Civilinė byla Nr. 2-162-192/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14677-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 113.1.; 128.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, nedalyvaujant pareiškėjai J. K., dalyvaujant jos atstovei K. V. ir advokatei J. D., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, J. K., priėmė palikimą po savo dėdės E. C. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-06-14 mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 154-155).
Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad ji po savo dėdės E. C. mirties, 2004-06-14, faktiškai priėmė, valdo ir prižiūri namą, ūkinius pastatus, žemę ir namų apyvokos daiktus, t.y. visą turtą, esantį adresu A. M. g.73 Kaune. Nurodė, kad visą turtą , likusį po E. C. mirties ji priėmė , toliau gyvena jam nuosavybės teise priklausiusiame name, naudojasi šiuo turtu kaip savo, jį prižiūri, tvarko, remontuoja ir moka mokesčius.
Tėvas H. C. gim. 1916 metais, mirė 2008-11-09, o motina O. C. gim. 1910 m., mirė 1948-07-01. Po motinos mirties ją augino, rūpinosi ja E. C. ir S. C.. Jie savų vaikų neturėjo ir laikė ją savo dukterimi, augino, rūpinosi, auklėjo. Visi gyveno (duomenys neskelbtini). 2004-06-14 mirė dėdė E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) o jo sutuoktinė S. C. mirė 2003-09-27 Kaune. Iki jų mirties jais rūpinosi, slaugė, prižiūrėjo, nes jie gyveno visada kartu. Jiems mirus, juos palaidojo, pastatė paminklą, prižiūri ir tvarko kapus. Toliau gyvena dėdės name, juo naudojasi, valdo. Jos tėvas H. C. buvo vienintelis E. C. brolis. Jis buvo vienintelis brolio turto paveldėtojas. Jis gyveno Anykščių rajone , Aknystos km., slaugos namuose. Jos tėvas buvo neveiksnus, ir po brolio E. C. mirties palikimo nepriėmė. Po dėdės E. C. mirties ji buvo ir yra vienintelė jo turto paveldėtoja. E. C. turėjo nekilnojamąjį turtą namą esantį (duomenys neskelbtini). Naudojasi ne tik namu, bet ir jo asmeninais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, padarė nuosavybės teise jam priklausančio namo remontą, moka komunalinius mokesčius, prižiūri namą. Norėdama tinkamai tvarkyti bei prižiūrėti dėdės turtą aš kreipiausi į notarų biurą dėl palikimo, po E. C. mirties 2004-06-14, priėmimo. Jai buvo paaiškinta, kad turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kitokia tvarka negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėti dėdei E. C. priklausantį turtą nėra galimybės, todėl jai reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. C. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-06-14, ji, J. K., priėmė palikimą (CPK 445 str.). Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo tikslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. nuostatomis, kurios numato, „kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą), įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors dalį palikimo ar net bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą", todėl mano, kad yra laikytina, jog ji, J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra priėmusi savo dėdės E. C. palikimą, nors savalaikiai paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau mano, kad palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, naudodamasi.
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prieštaravimų nereiškė. (b. l.163).
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2004-06-14 (b.l.10). Pareiškėja yra mirusiojo dukterėčia, ką patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas Nr.2-1945-598/2014, gimimo liudijimo nuorašas J. C. (b.l. 13), santuokos liudijimų nuorašai (b.l.14), H. C. ir E. C. giminystę patvirtinantys įrodymai(b.l.16,21,23-33,80). Mirusiosiojo nuosavybę sudaro visa namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), (b.l.36-38). Paveldėjimo byla po E. C. mirties neužvesta (b.l.40). Pareiškėja pateikė duomenis, kad ji moka mokesčius už namo A. M. g.73 Kaune, išlaikymą (b.l.45-48, 89 -126), rūpinosi jo laidojimu(b.l.42-44). Bylą nagrinėjant iš esmės, pasitvirtino pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Nėra pagrindo abejoti pareiškėjos atstovų aiškinimu, kad visą dėdės E. C. paliktą turtą ji priėmė ir valdo kaip savo nuosavybę, rūpinasi turtu ir jį išlaiko.
CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į šią įstatyminę normą ir įvertinus bylos įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė visą palikimą po savo dėdės E. C. mirties, pradėjusi atsiradusį palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Nustačius pareiškėjos prašomą faktą, pareiškėja galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimo turtą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 263-265, 268-269 straipsniais, teismas
n u s p r e n ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo dėdės E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-06-14, palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą po E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-06-14, mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Milda Remeikienė