Administracinė byla Nr. A-1457-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00854-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2024 m. kovo 21 d. m. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-21010 (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-4422 (toliau – ir Valdybos sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 29 d. skundą Nr. KA-PR6-9473, kuriuo pareiškėja prašė ir įtraukti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) 14.2.1, 14.10, 20.1.1–20.2.5 papunkčius pareiškėjos nurodytus duomenis.

2.       Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. mokėsi Kauno A. S. politechnikos institute. Tai patvirtina kartu su skundu pateiktas diplomo Nr. 294770 nuorašas bei Kauno technologijos universiteto 2022 m. balandžio 27 d. pažyma apie studijas Nr. DV32-168 (toliau – ir Pažyma). Remiantis minėtais dokumentais, 1982 m. liepos 2 d. pareiškėjai suteikta diplomuoto inžinieriaus mechaniko kvalifikacija. Diplome įvardyta, kad jis išduotas G. V., A., pažymėta, kad ji 1977 metais įstojo į Kauno A. S. politechnikos institutą ir 1982 metais baigė šio instituto mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialybės visą kursą, t. y. įgijo specialybę.

3.       Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Kauno technologijos universiteto Pažymoje nurodyta, jog pareiškėja dėl personalo dokumentų (darbo stažo, priskaitytų pajamų, išmokėtų atostoginių) turi kreiptis į tą įmonę, kurioje buvo laikinai įdarbinta. Pareiškėjos teigimu, kad laikotarpiu nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. pajamas / atlyginimą gavo stipendijos forma, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, taip pat praktikos metalo dirbinių gamybiniame susivienijime „Nemunas“ metu buvo mokamas darbo užmokestis.

4.       Pareiškėja tvirtino, kad Skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. Al-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 1 priedo 32 punkte išreikštą finansų ministro V. Š. valią, kad pagal galiojusius SSRS įstatymus iki 1991 m. birželio 1 d. į stažą įskaitomas mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. L. ir Lietuvos Respublikos Seimo narių valią, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso 76 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 49, 52 straipsnius, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 2 priedo 1.1 papunktį ir kitus teisės aktus bei suformuotą teismų praktiką.

5.       Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. mokėsi Kauno A. S. politechnikos institute. Tačiau pareiškėja siekia, jog minėtas laikotarpis būtų įskaičiuotas į jos darbo stažą ir atitinkamai perskaičiuotas pensijos dydis.

7.       Skyrius atkreipė dėmesį, kad socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Būtent šiais teisės aktais reikia vadovautis vertinant asmenų darbo stažą ir skiriant pensijas. Skyrius nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kuriais prašoma vadovautis tuo metu (t. y. studijų laikotarpiu) galiojusiais teisės aktais, o galiojantis teisinis reguliavimas nenumato išlygų mokymosi laikotarpio įskaitymui į stažą.

8.       Skyrius nurodė, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį, asmens stažui prilyginami iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę visi šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktį asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje. Pagal Nuostatų 1 priedo 32 punktą pagal galiojusius SSRS įstatymus iki 1991 m. birželio 1 d. į stažą įskaitytinas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose neįvardyti, todėl į stažą neįskaitomi.

9.       Skyrius pažymėjo, kad 1982 m. liepos 2 d. pareiškėjai suteikta diplomuoto inžinieriaus mechaniko kvalifikacija, tačiau akivaizdu, jog minėtas mokymosi laikotarpis negali būti prilygintas nė vienam mokymosi laikotarpiui pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktį, t. y. nei aspirantūrai, nei doktorantūrai, nei klinikinei ordinatūrai (rezidentūrai) ar internatūrai. Be to, diplome aiškiai įvardyta, jog jis išduotas G. V., A., pažymėta, kad ji 1977 metais įstojo į Kauno A. S. politechnikos institutą ir 1982 metais baigė šio instituto mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialybės visą kursą, t. y. įgijo specialybę. Minėtas laikotarpis taip pat neatitinka Nuostatų 1 priedo 32 punkte nustatytos sąlygos, kadangi pareiškėja mokėsi aukštojoje mokykloje, o ne kvalifikacijos įgijimo ar kėlimo kursuose. Mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose; tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

10.       Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ji studijų laikotarpiu gavo pajamas / atlyginimą stipendijos forma, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, kadangi studijų metais nuo studentams mokamų stipendijų nei dabar, nei sovietmečiu jokie socialinio draudimo įnašai (dabar įmokos) nebuvo ir nėra skaičiuojami. Ginčo laikotarpiu draudimo įnašai buvo skaičiuojami vadovaujantis Draudimo įmokų ėmimo ir valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojimo instrukcija, patvirtinta Visasąjunginės Profesinių Sąjungų Centro Tarybos (toliau – ir VPSCT) Prezidiumo 1960 m. vasario 19 d. nutarimu, ir Atlyginimų, premijų ir kitų išmokų, nuo kurių neskaičiuojami socialinio draudimo įnašai, sąrašu, patvirtintu 1974 m. lapkričio 22 d. VPSCT Prezidiumo. Pagal minėtą Atlyginimų, premijų ir kitų išmokų, nuo kurių neskaičiuojami socialinio draudimo įnašai, sąrašą, iš stipendijų nebuvo išskaičiuojami socialinio draudimo įnašai. Stipendijos galėjo būti atlyginimo dydžio, tačiau, nepaisant to, iš jų nebuvo išskaitomi draudimo įnašai. Tuo tarpu pagal Pensijų įstatymą stažui turi būti prilyginami tik tie asmens darbo ar tam tikros veiklos laikotarpiai, kurių metu jis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo ar turėjo būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgiant į tai, mokslo laikotarpiai, kurių metu asmuo nebuvo draudžiamas, asmens stažui nebuvo ir nėra prilyginti.

11.       Skyrius atkreipė dėmesį, kad pareiškėja dokumentų, patvirtinančių jos nurodomų gamybinių praktikų atitiktį Nuostatų 1 priedo 26 punktui, nepateikė, todėl nesant dokumentų, įrodančių, kad pareiškėja mokydamasi Kauno A. S. politechnikos universitete atliko apmokamą gamybinę praktiką, nėra pagrindo perskaičiuoti jos įgytą stažą. Pareiškėjos darbo knygelėje KT-I Nr. 0874984 pirmasis įrašas apie darbą įrašytas 1982 m. rugsėjo 15 d., kai ji buvo priimta inžinieriaus konstruktoriaus 3 kategorijos pareigoms į automatizacijos mechanizacijos biurą. Knygelėje taip pat pažymėta, jog iki įstojimo į darbą pareiškėja bendrojo darbo stažo neturėjo; skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris)“ įrašyti diplomo duomenys. Tai patvirtina, jog pareiškėja iki 1982 m. rugsėjo 15 d. jokių darbo santykių neturėjo, t. y. nedirbo nei studijų Kauno A. S. politechnikos institute laikotarpiu nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d., nei laikotarpiu nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. (nuo studijų baigimo iki paskyrimo dirbti metalo dirbinių gamybiniame susivienijime „Nemunas“ inžinieriaus konstruktoriaus 3 kategorijos pareigoms).

12.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus Skyriaus ir Valdybos sprendimus.

II.

13.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14.       Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl laikotarpio (nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d.), kurio metu pareiškėja mokėsi Kauno A. S. politechnikos institute, įskaitymo jai į darbo stažą ir atitinkamai pensijos dydžio perskaičiavimo.

15.       Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, šio įstatymo 2 priedo 1.1 punktu ir 2.4 punktu, kuriame nustatyta, jog asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje. Teismas taip pat vadovavosi Nuostatų 1 priedo 32 punktu, kuriame įtvirtinta, kad pagal galiojusius SSRS įstatymus iki 1991 m. birželio 1 d. į stažą įskaitytinas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas. Kiti mokymosi laikotarpiai nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose neįvardyti, todėl į stažą neįskaitomi.

16.       Teismas pabrėžė, kad laikotarpiams, prilyginamiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, yra skirtas Pensijų įstatymas ir jo normas detalizuojantys Nuostatai, kurie nereikalauja, sprendžiant dėl konkretaus asmens teisės įskaityti tam tikrą laikotarpį į socialinio draudimo stažą, atsižvelgti į buvusios TSRS valdžios priimtus norminius teisės aktus bei kitus to laikmečio teisės šaltinius. Pažymėjęs, kad socialinio draudimo pensijų rūšys ir jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos nustatytos Pensijų įstatyme, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kuriais prašoma vadovautis iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo galiojusiais teisės aktais. Teismo įsitikinimu, galiojantis teisinis reguliavimas nenumatė išlygų mokymosi laikotarpio įskaitymui į stažą.

17.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėjai 1982 m. liepos 2 d. buvo diplomuoto inžinieriaus mechaniko kvalifikacija. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos mokymosi laikotarpis negalėjo būti prilygintas nė vienam mokymosi laikotarpiui pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktį, t. y. nei aspirantūrai, nei doktorantūrai, nei klinikinei ordinatūrai (rezidentūrai) ar internatūrai. Buvo atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjos diplome aiškiai įvardyta, kad jis išduotas G. V., A., pažymėta, kad ji 1977 metais įstojo į Kauno A. S. politechnikos institutą ir 1982 metais baigė šio instituto mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių specialybės visą kursą, t. y. įgijo specialybę. Teismas konstatavo, kad minėtas laikotarpis taip pat neatitinka Nuostatų 1 priedo 32 punkto, kadangi pareiškėja mokėsi aukštojoje mokykloje, o ne kvalifikacijos įgijimo ar kėlimo kursuose.

18.       Įvertinęs byloje esančios Kauno technologijos universiteto Pažymos turinį, teismas darė išvadą, kad ji paneigia pareiškėjos teiginius apie dirbtą darbą Kauno A. S. politechnikos institute studijų laikotarpiu.

19.       Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu draudimo įnašai buvo skaičiuojami vadovaujantis VPSCT Prezidiumo 1960 m. Nutarimu ir šio prezidiumo 1974 m. lapkričio 22 d. patvirtintu Atlyginimų, premijų ir kitų išmokų, nuo kurių neskaičiuojami socialinio draudimo įnašai, sąrašu, pagal kurį iš stipendijų nebuvo išskaičiuojami socialinio draudimo įnašai. Buvo pažymėta, jog pagal Pensijų įstatymą stažui turi būti prilyginami tik tie asmens darbo ar tam tikros veiklos laikotarpiai, kurių metu jis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo ar turėjo būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu.

20.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, jog studijų laikotarpiu nuo pareiškėjos, kaip metalo pramonės tarnautojos, gautų pajamų 7,9 procentų tarifu (2023 m. rugpjūčio 1 d. skunde pareiškėja nurodžiusi, jog ginčo laikotarpiu jos gaunama stipendija buvo apmokestinta 5,5 procentų tarifu) buvo mokami socialinio draudimo įnašai. Teismas nurodė, kad pareiškėja dirbti pradėjo tik nuo 1982 m. rugsėjo 15 d., o iki tol buvo studentė.

21.       Vertindamas, ar yra pagrindas į stažą įskaičiuoti pareiškėjos studijų laikotarpį pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas ir Nuostatų 1 priedo 26 punktą (į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama), teismas nurodė, kad jeigu gamybinės praktikos metu asmenims buvo mokamas darbo užmokestis, už jį buvo mokamos ir socialinio draudimo įmokos, tai ir suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją. Teismas konstatavo, kad pareiškėja dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nurodomų gamybinių praktikų atitiktį Nuostatų 1 priedo 26 punktui, todėl nesant dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja mokydamasi Kauno A. S. politechnikos universitete atliko apmokamą gamybinę praktiką, nebuvo pagrindo perskaičiuoti jos įgytą stažą.

22.       Pažymėjęs, kad pagal galiojusią Darbo knygelių tvarkymo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukciją stodami dirbti, darbininkai ir tarnautojai privalo pateikti įmonės administracijai nustatyta tvarka įformintą darbo knygelę, kad priimti į darbą be darbo knygelės buvo neleidžiama, teismas nustatė, jog pirmasis įrašas pareiškėjos darbo knygelėje apie darbą įrašytas 1982 m. rugsėjo 15 d., kai ji buvo priimta inžinieriaus konstruktoriaus 3 kategorijos pareigoms į automatizacijos mechanizacijos biurą; knygelėje taip pat pažymėta, jog pareiškėja iki įstojimo į darbą bendrojo darbo stažo neturėjo; skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris)“ įrašyti diplomo duomenys. Teismo įsitikinimu, šių duomenų visuma patvirtino, kad pareiškėja iki 1982 m. rugsėjo 15 d. darbo santykių neturėjo.

23.       Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad ginčijami Skyriaus ir Valdybos sprendimai yra priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl nenustatė pagrindo juos panaikinti ir tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

24.       Teismas netenkino po bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškėjos pateikto prašymo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valdybos Panevėžio skyrių.

III.

25.       Pareiškėja V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19  d. sprendimą, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir įtraukti į Registrą pareiškėjos nurodytus duomenis.

26.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįsigilino į bylos medžiagą. Pareiškėja pakartoja, kad Skyriaus ir Valdybos sprendimai yra nepagrįsti, kadangi institucijos neįtraukė į Registrą objektyviai žinomų duomenų, t. y. kad 1977 m. rugsėjo 1 d. data yra privalomo valstybinio socialinio draudimo pradžia. Atsakovas neįtraukė laikotarpio, kai pareiškėja gavo pajamas būdama studentė, pirmaeilėse pareigose dirbo kvalifikacijos įgijimo kurse nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d., taip pat pajamų už kasmetines pailgintas atostogas nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. (iš viso – 5 metai ir 13 dienų). Pareiškėjos dirbtą faktinį darbą (įskaitant mokslą) patvirtinta byloje esantis duomenys – įrašas, kad pareiškėja nuo 1977 metų iki 1982 metų studentė.

27.       Pareiškėja mano, kad iki 1990 m. kovo 11 d. galiojęs teisinis reguliavimas nebuvo panaikintas, be to, pareiškėjai taikytinos studijų metu galiojusios teisės normos. TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 1044 nuostatos patvirtina, kad mokymosi laikas buvo įskaičiuojamas į stažą, nuo gaunamų stipendijų studijų metu buvo mokami socialinio draudimo įnašai. Pareiškėja galėjo įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją tik kvalifikacijos įgijimo kursuose ir tik aukštojo mokslo įstaigoje iki 1990 m. kovo 11 d., o šis laikas (kvalifikacijos įgijimo kursai aukštojoje mokykloje) įskaitytini į faktinį darbo stažą. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas kad mokymasis aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose yra nepagrįstas ir neteisingas (pvz., bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėję teisėjai taip pat teisininko kvalifikaciją įgijo baigę aukštąsias mokyklas).

28.       Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į senatvės pensijos stažo laikotarpius net ir tuo atveju, kuomet nuo jo gaunamų pajamų tiesiogiai nebuvo mokamos įmokos valstybės socialinio draudimo fondui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1459-502/2020). Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja iki 1982 m. rugsėjo 15 d. darbo santykių neturėjo.

29.       Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30.       Skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad Skyriaus bei Valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Skyrius pažymėjo, kad, vadovaujantis teismų praktika, asmenims senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytą teisinį reguliavimą, aktualų asmens teisės į senatvės pensiją įgijimo dieną (pareiškėja senatvės pensijos amžių sukako 2022 m. rugsėjo 1 d.). Taigi, apeliantės argumentai, susiję su neva jos atžvilgiu turimu taikyti kitokiu teisiniu reguliavimu, yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantė mokėsi aukštojoje mokykloje, o ne kvalifikacijos įgijimo ar kėlimo kursuose. Mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose. Pareiškėjos poziciją apie jos dirbtą darbą Kauno A. S. institute studijų laikotarpiu ir laikotarpiu po jų iki 1982 m. rugsėjo 14 d. (iki paskyrimo dirbti Metalo dirbinių gamybiniame susivienijime „Nemunas“) paneigia pareiškėjos darbo knygelės duomenys, 1985 m. gruodžio 19 d. Kadrų įskaitos asmens lapo lentelės duomenys, Kauno technologijos universiteto Pažyma; kt. 

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32.       Valdyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, subjektyviai kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

33.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (10.1) DV_S-21010 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-4422 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti jos
2024 m. vasario 29 d. skundą. 

34.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.       Byloje nustatyta, kad: 

35.1.                      Skyrius 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (10.11) DV_S-9286 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. vasario 6 d. raštas) pareiškėjai pateikė duomenis, kurie pagal Nuostatų 20.1–20.2.5 punktus yra kaupiami ir tvarkomi Registre. Minėtame rašte pateikiamoje lentelėje 20.1.1 skiltyje nurodytos pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamų laikotarpių pradžios ir pabaigos datos: 1982 m. rugsėjo 15 d.–1987 m. vasario 2 d.; 1987 m. vasario 3 d.–1993 m. gruodžio 31 d.

35.2.                      Pareiškėja Skyriui 2024 m. vasario 29 d. pateikė skundą dėl 2024 m. vasario 6 d. rašto, kadangi, pareiškėjos teigimu, jame buvo melagingi duomenys. Skunde pareiškėja prašė nutraukti pažeidimą ir įrašyti į Registrą duomenis iš bylos Nr. 767520-K, kadangi pagal pareiškėjos diplomo, studijų knygelės, Kauno technologijos universiteto Pažymos ir kt. duomenis pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta darbui dieninėje pamainoje Mašinų gamybos fakultete, kad įgytų kvalifikaciją, ir po 4 metų bei 7 mėnesių rektoriaus 1982 m. liepos 2 d. įsakymu atleista iš darbo. Pareiškėja taip pat prašė pateikti vykdytojų, susipažinusių su bylos Nr. 767520-K medžiaga, sąrašą.

35.3.                      Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos kreipimąsi, ginčijamu 2024 m. kovo 31 d. sprendimu nurodė, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, į Registrą įrašomi tik tie socialinio draudimo išmokų gavėjo duomenys, kurie reikalingi kirti, apskaičiuoti, ir mokėti išmokas. Buvo pažymėta, kad Skyrius 2024 m. vasario 6 d. rašte informavo pareiškėją, kokie duomenys kaupiami ir tvarkomi Registre, o dėl laikotarpio nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. (mokslas Kauno A. S. politechnikos institute) pareiškėjai buvo paaiškinta Valdybos 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. (18.2E)I-3262; taip pat Skyrius 2023 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-55228 informavo pareiškėją, kokie laikotarpiai įskaityti į pareiškėjos stažą. Skyrius, be kita ko, pažymėjo, kad Skyriaus 2024 m. vasario 6 d. rašte nurodytas rengėjo vardas, pavardė bei pareigos, taip pat nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjai vykdytojų (dokumento vizuotojų) sąrašą.

35.4.                      Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2024 m. kovo 21 d. sprendimo, ginčijamu 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Valdyba atkreipė dėmesį, kad ankstesniais Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimais yra pasisakyta dėl pareiškėjai aktualaus laikotarpio (nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d) neįskaitymo į stažą pensijai skirti, šie sprendimai teismine tvarka nėra nuginčyti. Valdyba vertino, kad Skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjos 2024 m. vasario 29 d. prašymo ir neįrašė Registre laikotarpio nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. teisingai nurodydamas, kad Registre įrašomi tik tie pensijos gavėjo duomenys, kurie reikalingi skirti, apskaičiuoti ir mokėti išmokas.

36.       Dėl apeliantės pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad teismas vertina bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

37.       Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Valdybos ir Skyriaus sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

38.       Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.

39.       Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (Pensijų įstatymo 10 str. 7 d.).

40.       Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje numatyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, tarp jų – visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal minėto priedo 2.4 papunktį asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje.

41.       Nuostatų 15 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priedo 32 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laiką, įskaitytiną į socialinio draudimo stažą, įtraukiamas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas.

42.       Į bylą pateiktos pareiškėjos darbo knygelės kopijos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja iki darbo metalo gaminių gamybiniame susivienijime „Nemunas“ pradžios (t. y. iki
1982 m. rugsėjo 15 d.) būtų dirbusi. Taip pat Kauno technologijos universiteto 2022 m. balandžio 27 d. pažymoje apie studijas Nr. DV32-168 nurodyta, kad pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. dienine studijų forma studijavo Kauno A. S. politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Mašinų gamybos fakultete ir 1982 m. liepos 2 d. jai buvo suteikta diplomuoto inžinieriaus mechaniko kvalifikacija bei išduotas diplomas. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų apie darbą Kauno A. S. politechnikos institute dieninių studijų metu bei apie darbą po studijų iki 1982 m. rugsėjo 15 d.

43.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t. y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimosi kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, į stažą neįskaitomi, o mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1203-756/2021; kt. ).

44.       Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus Skyriaus ir Valdybos sprendimus ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti atitinkamus laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą.

45.       Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų pareiškėjos argumentų, susijusių su iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo galiojusiais teisės aktais (be kita ko, ir su TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 1044 taikymu) ir jos studijų laikotarpio įskaitymu į stažą senatvės pensijai gauti, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje yra pažymėta, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ nutraukė 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2199/2013). Laikotarpiams, prilyginamiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, yra skirtas Pensijų įstatymas ir atitinkamas jo normas detalizuojantys Nuostatai, kurie nereikalauja, sprendžiant dėl konkretaus asmens teisės įskaityti tam tikrą laikotarpį į socialinio draudimo stažą, atsižvelgti į buvusios TSRS valdžios priimtus norminius teisės aktus bei kitus to laikmečio teisės šaltinius. Taigi pareiškėjos argumentai, susiję su iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo jos teritorijoje galiojusiu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

46.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

48.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė

        Skirgailė Žalimienė