Civilinė byla Nr. 2-1072/2010
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Alės Bukavinienės, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas
atsakovo G. L. prašymas dėl
vykdomojo rašto išdavimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t
a t ė :
Atsakovas G. L. 2010 m. kovo 22 d.
kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus apygardos teisme
išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.
2-16-44/2007 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį
atsakovams likviduojamai UAB „SANGRETA“, S. J. , Z.
K. ir G. L. dėl
visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, sandorio pripažinimo negaliojančiais
ir nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims - A. K. , A.
V. , Z. M. Š.,
Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarei D.
B. . Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 22 d.
sprendimu šioje byloje atsakovui G.
L. iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priteisė 6000 Lt
išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau iki šiol ieškovas teismo
sprendimas šioje dalyje nėra įvykdęs.
Ieškovas Vilniaus miesto
savivaldybė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad yra įvykdęs Vilniaus
apygardos teismo sprendimą toje dalyje atsakovo G. L. atžvilgiu, kadangi 6000 Lt pervedė į
antstolio Dariaus Blizniko, kuris vykdo Vilniaus
apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 50000 Lt išieškojimo iš
skolininko G. L. išieškotojo
likviduojamos UAB „SANGRETA“ naudai, depozitinę sąskaitą. Todėl nėra pagrindo
tenkinti atsakovo G. L. prašymo
ir išduoti jo prašomą vykdomąjį raštą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d.
nutartimi išdavė atsakovui G. L. vykdomąjį
raštą dėl 6000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko
Vilniaus miesto savivaldybės išieškotojo G. L. naudai. Teismas nustatė, kad Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. gegužės 22 d.
sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-44/2007, spręsdamas bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo klausimą, priteisė
iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atsakovo G. L. naudai 6000 Lt išlaidų advokato teisinei
pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas
2007 m. spalio 16 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, dėl ko jis
įsiteisėjo. Teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, nustatančia,
kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą
pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, sprendė, jog nagrinėjamu
atveju yra teisinis atsakovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinimo
pagrindas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės
argumentus, jog jis yra įvykdęs teismo sprendimą toje dalyje, kadangi sprendė,
jog ieškovas 6000 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė antstoliui
atliekant vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį
raštą dėl 50000 Lt išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo likviduojamos UAB „SANGRETA“
naudai. Šioje vykdomojoje byloje išieškotojas yra likviduojama UAB „SANGRETA“,
o ne G. L. , todėl skolos
užskaitymas nėra galimas. Vykdomoji byla, kurioje išieškotoju būtų G. L. , nėra užvesta, nes
nėra išduotas vykdomasis raštas. Duomenų apie geranorišką sprendimo įvykdymą
atsakovui G. L. Vilniaus
miesto savivaldybė taip pat nepateikė.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės
administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2010 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – G. L. prašymą dėl vykdomojo
rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-16-44/2007 atmesti kaip nepagrįstą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti
atsakovo G. L. prašymo dėl
vykdomojo rašto išdavimo nes Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai įvykdė
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl 6000 Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo atsakovo G. L. naudai, pervesdamas šią sumą į antstolio
depozitinę sąskaitą, kai šis, atlikdamas išieškojimą iš skolininko G. L. turtinių teisių 2010 m.
balandžio 8 d. patvarkymu Nr. 0035/10/00257 įpareigojo Vilniaus miesto
savivaldybės administraciją nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą
skolininkui G. L. priklausančias
pinigines lėšas.
2. Ieškovas 6000 Lt skolą į antstolio depozitinę
sąskaitą pervedė vykdamas antstolio patvarkymą, kuris, vadovaujantis CPK 585
straipsniu, yra privalomas. Savivaldybė negalėjo ignoruoti valstybės funkcijas
vykdančio asmens teisėtų reikalavimų.
3. Skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė į CPK
749 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo iš
skolininko turtinių teisių tvarką, ir neįvertino, jog areštavus skolininko
turtines teises jis negali priimti reikalavimo įvykdymo, valdyti turtinę teisę
ar ja disponuoti. Nagrinėjamu atveju antstolis tiksliai įvykdė CPK 749
straipsnyje nustatytą pareigą pranešti skolininkui ir suinteresuotiems asmenims
išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarką bei tinkamai juos informavo
apie priimtą patvarkymą.
4. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio vykdomojo
rašto išdavimo pagrindo, nes teismo sprendimas toje dalyje nėra vykdytinas dėl
tų priežasčių, jog jis faktiškai buvo įvykdytas (CPK 646 str.).
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Atskirasis skundas atmestinas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia
materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra
susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18
straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar
savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei
juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo
sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai
jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu,
kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas
yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas
(CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai,
išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587
str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis
CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui
įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos
teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto
išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus
vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo
rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo
sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja
pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra
apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis
nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės
instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo
dienos. Jeigu CPK nustatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis
negali būti skundžiami apeliacine tvarka, jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos
(CPK 279 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo
2007 m. gegužės 22 d. sprendimas,
priimtas civilinėje byloje Nr. 2-16-44/2007, įsiteisėjo 2007 m. spalio
16 d., t. y. po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas
2007 m. spalio 16 d. nutartimi paliko šį pirmosios instancijos teismo sprendimą
nepakeistą (7 t., b.l. 100-108).
CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje
vykdomojo rašto išdavimo tvarką, vartojama teismo procesinio sprendimo
vykdytinumo sąvoka, aiškinant ją sistemiškai su CPK 584 straipsnio nuostatomis,
reiškia, jog teismo sprendimas turi priklausyti tai vykdytinų dokumentų rūšiai,
kurių vykdymui taikytinos CPK VI dalyje išdėstytos vykdymo proceso taisyklės,
ir, priešingai nei nurodo apeliantas, nereiškia, jog teismas, išduodamas
vykdomąjį raštą, turi patikrinti, ar teismo sprendimas nėra įvykdytas. Šią
išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamas
vykdytinumo sąvokos aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus 2001 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-359/2001, teismo sprendimo vykdytinumas aiškintinas kaip viena iš teismo
sprendimų įgyvendinimo formų. Vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali
būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t.y. kai teismo sprendimo
teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus,
kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai
atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos CPK numatytos priverstinės
teismo sprendimo vykdymo priemonės. Prie vykdytinų sprendimų nepriskirtini
teismo sprendimai pasižymi kitokia teismo sprendimo įgyvendinimo forma. Tai teismo
sprendimai, kurių atžvilgiu priverstinių vykdymo priemonių nereikia taikyti dėl
to, jog pats teismo sprendimas sukelia teisinį efektą (teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių
santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-359/2001).
Atsižvelgiant į šį vykdomųjų raštų išdavimo tvarką
reglamentuojančių nuostatų aiškinimą, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos
teismas, gavęs atsakovo G. L. raštinį pareiškimą dėl vykdomojo rašto dėl 6000
Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko Vilniaus
miesto savivaldybės išieškotojo G. L.
naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d.
sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-16-44/2007, išdavimo, ir, nustatęs, kad
pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei priskirtinas
vykdytinų dokumentų kategorijai, turėjo pagrindą tenkinti atsakovo G. L. pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Net ir tuo atveju, jei skolininkas būtų įvykdęs teismo sprendimą, jo teises
pažeistų ne pats vykdomojo rašto išdavimas, bet tokio vykdomojo rašto priėmimas
vykdyti ir priverstinio vykdymo veiksmų atlikimas. Nesant pagrindo sutikti su
atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismui skundžiama
nutartimi nutarus išduoti vykdomąjį raštą buvo pažeistos Vilniaus miesto
savivaldybės teisės bei netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, o taip
pat nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų
kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra
teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Pažymėtina, jog vykdomojo rašto išdavimas
neužkerta kelio skolininkui ginti savo pažeistas teises vykdymo proceso metu, jeigu
antstolis priimtų teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ir pradėtų vykdymo
veiksmus. Skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, gali
kreiptis į antstolį, pateikdamas įrodymus, jog yra įvykdęs teismo sprendimą, dėl
kurio yra išduotas vykdomasis raštas ir pradėti vykdymo veiksmai. Pasitvirtinus
šioms aplinkybėms, antstolis turėtų nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio
1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad vykdomasis dokumentas
buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Priešingu atveju, antstoliui nenustačius, jog
skolininkas yra įvykdęs teismo sprendimą ir pradėjus priverstinio vykdymo
procedūrą, skolininkas bet kokiu atveju išsaugotų teisę CPK V dalies XXXI
skyriuje nustatyta tvarka paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, skundo
pagrindu nurodydamas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo įvykdymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas