Administracine byla Nr. I-1525-629/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03631-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 16.6., 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teiseja Milda Vainiene,
sekretoriaujant
Vilmai Sinicaitei,
dalyvaujant pareikejui
P. S., pareikejo P. S. atstovei
advokatei Rutai Andriuleviciutei, atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu
ministerijos atstovems Irinai Urbonei ir Dovilei Gotceitaitei,
vieame
teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo P.
S. skunda atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai del
isakymo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Teiseja,
inagrinejusi byla,
n u s t a t e:
P. S. (toliau – ir pareikejas) su skundu (b. l. 1-6) kreipesi
i teisma, praydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu
ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakyma Nr. 1TE-334 „Del P. S.
atleidimo i pareigu“; 2) pareikejo atleidima i pareigu Lietuvos Respublikos
valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. pagrindu pripa˛inti neteisetu ir
gra˛inti pareikeja i buvusias pareigas; 3) priteisti i atsakovo vidutini
darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaiktos laika nuo atleidimo i pareigu
dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos.
Nurode, kad Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakymu Nr. 1TE-334
„Del P. S. atleidimo i pareigu“ 2010 m. lapkricio 25 d. jis
buvo atleistas i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo
departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto
pareigu, imokant kompensacija u˛ nepanaudotas kasmetines atostogas, taciau pareikejo
nuomone, i valstybes tarnybos jis buvo atleistas nepagristai, todel gincijamas
isakymas turi buti panaikintas, pareikejas gra˛intas i buvusias pareigas bei
jam priteistas vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaiktos laika.
Pareikejo
teigimu, 2010 m. lapkricio 25 d. ryta jis ir Lietuvos Respublikos vidaus
reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktorius A. G. buvo
ikviesti vidaus reikalu ministra R. P., kuris paaikino,
kad buvo gautas septyniu u˛sienio aliu ambasadoriu laikas del savaitratyje
„Veidas“ (2010 m. lapkricio 8 d. Nr. 45) atspausdintame pareikejo straipsnyje
„Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas
istorijoje“ isakytu teiginiu, kurie paseja dvejones del vykdyto ˛ydu tautos
genocido. Anot pareikejo, vidaus reikalu ministras pareike, kad jis pats
neseniai gri˛o i Izraelio, kur padejo vainika Yad Vashem holokausto auku
memoriale, tuo tarpu, jo ministerijos tarnautojas savo straipsniu neigia
holokausta. Pareikejas pa˛ymejo, jog vidaus reikalu ministras nurode, kad, Lietuvos
Respublikos Ministro Pirmininko ir jo paties nuomone, tokie asmenys kaip
pareikejas neturi teises dirbti valstybes tarnyboje. Pasak pareikejo, vidaus
reikalu ministras reaguodamas i gauta ambasadoriu laika net nebandydamas
aikintis situacijos su juo paciu, nurode pareikejui tuctuojau rayti prayma
del atleidimo i valstybes tarnybos savo noru, motyvuodamas tuo, kad kol jis
dirbs ministru, tokie ˛mones (kaip pareikejas) ministerijoje nedirbs.
Pareikejo
teigimu, jis vidaus reikalu sistemoje pradirbo beveik trisdeimt metu, visuomet
atsakingai ir pareigingai vykde savo tarnybines funkcijas, nebuvo gaves jokiu
drausminiu nuobaudu, tik padekas u˛ ilgameti ir nepriekaitinga darba, todel vidaus
reikalu ministro elgesys bei nurodymas nedelsiant rayti prayma del atleidimo
i pareigu savo noru, ji labai sukrete. Todel, pasak pareikejo, dar budamas
streso busenoje, jis 2010 m. lapkricio 25 d. parae prayma „Del atleidimo i
valstybes tarnautojo pareigu“, kuriame prae atleisti ji i vyresniojo
specialisto pareigu, nenurodydamas atleidimo datos. i prayma pateike Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktoriui A. G., kuris ji vizavo, prayma taip pat pasirae ir Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento Veiklos planavimo
ir organizavimo skyriaus vedejas S. B. Taciau, anot pareikejo,
jo paraytas praymas atsakovui netiko, kadangi jame nebuvo nurodyta atleidimo
data, todel Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo
departamento direktorius A. G. nurode perrayti prayma
iraant atleidimo data – 2010 m. lapkricio 25 d. Tad, pasak pareikejo, jis vis
dar budamas streso busenoje, tiesioginio virininko nurodymui pakluso ir
perrae 2010 m. lapkricio 25 d. prayma „Del atleidimo i valstybes tarnautojo
pareigu“ nurodydamas atleidimo data – 2010 m. lapkricio 25 d.
Pa˛ymejo, jog
2010 m. lapkricio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu
ministro isakymas Nr. 1TE-334, kuriuo pareikejas buvo atleistas i u˛imamu
pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. kaip atsistatydines savo noru. Anot
pareikejo, atsigaves nuo patirto oko, jis dar ta pacia diena pateike
atsakovui pareikima, kuriuo atauke savo 2010 m. lapkricio 25 d. prayma
atleisti ji i vyresniojo specialisto pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d.,
nurodydamas, kad prayma parae spaud˛iamas ir budamas streso busenoje. Taciau Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerija 2010 m. gruod˛io 9 d. ratu Nr. 1D-9127-(2)
pareikejui atsake, kad pareikimas del praymo ataukimo netenkintinas, kadangi
sprendimas del pareikejo atleidimo jau priimtas ir igyvendintas.
Pareikejo teigimu,
jo pateiktas praymas del atleidimo i valstybes tarnautojo pareigu neatitiko
jo tikrosios valios, kadangi buvo paraytas patiriant psichologini spaudima bei
budamas streso busenoje, todel, pasak pareikejo, io praymo pagrindu priimtas
gincijamas isakymas yra nepagristas ir naikintinas.
Pa˛ymejo, jog
tiek pareikejo pokalbis su vidaus reikalu ministru, kurio metu pareikejas
pirma karta igirdo ministro pozicija del pareikejo tolesnio darbo
ministerijoje, tiek pareikejo praymas del atleidimo i u˛imamu pareigu bei
io praymo ataukimas, tiek gincijamas isakymas del atleidimo i pareigu
priimti ta pacia 2010 m. lapkricio 25 d. Taip pat atkreipe demesi ir i tai, jog
prayma del atleidimo i valstybes tarnautojo pareigu pareikejas parae ikart
po pokalbio su vidaus reikalu ministru, budamas streso busenoje, neturedamas
pakankamai laiko apgalvoti savo veiksmu ir ju teisiniu pasekmiu.
Pareikejo
teigimu, nors pareikejo straipsnis buvo atspausdintas 2010 m. lapkricio 8 d. savaitracio
„Veidas“ numeryje, iki pat 2010 m. lapkricio 25 d. jis neturejo jokiu duomenu
apie tai, kad jo straipsnio tam tikri teiginiai sukele kai kuriu u˛sienio aliu
ambasadoriu nepasitenkinima, taip pat ir apie vidaus reikalu ministro pozicija pareikejo
netarnybines veiklos klausimu.
Pareikejas,
atsi˛velgdamas i vidaus reikalu ministro isakyta kategorika pozicija, jog
tokie asmenys kaip pareikejas neturi teises dirbti valstybes tarnyboje, ir kad
pareikejas turis tuctuojau rayti prayma del atleidimo i pareigu, daro
ivada, jog iniciatyva del valstybes tarnybos santykiu nutraukimo kilo i atsakovo,
todel pareikejas nebuvo laisvas savarankikai apsispresti del atsistatydinimo
i u˛imamu pareigu, kadangi butent atsakovas paskatino pareikeja parayti
prayma del atleidimo i pareigu. Taip pat nurode, jog aplinkybe, kad
pareikejas neturejo laisvo apsisprendimo atsistatydinti i pareigu nuo 2010 m.
lapkricio 25 d. patvirtina ir tai, kad pareikejas pirminiame 2010 m. lapkricio
25 d. prayme del atleidimo i pareigu nenurode konkrecios jo atleidimo i
pareigu datos, o 2010 m. lapkricio 25 d. atleidimo data nurode tik po Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktoriaus A. G. nurodymo. Taip pat, anot pareikejo, ta aplinkybe, kad pareikejo
tikroji valia buvo kita nei ireikta 2010 m. lapkricio 25 d. prayme „Del
atleidimo i valstybes tarnautojo pareigu“, patvirtina ir tai, jog pareikejas dar
ta pacia diena pasinaudojo istatymo numatyta teise pakeisti savo valia ir per
istatymo numatyta termina ratu atauke prayma del atsistatydinimo nuo 2010 m.
lapkricio 25 d. tad, pareikejo teigimu, ios aplinkybes rodo pareikejo
tikraja valia, t. y. apsisprendima toliau dirbti valstybes tarnyboje. Pa˛ymejo,
jog pagal Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 4 d.
valstybes tarnautojas turi teise ataukti prayma del atsistatydinimo savo noru
ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo praymo pateikimo dienos. Po to, jis gali
prayma ataukti, tik ji i pareigas priemusio asmens sutikimu.
Be kita ko,
pareikejas nurode, kad jam buvo likes kiek daugiau nei vienas menuo iki jam
sukaks pensijos am˛ius, todel jis tikrai neketino atsistatydinti i pareigu
2010 m. lapkricio 25 d. Pasak pareikejo, jam senatves pensijos am˛ius sukako
2010 m. gruod˛io 29 d., todel akivaizdu, jog, jeigu jis butu ketines
atsistatydinti i pareigu savo noru, tai atsistatydintu tik po 2010 m. gruod˛io
29 d. Taigi, pasak pareikejo, tai vel gi patvirtina, jog pareikejo praymas
atleisti ji i pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. nebuvo jo laisvas
apsisprendimas.
Taip pat
pareikejas atkreipe demesi, kad jis vidaus reikalu sistemoje dirba beveik
trisdeimt metu, t. y. nuo 1982 m. kovo 29 d., i ju apie 20 metu Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerijoje, t. y. nuo 1990 m. spalio 2 d. Per
visa tarnybos laika jis neturejo jokiu drausminiu nuobaudu, atvirkciai, yra
gaves tik paskatinimus u˛ ilgameti ir nepriekaitinga darba valstybes tarnyboje.
Pareikejo
teigimu, vidaus reikalu ministro pozicija del pareikejo straipsnio „Niurnbergo
karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“, kuris
buvo ispausdintas savaitratyje „Veidas“ (2010 m. lapkricio 8 d. Nr. 45), buvo
itakota gauto u˛sienio aliu ambasadoriu (Jungtines Karalystes, Prancuzijos,
Estijos, Suomijos, Nyderlandu, Norvegijos ir vedijos) laiko, kuriame
nurodoma, kad pareikejas iame straipsnyje abejoja ˛ydu tautos genocidu. Pareikejo
manymu, tas straipsnio sakinys, del kurio kilo is nesusipratimas,
ambasadoriams galejo buti neteisingai iverstas. Pa˛ymejo, kad spausdinant
pareikejo straipsni, buvo padaryta korekturos klaida sakinyje: „Svarbu ir tai,
kad Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie 6 mln. neva nu˛udytu
˛ydu, nors i tiesu teismas neturejo ne vieno A. Hitlerio pasirayto dokumento
apie ˛ydu naikinima“. Anot pareikejo, 2010 m. lapkricio 14 d. savaitracio
„Veidas“ redakcija atsiprae skaitytoju ir ispausdino ios klaidos atitaisyma:
„Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie neva 6 mln. nu˛udytu
˛ydu“. Pareikejo teigimu, iame sakinyje ˛ydu tautos genocidu jis ne nebande
abejoti, nes tai visuotinai pripa˛intas istorinis faktas, jis iuo teiginiu tik
sieke pasakyti, kad istoriniuose altiniuose nera aikiai ivardintas II-ojo
pasaulinio karo metais nu˛udytu ˛ydu skaicius, kadangi skirtinguose altiniuose
jis buvo nurodomas skirtingai, t. y. nuo 9 mln. iki 1,1 mln. Taigi, anot
pareikejo, jis straipsnyje idestytu teiginiu norejo pasakyti, kad Niurnbergo
proceso metu buvo kalbama apie 6 mln., nors jokiu i skaiciu patvirtinanciu
dokumentu proceso metu pateikta nebuvo. Be to, straipsnis buvo redaguotas
savaitracio „Veidas“ redakcijoje, tad, pasak pareikejo, visuomenes informavimo
priemone nebutu spausdinusi visuomenes informavimo principus pa˛eid˛ianciu
teiginiu. Pa˛ymejo, kad pirmini straipsnio varianta sudare 50 tukst. ˛enklu,
taciau leidinyje galejo buti spausdinamas tekstas tik iki 9 tukst. ˛enklu, todel
pareikejas trumpino pirmini straipsnio varianta, del ko galejo nukenteti tam
tikru straipsnio teiginiu isamumas.
Pareikejas atkreipe
demesi i tai, kad jis turi humanitariniu mokslu (istorijos) daktaro laipsni,
yra knygu apie lietuviu policija II-ojo pasaulinio karo metais autorius bei
kitu istoriniu knygu bendraautoris, nuo 1967 m. mokslo ir mokslo populiarinimo
leidiniuose yra paskelbes daugybe straipsniu temomis, susijusiomis su II-uoju
pasauliniu karu, nacizmo nusikaltimais, tame tarpe ir ˛ydu tautos holokaustu.
Tad pareikejo manymu, atsakovas igyvendindamas savo teises bei vykdydamas
pareigas nesilaike nepiktnaud˛iavimo savo teisemis, protingumo, sa˛iningumo ir
teisingumo principu.
Be kita ko,
pareikejas nurode, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo
5 str. darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei
kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir
socialiniu garantiju nereglamentuoja is istatymas. Pagal Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 297 str. 3 d., jei i darbo atleid˛iama be teiseto pagrindo ar
pa˛eid˛iant istatymu nustatyta tvarka, teismas gra˛ina darbuotoja i darba,
priteisia vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa priverstines pravaiktos laika nuo
atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos. Tad pareikejo teigimu,
jo atleidimas i u˛imamu pareigu buvo neteisetas, todel jis turi buti gra˛intas
i valstybes tarnyba bei jam priteistas vidutinis darbo u˛mokestis u˛
priverstines pravaiktos laika.
Atsakove Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerija (toliau – ir
atsakove) atsiliepime (b. l. 39-41) i pareikejo P. S. skunda
prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Nurode, jog Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo 44 str. 1 d. 1 p. nustatyta galimybe valstybes tarnautojui nutraukti
valstybes tarnybos teisinius santykius atsistatydinus savo noru. Nutraukiant
valstybes tarnybos teisinius santykius nurodytu pagrindu lemiama vaidmeni turi
valstybes tarnautojo valia, kurios objektyvizuota iraikos forma yra valstybes
tarnautojo praymas. Istatymai, t. y. Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymas bei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, taikomas valstybes
tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 5 str. nurodytais
pagrindais, isamiai nereglamentuoja darbuotojo praymo turinio, taciau,
atsakoves teigimu, i esamu nuostatu (praymas pateikiamas ratu, jame turi
buti ispejimas apie valstybes tarnautojo (darbuotojo) pareikta valia nutraukti
tarnybos (darbo) teisinius santykius, nustatyti minimalus darbdavio ispejimo
terminai) akivaizdu, kad jame turi buti nurodyta valstybes tarnautojo
pageidaujama atleidimo i valstybes tarnybos data. Pasak atsakoves, Lietuvos
Aukciausiasis Teismas ne karta yra pa˛ymejes, kad istaigos vadovo pareiga yra
priimti tinkamai iforminta darbuotojo prayma del darbo sutarties nutraukimo,
kuriame turi buti nurodyta tiek praymo suraymo, tiek pageidaujama atleidimo
i darbo data.
Anot
atsakoves, atsi˛velgiant i teismine praktika, darbdaviui iregistravus prayma
del atleidimo i tarnybos (darbo) be pageidaujamos atleidimo datos, irodinejimo
nata apie pareikejo valia, atitinkancia Lietuvos Respublikos valstybes
tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. turini del atsistatydinimo savo noru, tenka
darbdaviui, todel pareikejas buvo pagristai papraytas pateikti tinkama
prayma del atleidimo. Atsakoves teigimu, pagristas praymas del tinkamo
praymo del atleidimo pateikimo negali buti traktuojamas kaip irodantis
pareikejo valios nebuvimo fakta.
Taip pat nurode,
kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p.
itvirtinta valstybes tarnautojo teise atsistatydinti savo noru suponuoja
darbdavio pareiga iforminti atleidima bei atsiskaityti su atleid˛iamu valstybes
tarnautoju. Pa˛ymejo, kad istatymuose nustatyti minimalus darbdavio ispejimo
terminai, kuriu paskirtis – leisti darbdaviui surasti kita darbuotoja,
u˛tikrinti darbo proceso nepertraukiamuma, todel, pasak atsakoves, tokie
ispejimo terminai nustatyti butent darbdavio naudai. Atsakove konstatuoja, kad
galiojantys istatymai nedraud˛ia darbdaviui visai ar i dalies atsisakyti jo
naudai nustatyto ispejimo termino ir sutikti su valstybes tarnautojo praymu
nutraukti tarnybos teisinius santykius nepraejus istatyme numatytam ispejimo
terminui. Pa˛ymejo, jog valstybes tarnautojui pareikus savo valia del
atsistatydinimo ir darbdaviui sutikus su tarnautojo pageidaujama atleidimo data,
darbdaviui atsiranda pareiga iforminti tarnautojo atleidima butent nuo prayme
nurodytos datos, nes tokios pareigos nevykdymas gali buti gincijamas
reikalavimu del ipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Todel, pasak
atsakoves, vidaus reikalu ministro isakymas del pareikejo atleidimo i
valstybes tarnybos nuo pareikejo prayme del atleidimo nurodytos datos (taip
pat ir pareikejo atleidimas i tarnybos nuo jo prayme del atleidimo nurodytos
dienos) negali buti vertinamas kaip neteisetas ir neatitinkantis galiojanciu
teises aktu reikalavimu.
Pa˛ymejo, kad
pagal LR ABTI 23 str. 2 d. 6 p. alys turi irodyti aplinkybes, kuriomis
grind˛ia savo reikalavimus, taciau, atsakoves teigimu, pareikejas skunde nurodytas
aplinkybes, kad jis prayma del atleidimo parae, nes taip jam liepe vidaus
reikalu ministras 2010 m. lapkricio 25 d. per judvieju rytini pokalbi, pagrind˛ianciu
irodymu teismui nepateike. Todel atsakove konstatuoja, kad pareikejo
idestytos aplinkybes del vidaus reikalu ministro paliepimo del pareikejo
atsistatydinimo yra nepagristos, tad, anot atsakoves, jomis gristi pareikejo
reikalavimai neteiseti ir netenkintini.
Atkreipe demesi,
kad pareikejas, praydamas atleisti ji i darbo nurodydamas konkrecia
atleidimo data, kuri yra trumpesne nei istatymo nustatytas terminas, per kuri
galima toki prayma ataukti, pats savo veiksmais u˛kirto sau kelia igyvendinti
istatymo jam suteikta teise. Igyvendinus pareikejo prayma jo paties nurodyta
data, jo pareikimo del praymo del atleidimo ataukimo patenkinimas pasidare
nebeimanomas, todel, pasak atsakoves, pareikejo teiginiai del Lietuvos
Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 4 d. nuostatu panaudojimo prie
ji neatitinka tikroves.
I pareikejo teigini,
jog nebuvo jo valios del atsistatydinimo, grisdamas ji pareikimu del praymo
del atleidimo ataukimo, atsakove nurode, jog pareikejo nurodytame pareikime jis
prao leisti jam dirbti iki 2010 m. gruod˛io 29 d., o tai, anot atsakoves,
liudija ne valios del atsistatydinimo nebuvima, o nora pakeisti atsistatydinimo
data.
Teismo
posed˛io metu pareikejas P. S. prae patenkinti skunda jame
nurodytais argumentais (b. l. 77-85, 117-123). Papildomai paaikino, kad po
vidaus reikalu ministro paliepimo parayti pareikima – prayma del iejimo i
valstybes tarnybos, jis negalvodamas kompiuteriu parae prayma atleisti i
valstybes tarnybos. Skyriaus vedejas pavizavo pareikima – prayma ir
direktorius ji nusinee. Po ma˛daug 20 min. direktorius gri˛o ir liepe prayme irayti
konkrecia data, t. y. 2010 m. lapkricio 25 d., todel jis taip ir padare. Pareikejo
teigimu, po kurio laiko, t. y. apie 10 val. ryto, ji ikviete Personalo
skyriaus direktore, paeme i jo valstybes tarnautojo pa˛ymejima ir supa˛indino
su isakymu, kuriuo pareikejas buvo atleistas i valstybes tarnybos ta pacia
diena. Pasitares su kitais darbuotojais, viska apmastes ta pacia diena po pietu
i Bendrojo departamento ratine padave antra pareikima del praymo atleisti i
valstybes tarnybos ataukimo, kuriame prae leisti dirbti bent iki 2010 m.
gruod˛io 29 d., kadangi tada sukako lygiai 62 m. ir 6 men., kai pareikejas igijo teise i pensija, taip pat, kad galetu perduoti visus darbo dokumentus.
Taip pat
paaikino, jog straipsnyje ˛odeli „neva“ supainiojo savaitracio „Veidas“
redakcija, kuri po to tai paneige ir savo leidinyje atspausdino pataisyma. Pareikejo
teigimu, jis tikrai neneigia ir niekada neneige holokausto.
Teismo posed˛io
metu pareikejo P. S. atstove advokate Ruta Andriuleviciute
prae patenkinti skunda jame nurodytais argumentais (b. l. 77-85, 117-123).
Papildomai paaikino, kad nebuvo tikrosios pareikejo valios, raant prayma
del atleidimo i tarnybos, tai patvirtina pareikejo sekantys veiksmai. Tai,
kad isakymas del atleidimo i tarnybos buvo pasiraytas ir pareikejas
supa˛indintas ta pacia diena apie 10-11 val. patvirtina aplinkybe, kad
pareikejui buvo duotas nurodymas rayti pareikima. Pareikejui pokalbis su
ministru ir jo pateikta informacija buvo netiketa, todel jis negalejo taip
greitai susivokti situacijoje. Kadangi iniciatyva buvo kito asmens, t. y. buvo
padarytas neleistinas poveikis, o ne paties pareikejo valia, tai atleidimas
neteisetas. Straipsnyje buvo isakyta istoriko nuomone, taciau jis neneige
holokausto. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi straipsnis neskirtas
holokaustui.
Teismo
posed˛io metu atsakoves Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstove
Irina Urbone prae skunda atmesti atsiliepime idestytais motyvais (b. l. 77-85).
Papildomai paaikino, kad personalo klausimus Lietuvos Respublikos vidaus
reikalu ministerijoje tvarko Personalo departamentas, todel Bendrojo
departamento direktorius neturejo ir negalejo ˛inoti, kad tas pareikimas, kuri
parae pareikejas, neatitinka teises aktu reikalavimu. Nustatyta tvarka pareikejo
praymas buvo pateiktas Personalo departamentui, kuris turi parengti atitinkama
teises akta ir pateikti ministrui, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybes
tarnybos istatyma turi teise priimti ir atleisti istaigoje tarnaujancius
valstybes tarnautojus. Personalo departamentas, gaves prayma, pastebejo, jog
jis neatitinka teises aktu reikalavimu, t. y. nenurodyta data, nuo kurios
pareikejas prao atleisti ji i tarnybos, todel praymas buvo jam gra˛intas su
praymu nurodyti konkrecia diena, kuria jis nori buti atleistas i tarnybos. Gavus
prayma atleisti pareikeja nuo 2010 m. lapkricio 25 d., vidaus reikalu
ministras nusprende ta prayma tenkinti, kadangi neturejo prie˛asties jo
netenkinti. Kadangi alys pasieke susitarima, t. y. viena prae atleisti, kita
– sutiko atleisti, Personalo departamentas privalejo parengti atitinkama
dokumenta ir vidaus reikalu ministras prieme atitinkama isakyma del pareikejo
atleidimo i valstybes tarnybos. Pareikejo praymas del atleidimo ataukimo buvo
iteiktas darbo dienos pabaigoje, be to, jame praoma ne ataukti atleidima, o
atleisti nuo kitos dienos. Taciau pareikejui jau apie 10 val. buvo ˛inomas
faktas, kad yra priimtas isakymas del jo atleidimo. Kadangi istatymas jau buvo
priimtas, teisinis ivykis jau ivykes, tad ji panaikinti nebuvo teisinio
pagrindo, nes buvo ireikta pareikejo valia ir ta valia buvo igyvendinta.
Teismo
posed˛io metu atsakoves Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstove
Dovile Gotceitaite prae skunda atmesti atsiliepime idestytais motyvais (b. l.
117-123). Papildomai paaikino, kad pareikejas atleistas jo paties praymu.
Iki 2010 m. lapkricio 25 d. 11 val., kol nebuvo priimtas isakymas del
atleidimo, pareikejas galejo pakeisti savo valia. Be to, pareikime del
praymo atleisti i tarnybos ataukimo pareikejas tik pakeite atleidimo data.
Teismo posed˛io
metu liudytoju apklaustas R. P. (Lietuvos Respublikos
vidaus reikalu ministras) papasakojo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu
ministerija gavo elektronini laika, kuriame nurodyta, kad pareikejas
straipsnyje savaitratyje „Veidas“ neige holokausta, i daugybes Europos
Sajungos valstybiu ambasadoriu Lietuvoje, ji taip pat gavo ir Lietuvos
Respublikos u˛sienio reikalu ministerija bei Ministro Pirmininko tarnyba (b. l.
77-85). Laike buvo konkreciai minimas P. S., todel buvo
duotas pavedimas sekretorei pakviesti ji ir tiesiogini jo vadova – Bendrojo
departamento direktoriu A. G. Pokalbis truko ma˛daug
minute – buvo informuota apie gauta elektronini laika, jo turini, bei kad tai
yra pakankamai rimti kaltinimai, todel P. S. buvo
pasiulyta pagalvoti, ar tokia jo veikla atitinka valstybes tarnautojo etika. R. P. manymu, 2010 m. gruod˛io 6 d. straipsnio paneigimas nebuvo
rimtas, kadangi tekstas jau buvo paraytas ir nebuvo tinkama apeliuoti i
neteisingus vertimus. P. S. nebuvo siulyta ieiti i
darbo, tik pasakyta, kad pagalvotu, ar jis gali dirbti. Isakymas del atleidimo buvo
labai greitai pasiraytas, nes reikejo ivykti i Marijampole. Apie kita
pareikima R. P. su˛inojo pirmadieni atvykes i darba, bet
pirmasis praymas jau buvo patenkintas ir pasiraytas isakymas.
Teismo posed˛io
metu liudytoju apklaustas A. G. (Lietuvos Respublikos vidaus
reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktorius) papasakojo, kad 2010 m.
lapkricio 25 d. ryte jis su P. S. buvo pakviesti vidaus
reikalu ministro R. P., kuris paaikino, kad buvo gautas
u˛sienio aliu ambasadoriu elektroninis laikas del P. S. straipsnio,
paskelbto savaitratyje „Veidas“ 2010 m. lapkricio 8 d. (b. l. 77-85). Ministras
ireike nusistebejima ir konstatavo fakta, kad u˛sienio aliu ambasadoriai
parae rata del P. S. straipsnyje idestytu teiginiu,
kurie, ministro nuomone, niekaip nesuderinami su valstybes tarnautojo
tarnybines etikos taisyklemis. A. G. teigimu, jis po
pokalbio su ministru paklause P. S., ka jis galvoja daryti,
o jis atsake, kad rays pareikima. P. S. parayta
pareikima parode Personalo departamentui, taciau Personalo departamento
direktore pasake, kad pareikime turi buti nurodyta data, nuo kada prao
atleisti. Nuneus pareikima atgal P. S., jis dvejojo, ar
rayti kita prayma, maste apie 1 val., taciau jokio spaudimo daroma nebuvo.
Nuo rytinio pokalbio su vidaus reikalu ministru iki isakymo del P.
S. atleidimo i pareigu priemimo praejo apie 3 val.
Be to, A. G. paaikino, kad darbuotoja 2010 m. lapkricio 25 d. apie
15 val. 45 min. ji informavo, jog P. S. pateike trecia
prayma del rytinio praymo ataukimo, taciau pastarasis negalejo buti iteiktas
Ministerijos vadovybei, kadangi, vidaus reikalu ministras buvo ivykes i
Marijampole, o penktadieni jis buvo ivykes i komandiruote pajuryje, todel
vadovybei tas praymas buvo iteiktas tik 2010 m. lapkricio 28 d. arba 29 d.
Taip pat A. G. paaikino, jog gaves treciaji pareikima ejo
i Personalo departamenta ir bande pasiaikinti, kas galetu kompetentingai ispresti
ta klausima, taciau nei Personalo departamento direktore, nei kancleris, nei
tiesioginis vadovas tokio klausimo ispresti negalejo, kadangi tai ministro
kompetencijos klausimas.
Teismo posed˛io
metu liudytoju apklaustas G. S. (savaitracio „Veidas“
vyriausiasis redaktorius) papasakojo, kad P. S. straipsnis
buvo gautas elektroniniu patu, taciau jis buvo per ilgas, nes telpa tik 9
tukst. ˛enklu, o buvo parayta 12 tukst. (b. l. 117-123) I straipsnio buvo
matomos tam tikros nuostatos, taciau tekstas nebuvo keiciamas. Kilo didelis
susidomejimas straipsniu, kadangi autorius suabejojo tam tikromis tiesomis.
Buvo pastebeta, jog vienoje straipsnio vietoje ˛odis „neva“ buvo ne toje
vietoje, todel veliau buvo padaryti pataisymai. P. S. yra
raes keleta straipsniu, taciau jis neneige holokausto. Straipsnio paneigimas
u˛truko, kadangi jis sukele reakcija tik tuomet, kai buvo patalpintas
internete.
Skundas atmetamas.
Gincas byloje
kilo del Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d.
isakymo Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo i pareigu“
teisetumo ir pagristumo. Pareikejas teigia, kad jis buvo priverstas rayti
prayma del atleidimo i pareigu, nes taip jam nurode vidaus reikalu ministras R. P., isikvietes ji 2010 m. lapkricio 25 d. ryta del savaitratyje
„Veidas“ (2010 m. lapkricio 8 d. Nr. 45) atspausdintame pareikejo straipsnyje
„Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas
istorijoje“ isakytu teiginiu, kurie paseja dvejones del vykdyto ˛ydu tautos
genocido, todel pareikejui buvo daromas psichologinis spaudimas ir pareikimas
del atleidimo savo noru nuo 2010 m. lapkricio 25 d. neatspindi jo tikrosios
valios.
Byloje
nustatyta, kad 2010 m. lapkricio 8 d. savaitratyje „Veidas“ Nr. 45 buvo
publikuotas P. S. straipsnis „Niurnbergo karo nusikaltimu
tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ (b. l. 56-57). Straipsnis
patalpintas internete 2010 m. lapkricio 14 d. (b. l. 22-26).
2010 m.
lapkricio 24 d. u˛sienio aliu – Jungtines Karalystes, Estijos, Suomijos, Prancuzijos,
Nyderlandu, Norvegijos ir vedijos ambasadoriai atsiunte Lietuvos Respublikos
vidaus reikalu ministrui elektronini laika del P. S. straipsnio
apie Niurnbergo teismo procesa, publikuoto savaitratyje „Veidas“, kuriame
praoma, jog is klausimas sulauktu asmeninio vidaus reikalu ministro demesio
bei, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybe atsiribotu nuo P. S. pa˛iuru,
kurie, ambasadoriu teigimu, prilygsta Holokausto neigimui, taip pat imtis
tinkamu veiksmu (b. l. 107-112). 2010 m. lapkricio 26 d. Lenkijos Respublikos
ambasadorius isiunte savaitracio „Veidas“ vyriausiajam redaktoriui bei Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministrui laika, kuriame pasipiktino del kai kuriu P. S. isakytu teiginiu straipsnyje „Niurnbergo karo
nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ (b. l.
71-73).
2010 m.
gruod˛io 6 d. savaitratyje „Veidas“ Nr. 49 buvo ispausdintas klaidos
atitaisymas P. S. straipsnyje „Niurnbergo karo nusikaltimu
tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ ispausdintame sakinyje
„Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie 6
mln. neva nu˛udytu ˛ydu,...“ kuriame isivele, redakcijos teigimu, apmaudi
klaida (b. l. 58-59). Nurode, jog is sakinys turetu skambeti taip: „...Niurnbergo
procese teisini pagrinda igavo legenda apie nu˛udytu ˛ydu skaiciu – neva 6
mln.“ Buvo atsiprayta visu, kuriuos is sakinys i˛eide.
Nustatyta,
kad Vilniaus apygardos prokuraturos 2011 m. vasario 11 d. nutarimu buvo
nutrauktas ikiteisminis tyrimas baud˛iamojoje byloje Nr. 01-2-00198-10 del
galimo vieo tarptautinio teismo pripa˛into genocido nusikaltimo neigimo ar
iurktaus menkinimo i˛eid˛ianciu budu „Veidas“ ˛urnale publikuotame P. S. straipsnyje „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas –
did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ nesant veikos, turincios nusikalstamos
veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 1702 str.
1 d., po˛ymiu (b. l. 95-102).
2010 m.
lapkricio 25 d. pareikejas pateike prayma Lietuvos Respublikos vidaus reikalu
ministrui „Del atleidimo i valstybes tarnautojo pareigu“, kuriame prae
atleisti ji i vyresniojo specialisto pareigu, nenurodydamas atleidimo datos
(b. l. 8). Praymas vizuotas 2010 m. lapkricio 25 d. Lietuvos Respublikos
vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktoriaus A.
G. bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo
departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vedejo S.
B.
2010 m.
lapkricio 25 d. pareikejas pateike prayma Lietuvos Respublikos vidaus reikalu
ministrui „Del atleidimo i valstybes tarnautojo pareigu“, kuriame prae
atleisti ji i vyresniojo specialisto pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. (b.
l. 43). Prayma Personalo departamentas gavo 2010 m. lapkricio 25 d., vidaus
reikalu ministras pavede ruoti isakyma.
2010 m.
lapkricio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro isakymu Nr.
1TE-334 „Del P. S. atleidimo i pareigu“ P.
S. nuo 2010 m. lapkricio 25 d. atleistas i Vidaus reikalu ministerijos
Bendrojo departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vyresniojo
specialisto pareigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos
istatymo 44 str. 1 d. 1 p. (b. l. 7, 42). is isakymas Lietuvos Respublikos vidaus
reikalu ministerijos Bendrajame departamente u˛registruotas 2010 m. lapkricio
25 d. 10 val. 54 min. (b. l. 65). Su pastaruoju pareikejas i karto buvo
supa˛indintas pasiraytinai (b. l. 45, 77-85). Atsiskaitymo kortele u˛pildyta
2010 m. lapkricio 25 d. (b. l. 64).
Ta pacia
diena, t. y. 2010 m. lapkricio 25 d. pareikejas, ˛inodamas apie priimta
isakyma Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo i pareigu“,
pateike Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministrui pareikima, kuriuo
atauke savo 2010 m. lapkricio 25 d. prayma atleisti ji i vyresniojo
specialisto pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d., nurodydamas, kad prayma
parae spaud˛iamas ir budamas streso busenoje; prae leisti jam dirbti iki 2010
m. gruod˛io 29 d. (b. l. 9, 44). Pareikejo pareikimas del praymo atleisti i
pareigu ataukimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo
departamento Ratvedybos ir gyventoju priemimo skyriuje gautas 2010 m.
lapkricio 25 d. 16 val. 20 min.; Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministras
u˛dejo rezoliucija ant pareikejo pareikimo 2010 m. lapkricio 29 d. (b. l.
68-69). Atsakymai parengti 2010 m. lapkricio 29 d. (b. l. 44).
Lietuvos
Respublikos vidaus reikalu ministerija 2010 m. gruod˛io 9 d. ratu Nr.
1D-9127-(2) „Del informacijos pateikimo“ pareikejui atsake, kad 2010 m.
lapkricio 25 d. pareikimas del praymo atleisti i pareigu ataukimo
netenkintinas, kadangi P. S. 2010 m. lapkricio 25 d.
praymas del atleidimo i pareigu buvo patenkintas ir sprendimas del jo
atleidimo jau priimtas bei igyvendintas (b. l. 10, 45).
Taigi, kaip
matyti, pareikejas i tarnybos atleistas pagal Lietuvos Respublikos valstybes
tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. – kai valstybes tarnautojas atsistatydina
savo noru. To paties straipsnio 4 dalis nustato: „ketinantis atsistatydinti
savo noru valstybes tarnautojas privalo apie atsistatydinima ispeti ji i
pareigas priemusi asmeni ne veliau kaip prie 14 kalendoriniu dienu. Valstybes
tarnautoja i pareigas priemusio asmens sutikimu valstybes tarnautojas gali buti
atleistas ir anksciau. Valstybes tarnautojas ataukti prayma del
atsistatydinimo savo noru turi teise ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo
praymo pateikimo dienos. Po to jis gali ataukti prayma tik ji i pareigas
priemusio asmens sutikimu.“ Bendra ioje normoje itvirtinta taisykle – kad apie
ketinima atsistatydinti valstybes tarnautojas privalo praneti ji i pareigas
priemusiam asmeniui prie 14 kalendoriniu dienu. Praejus iam laikotarpiui
valstybes tarnautojas gali nebevykdyti savo pareigu, o atitinkamus igalinimus
turintis asmuo privalo toki valstybes tarnautoja atleisti i pareigu. i
taisykle nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybes institucijos
interesu apsauga: tam, kad nesutriktu institucijos veikla ir jos vykdomos
funkcijos, ypac susijusios su kitu pilieciu teisiu realizavimu, nustatytas 14
kalendoriniu dienu laikas, per kuri galima pasirengti busimam atleidimui,
surasti nauja darbuotoja ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darba. Tuo
paciu valstybes tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksciau
istatyme nurodyto laiko, o taip pat gales realizuoti istatymu leidejo suteikta
galimybe pakeisti savo nuomone ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo
praymo pateikimo ataukti i prayma. Valstybes tarnautojui pageidaujant ir
valstybes institucijos igalintam atstovui sutinkant valstybes tarnautojas gali
buti atleistas i pareigu ir anksciau, nelaukiant 14 dienu termino pabaigos.
Tokiam atleidimui butina abieju aliu suderinta valia: valstybes tarnautojas
negali reikalauti, kad butu atleistas anksciau, jei su tuo nesutinka ji i
pareigas priemes asmuo, o is negali valstybes tarnautojo atleisti anksciau
mineto termino savo iniciatyva, nesant valstybes tarnautojo pageidavimo. Tokiu
atveju (atleid˛iant anksciau nei po 14 dienu) valstybes tarnautojui teise
ataukti savo atsistatydinimo pareikima ilieka tik tokiu atveju, jei yra
galimybe ja realizuoti iki valstybes tarnybos santykiu nutraukimo. Valstybes
tarnautoja i pareigas priemes asmuo turi teise patenkinti atsistatydinimo
pareikima nuo jame nurodytos datos ir tuo atveju, kai laikotarpis tarp
pareikimo padavimo dienos ir jame nurodytos pageidaujamos atleidimo datos yra
ma˛esnis negu 3 dienos. Taciau valstybes tarnautoja i pareigas priemusiam
asmeniui ia teise pasinaudojus ir patenkinus tarnautojo prayma nuo jame
nurodytos datos, tai yra po to, kai tarnybos santykiai jau nutruko, tarnautojas
savo pareikimo ataukti nebegali. Ireikdamas valia tarnybos santykius
nutraukti anksciau nei po 3 darbo dienu nuo praymo padavimo, valstybes
tarnautojas visikai ar i dalies atsisako savo teises per 3 darbo dienas
ataukti prayma del atsistatydinimo savo noru. Analogikai tokius santykius
reglamentuojancios normos aikintos ir Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu
bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. rugsejo 13 d. nutartyje civilineje
byloje Nr.3K-3-417 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje,
priimtoje administracineje byloje Nr.A10-1045/2004. Nors iose nutartyse vienu
atveju analizuojamos Darbo sutarties, kitu - Vidaus tarnybos statuto normos,
taciau iuose teises aktuose nustatytas darbo (tarnybos) santykiu nutraukimo
darbuotojo (statutinio valstybes tarnautojo) pareikimu reglamentavimas i
esmes sutampa su nustatytuoju ioje byloje taikytinu Lietuvos Respublikos Valstybes
tarnybos istatymo 44 str. 4 p. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2007 m. liepos 13 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-248-706-07, 2007 m.
spalio 11 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-438-842-07).
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartyje
administracineje byloje Nr. A-143-424-11 taip pat pa˛ymejo, kad „<...> nei
aptariamose Valstybes tarnybos istatymo nuostatose, nei kitose io istatymo
normose nera kalbama apie valstybes tarnautojo atsistatydinimo prie˛astis ir ju
reikme, sprend˛iant valstybes tarnautojo atsistatydinimo savo noru klausima.
Tai, viena vertus, reikia, kad norintis atsistatydinti asmuo nera saistomas
nei butinumo nurodyti tokio savo apsisprendimo prie˛astis, nei jas pateisinti
arba pagristi. Kita vertus, tai reikia, kad kitas nurodytu tarnybiniu santykiu
dalyvis (atsakovas) taip pat nera saistomas kitu, negu pareikto noro
atsistatydinti, aplinkybiu, t. y. jis neturi kitokio, negu aptariamose teises
normose jam nustatyto, elgesio modelio varianto“.
Sprend˛iant klausima nagrinejamoje administracineje byloje,
butina laikytis teises aikinimo taisykliu, suformuluotu administracinese bylose
Nr. A-248-706-07, Nr. A-438-842-07, A-143-424-11,
kurios yra i esmes panaios su nagrinejama byla. Tai
yra butina vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismu istatymo 33 str. 4 d.,
kurioje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju
bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu,
suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose <...>; teismu
praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises
aikinimo taisykles analogikose ar i esmes panaiose bylose gali buti kuriamos
tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai butina.
Nagrinejamu
atveju pareikejo 2010 m. lapkricio 25 d. prayme nurodyta, kad jis pageidauja
buti atleistas nuo 2010 m. lapkricio 25 d. Atsakove sutiko su tokia atleidimo
data ir 2010 m. lapkricio 25 d. isakymu Nr. 1TE-334 „Del P. S.
atleidimo i pareigu“ atleido pareikeja i pareigu nuo jo prayme
nurodytos datos. Tokiu budu, pareikejas, ireikdamas pageidavima nutraukti
tarnybos santykius nuo praymo padavimo dienos, atsisake savo teises ataukti
paduota prayma, o atsakovas, netenkindamas pareikejo atsistatydinimo
pareikimo ataukimo, teises aktu nepa˛eide, nes tarnybos santykiai jau buvo
nutruke.
Pareikejas
taip pat nurodo, kad praymas del atsistatydinimo neatitiko jo tikrosios
valios, i prayma jis pasirae vidaus reikalu ministro bei tiesioginio
virininko spaudimo itakoje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus
reikalu ministerija gavo elektronini laika, kuriame nurodyta, kad pareikejas
straipsnyje savaitratyje „Veidas“ neige holokausta, i daugybes Europos
Sajungos valstybiu ambasadoriu Lietuvoje, ji taip pat gavo ir Lietuvos
Respublikos u˛sienio reikalu ministerija bei Ministro Pirmininko tarnyba (b. l.
77-85). Laike buvo konkreciai minimas P. S., todel vidaus
reikalu ministras isikviete pareikeja bei jo tiesiogini vadova – Bendrojo
departamento direktoriu A. G.. Ministras informavo
pareikeja apie gauta elektronini laika, jo turini, bei kad tai yra pakankamai
rimti kaltinimai, todel P. S. buvo pasiulyta pagalvoti, ar
tokia jo veikla atitinka valstybes tarnautojo etika (b. l. 77-85). Kitokio
pobud˛io spaudimo, galejusio itakoti pareikejo valia laisvai apsispresti del
praymo atleisti i u˛imamu pareigu pateikimo, byloje nenustatyta. Teismas
neturi pagrindo abejoti teismo posed˛iu metu apklaustu liudytoju parodymais. Be
to, kaip matyti i velesnio 2010 m. lapkricio 25 d. pareikejo pateikto
pareikimo del atleidimo i tarnybos pareikejas nepakeite savo valios del
atleidimo, o tik pakeite atleidimo data.
Teismas
sutinka, jog pareikejas galejo buti paveiktas streso faktoriaus po kritiko jo
at˛vilgiu pokalbio su vidaus reikalu ministru, po isakytos kritikos
pareikejas galbut elgesi skubotai ir neapsvarste galimu atsistatydinimo
pasekmiu, taciau asmeniniu savybiu ar streso faktoriaus itaka vienokio ar
kitokio sprendimo priemimui nereikia, kad pareikejui buvo daroma psichologine
prievarta. Teismo vertinimu, nera pagrindo pripa˛inti, kad pareikejo
apsisprendimas atsistatydinti nebuvo jo laisvos valios iraika.
Atsi˛velgiant
i idestyta, darytina ivada, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro
2010 m. lapkricio 25 d. isakymas Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo
i pareigu“ yra teisetas ir pagristas, todel pareikejo skundas atmetamas kaip
nepagristas.
Atmetus
skunda yra netenkinamas ir pareikejo praymas del bylinejimosi ilaidu
priteisimo (LR ABTI 44 str. 1 d.).
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo
85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ˛
i a :
pareikejo P. S. skunda del Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro
2010 m. lapkricio 25 d. isakymo Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo
i pareigu“ panaikinimo atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu
nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, skunda paduodant iam teismui arba per
Vilniaus apygardos administracini teisma.
Teiseja
Milda Vainiene