Baudžiamoji  byla Nr. 1-2842-1053/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47504-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

n u s t a t ė:

K. B. 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje ties pastatu Nr. 260, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį  "Mazda Premacy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio  (kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis K. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 20.00 val. vakare pas draugą, Žaliųjų ežerų gatvėje, su draugu išgėrė 0,7 l. talpos degtinės butelį. Išgėręs degtinės iškart važiavo namo vairuodamas jam priklausantį automobilį Mazda Premacy, valstybinis Nr.  (duomenys neskelbtini) Žaliųjų ežerų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba nustatė 2,67 promilių girtumą. Tada jį pristatė į PLC kraujo mėginiui paimti (b. l. 20 ).

Liudytojas A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 20.40 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-sios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu D. K. ir stažuotoja V. K. iš VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, Vilniaus aps. VPK KP NVRS pareigūnas S. N. sustabdė automobilį Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, reikalingas alkotesteris girtumo nustatymui. Nuvykus į vietą, Ž. E. g. 260, Vilnius, įvykio vietoje buvo NVRS pareigūnas S. N. ir automobilio Mazda vairuotojas, kuriam pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus požymius buvo nustatyta asmens tapatybė: K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su K. B., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkotesterio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 pil. K. B. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas V1713, kuris rūpinosi automobilio Mazda nuvežimu į saugomą aikštelę. Jis kartu su kolegomis sulaikytą K. B. nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui, po ko į antrąjį policijos komisariatą. K. B. su alkotesterio parodymais buvo supažindintas, girtumo neneigė (b. l.  14).

Alkotesterio parodymų duomenimis, 2017 m. rugsėjo 14 d. 20.50 val., K. B. nustatytas 2,37 promilės girtumas (b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9553/2017(01) duomenimis K. B. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 14 d. 21.50 val. , nustatyta mažiausia koncentracija 2,37 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Mazda Premacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. B. (b. l. 8).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis K. B. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina liudytojo A. Š. parodymų, alkotesterio kvito ir specialisto išvados duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis K. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad K. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis K. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis metų laikotarpyje bei nekonfiskuoti automobilio, kad juo galėtų naudotis šeima (b. l. 34).

Skirdamas bausmę K. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. B. – nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, didesnė dalis baudų sumokėtos (b. l. 29-31), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę - baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūlomas baudos dydis yra tinkamas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo, tačiau atsižvelgęs į kaltinamojo prašymą leisti baudą mokėti dalimis, teismas jį tenkina ir nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti – 12 mėnesių.

K. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,37 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. K. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,37 promilės etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu K. B. vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.). K. B. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl K. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra būtinas.

K. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

K. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 10), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, K. B. skirti bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojat šį terminą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus K. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke prie bylos), perduoti  VĮ „Regitra“.

K. B. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti K. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                       Ugnė Gailiūnienė