintinų reikalavimų apimtis (atsakovo priešieškinis iš esmės atmestas, ieškovės ieškinys tenkintinas 50 proc.), šių išlaidų mokėjimą paskirsto: iš atsakovo 75 proc. (102 Lt), iš ieškovės 25 proc. (34 Lt).

         Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina – 3 060 Lt, o iš atsakovo valstybei priteistina – 2 381 Lt, iš ieškovės valstybei priteistina – 34 Lt.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Apeliacinį skundą patenkinti.

         Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti:

• santuoką, sudarytą tarp G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1999 m. gegužės 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 640, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
• panaikinti sprendimo dalį dėl 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės E. K.;
• panaikinti sprendimo dalį dėl namų valdos padalijimo ir šią dalį išdėstyti taip:

1. pripažinti ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į santuokoje įgytą namų valdą, kurios bendra vertė 340 000 Lt, t. y. į 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune;
2. priteisti iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 56 141 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt vieną litą);

• panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovei E. K. įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. 0360418030034-16, 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. 0360418030034-16 specialiosios dalies pakeitimą Nr. l ir pakeitimą Nr. 2 bei 2006-09-28 susitarimą pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr.0360418030034-16 sąlygas Nr. 3, atsakovas G. K. per 3 (tris) dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina E. K. jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį;
• panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:

1. priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 060 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų;
2. priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 381 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybei;
3. priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 34 Lt (trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

         Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Teisėjai                                                                                                   Evaldas Burzdikas

  Albinas Čeplinskas

                                                                                                                                  Izolda Nėnienė