Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-205-654/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00441-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas,

n u s t a t ė:

1. Priimtų sprendimų esmė

1. 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Nustatyta, kad R. K., 2017 m. gruodžio 26 d., 13.04 val., Vilniuje, Viršupio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį „Audi A6 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,58 prom.) girtumo laipsnis. 
1. 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino R. K. skundo dėl 2018 m. sausio 16 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nežymus neblaivumo normos viršijimas nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo teisinę padėtį. Tai, kad dėl R. K. veiksmų neatsirado jokių neigiamų pasekmių, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jo teisinę padėtį. Vairuotojo veiksmų pavojingumas netampa mažesnės dėl to, kad buvo išvengta rimtesnių padarinių. Teismas konstatavo, kad Institucija įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir R. K. buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Taip pat teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, galėjo būti pritaikytas švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio administracinės nuobaudos arba švelnesnės administracinio poveikio priemonės negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje skyrimas.

2. Apeliacinio skundo argumentai

2. R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei neatimti teisės vairuoti transporto priemonę arba atimti šią teisę mažesniam terminui nei paskirta Institucijos nutarimu bei pirmosios instancijos teismo nutartimi.
1. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pateikė gana formalius motyvus, todėl liko neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, teismas kiekvieną aplinkybę vertino atskirai, o ne pateiktų teigiamų duomenų visumą. Vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes atsietai jos nesukurtų pagrindo administracinės atsakomybės švelninimui, tačiau jų kompleksiškas vertinimas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Be to, teismas nepasisakė dėl skunde paminėtos teismų praktikos analogiškose bylose, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.
2. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tokia sudėtinga, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam būtų neadekvati administracinio poveikio priemonė. R. K. pateikė dokumentus patvirtinančius, kad serga II tipo cukriniu diabetu. Dėl šios ligos jis dar nėra netekęs darbingumo, tačiau ši liga sukelia daug varginančių pojūčių, kurių vairuojant automobilį buvo galima išvengti. Dėl ligos paveikti kojų sąnariai, ko pasėkoje jis negali vaikščioti ilgų atstumų. Šiuo metu, kai yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones, suintensyvėjo sąnarių skausmai. Specialios teisės neturėjimas cukriniu diabetu sergančiam pareiškėjui sukelia daug sunkesnes pasekmes, negu sveikam žmogui, tačiau apylinkės teismas tai laikė visiškai nereikšminga aplinkybe bei apribojo asmens teises labiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
4. Apylinkės teismas nepakankamai dėmesingai įvertino pareiškėjo, kaip vairuotojo, charakteristiką. Teismas nelaikė reikšmingu, kad per 33 vairavimo metus pareiškėjas niekada nebuvo padaręs analogiško ar kito grubaus pažeidimo. Jo padaryti smulkūs KET pažeidimai taip pat nėra sistemingi. Tai parodo, kad jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Teismas neatsižvelgė į R. K. paaiškinimą, kad jis automobilio vairuoti neblaivus neketino, o nusižengimą padarė netyčia, kai neteisingai įvertino savo galimybę vairuoti. Alkoholį vartojo nusižengimo išvakarėse, o kitą dieną sėsdamasis už vairo jautėsi blaivus, todėl nesuvokė, kad daro nusižengimą. Teismas konstatavo, kad R. K. nusižengimą padarė tyčia, tačiau nustatytas promilių kiekis, pirminis paaiškinimas, 33 metų stažas ir analogiškų KET pažeidimų nepadarymas pagrindžia, jog automobilį pareiškėjas vairavo netyčia.
5. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad pareiškėjas padarė grubų nusižengimą, tačiau teismų praktikoje tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams, padariusiems grubius nusižengimus, negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Svarbu vertinti konkrečiais veikos pavojingumo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę. Skundžiamoje nutartyje aplinkybės, kad nustatytas nedidelis promilių kiekis, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepažeisti kiti KET reikalavimai buvo vertinamos kaip neturinčios jokios reikšmės nuobaudos individualizavimui. Teismų praktikoje šios aplinkybės vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis ir susiejamos į duomenų visumą, sudarančią pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
6. Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas įgalina išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Apeliantas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, nebuvo teistas, jo atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas, yra vedęs, dirbantis.
7. Netekus teisių neturės galimybių atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, į kitas pareigybes negali būti perkeltas, todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo. Kadangi serga lėtine liga, yra 56 metų amžiaus ir 12 metų dirbo tą patį darbą, jo galimybė susirasti kitą darbą yra labai komplikuota. Pareiškėjo sutuoktinė automobilio nevairuoja. Jis rūpinasi uošviais V. P. ir B. P., kurie gyvena Anykščiuose. Jie yra senyvo amžiaus ir turi specialių poreikių. Abiem artimiesiems reikalinga nuolatinė priežiūra, medikų konsultacijos. Juos lankydavo kiekvieną savaitgalį, esant poreikiui nuveždavo į gydymo įstaigas. Netekus teisės vairuoti artimųjų priežiūra buvo apsunkinta. Nors apylinkės teismas nurodė, kad skiriant nuobaudą būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais, tačiau šioje byloje jais nebuvo vadovautasi, nes 12 mėnesių teisių vairuoti transporto priemones atėmimas neatitinka viešojo intereso poreikių ir pareiškėjo teisių pusiausvyros.
8. Skunde apylinkės teismui apeliantas nurodė šios bylos aplinkybes atitinkančios teismų praktikos pavyzdžius dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Skunde apygardos teismui šie teismų sprendimai taip pat yra įvardijami (sprendimai bylose AN2-36-337/2017, ATP-349-116/2015, AN2-341-361/2017 ir kt.). Nors apylinkės teismas aptartas aplinkybes laikė nereikšmingomis, tačiau minėtose bylose tokios pat aplinkybės buvo vertinamos pažeidėjų naudai. Taigi buvo pažeisti R. K. teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, lygiateisiškumo principai. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi tiek leidžiant įstatymus tiek juos taikant. Dėl paminėtos teismų praktikos apylinkės teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas teisėtai ir teisingai bei prašo R. K. apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 641 straipsnį teismas (apylinkės teismas), nagrinėdamas bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. R. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
8. Netenkindamas R. K. skundo dėl Institucijos paskirtos nuobaudos apylinkės teismas tinkamai įvertino R. K. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai nurodė, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas R. K. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme, sumažinti jų dydžius ar jas panaikinti, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas.
9. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais kiekvienoje byloje galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalies reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.
10. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka, jog vairuodamas automobilį neblaivus administracinį nusižengimą padarė tyčia. Nurodė, kad už vairo sėdo neįvertinęs savo galimybės vairuoti transporto priemonę. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Tai nurodė ir apylinkės teismas. Šis apelianto skundo argumentas yra daugiau buitinio, o ne teisinio pobūdžio, savo veiksmų pateisinimas remiantis šiuo argumentu neturi teisinės reikšmės, nepaneigia įstatymo taikymo. Vien faktas, kad R. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena rodo, kad administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Tai patvirtina ir bylos duomenys, nes dėl padaryto nusižengimo jis prisipažino ir gailėjosi, o tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
11. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas visas bylos aplinkybes vertino atskirai ir todėl netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau šių aplinkybių vertinimas kompleksiškai padaryto nusižengimo kontekste leistų sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Teiginys, kad bylos aplinkybes įvertinus kompleksiškai tai reikštų kitokį rezultatą, yra nelogiškas. Apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad bendra aplinkybių visumos analizė nesudaro pagrindo išvadai dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Taigi, apylinkės teismas išanalizavo įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek visus kartu. Be to, skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl ir kaip bendras (kompleksinis) bylos aplinkybių vertinimas turėtų lemti sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad nebuvo vertinta jo argumentų visumą, tačiau nepateikia savo visumos vertinimo. Kaip minėta šios normos taikymas yra išskirtinis, o nagrinėjamu atveju nėra jokių anksčiau įvardytų sąlygų švelninti paskirtą nuobaudą. R. K. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtą baudą, nėra teistas, jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, o anksčiau padaryti smulkūs KET pažeidimai nėra sistemingi, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Nusižengimų ir nusikaltimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, o tai, kad teisės pažeidimus jis daro nesistemingai neapibūdina jo geriau, nei jei jis teisės pažeidimus darytų sistemingai. Taikant 34 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. K. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudą ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos dydį.
1. Skunde apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo kaip vairuotojo charakteristiką, turimą vairavimo stažą (33 metų), analogiškų nusižengimų nebuvimą, į tai, kad jo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Tačiau apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes skirdamas R. K. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat pažeidėjo asmenybė. R. K., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad apeliantas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Be to, įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Jei vairuodamas neblaivus R. K. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Tai, kad R. K. turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs analogiškų nusižengimų, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad padarydamas administracinį nusižengimą R. K. turėjo galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą, o tai vertinama neigiamai.
2. Teismo nuomone skundo argumentas, kad neblaivumo riba su paklaida viršyta nežymiai, nėra reikšmingas. R. K. vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, kai leistiną normą viršijo beveik dvejomis dešimtosiomis promilės (leistina norma 0,4 prom., o R. K. nustatytas 0,58 prom. girtumas), tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui R. K. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties skundo argumentas, kad R. K. girtumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą, negali būti laikomas pagrįstu sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią, atsakomybės ribą ir jos reikia laikytis. Lengvo girtumo riba nėra labai didelė, tik 1,1 promilės – nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, o apeliantas ją viršijo beveik 20 procentų. Bandymas pažeidimą sumenkinančiais argumentais koreguoti nuobaudos dydį nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų nėra priimtinas ir teisingas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau R. K. turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – amžių, patirtį, stažą ir kitus – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios.
12. Apeliantas pažymi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones jis gali netekti darbo, taip pat negali tinkamai pasirūpinti senyvo amžiaus artimaisiais. Tai, kad dėl paskirtos nuobaudos netekęs teisės vairuoti apeliantas gali prarasti darbą bei negalės pasirūpinti senyvo amžiaus bei specialių poreikių turinčiais giminaičiais, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. K. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino ir nurodė išsamius argumentus, kodėl jos nelaikytinos pagrindu taikyti švelnesnę nuobaudą. Papildomai teismas nurodo, kad teikdamas argumentą dėl negalėjimo pasirūpinti senyvo amžiaus bei specialių poreikių turinčiais giminaičiais apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu jais negalės pasirūpinti kiti jų giminaičiai – kiti vaikai ar anūkai. Tokie argumentai labiau panašūs į bandymą bet kokiais būdais palengvinti savo situaciją pateikiant teismui nepilnus duomenis bei bandant teismą apgauti, ir nepateikiant siekiamam sprendimui nenaudingų duomenų, bet ne teisingumo siekimui.
13. Skunde teigiama, kad netekęs teisės vairuoti R. K. patiria papildomų nepatogumų, nes serga lėtine liga – cukriniu diabetu. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad R. K. negalia nėra tokio mąsto, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Apylinkės teismas įvertino šią aplinkybę ir tinkamai konstatavo, jog ji nėra išskirtinė, kurios pagrindu pažeidėjui galėtų būti skirta švelnesnė nuobauda. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties R. K. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. R. K. sirgo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau sėsdamas už vairo neblaivus neatsižvelgė į savo ligą ir neįvertino, kad jį nubaudus už padarytą nusižengimą bus apsunkintas jo kasdienis gyvenimas. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Be to, šis nepatogumas nėra neįveikiamas, yra daug kitokių susisiekimo būdų, kuriais R. K. gali pasinaudoti.
14. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos. Priimdami sprendimus teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Pateiktuose teismų sprendimuose aptartos situacijos ir faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos bylos, tačiau teismas negali remtis vien tik skunde nurodytais teismų sprendimais, nes yra ir priešingos teismų praktikos. Kadangi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra dispozityvus ir priklauso nuo teismo vertinimo paremto vidiniu teismo įsitikinimu, egzistuoja ir kitokie teismų sprendimai analogiško pobūdžio bylose. Pavyzdžiui Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą, kuriuo pažeidėjui buvo sumažintas administracinio poveikio priemonės terminas iki 6 mėnesių. Kaip ir nagrinėjamu atveju pažeidėjui buvo nustatytas panašus girtumo laipsnis – 0,60 prom., neturėdamas teisių galėjo prarasti darbą, turėjo sergančią motiną, kuria turėjo rūpintis, neturėjo galiojančių nuobaudų, bet buvo baustas už greičio viršijimą, pažeidėjo atžvilgiu taip pat buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau apygardos teismas nesutiko, kad tai yra reikšmingi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir apylinkės teismo sprendimą dėl nuobaudos sušvelninimo panaikino (2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-380/2017). Panaši situacija išnagrinėta ir Kauno apygardos teismo, kuomet buvo panaikintas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo sušvelninta pažeidėjui skirta nuobauda. Pažeidėjui buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas. Teismas įvertino, kad pažeidėjas augina 3 mažamečius vaikus, jie lanko mokyklas nutolusias nuo gyvenamosios vietos, teisių atėmimas trukdys jo darbinių funkcijų atlikimui, tačiau konstatavo, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą (2018 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-810/2018). Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pažeidėjo (vairavo neblaivus, kai nustatytas 1.05 prom. girtumas) padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių nebuvimas, asmenybė, darbinė ir šeiminė padėtys nėra pakankami spręsti dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui (2018 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-851/2018). Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi šia teismų praktika ir daro išvadą, kad Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas ir 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                     Alenas Piesliakas