Administracinė byla Nr. I-1310-428/2012
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00892-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.5;15.2.2.15.2.3.2; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Aušrai Briedienei,
dalyvaujant pareiškėjui L. Z. , atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neteisėtų teismo veiksmų,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą (b.l. 2-7, 27).
Pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-11-02 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą 2011-11-02 pareiškimu dėl neteisėto kaltinimo pažeidus tariamą namų areštą ir teisinės padėties atkūrimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. Teisėjas V. P. 2011-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 pateikė melagingas išvadas, kad pareiškėjas pažeidė namų arešto režimą. Teisėjas nesivadovavo įrodymais, kad laikotarpiu 2010-07-22, 2010-07-28 ir 2010-08-23 pareiškėjas sirgo ir lankėsi gydymo įstaigoje. Teismas nebuvo teisingas, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies teisnius reikalavimus būti nešališkam ir teisingam, teisiškai nėra atkurtos pažeistos teisės. Teisėjas V. P. , kartu su prokurore 2011-05-26 teismo posėdžio metu neteisėtai uždraudė susipažint su bylos medžiaga skiriant kardomąją priemonę - namų areštą. Teismas nesivadovavo tik įstatymais, nebuvo teisingas, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, LR Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 21 straipsnio 4 dalies, LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 7 straipsnio teisines normas. Pažeidžiant šias teisines normas teismo 2011-05-26 nutartis buvo neteisėta ir turėjo būti naikinama. Tačiau teisiškai nėra pripažinta, kad pažeistos pareiškėjo teisės, kurios nėra atkurtos. Apskundus šiuos veiksmus Kauno apygardos teismui 2011-06-06 pastarasis konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau teisiškai pažeidimo neįvertino. Jonavos rajono apylinkės teismas pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo nenagrinėjo LR Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) ir LR Civilinio kodekso (toliau - LR CK) numatyta tvarka, tuo neužtikrino pareigos ginti pareiškėjo teises, neužtikrino teisinės gynybos. Teisėja B. B. 2011-11-05 atsiuntė raštą, ne procesinę nutartį (LR CPK 297 str.), kuriame net nesiteikė nurodyti apskundimo tvarkos, pažeisdama LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies teisines normas. Jonavos rajono apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo dėl jo teisių pažeidimo, nepriėmė jokio procesinio sprendimo, nesivadovavo įstatymais. Pareiškėjui dėl to, buvo padaryta neturtinė žala. Teisėja B. B. privalėjo priimti pareiškimą ir jį nagrinėti LR CPK nustatyta tvarka. Teisėjos B. B. veiksmuose padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos, kurių kvalifikuota teisėja neturėtų daryti. Pagal LR CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teisėja B. B. privalėjo vadovautis tik įstatymais, tačiau to nevykdė. LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala (įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Pareiškėjo pažeistos teisės 2011-11-02 kreipiantis pareiškimu (taikiai) nebuvo apgintos Jonavos rajono apylinkės teisme, teismas nebuvo teisingas. Padarytą žalą pareiškėjas vertina 10 000 Lt suma, kurią prašo atlyginti.
Atsakovas prašė teismo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad teisėja B. B. pagrįstai pradėjo administracinę procedūrą ir raštu atsakė į L. Z. pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateikė atsakymą kaip buvo prašoma pareiškime. Pareiškėjas į teismą kreipėsi pareiškimu, o ne ieškiniu. L. Z. nurodė, kad naudojosi advokato paslaugomis, todėl jam turėjo būti žinomos procesinio dokumento turiniui ir formai keliami reikalavimai. Pareiškėjas visiškai neįrodinėjo žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, todėl pareiškėjui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės būtinų sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti pareiškėjo nurodytą žalą.
Skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Byla dalyje dėl pareiškėjo pažeistų teisių pripažinimo nutrauktina (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę (moralinę) žalą kildina iš teisėjos B. B. veiksmų, sprendžiant pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimą, 2011-11-02 pateiktą Jonavos rajono apylinkės teismui, dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų pripažinimo ir teisinės padėties atkūrimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. Pareiškėjo teigimu, teisėjos B. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad teisėja pateikdama pareiškėjui 2011-11-05 atsakymą Nr. SD-17397 į pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimą, nepagrįstai ir neteisėtai nesprendė pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 297 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl nurodytų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę (moralinę) žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.
Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas 2011-11-02 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą 2011-11-02 pareiškimu dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų pripažinimo, teisinės padėties atkūrimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. Pareiškėjas 2011-11-02 pareiškime nurodė, kad teisėjas V. P. 2011-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 neteisingai apkaltino pareiškėją, kad jis pažeidė arešto režimą (b.l. 34-35). Pareiškėjas 2011-11-02 pareiškime nurodė, kad teisėjas V. P. nevertino įrodymų, jog pareiškėjas sirgo ir lankėsi gydymo įstaigoje, nesirėmė faktiniais duomenimis, įrodymais, išrašais iš gydymo įstaigos, paaiškinimais. Teisėjas nebuvo teisingas, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies teisnius reikalavimus būti nešališkam ir teisingam. Taip pat teisėjas V. P. , neteisėtai uždraudęs pareiškėjui susipažint su bylos medžiaga skiriant kardomąją priemonę - namų areštą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnio ir 21 straipsnio 4 dalies normas. Pareiškėjas 2011-11-02 pareiškime nurodė, kad teisėjo V. P. 2011-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 buvo neteisėta ir turėjo būti naikinama. Teisiškai nebuvo pripažinta, kad pažeistos pareiškėjo teisės, šios teisės nebuvo atkurtos, todėl pareiškėjas 2011-11-02 pareiškime prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti, kad 2010-02-21, 2010-03-24, 2010-04-27, 2010-07-22, 2010-07-28 ir 2010-08-23 pareiškėjas nepažeidė jokio arešto režimo ir atkurti buvusią iki 2011-05-26 nutarties teisinę padėtį. Taip pat pareiškėjas 2011-11-02 pareiškime prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti: - kad teismas nebuvo teisingas, neteisingai nustatydamas, kad pareiškėjas pažeidė arešto režimą nurodytomis dienomis; - kad pareiškėjas pateikęs teismui 2011-05-26 prašymą turėjo teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga skiriant namų areštą; - kad teismas pasielgė neteisingai apribojęs tokią teisę, teisėjas V. P. nesivadovavo tik įstatymais; - kad teisėjo V. P. veiksmai buvo neteisėti. Nurodytus 2011-11-02 pareiškimo prašymus pareiškėjas grindė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, LR CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.138 straipsnio 1, 2 ir 8 dalimis, 6.272 straipsniu. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja B. B. , vykdydama Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkės pavedimą ir spręsdama pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimą, 2011-11-05 raštu Nr. SD -17397 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad teisėjo V. P. procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 nėra vidinis teismų administravimo dalykas, teismo pirmininkas, turi teisę atlikti skundų dėl teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, tyrimą, be to, teisėjo V. P. procesiniai veiksmai buvo įvertinti Kauno apygardos teismo ir pakartotinai nebus tiriami (b.l. 96).
Pareiškėjas tvirtina, kad jo 2011-11-02 pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teismui turėjo būti sprendžiamas LR CPK 297 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas tikėjosi, kad 2011-11-02 pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų pripažinimo ir teisinės padėties atkūrimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 bus išnagrinėtas civilinio proceso tvarka.
Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo Jonavos rajono apylinkės teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi iš esmės dėl teisėjo V. P. procesinių veiksmų, skiriant pareiškėjui kardomąją priemonę - namų areštą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. Pareiškėjas prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti neteisėtais teisėjo V. P. veiksmus ir atkurti teisinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. Pažymėtina, kad teisėjo V. P. procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas buvo vertinamas apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo. Lietuvos teismų informacine sistemos Liteko duomenys patvirtino, kad Kauno apygardos teismas 2011-05-26 nutartyje konstatavo, jog kardomosios priemonės namų arešto baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 skyrimas pareiškėjui buvo teisėtas ir pagrįstas, bei tai, kad pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga skiriant kardomąją priemonę - namų areštą. Teisėjo V. P. procesiniai veiksmai, skiriant pareiškėjui kardomąją priemonę – namų areštą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10, taip pat nesuteikiant pareiškėjui galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga skiriant kardomąją priemonę - namų areštą, buvo įvertinti teisinėmis priemonėmis, t.y. teisėjo V. P. procesinių veiksmų teisėtumas buvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo. Kauno apygardos teismas 2011-05-26 nutartyje nenustatė teisėjo neteisėtų procesinių veiksmų. LR CPK ir LR CK nesuteikia teisės dar kartą vertinti teisėjo procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumo.
Pareiškėjo argumentai, kad jo 2011-11-02 pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teisme turėjo būti išnagrinėtas LR CPK tvarka, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodytas LR CPK 297 straipsnis, pagal kurį turėjo būti Jonavos rajono apylinkės teisme priimtas procesinis dokumentas dėl pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo, reglamentuoja pareiškimo palikimo nenagrinėtu tvarką ir pasekmes. LR CPK 297 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.
Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teisme nebuvo vertinamas kaip procesinis dokumentas civilinei bylai iškelti. Pareiškėjo pareiškimo esmė ir prašymai nebuvo susiję su pareiškėjo civilinių teisių pažeidimu ir jų ginimu teisme LR CK ir LR CPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo turinio, pareiškėjo teisės buvo pažeistos baudžiamajame procese skiriant jam namų areštą. Teisėjo V. P. procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamajame procese buvo įvertintas Kauno apygardos teismo LR BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas realizavo savo pažeistų teisių ginimą baudžiamajame procese. Civilinis procesas yra pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teismui akivaizdžiai stokojo ieškiniui būdingų elementų – savarankiško ieškinio dalyko (materialinių reikalavimų) ir pagrindo, susijusio su pareiškėjo civilinių teisių pažeidimu. Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškime nebuvo procesiniam dokumentui būdingų elementų, todėl nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo pareiškimo kaip procesinio dokumento civilinei bylai iškelti. Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo turinys, nebuvo susijęs su civilių teisių pažeidimu, o pareiškimo dalykas ir pagrindas, neatitiko LR CKP keliamų reikalavimų procesiniam dokumentui. Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimas pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal teismų administravimą reguliuojančius teisės aktus.
Teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo pirmininkas yra teismo pareigūnas, kuris Teismų ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui. Teismų įstatymo 103 straipsnyje taip pat numatyta, kad teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Aptariamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams. Teismų įstatymo 104 straipsnyje numatyti subjektai, įgyvendindami teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas, gali atlikti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimus. Teisėjų tarybos 2011-03-25 nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 5 punkte taip pat numatyta, kad teismo pirmininkas jam priskirtas teismo vidinio administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui, skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.
Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėja B. B. , pateikdama 2011-11-05 atsakymą Nr. SD -17397 pareiškėjui, vykdė Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkės pavedimą. Nurodyto atsakymo turinys patvirtina, kad teisėja pagrįstai, neperžengdama Teismų įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nustatytos teismų administracinės veiklos priežiūros kompetencijos ribų, nurodė pareiškėjui, kad teisėjo V. P. procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 nėra vidinis teismų administravimo dalykas, teismo pirmininkas, turi teisę atlikti skundų dėl teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, tyrimą, bei tai, kad teisėjo V. P. procesiniai veiksmai buvo įvertinti Kauno apygardos teismo ir pakartotinai nebus tiriami (b.l. 96).
Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti teisėjos B. B. veiksmus, tiriant pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimą ir pateikiant pareiškėjui 2011-11-05 atsakymą Nr. SD -17397, neteisėtais ir prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo turinys ir reikalavimai iš esmės patvirtina, kad pateiktas pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimas pagrįstai buvo vertinamas kaip skundas pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 15 dalies nuostatas. Būtent VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad skundu laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad asmens skundas nagrinėjamas taikant administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą administracinių ginčų komisijai arba teismui. Teisėjo B. B. 2011-11-05 atsakyme Nr. SD -17397 pareiškėjui nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, numatyta VAĮ 36 straipsnyje, tačiau tai nebuvo kliūtis pareiškėjui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ginimo. Todėl nustatytas pažeidimas buvo formalus ir pareiškėjo teisių iš esmės neįtakojo ir esminiai nepažeidė.
Nagrinėjamojoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti teisėjos B. B. veiksmus, tiriant pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimą ir pateikiant 2011-11-05 pareiškėjui atsakymą Nr. SD -17397, neteisėtais. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjant pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimą būtų pažeistos pagrindinės administracinės procedūros ir taisyklės, numatytos VAĮ III skirsnio normose, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, atsakymo pareiškėjui pagrįstumą ar, kad atsakymą pareiškėjui pateikė nekompetentingas administravimo subjektas.
Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė LR CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. LR CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal LR CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis). Taigi, veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 499/2007). Sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime taip pat konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju, neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nurodytais Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos B. B. neteisėtais veiksmais ar neveikimu, nenustatyta. Nenustačius pagrindų konstatuoti valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų, neturtinė žala, vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, negali būti priteistina. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti pažeistas jo teises – nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS556-249/2010 ir AS11-212/2006), yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti pažeistas pareiškėjo teises nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam.
Teisėja Jolanta Medvedevienė