Civilinė byla Nr. e2-733-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00143-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui J. G., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SG partneriai“, notarui M. L., antstoliui S. D. dėl paskolos sutarties modifikavimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. T. pareiškė ieškinį atsakovui J. G., kuriame prašė:                           

1.1.                      pakeisti 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties (notarinio registro Nr. ML-2406)               3.3 punktą, sumažinant mokėtiną delspinigių sumą iki 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną;

1.2.                      pakeisti notaro M. L. 2018 m. birželio 25 d. vykdomojo įrašo (notarinio registro                 Nr. ML-4896) dalį, kuria notaras pagal šį įrašą reikalauja išieškoti iš skolininko                       0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ir ją išdėstyti taip: „Pagal šį vykdomąjį įrašą reikalauju išieškoti iš Skolininko iš viso 60 170,12 Eur, 1 procento palūkanas, už visą paskolos suteikimo terminą, 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną bei, vadovaujantis teisės aktais mokėtinas (visas ar atitinkamai mokėtiną dalį): 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžio (iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo)“;

1.3.                      priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti varžytynes ir vykdymo, išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje                                     Nr. 0156/18/00825 bei padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl ieškovei priklausančių sklypų nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

3.       Nurodė, kad antstolio S. D. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0156/18/00825. Gavęs iš J. G. vykdomąjį dokumentą antstolis S. D. areštavo I. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dalį šio nekilnojamojo turto antstolis jau pardavė varžytynėse ir padengė 73 180,32 Eur skolą ir palūkanas. Likusi nepadengta skolos suma sudaro 64 556,62 Eur. Siekdamas išieškoti likusią skolą ir palūkanas antstolis 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu paskelbė I. T. priklausančio turto varžytynes. Varžytynių pabaiga numatyta 2019 m. vasario 28 d. Nors pagal antstolio 2019 m. vasario 19 d. atsakymą jis delspinigių iš I. T. šiuo metu neišieško, manytina, kad tai gali būti antstolio klaida. Teismui patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl pagal paskolos sutartį mokėtinų delspinigių sumos sumažinimo, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad antstolis išieškos iš ieškovei priklausančio turto didesnę sumą, į kurią įeis ir nepagrįstai didelė palūkanų suma. Antstoliui išieškojus didesnę sumą, nei ji būtų teismui patenkinus ieškovės ieškinį, ir šią sumą pervedus išieškotojui J. G., nėra aišku ar būtų galimybė ieškovei šią sumą susigrąžinti, kadangi informacijos apie J. G. turtinę padėtį ieškovė neturi, o šio atsakovo sąžiningumu galima pagrįstai abejoti dėl akivaizdžiai nesąžiningų paskolos sutarties sąlygų, o tokia neigiama situacija sukeltų papildomus teisminius ginčus ateityje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies: iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė visus vykdymo ir išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0156/18/00825, esančioje antstolio S. D. kontoroje.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai bei ieškinio motyvai yra pakankami išvadai, jog ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį, todėl ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.

6.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo esmę, pareikštų materialiųjų reikalavimų pobūdį, bei į tai, kad antstolis, vykdantis išieškojimą pagal paskolos sutartį ir vykdomąjį įrašą, dėl kurių dalies sąlygų šioje byloje vyksta ginčas, 2019 m. sausio 29 d. paskelbė ieškovės (skolininkės) priklausančio turto varžytynes, sprendė, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio S. D. visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0156/18/00825 – yra pagrįstas. Teismo vertinimu, netaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės, pradėtas priverstinis turto pardavimas iš varžytynių gali būti įvykdytas, o priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, būtų apsunkintas šio turto grąžinimas, iškiltų klausimas dėl turto išreikalavimo galimybės iš jį įgijusių sąžiningų trečiųjų asmenų, nauji teisminiai ginčai ir kt.

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo taikyti kitą papildomą ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti įrašą viešajame registre dėl jai nuosavybės teisė priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo draudimo, nes šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas būtų perteklinis, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Nėra grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu vykdomasis įrašas ir būtų įvykdytas, tai dar nereiškia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tokiu atveju apskritai negalėtų priimti ieškovei palankaus teismo sprendimo (t. y. sumažinti vykdomajame įraše nurodytą išieškotiną delspinigių sumą). Teismui sumažinus vykdomajame įraše nurodytą delspinigių sumą, yra galimas išieškotos sumos atgręžimas.

8.2.                      Ieškovė ginčija delspinigius, tačiau pateikia dokumentus, kad vyksta ir pagrindinės skolos išieškojimas, kurios ji neginčija. Sustabdžius išieškojimo procesą pažeidžiamas tiek lygiateisiškumo principas, tiek yra užkertamas kelias pagrindinės skolos, kurios ji neginčija, išieškojimui. Ieškovės reikalavimai yra mažesnės apimties, nei vykdytinas išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, kadangi ieškovė ginčija tik delspinigių sumą, be to, prašo ją sumažinti, o ne visai panaikinti. Net ir visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovės prievolė atsakovui nepasibaigs.

8.3.                      Vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga.

9.       Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškovė neturi pakankamai duomenų, o atsakovas jų taip pat nepateikė, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės jai palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas bus finansiškai pajėgus sugrąžinti jai pinigines lėšas.

9.2.                      Atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad ieškinio suma jam nėra didelė ir jis buvo pajėgus įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.

9.3.                      Antstolis atsakovo naudai jau yra išieškojęs daugiau, nei atsakovui liktų teismui patenkinus ieškovės ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                          Nr. e2-279-241/2019).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir bylos duomenis dėl skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirmiausia pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, prasidėjus vykdymo procesui, ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

14.       Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                               Nr. 2-614-464/2015).

15.       Šiuo atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovė siekia šalių sudarytos paskolos sutarties pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareikštą reikalavimą, šiuo konkrečiu atveju būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667/2014). Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Taigi neegzistuojat teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškai pasisakytina ir dėl išvestinio ieškovės reikalavimo pakeisti notaro vykdomąjį įrašą. Jokių kitų reikalavimų, kurie galėtų būti priverstinai vykdomi, atitinkamai – ir užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, byloje nėra pareikšta.

16.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neginčija paskolos sutarties ir vykdomojo įrašo visa apimtimi, tačiau prašė laikinai sustabdyti visus vykdymo veiksmus, kuriuos antstolis vykdo šio vykdomojo dokumento pagrindu. Teismui taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, buvo sustabdytas ir pagrindinės skolos, dėl kurios dydžio nėra ginčo, išieškojimas. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovu, kad šiuo atveju buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi atsakovo teisės buvo suvaržytos labiau nei tai būtina, siekiant užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą.

17.       Atskirai pažymėtina, kad ieškovė, turėdama svarių argumentų, gali pasinaudoti jai kaip vykdymo proceso dalyviui suteikta teise kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo privalomuoju ar dispozityviuoju pagrindu CPK 625 ar CPK 626 straipsniuose nustatyta tvarka.

18.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šią laikinąją apsaugos priemonę, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė