Civilinė byla Nr. e2A-35-330/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8;

2.6.10.9; 2.6.18.3; 3.2.4.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir K. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adotas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir K. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adotas“ dėl statybos defektų šalinimo išlaidų priteisimo.        

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. ir K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adotas“ 28 306,03 Eur žalos, kurią sudaro statybos darbų defektų šalinimo išlaidos, atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) iš atsakovės įsigijo 299/7077 dalis žemės sklypo ir 12/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, sklypo bendras plotas – 116,05 ha, namo būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 86 proc. Šiame name ieškovai gyvena nuo 2017 metų birželio mėnesio. Sutarties 9.9 punkte ieškovai įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos darbus savo atsakomybe, rizika ir sąskaita bei įregistruoti namo 100 proc. baigtumą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovų aiškinimu, Sutarties sudarymo dieną gyvenamasis namas jau buvo pastatytas be projekto ir be statybos leidimo, nesant darbų techninio prižiūrėtojo, be privalomųjų draudimų. Leidimas statybai išduotas tik po namo pastatymo. Ieškovai teigė, kad būtina atlikti gerbūvio darbus, namo cokolio ir fasado užbaigimo defektų šalinimo darbus, papildomo lietvamzdžio sumontavimą, langų ir palangių defektų taisymo darbus, netinkamų durų išardymo darbus, dujų sistemos patikrinimą, sutvarkyti dujų sistemos dokumentaciją, atlikti trūkstamų rekuperatorių, ortakio, akustinės sienelės sumontavimo darbus.

3.       Atsakovė UAB „Adotas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, visi namo statybos darbai buvo atlikti laikantis projekto reikalavimų. Derinant projektą valstybinėse institucijose, dėl biurokratinių kliūčių užtruko jo tinkamas patvirtinimas ir statybos leidimo išdavimas, tačiau šie veiksniai nedarė jokios įtakos pastatyto namo kokybei. Sutartyje ieškovai nurodė, kad yra susipažinę su gyvenamojo namo būkle, perduodamais dokumentais, patvirtino, jog jokių akivaizdžių trūkumų nebuvo ir dėl pastato kokybės atsakovei pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovams priteisė iš atsakovės 9 903,30 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

5.       Spręsdamas dėl atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų ir jų ištaisymo išlaidų, teismas vadovavosi teismo paskirtos 2019 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akto išvadomis. Teismas nurodė, kad vadovaujantis eksperto pateiktomis išvadomis, ieškovų prašomos priteisti gerbūvio darbų defektų šalinimo išlaidos – 4 689 Eur, cokolio ir fasado užbaigimo defektų šalinimo darbų kaina – 1 441 Eur, papildomo lietvamzdžio sumontavimo darbų kaina – 623 Eur, langų taisymo kaina – 278 Eur, palangių defektų taisymo kaina – 338 Eur, durų įstatymo kaina, įskaitant esamų durų išardymą – 1 634 Eur (iš viso 9 003 Eur), yra realiai tikėtinos, būtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais išlaidos, todėl yra pagrindas šias išlaidas pripažinti ieškovų patirta žala, kurią privalo atlyginti atsakovė. Teismas nusprendė, kad be tiesioginių nuostolių į žalos atlyginimą įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu – 10 proc. nuo priteistinos sumos už projektavimo ir kitas inžinerines paslaugas (iš viso  9 903,30 Eur žalos atlyginimas).

6.       Remdamasis ekspertizės aktu, teismas nurodė, kad nors katilo bei dūmtraukio įrengimas neatitinka projekto, tačiau esamas darbo rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį, tokia  konstrukcinė sistema nėra nei darbų trūkumas, nei defektas.

7.       Pasisakydamas dėl vėdinimo sistemos, teismas pažymėjo, kad ji atitinka projektinę dokumentaciją ir yra įrengta tinkamai. Projekte rekuperatoriai numatyti įrengti keliuose kambariuose, tačiau sumontuotas tik vienas rekuperatorius svetainėje. Teismo nuomone, šis faktas ieškovams buvo akivaizdus, Sutarties sudarymo metu ieškovai apie tai žinojo ir su tuo sutiko, šie darbai atsakovės nebuvo atlikti, tačiau tai yra ne defektai, o nebaigti darbai, už kuriuos atsakovė neprivalo atlyginti.

8.       Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 11 240 Eur akustinės sienelės įrengimo išlaidų atlyginimo, nes padarė išvadą, kad jos mažai tikėtinos, be to, negali būti pagrįstos. Remdamasis ekspertizės akto išvada, teismas nurodė, kad akustinė sienelė gali būti neįrengiama, kai galimas alternatyvus situacijos sprendimo būdas, t. y. esamos automobilių stovėjimo aikštelės atitraukimas per 15 m atstumą nuo namo, kaip numatyta statybos techniniame reglamente. Teismas, remdamasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, konstatavo, kad atsakovė pasirinko alternatyvųjį variantą ir teismo eksperto nurodytu būdu atitraukė aikštelę nuo ieškovų namo, t. y. nuardė trinkeles  aikštelėje, siekiant išlaikyti tinkamą atstumą tarp aikštelės ir namo.

9.       Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 2 420 Eur namo teisinės registracijos išlaidų, nurodęs, kad šios išlaidos nepagrįstos objektyviais skaičiavimais. Ieškovai Sutarties 9.9 punkte įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos darbus savo atsakomybe, rizika ir sąskaita bei įregistruoti namo 100 proc. baigtumą, todėl atsakovė už šių veiksmų atlikimą nėra atsakinga.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Ieškovai A. ir K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su akustinės sienelės įrengimu, taip pat rekuperatorių bei ortakio įrengimu, ir papildomai priteisti šių darbų atlikimo išlaidas – 14 951,20 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                        Teismas nepagrįstai nepriteisė garso užtvaros (akustinės sienelės) įrengimo išlaidų, nors teismo ekspertas nurodė, kad užtvara yra būtina, pateikė jos matmenis, apskaičiavo įrengimo išlaidas. Ieškovai nėra statybos darbų specialistai, ginčo objektas yra pirmasis jų nekilnojamasis turtas, todėl įsigyjant šį turtą jiems negalėjo būti žinomi teisės aktų nustatyti reikalavimai dėl atstumo tarp gyvenamųjų pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelių. Negalima teigti, kad atsakovė įvykdė eksperto nurodytą alternatyvų būdą problemai išspręsti, nes byloje nėra duomenų, kad aikštelė yra atitraukta teisėtai, gavus tam visus leidimus. Nuardytos tik aikštelės paviršiuje buvusios trinkelės, o po jomis esantis 1 m gylio smėlio ir žvyro sluoksnis nepašalintas.

10.2.                        Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl dviejų rekuperatorių ir ortakio įrengimo išlaidų atlyginimo. Sutarties sudarymo metu ieškovams nebuvo žinoma, kiek ir kokių rekuperatorių turi būti įrengta, nes atsakovė laiku nepateikė projekto. Ieškovai neturėjo specialių žinių, kad galėtų įvertinti, kiek ir kokie rekuperatoriai turėjo būti įrengti. Nesumontavus projekte numatytų rekuperatorių, iš esmės pablogėjo ieškovų gyvenimo sąlygos ir buvo pažeisti higienos bei sanitariniai reikalavimai. Teismas nepagrįstai gynė ne vartotojų, bet verslininko interesus.

10.3.                        Teismas nepagrįstai sprendė, kad dalis prašomų priteisti išlaidų būtų už neatliktų darbų padarymą, o ne už darbų defektų šalinimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovai įsigijo visiškai įrengtą gyvenamąjį namą, nepaisant to, kad viešajame registre jo baigtumas buvo nurodytas 86 proc. Vadinasi, atsakovė visus darbus privalėjo būti atlikusi taip, kaip buvo nurodyta preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

11.       Atsakovė UAB ,,Adotas“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad:

11.1.                        Atsakovė automobilių stovėjimo aikštelės dangą nuardė, kad būtų išlaikytas 15 m atstumas nuo namo, o tai patvirtina byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nebelikus pažeidimo, ieškovai neteko teisės reikalauti piniginės kompensacijos už akustinės sienelės įrengimą.

11.2.                        Automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta prieš Sutarties sudarymą, todėl ieškovai akivaizdžiai matė, koks atstumas yra nuo namo iki automobilių stovėjimo aikštelės ir toks atstumas juos tenkino. Ieškovai nejautė jokio diskomforto dėl neišlaikyto atstumo, nes nereiškė jokių pretenzijų tol, kol specialistė R. J. M. nenurodė, kad reikiamas atstumas nėra išlaikytas.

11.3.                        Šiuo konkrečiu atveju joks projektas ir leidimas aikštelės dangos nuardymo darbams nėra reikalingas, nes aikštelė yra nesudėtingas statinys. Nuardytos aikštelės dangos vietoje yra smėlis, kur užžels žolė ir automobiliai nebus statomi.

11.4.                        Dviejų rekuperatorių nesumontavimas yra ne darbų trūkumas, o nebaigti darbai, kuriuos pabaigti įsipareigojo patys ieškovai. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

12.       Atsakovė UAB ,,Adotas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir ieškovams priteisti tik 1 760 Eur išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde išdėstė šiuos teiginius:

12.1.                        Teismas išimtinai rėmėsi vienu įrodymu byloje, t. y. tik ekspertizės aktu, tačiau nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

12.2.                        Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės teiktų rašytinių įrodymų ir argumentų, kuriais atsakovė paneigė kai kurias ekspertizės akto išvadas. Atsakovė nesutinka su eksperto paskaičiuota gerbūvio defektų šalinimo kaina, nes ekspertas skaičiuoja sumą, reikalingą defektų šalinimui, remdamasis vidutinėmis rinkos kainomis, kurios gaunamos imant mažiausių ir didžiausių kainų rinkoje vidurkį. Rinkoje gerbūvio darbų defektus galima pašalinti už kur kas mažesnę kainą nei nurodyta eksperto. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė pateikė įmonių, atliekančių gerbūvio įrengimo darbus, komercinius pasiūlymus, pagal kuriuos eksperto nurodytus defektus galima pašalinti maždaug už 1 760 Eur kainą. Teismui priteisus visą eksperto apskaičiuotą 4 689 Eur sumą, ieškovai praturtės atsakovės sąskaita, nes gerbūvio defektus faktiškai pašalins už kur kas mažesnę nei ekspertizės akte nurodytą kainą.  

12.3.                       Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1 441 Eur sumą namo cokolio ir fasado defektų pašalinimui, nes tai yra nebaigti darbai, bet ne defektai.

12.4.                        Teismas nepagrįstai priteisė lietvamzdžio įrengimo darbų atlyginimo išlaidas, nes tai nebaigtas darbas. Eksperto padaryta išvada dėl namo stogo ploto yra nepagrįsta, dėl to nesutiktina su išvada, kad reikia dar vieno lietvamzdžio. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad ant stogo faktiškai užlipęs nebuvo ir nematavo faktinio jo ploto. Be to, lietvamzdžio įrengimo darbus galima padaryti už kur kas mažesnę kainą nei nurodyta eksperto.

12.5.                        Nepagrįstai iš atsakovės priteista 278 Eur langų bei 1 634 Eur durų defektų taisymo kaina. Ekspertas negalėjo nustatyti, ar langų ir durų defektai buvo matomi Sutarties sudarymo metu, todėl galima daryti ir prielaidą, jog tokie defektai atsirado jau namo eksploatacijos metu.

12.6.                        Atsakovė neturi atlyginti 338 Eur palangių defektų šalinimo išlaidas, nes pats ekspertas ekspertizės akte pažymėjo, kad palangių užsandarinimas ir angokraščių užsandarinimas, tikėtina, atsirado namo eksploatacijos metu.

12.7.                        Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas apskaičiavo neteisingai. Be to, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei išlaidų už eksperto S. Mitkaus parengtą ekspertizės aktą.

13.       Ieškovai A. ir K. B. atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Teismas nustatė, kad dalis darbų defektų ieškovams, kurie nėra šios srities specialistai, negalėjo būti akivaizdžiai matomi, todėl pagrįstai priteisė 9 903,30 Eur žalos atlyginimą. Nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateiktais įmonių, teikiančių gerbūvio įrengimo darbų paslaugas, komerciniais pasiūlymais. Minėtą komercinį pasiūlymą pateikusi įmonė neapžiūrėjo vietos ir neįvertino faktinės gerbūvio būklės, neaišku, kokiais įkainiais ir skaičiavimais vadovavosi, jos komercinis pasiūlymas buvo adresuotas ne teismui, o atsakovui, taigi šis dokumentas nevertintinas kaip įrodymas. Be to, pasiūlyme nėra nurodyta, kad įmonė įsipareigoja atlikti darbus už jame nurodytą kainą.

13.2.                      Teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl lietvamzdžių sumontavimo išlaidų atlyginimo. Ekspertui buvo pateikti brėžiniai, iš kurių jis ir paskaičiavo, koks yra stogo plotas ir kiek turi būti lietvamzdžių. Atsakovės teikti komerciniai pasiūlymai apima tik dalį darbų ir medžiagų, kurias reikia panaudoti papildomo lietvamzdžio įrengimui.

13.3.                      Ekspertizės išvados dalyje dėl durų kokybės ekspertas nustatė, kad durys neatitinka projektinės dokumentacijos, todėl turi būti pakeistos naujomis. To ieškovai taip pat negalėjo žinoti namo pirkimo metu, nes jokia projektinė dokumentacija bei atitikties sertifikatai jiems nebuvo perduoti, su tokiais dokumentais jie susipažino tik iškilus ginčui.

13.4.                      Ieškovai gyvenamojo namo priėmimo metu negalėjo pastebėti, kad langai sumontuoti netinkamai (yra nesandarūs). Be to, eksploatavimo metu langų nesandariais padaryti negalima – nesandarumas arba yra, arba nėra.

13.5.                      Priešingai nei teigia atsakovė, ekspertas nepadarė išvados, kad palangių defektai atsirado namo eksploatacijos metu.

13.6.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad teismas neteisingai atlygino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutinka, kad dalį darbų atliko netinkamai, todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta ir į tai.

      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio    1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Byloje ginčas kilo dėl atsakovės UAB ,,Adotas“ atliktų namo statybos darbų kokybės ir dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo.

16.       Ieškovai A. ir K. B. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti jų ieškinio reikalavimai priteisti garso užtvaros, dviejų rekuperatorių ir ortakio įrengimo išlaidų atlyginimą.

17.       Atsakovė UAB ,,Adotas“, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė per dideles gerbūvio darbų defektų šalinimo išlaidas, nepagrįstai priteisė namo cokolio ir fasado užbaigimo darbų išlaidas, papildomo lietvamzdžio įrengimo išlaidas, langų, durų taisymo darbų išlaidas ir palangių defektų šalinimo išlaidas.

18.       Bylos nagrinėjamo apeliacine tvarka ribas apibrėžia ieškovų ir atsakovės apeliaciniuose skunduose išdėstyta argumentacija dėl atitinkamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

19.       Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jiems iš atsakovės garso užtvaros (akustinės sienelės), dviejų rekuperatorių ir ortakio įrengimo išlaidų atlyginimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo išimtinai rėmėsi tik byloje atliktos teismo ekspertizės aktu ir kai kurias jame pateiktas išvadas vertino neteisingai.

20.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atstumas tarp ieškovų namo ir atsakovei priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo per mažas – nesilaikyta pagal teisės aktus privalomo 15 m atstumo. Ieškovai skunde teigia, kad jiems turi būti atlyginta 11 240 Eur už akustinės sienelės įrengimą, kuri yra būtina slopinti triukšmą ir automobilių skleidžiamas išmetamąsias dujas. Šį reikalavimą ieškovai grindė teismo paskirtos ekspertizės akto išvada ir prašė priteisti eksperto paskaičiuotas būsimas akustinės sienelės įrengimo išlaidas.

21.       Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto išvados keturioliktuoju užduotu klausimu, joje nurodyta, kad tuo atveju, jei akustinė sienelė neįrenginėjama, galimas alternatyvus situacijos sprendimo būdas, t. y. esamos automobilių stovėjimo aikštelės atitraukimas per 15 m atstumą nuo ieškovų namo, kaip numatyta pagal statybos techninį reglamentą. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nors ekspertizės akte ir nurodyta, kad yra reikalinga akustinė sienelė, tačiau pažymėta, kad jos įrengimas nėra vienintelė priemonė susidariusiai netinkamai situacijai pašalinti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra atitraukta nuo ieškovų namo pagal privalomus atstumų nustatymo reikalavimus. Tai padaryta nuardžius trinkelių dangą atitinkamoje aikštelės dalyje ir nuardytą plotą aptvėrus įspėjamąja juosta tam, kad nebūtų statomi automobiliai (V t., 30 b. l.). Tokiu būdu ieškovų reikalavimas atlyginti akustinės sienelės įrengimo išlaidas iš esmės tapo neaktualus ir perteklinis. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad prašomos priteisti galimos išlaidos akustinei sienelei įrengti yra mažai tikėtinos ir nebūtinos.

22.       Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad bet kurios darbų trūkumų šalinimo išlaidos gali būti mažai tikėtinos, net ir tos, kurių atlyginimą pirmosios instancijos teismas priteisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai iš esmės kitaip vertina teismo suformuluotas išvadas ir ištirtus įrodymus (teismo ekspertizės akto išvadas), pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, siekdami, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis. 

23.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovų teisėti interesai yra pažeidžiami nepaisant automobilių statymo aikštelės atitraukimo, nes aikštelės dangos nuardymui nebuvo gautas leidimas, be to, būtina pašalinti ne tik viršutinę aikštelės dangą, bet ir po ja esantį skaldos, žvyro sluoksnį. 

24.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantų argumentais, pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja įrodyti nurodomas aplinkybes, tačiau apeliantai iš esmės deklaratyvaus pobūdžio savo teiginiams (pavyzdžiui, dėl privalomo leidimo aikštelės trinkelių dangos nuardymui) pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

25.       Atsakovei nuardžius automobilių stovėjimo aikštelės dangą ir atlikus kitus veiksmus tam, kad būtų išlaikytas privalomas atstumas tarp ieškovų namo ir aikštelės, netenka teisinės reikšmės ieškovų teiginiai, kad jie nėra statybų specialistai ir nekilnojamojo turto (žemės sklypo dalies ir namo) įsigijimo metu negalėjo žinoti apie privalomus atstumus tarp statinių.

26.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškinio reikalavimus dėl trūkstamų rekuperatorių ir ortakio įrengimo išlaidų atlyginimo.

27.       Byloje nustatyta ir iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad pagal namo statybos projektą rekuperatoriai buvo suplanuoti trijuose kambariuose, tačiau rekuperatorius įrengtas tik svetainėje, o miegamajame ir vaikų kambaryje – ne. Apeliantai teisingai nurodo, kad apie tai pažymėta ir teismo ekspertizės akto išvadoje šeštuoju užduotu klausimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, susijusį su galimais atliktų darbų trūkumų taisymo ir defektų šalinimo darbais, suabejojo papildomų rekuperatorių sumontavimo būtinumu – eksperto nurodyta, kad tokiu atveju galimas disbalansas, kuomet tiekiamo oro būtų mažiau nei šalinamo, ir atvirkščiai. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad neabejotinai reiktų įrengti papildomus rekuperatorius. Ieškovai name gyvena nuo 2017 metų birželio mėnesio, tačiau konkrečių išlaidų, kurių atlyginimo jie reikalauja, nebuvo patyrę. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė nepriteisti šių išlaidų atlyginimo, nes jų būtinumas nėra pagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

28.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų per didelių gerbūvio darbų defektų šalinimo išlaidų, nepagrįstai priteistų namo cokolio ir fasado užbaigimo darbų išlaidų, papildomo lietvamzdžio įrengimo išlaidų, langų ir durų taisymo bei palangių defektų šalinimo išlaidų, apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik vienu įrodymu byloje, t. y. teismo ekspertizės aktu,  kad nesiremdamas kitais byloje esančiais įrodymais teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

29.       Atsakovė teisingai nurodo, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame nurodyta, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovų ir atsakovės pateiktais įrodymais – specialistų išvadomis, kurios, akivaizdu, yra parengtos suinteresuotų asmenų prašymu, o teismo ekspertizės akto išvada laikytina patikimesniu įrodymu byloje, kuriuo pagrįstai ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė iš esmės neginčija teismo ekspertizės akto išvadų teisingumo, sutinka su konstatuotais gerbūvio darbų defektais, tačiau, pasisakydama dėl priteistų gerbūvio darbų defektų šalinimo išlaidų nurodo, jog eksperto paskaičiuota šių defektų pašalinimo kaina yra per didelė. Šiuos teiginius atsakovė įrodinėjo pateikdama įmonių, teikiančių gerbūvio įrengimo darbus, komerciniais pasiūlymais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad atsakovė pateikė tokių įmonių pasiūlymus su nurodyta mažesne darbų atlikimo kaina, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo analizuojamu klausimu (CPK 185 straipsnis). Kaip atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teisingai nurodė ieškovai, nėra duomenų, kad pasiūlymus pateikusios įmonės būtų apžiūrėjusios ieškovų namų valdą, įvertinusios faktinę gerbūvio būklę, atlikusios reikalingus matavimus ir įsipareigojusios atlikti konkrečius darbus už būtent tokią kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komerciniuose pasiūlymuose į darbų kainą nėra įtraukti visi gerbūvio darbai, kurie detalizuoti teismo ekspertizės akto išvadose. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė be pagrindo teigia dėl ieškovų galimo praturtėjimo atsakovės sąskaita, priteisus per didelį gerbūvio defektų šalinimo kaštų atlyginimą.

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde taipogi teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 441 Eur namo cokolio ir fasado trūkumų šalinimo išlaidų, nes nurodyti darbai laikytini nebaigtais darbais, tai nėra defektai. Teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad namo cokolis visu pastato perimetru neužsandarintas, membrana sumontuota, todėl neatlieka hidroizoliacinės funkcijos, o esami cokolio darbai atlikti pažeidžiant nuoseklumą ir technologiją, fasado užbaigimas atliktas nesilaikant projekto, nes nėra suformuotas fasado užbaigimo profilis. Akivaizdu, kad šie darbai turėjo būti tinkamai atlikti iki perduodant namą  ieškovams. Atsakovė pažeidė darbų atlikimo nuoseklumą, technologiją, todėl priešingai nei ji teigia, šie darbų defektai negali būti traktuojami kaip nebaigti darbai, kurių atsakovė neprivalėjo atlikti iki namo perdavimo ieškovams.

32.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, susijusius su papildomo lietvamzdžio sumontavimo darbais. Atsakovė, nesutikdama su teismo ekspertizės akto išvadomis, nurodo, kad ekspertas neteisingai apskaičiavo namo stogo plotą, kuris, anot atsakovės, yra mažesnis. Kaip matyti iš byloje atsakovės pateikto namo plano, jame iš tiesų  nurodytas mažesnis stogo plotas nei nurodyta eksperto, tačiau šio plano pastabose pažymėta, kad į 115 m2 stogo plotą yra neįtrauktas kaminų ir parapeto apskardinimo plotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta, jog pagal namo techninį projektą  turėjo būti sumontuoti trys lietvamzdžiai, taigi iš esmės atsakovės nurodyti namo stogo ploto neatitikimai nėra aktualūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu (CPK 185 straipsnis). Atsakovė turėjo sumontuoti tris lietvamzdžius, o sumontavo tik du, todėl privalo atlyginti tokio trūkumo ištaisymo išlaidas. Kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, atsakovės pateikti įmonių komerciniai pasiūlymai su mažesne lietvamzdžio sumontavimo kaina nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo eksperto nurodytos vidutinės darbų atlikimo kainos ir nepaneigia šių išlaidų dydžio pagrįstumo.

33.       Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovė savo teiginius apie namo langų, durų, palangių defektų atsiradimą šių daiktų eksploatavimo metu grindžia prielaidomis ir nepateikia jokių tokias prielaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad durys buvo įrengtos ne pagal techninį projektą, taip pat užfiksuotas langų nesandarumas – įrengti prastesnės kokybės langai nei numatyta projekte; tiek langai, tiek palangės sumontuoti netinkamai,  jų neužsandarinant, dėl ko skverbiasi drėgmė, tad akivaizdu, jog tokių defektų šalinimo išlaidos ieškovams turi būti atlygintos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendė, kad kai kurios išlaidos (už atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems, už baigiamosios kalbos parengimą, už susipažinimą su ekspertizės aktu) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8 punkte numatytus dydžius ir yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, vadovavosi neteisingu Lietuvos statistikos departamento nurodytu vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiu. Atsakovė be pagrindo remiasi 2019 metų trečio ketvirčio šio rodiklio duomenimis, nes  skaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydžius vadovaujamasi ne nuo teismo sprendimo priėmimo metu buvusio užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio visoms bylos nagrinėjimo laikotarpiu turėtoms bylinėjimosi išlaidoms, tačiau nuo konkrečių bylinėjimosi išlaidų dydžio susidarymo laiko, skaičiuotino užpraėjusio ketvirčio duomenimis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame išsamiai ir detaliai apskaičiuotas kiekvienos rūšies bylinėjimosi išlaidų dydis, taikant konkretų bruto užmokesčio dydį, buvusį atitinkamą užpraėjusį ketvirtį, taip pat įvertintas bylos sudėtingumas, kitos aplinkybės, aktualios sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio.

35.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktas specialistų išvadas, nusprendė nesivadovauti atsakovės pateikta specialisto išvada ir atsisakė paskirstyti jos parengimo išlaidas, nes ta išvada nebuvo remtasi. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė teismo paskirtos ekspertizės akto išvadoms ir neatlygino atsakovei išlaidų, turėtų jos užsakymu atliktai ekspertizei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

36.       Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio          1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Sąrašas nėra baigtinis, nes straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame    10 punkte įtvirtintus kriterijus. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies    10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-695/2020; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą ar atsikirtimus, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Ta aplinkybė, kad pateiktas įrodymas turi bent dalį faktinių duomenų, kuriais paremtas teismo sprendimas šalies naudai, sudaro pagrindą šio įrodymo gavimo išlaidas įtraukti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį.

37.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė, siekdama paneigti ieškinio reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, pateikė S. M. parengtą ekspertinio tyrimo aktą, kuriame iš esmės nėra tokių duomenų, kokiais sprendime būtų pasinaudojęs ar rėmęsis pirmosios instancijos teismas. Priešingai, atsakovės pateiktame ekspertinio tyrimo akte nurodytos specialisto išvados visiškai skiriasi nuo teismo ekspertizės akto išvadų, yra kardinaliai skirtingos ir kryptingai pateiktos palankiai atsakovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateikto ekspertinio tyrimo akto turinį, turėjo pagrindą netenkinti atsakovės prašymo atlyginti šio akto parengimo išlaidas ar jų dalį (CPK 185 straipsnis).

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, kiekviena jų įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kitos šalies skundą parengimu, atlyginimą. Ieškovai prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą, todėl nėra pagrindo spręsti ir tenkinti jų prašymo. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovų atsakovės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ir K. B. (asmens kodas duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adotas“ (juridinio asmens kodas 302541114) naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai                                                Danutė Gasiūnienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis