Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-30][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1336-644-2017].docx
Bylos nr.: I-1336-644/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugomo tarnybos prie LR VRM 300666165 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr. I-1336-644/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00360-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 1 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-14).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. periodiškai buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos transporto priemonėmis į bendrosios kompetencijos teismus, kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo nešvarūs, neatitiko higienos reikalavimų. Dėl netvarkingų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, prašė užfiksuoti pažeidimus, tačiau konvojaus pareigūnai į priekaištus nereaguodavo, pažeidimų nefiksavo. Konvojavimo metu buvo viešai demonstruojami šaunamieji ginklai, guminės lazdos, tai sukeldavo baimę ir stresą. Konvojavimo metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Automobiliuose nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių būtų galima prisilaikyti konvojavimo metu, taip pat nebuvo ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos. Žiemą automobiliuose buvo šalta, vasarą – karšta. Automobiliuose bei teismo posėdžiuose nuolat be pagrindo buvo naudotos specialiosios priemonės – antrankiai, dėl to jautė bejėgiškumo, baimės, kančios, nepilnavertiškumo jausmą. Minėtas kalinimo sąlygas vertina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Dėl minėtų, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė diskomfortą, nepatogumus, pyktį, baimę, stresą, fizines ir dvasines kančias, pažeminimą.

Atsakovo atstovas, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu (b. l. 17-22) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo konvojuotas šiais maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius – 1 kartą, Vilnius-Kaunas-Vilnius – 3 kartus, Kaunas-Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas – 1 kartą, Kaunas-Alytus-Kaunas – 1 kartą, Vilnius-Alytus-Vilnius – 2 kartus. Atkreipė dėmesį, kad teisminiu konvojumi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo konvojuotas. Pažymėjo, kad konvojavimas yra atliekamas specialiomis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose yra įrengtos techniškai tvarkingos kameros. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Viešojo saugumo tarnyba užtikrina tinkamą paruošimą specialaus transporto konvojavimui, t. y. konvojavimo priemonės būna švarios. Konvojuojamieji vedami į tualetą pasikeitimo punktuose patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pažymėjo, kad konvojavimo taisyklėse nenumatyta, jog specialiame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jei jie yra įrengti. Saugos diržo įrengimas kėbule, kuriame buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, nenumatytas. Konvojavimo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šia nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigūnai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to galėjo kilti neturtinė žala pareiškėjui, nėra pagrįstas. Pareigūnai pareiškėjo konvojavimą vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti deliktinei atsakomybei.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos veiksmais konvojuojant pareiškėją Viešojo saugumo tarnybos automobiliais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiais maršrutais: 2016-05-06 maršrutu Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas, 2016-05-23 maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2016-05-25 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2016-05-26 maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2016-05-30 maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2016-06-29 maršrutu Kaunas-Alytus-Kaunas, 2017-02-21 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2017-02-24 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius (b. l. 23-46). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų buvęs konvojuotas į bendrosios kompetencijos teismus. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad teisminiu konvojumi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo konvojuotas. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė ir nedetalizavo, kada, jo teigimu, jis buvo konvojuotas į bendrosios kompetencijos teismus. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepatvirtinti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiais automobiliais: IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-46, 51, 56, 67, 69, 71, 73).

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo ventiliacijos, apšvietimo, tinkamo šildymo, žiemos metu automobilyje buvo šalta, vasaros metu – karšta, automobiliuose buvo nešvaru.

Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai oro temperatūra neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių vertinimo skyrius (b. l. 48-49, 52-54, 55, 58-66, 75-76). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) (b. l. 50, 57, 68, 70, 72, 74) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo etapuojamas pareiškėjas, pilnai atitiko techninius reikalavimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio, į bylą nepateikti jokie skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas nurodė, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, rankenų, už kurių būtų galima laikytis. Tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai ar rankenos. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Į bylą yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 50, 57, 68, 70, 72, 74). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pareigūnai kelionės metu neišleisdavo jo į tualetą. 

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Į bylą pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad kelionių metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą (b. l. 30). Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą ir, kad jam nebuvo leista. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau, bylos duomenimis, skundų nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.

Teismas pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šia nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigūnai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala, nėra pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad konvojavimo metu jis buvo laikomas su antrankiais. Skunde pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė įrodymais, taip pat nenurodė, kurių konkrečiai konvojavimų metu jis buvo laikomas su antrankiais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų (įskaitant specialių priemonių – antrankių – panaudojimą) pareiškėjas būtų skundęsis Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybai ar kitoms institucijoms nėra išreiškęs ir vėliau. Byloje pateiktoje medžiagoje (kelionės žiniaraščiuose) nėra duomenų, kad pareiškėjo ar kitų konvojuojamų asmenų atžvilgiu būtų buvusios taikomos specialiosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl specialių priemonių (antrankių) naudojimo jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.

Į bylą pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sėdimų vietų, saugos diržų, ventiliacijos, šildymo, tvarkos ir pan. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 23-46) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi negalavimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

 

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Tačiau šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos  administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                            Audrius Grauželis

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala