Civilinė byla Nr. e2A-1502-773/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05847-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.3.;   1.3.9.2.1.

(S)

Kauno apygardos teimas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RSH“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą; netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, pripažinti, kad ginčo santykiui taikytinos ribotos materialinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 254 straipsnyje ir teismo nuožiūra, pasirinktinai pritaikius DK 257 straipsnio 5 dalį, nustatyti protingą ir sąžiningą atlygintinos žalos dydį. Nurodė, kad ieškovas, būdamas atsakovės UAB „RSH“ vairuotoju, 2015 m. rugpjūčio 1 d. vykdamas į Jungtinę Karalystę atsakovei priklausančiu sunkvežimiu, neva vežė 4 nelegalius asmenis ir dėl to atsakovei buvo paskirta 3 200 svarų sterlingų (3 766 Eur) bauda. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo tenkino ir priėmė sprendimą išieškoti iš ieškovo atsakovei 3766 Eur žalos, su šiuo sprendimu ieškovas nesutinka. Pasak ieškovo V. Ž., atsakovė UAB „RSH“ neįrodė visų sąlygų ieškovo materialinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodė pažeidėjo (ieškovo) kaltės. Nurodė, kad atsakovė UAB „RSH“  ieškovo V. Ž. kaltę įrodinėja faktine aplinkybe, jog ieškovas vairavo transporto priemonę, kurioje buvo nelegalūs asmenys, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo subjektyvų ryšį su padarytu pažeidimu. Ieškovo V. Ž. teigimu, pažeidimas įvyko Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pasienyje, kuriame yra įsikūrusios gausios nelegalų migrantų stovyklos, tačiau atsakovė UAB „RSH“ nesiėmė priemonių išvengti galimų pažeidimų, t. y. neaprūpino ieškovo apsaugos priemonėmis, nesuteikė reikiamos informacijos. Pažymėjo, kad ieškovui V. Ž. buvo paskirta administracinė bauda už viešosios teisės pažeidimą, todėl priteisus iš ieškovo atsakovei UAB „RSH“  žalą, kurią sudaro atsakovei paskirta bauda, ieškovas už tą patį pažeidimą baudžiamas antrą kartą. Pasak ieškovo, šioje situacijoje taikytinas DK 254 straipsnis, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. 1 179 Eur (3 × 393 Eur). Ieškovas V. Ž. dėl jam asmeniškai paskirtos baudos už padarytą pažeidimą apeliacijos teise pasinaudojo ir 2016 m. spalio 28 d. buvo priimtas sprendimas ieškovui paskirtos baudos dydį sumažinti iki 200 svarų sterlingų, o atsakovė UAB „RSH“ apeliacijos teise nepasinaudojo.

Atsakovė UAB „RSH“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo V. Ž. kaltė dėl padaryto pažeidimo vežant nelegalius asmenis yra įrodyta, nes už šį pažeidimą jam paskirta administracinė bauda Jungtinėje Karalystėje. Pažymėjo, kad atsakovės patvirtintų Vairuotojo–ekspeditoriaus tarptautiniais maršrutais pareiginių nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 25.1. punkte nurodyta, jog vairuotojas negali priimti pakeleivių į automobilio salonų ar krovinių skyrių, tačiau ieškovas šių nuostatų nesilaikė. Be to, ieškovas V. Ž. nesilaikė Pareiginių nuostatų 48 punkto ir nesikreipė į atsakovę, kad ši jam padėtų apsiginti dėl kaltinimų padarius pažeidimą Jungtinėje Karalystėje. Pasak atsakovės, pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius, kurie atsirado dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl jo padaryto pažeidimo. Pažymėjo, kad šioje situacijoje ieškovui V. Ž. netaikytina ribota materialinė atsakomybė, nes atlygintinos žalos dydį sudaro tik atsakovės patirti tiesioginiai nuostoliai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priteisė iš ieškovo V. Ž. atsakovei  UAB „RSH“ 786 Eur, priteisė iš atsakovės UAB „RSH“ ieškovui V. Ž. 63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas V. Ž. nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pagal 2015 m. balandžio 30 d. neterminuotą darbo sutartį pas atsakovę UAB „RSH“ dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi. Teismas nustatė ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Jungtinės Karalystę, aptikti keturi nelegalūs asmenys, dėl ko tiek ieškovui, tiek atsakovei paskirtos baudos. Atsakovė UAB „RSH“ jai paskirtą 3 200 svarų sterlingų baudą sumokėjo, todėl, pasak teismo, atsakovė patyrė realią žalą.

Teismas nurodė, kad viena iš materialinės atsakomybės sąlygų yra neteisėta veika, šioje situacijoje ieškovo V. Ž. neteisėta veika kilo iš pareigos, nustatytos ne pareiginiuose nuostatuose, o Jungtinės Karalystės įstatymuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovas V. Ž. privalėjo nevežti nelegalių migrantų į Jungtinę Karalystę, neleisti jiems patekti į savo vairuojamą transporto priemonę. Pasak teismo, įgyvendinti šias pareigas ieškovas V. Ž. galėjo ėmęsis konkrečių veiksmų – patikrinti transporto priemonę po kiekvieno sustojimo ir prieš įvažiuodamas į Jungtinės Karalystės muitinės zoną. Be to, Pareiginių nuostatų 25 punkte vairuotojui įtvirtinta pareiga atvykus į muitinio patikrinimo zoną atlikti transporto priemonės vizualią apžiūrą ir įsitikinti, ar nėra prilindusių žmonių po priekaba, daiktadėžėse, ant stogo. Teismas sprendė, kad ieškovo V. Ž. tyčios nagrinėjamoje situacijoje nebuvo ir jo veiksmai vertintini kaip nepakankamai rūpestingas pareigų vykdymas ir, teismo vertinimu, tai patvirtina jo kaltę. Pažymėjo, kad ieškovas V. Ž. turėjo darbo patirties kaip tolimųjų reisų vairuotojas, todėl privalėjo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, nesikreipė į atsakovę dėl jo vertinimu trūkstamų privalomų nurodymų, negalimumo įvykdyti transporto priemonės patikrinimo pareigos ar pan. Teismas konstatavo, kad dėl ieškovo V. Ž. nepakankamai rūpestingo pareigų vykdymo, atsakovė patyrė žalą, dėl ko egzistuoja priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys, t. y. nustatytos visos DK 246 straipsnyje reglamentuotos materialinės atsakomybės sąlygos.

Teismas sprendė, kad pagal šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo ieškovui V. Ž. taikyti visiškos materialinės atsakomybės institutą, todėl taikytinas DK 254 straipsnis. Teismas laikė, kad ieškovo V. Ž. nurodytos aplinkybės, jog darbdavys neįvykdė jam keliamų reikalavimų dėl efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalų apsisaugojimo įgyvendinimo, negali eliminuoti darbuotojo atsakomybę, bet sudaro pagrindą sumažinti atlygintinos žalos dydį. Pažymėjo, kad įrodymų, jog atsakovė ieškovą supažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, į bylą nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į tai,  kad žalą darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, į darbdavio elgesį, sprendė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės patirtos ir darbuotojo atlygintinos žalos dydį sumažinti, t. y. priteisti iš atsakovo dviejų ieškovo mėnesinių darbo užmokesčio dydžio sumą 786 Eur (393 Eur × 2).

Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas nustatė, kad patenkinta 21 procentas ieškovo reikalavimų. Ieškovas V. Ž. pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 63  Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai nustatė ieškovo V. Ž. kaltę dėl atsakovės UAB „RSH“ patirtos žalos. Nurodė, kad ieškovas V. Ž. daugiau nei dešimt metų dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau nelegalių asmenų pasislėpimas jo vairuojamoje transporto priemonėje laikytinas ekstraordinaria situacija, todėl negali būti laikomas netinkamu vairuotojų pareigų vykdymu. Pažymėjo, kad ieškovas anksčiau nėra susidūręs su nelegalių asmenų vežimo problema, kuri aktuali Prancūzijos – Jungtinės Karalystės pasienyje. Be to, Jungtinė Karalystė nėra ieškovo V. Ž. darbinė kryptis dirbant vairuotoju, todėl jis negalėjo numatyti, kad į jo vairuojamą transporto priemonę pateks nelegalūs asmenys. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui V. Ž. pravažiavus Prancūzijos sieną, šios šalies pareigūnai patikrino ieškovo transporto priemonę ir nelegalių asmenų nerado, todėl neaišku, kaip šie asmenys pateko į automobilį laukiant specialioje zonoje prie Jungtinės Karalystės sienos. Ieškovo V. Ž. įsitikinimu, jis darbines funkcijas atliko tinkamai ir nėra jo kaltės dėl atsakovės patirtos žalos.

Teismas neįvertino, kad ieškovas V. Ž. už tą patį pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą, nes ieškovui už padarytą administracinį pažeidimą Jungtinės Karalystės pareigūnai jau paskyrė baudą. Pasak ieškovo, nesvarbu, kad vienu atveju buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o šioje byloje prašoma taikyti materialinę atsakomybę.

Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai laikė, kad patenkinta 21  procentas ieškovo ieškinio reikalavimų. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu iš ieškovo priteisė 3 766 Eur, teismas šį sprendimą pakeitė ir sumažino priteistinos žalos dydį iki 786 Eur, t. y. žalos dydį sumažino 2 980 Eur. Taigi, ieškovo reikalavimas buvo patenkintas 79 procentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „RSH“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos materialinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovė dėl ieškovo kaltės patyrė žalą, t. y. turėjo sumokėti baudą už ieškovo padarytą pažeidimą. Pažymėjo, kad šioje byloje teismas nenubaudė ieškovo V. Ž. antrą kartą už tą patį pažeidimą, tačiau įpareigojo atlyginti atsakovei (darbdaviui) padarytą žalą. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos žalos dydį, nes jį apskaičiavo pagal naujoje darbovietėje gaunamą ieškovo darbo užmokestį. Pasak atsakovės, priteistinas žalos dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal atsakovės pateiktą darbo užmokesčio pažymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygų (DK 246 straipsnis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. Ž. pagal 2015 m. balandžio 30 d. neterminuotą darbo sutartį nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. dirbo pas atsakovę UAB „RSH“ vairuotoju–ekspeditoriumi (e. b. l. 8–9). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje, kuri priklausė atsakovei, 2015 m.  rugpjūčio 1 d. Dunkrik uoste Jungtinės Karalystės pasienio kontrolės pareigūnai rado slepiamus keturis nelegalius asmenis. Atsakovei UAB „RSH“ už nurodytą pažeidimą buvo paskirta 3 200 svarų sterlingų (3 766 Eur) bauda, o ieškovui – 2 400 svarų sterlingų bauda, kuri sumažinta iki 200  svarų sterlingų (e. b. l. 27–34). Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu UAB „RSH“ prašymą dėl žalos atlyginimo tenkino ir priėmė sprendimą išieškoti iš ieškovo atsakovei 3 766 Eur žalos, kurią sudaro ieškovės sumokėta bauda už nelegalių asmenų vežimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pakeitė Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priteisė iš ieškovo V. Ž. atsakovei  UAB „RSH“ 786 Eur žalos atlyginimo.
13. Ieškovas V. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas skundžiamu 2017 m. kovo 8 d. sprendimu nepagrįstai iš ieškovo priteisė 786 Eur žalos atlyginimo, nes byloje nenustatyta ieškovo kaltė dėl atsakovės UAB „RSH“ patirtos žalos. Be to, ieškovas V. Ž. šioje situacijoje už tą patį pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas (DK 245 straipsnis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Pagal DK 253 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Viena iš būtinųjų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų yra darbuotojo kaltė (DK 246 straipsnio 4 punktas, redakcija iki 2017  m. liepos 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
15. Kaip nurodyta šios nutarties 12 pastraipoje, atsakovės UAB „RSH“ reikalavimas atlyginti žalą kilo dėl ieškovo V. Ž. padaryto pažeidimo vežant nelegalius asmenis, už kurį atsakovei buvo paskirta bauda. Atsakovės patvirtintų Pareiginių nuostatų 25 punkte numatyta, kad vairuotojas, atvykęs į muitinio patikrinimo zoną, turi nepriimti pakeleivių į automobilio salonų ar krovinių skyrių (25.1. punktas), ir įtvirtinta vairuotojo pareiga atvykus į muitinio patikrinimo zoną atlikti transporto priemonės vizualią apžiūrą bei įsitikinti, ar nėra prilindusių žmonių po priekaba, daiktadėžėse, ant stogo (25.2. punktas, e. b. l. 22–26). Su minėtais nuostatais ieškovas V. Ž. pasirašytinai supažindintas 2015 m. balandžio 30 d. (e. b. l. 80). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas V. Ž. 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog per veidrodėlius, esančius prie vilkiko, galėjo matyti, kai yra pakeliamas priekabos dangtis, per kurį pateko nelegalūs asmenys. Be to, pažymėjo, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 1997 m. (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 50 min. – 54 min.).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas V. Ž. turėjo objektyvias galimybes pastebėti, kad į jo vairuojamą transporto priemonę pateko 4 nelegalūs asmenys ir jeigu būtų tinkamai laikęsis Pareiginių nuostatų 25 punkto reikalavimų, t. y. muitinio patikrinimo zonoje po sustojimo patikrinęs savo vairuojamą transporto priemonę, būtų išvengęs pažeidimo, kartu ir žalos atsakovei. Pažymėtina, kad pats ieškovas V. Ž. ieškinyje nurodė, jog pažeidimas įvyko Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pasienyje, kurioje gausios nelegalių migrantų stovyklos. Taigi, ieškovas V. Ž., žinodamas minėtas aplinkybes, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai privalėjo imtis visų galimų saugumo priemonių siekdamas išvengti nelegalių asmenų patekimo į jo vairuojamą transporto priemonę. Aplinkybė, kad atsakovė į pareiginius nuostatus įtraukė vairuotojų pareigą atvykus į muitinio patikrinimo zoną atlikti transporto priemonės vizualią apžiūrą ir įsitikinti, ar nėra prilindusių žmonių, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog atsakovas ėmėsi veiksmų, siekdamas informuoti darbuotojus apie galimą nelegalių asmenų patekimą į transporto priemones. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Ž. elgesys, kuomet jis sustojo po Prancūzijos pasienio kontrolės ir prieš įvažiuodamas į Jungtinės Karalystės pasienio zoną nepatikrino vairuojamos transporto priemonės, laikytinas neatsargiu ir nerūpestingu ieškovo pareigų vykdymu, kuris, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas ieškovo materialinei atsakomybei atsirasti (DK 246 straipsnio 4 punktas, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas V. Ž. byloje nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovė žalą patyrė ne dėl ieškovo netinkamo ir nerūpestingo pareigų vykdymo (CPK 178 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis už tą patį pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui V. Ž. Jungtinės Karalystės pareigūnai už padarytą pažeidimą vežant nelegalius asmenis pritaikė administracinę atsakomybę paskirdami baudą. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl materialinės atsakomybės ieškovui taikymo, t. y. darbuotojo pareigos atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudos, kurią darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (DK 253 straipsnio 3 punktas, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo žalą, kurią sudaro dalis atsakovės sumokėtos baudos už administracinės teisės pažeidimą, minėto konstitucinio principo nepažeidė, nes ieškovui už padarytą pažeidimą buvo pritaikyta skirtingų rūšių teisinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis).
18. Teisėjų kolegija įvertina atsakovės UAB „RSH“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos žalos dydį, nes jį apskaičiavo pagal naujoje darbovietėje gaunamą ieškovo darbo užmokestį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje šalys sulygo dėl 393 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas tinkamai apskaičiavo žalos dydį, priteisdamas iš atsakovo dviejų ieškovo V. Ž. mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumą 786 Eur (393 Eur × 2).
19. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos visos darbuotojo (ieškovo) materialinės atsakomybės sąlygos bei atsižvelgdamas į tai, kad žalą ieškovas sukėlė neatsargiai elgdamasis, pagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį (DK 246 straipsnis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Teismas skundžiamame 2017 m. kovo 8 d. sprendime konstatavo, kad patenkinta 21 procentas ieškovo reikalavimo, todėl proporcingai patenkinto reikalavimo daliai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (63 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti).
21. Teisėjų kolegija nustatė, kad Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą išieškoti iš ieškovo atsakovei 3 766 Eur žalos, ieškovas ieškiniu šį Darbo ginčų komisijos sprendimą prašė panaikinti visa apimtimi, t. y. ieškinio suma buvo 3 766 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteistinos žalos sumą sumažino iki 786 Eur. Taigi, ieškinio buvo patenkinta 2 980 Eur (3 766 Eur – 786 Eur), t. y. 79 procentai (2 980 Eur × 100 procentų/3 766 Eur).
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas V. Ž. 2017 m. sausio 31 d. advokatui sumokėjo 300 Eur (e. b. l. 115). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo V. Ž. ieškinys tenkintas 79  procentais, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 237 Eur (300 Eur × 79 procentai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad teismas skundžiamu 2017 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovui iš atsakovės priteisė 63 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši sprendimo dalis pakeičiama padidinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 237 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, įvertina tai, kad skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, pakoreguojant tik pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, tačiau tai nėra materialinis teisinis reikalavimas ir nesuteikia ieškovui teisės į dalies bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu, atlyginimą. Dėl to, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jas padidinant, priteisiant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RSH“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Diana Labokaitė                

                 Mindaugas Šimonis                                                                                                                 

                                                                                                                Arvydas Žibas