Civilinė byla Nr. 2-10-182/2015

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01301-2013-5

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 29.1; 31.1; 31,2; 99.5;99.5; 99.7; 116.1

(S)

.

DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei O. G., atsakovui A. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. K., viešame teismo išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. S. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą tvorą, kurios bendras ilgis valstybinėje žemėje apie 53 m., aukštis su pamatu – 1,80-2,00 m ir stoginę – malkinę, kurios apie 6,8 m dalis patenka į valstybinę žemę, šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Ieškinyje nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. vasario 23 d. gavo anoniminį pranešimą dėl savavališkai įrengtos tvoros valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus atstovui, patikrinęs faktines aplinkybes vietoje nustatė, jog valstybinėje žemėje, žalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas pastatė tvorą su betoniniu pamatu, kurios bendras ilgis valstybinėje žemėje apie 53 m, aukštis su pamatu - 1,80-2,00 m, stoginę – malkinę, sublokuotą su tvora (matmenys: - 23,80 x 1,95 = 46,41 kv. m, aukštis - 2,25 m, šiaurinėje žemės sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini), kurios 6,8 m patenka į valstybinę žemę), šiltnamį (dalis pastatyta valstybinėje žemėje, matmenys 2,80 x 5,75 = 16 kv. m., aukštis ~ 2,4 m).

Nustačius savavališkos statybos faktą, 2013 m. balandžio 23 d. vyriausiasis specialistas atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad atsakovas pastatė šiltnamį, esantį dalinai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir dalinai valstybinėje žemėje. Taip pat 2013 m. balandžio 23 d. atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad tvorą ir stoginę – malkinę dalinai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalinai valstybinės žemės sklype pastatė savavališkai. Šie statiniai priskiriami pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

Atsakovas 2013 m. gegužės 21 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas iki 2013 m. lapkričio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus statinius. Reikalavimuose buvo nurodyta, kad atsakovas turi teisę Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodytais atvejais kreiptis į šio įstatymo 23 str. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas 2013 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymus pratęsti reikalavimų įvykdymo terminą, tačiau Inspekcijos Alytaus skyrius jo prašymų netenkino ir terminas pratęstas nebuvo.

Vyriausiasis specialistas 2013 m. lapkričio 27 d. atlikęs patikrinimą nustatė, kad atsakovas reikalavimų neįvykdė ir nustatytų savavališkos statybos padarinių nepašalino. Atsakovas 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kad panaikintų reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes pašalino šiltnamį iš valstybinės žemės. Atlikus patikrinimą 2013 m. gruodžio 11 d. buvo nustatyta, kad atsakovas šį reikalavimą įvykdė, tačiau kitų statinių valstybinėje žemėje nepašalino.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, papildomai paaiškino, jog atsakovas valstybinio žemės patikėtinio sutikimo negavo, kad savavališkos statybos statiniai stovėtų valstybinėje žemėje, todėl prarado galimybę įsiteisinti šiuos statinius. Prašė ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo iki nurodyto termino taikyti baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta, kad „asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 str. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, todėl jis, siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių dėl galimybės išsipirkti rinkos kaina laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl leidimo įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės pagrindinių parametrų ir raudonųjų linijų nustatymo. Tačiau per Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą nespėjo gauti ir susitvarkyti reikalingų dokumentų savavališkos statybos padariniams įteisinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte numatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams“. Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad, įvertinus galiojančius Mizarų gatvės kvartalo pilno detaliojo plano sprendinius, laisvas valstybinės žemės plotas šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudaro apie 0,03 ha plotą. Todėl iš aukščiau išdėstytos informacijos matyti, kad jam yra galimybė įteisinti savavališką statybą.

Teismo posėdyje atsakovas A. S. iš esmės su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad statiniai valstybinėje žemėje buvo pastatyti 2009 m. vasarą, kai jis buvo komandiruotėje. Tuo metu tvorą tvėrę statybininkai tvorą užtvėrė pagal gretimo sklypo tvorą. Jam grįžus iš komandiruotės ir pamačius, kad dalis statinių pastatyti valstybinėje žemėje, jis iš karto kreipėsi į tuometės Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrių su prašymu praplėsti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi šioje vietoje teritorija dar buvo nesuplanuota. Atsakovo teigimu, jam buvo daug kartų žadėta, kad ši žemės sklypo dalis, atlikus tam tikrus projektų įgyvendinimo darbus bei patikslinus teritorijų planavimo dokumentą, galės būti parduota. Atsakovas A. S. sutiko, kad statiniai pastatyti valstybinėje žemėje neturint tam leidžiančių dokumentų ir prašo teismo ieškinį tenkinus nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą iki 2016 m. balandžio 1 d.

Trečiasis asmuo Druskininkų miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2009 m. galiojusio STR 1.01.07:202 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reglamentavimas nereikalavo I grupės nesudėtingiems statiniams statybą leidžiančio dokumento. Todėl į Druskininkų savivaldybės administraciją, kuri pagal vietos savivaldos, Statybų įstatymų reglamentavimą vykdo funkcijas, susijusias su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, atsakovas nesikreipė. Ieškinio pagrįstumą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į tuometę Alytaus viršininko administraciją su prašymu dėl detalaus plano rengimo, kurio tikslas praplėsti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus viršininko administracija atsisakė išduoti leidimą, kadangi teritorija nesuplanuota, o valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Atsakovas 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui leisti rinkos kaina nusipirkti pirmiau minėtą žemės sklypą, į kurį dalinai patenka ginčo statiniai. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2013 m. sausio 13 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad jo prašymas galės būti įgyvendintas tik tada, kai laisvoje valstybinėje žemėje, šalia žemė sklypo (duomenys neskelbtini), kompleksiškai bus suformuoti žemės sklypai. Pažymi, kad šiuo metu žemės sklypo savininkė, kuriame pastatyti statiniai ir kurių dalis patenka į valstybinę žemę, yra I. S.. Leidimo šiems pastatytiems statiniams valstybinėje žemėje Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Nurodė, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi valstybine žeme, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo taip pat nemoka už tai mokesčių. Pažymėjo, kad, nors ir baigus žemės reformą ir įvykdžius tam tikrus projektus, šis žemės sklypas galės būti formuojamas kaip įsiterpęs, tačiau galimybę įsigyti šį žemės sklypą turės visi gretimų žemės sklypų savininkai, kurių žemės sklypai ribojasi su šia valstybine žeme. Vien tai, kad valstybinės žemės sklypo dalis yra užtverta, nesuteikia pirmumo teisės ją įsigyti. Prašo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, o įpareigojimo įvykdymo terminą spręsti teismo nuožiūra, neprieštarauja, kad jis būtų ilgesnis nei prašo ieškovė.

Trečiasis asmuo I. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką informuota tinkamai. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovo A. S. poziciją, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovės, atsakovo A. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, patikrinęs faktinius duomenis vietoje, nustatė, kad A. S. 2009 m. valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatė apie 53 m ilgio, 1,80-2,00 m aukščio tvorą ir 46,41 kv. m. stoginę malkinę, sublokuotą su tvora, kurios apie 6,8 m patenka į valstybinę žemę. 2013 m. balandžio 23 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad A. S. šiltnamį, esantį valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir dalinai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė savavališkai. Statinio statybos rūšis – nauja statyba. Statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Taip pat 2013 m. balandžio 23 d. atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog A. S. tvorą ir stoginę – malkinę, esančius valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir dalinai žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė savavališkai. Statinių statybos rūšis – nauja statyba. Statinių kategorija –1 grupės nesudėtingi statiniai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį. 2013 m. gegužės 21 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti savavališkai pastatytus tvorą ir stoginę – malkinę.

Atsakovas A. S. 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui panaikinti reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiltnamį pašalino iš valstybinės žemės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. gruodžio 12 d., patikrinus reikalavimo įvykdymą, nustatė, kad reikalavimas įvykdytas, t. y., šiltnamis pašalintas iš valstybinės žemės. Kiti nustatyti pažeidimai, t. y., tvoros dalis ir stoginės – malkinės dalis, valstybinėje žemėje nepašalinti.

Atsakovas 2013 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. 2013 m. lapkričio 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti ieškovės priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsprendžiant klausimą iš esmės ir pratęsiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius 3 mėnesiams. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1153-644/2014 A. S. skundo netenkino. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą A. S. apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovo savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju, būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovas, kreipdamasis dėl termino pratęsimo, jokių dokumentų, įrodančių, kad atlikti ar atliekami kažkokie veiksmai šalinant savavališkos statybos padarinius, nepateikė, dar 2009 m. spalio 1 d. valstybinės žemės patikėtinė - Alytaus apskrities viršininko administracija - pareiškėjui pranešė, jog dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) praplėtimo prašymo netenkins. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas neteko pagrindo įsigyti žemės sklypo, kadangi 2013 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šį žemės sklypą perleido I. S..

Taigi, pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 str. 54 d. nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai įvertinimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Pagal savavališkos statybos nustatymo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, buvo taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Aplinkybių nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. buvo nustatyta, jog teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama, jeigu statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Analogiška nuostata numatyta ir minėto Reglamento 21.2 p., jog statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomame žemės sklype. Pažymėtina, kad Reglamento 1 priedo bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 p. nurodyta, jog I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas (valdytojo, naudotojo), o Reglamento 12.4.2 p. numatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Analogiškos Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nuostatos galioja ir šiuo metu. Taip pat pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d, įsakymu Nr. D l-81.2 , 2 lentelės 3.1 p, 17.2.1 p. tvora ir stoginė – malkinė priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., statybos techninio reglamento STR 1,07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, 6 priedo 3.3 p., statant nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statinio projektui. Taigi, tiek statinių statymo metu, tiek šiuo metu, statant statinius ne žemės sklypo savininkui priklausančioje žemėje, privalomas raštiškas žemės sklypo savininko sutikimas, bei rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui. Nesant šiems dokumentams, statyba vertinama kaip savavališka ir turi būti sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 str. 1 d., neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo daroma išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas neturi žemės sklypo patikėtinio sutikimo, nors kaip nurodo ir atsakovas, jis kreipėsi dėl žemės sklypo dalies, kurioje yra ginčo statiniai, išsipirkimo, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jam ši žemės dalis nebuvo parduodama. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas neskundė institucijų, šiuo atveja Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta praplėsti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. sausio 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo atsisakyta jam parduoti žemės sklypo dalį, kurioje stovi ginčo statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, be to, tai neneigia ir atsakovas, kad šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti tvora (apie 53 m) ir malkinės – stoginės dalis (6,8 m) pastatyta valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

Statybos įstatymo 28 str. (redakcijoje nuo 2014-01-01) nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 14 str. 2 d. numatyti keturi savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Taip pat Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyta galimybė pašalinus pažeidimus statybą įteisinti (14 str. 4-5, 7 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-354/2013; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2013; kt.). Pažymėtina, kad statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Byloje Hamer prieš Belgiją buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui (Hamer v. Belgija, no. 21861/03, 27 November 2007).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiaga, konstatuoja, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas atsakovas neturi galimybės įteisinti šių savavališkų statybų, kadangi jis nėra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurį patenka dalis ginčo statinių, o kita dalis valstybinėje žemėje, savininkas, be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad leidimai atsakovui, ir būnant žemės sklypo savininku, nebuvo išduoti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovui nebuvo pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, kaip pažymėjo Lietuvos vyriausias administracinis teismas nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad šie statiniai gali būti įteisinti. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimų darytina išvada, jog valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo, kad šie statiniai stovėtų valstybinėje žemėje. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas neginčija 2009 m. atliktų savavališkų statybų, todėl akcentuoja, jog galimybė įteisinti savavališkos statybos statinius yra siejama su aktyviais statytojo veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovas nuo 2013 m. balandžio 23 d., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ginčo statinių neįteisino – trūkumų nepašalino per suteiktą terminą, o tai patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą, sukuriantį įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas pateikė pakankamus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, todėl ieškinio reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tenkintini.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškiniu, tačiau prašo nustatyti ilgesnį terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pripažintina, kad įpareigojimas statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius turi atitikti visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principo nuostatas. Teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti darbų apimtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tvora, kurios apie 53 m patenka į valstybinę žemę, yra 1,80-2,00 m aukščio su pamatu, bei, kad stoginės – malkinės bendras plotis yra 46,41 kv. m., kurios 6,8 m patenka į valstybinę žemę, vertindamas savavališkos darbų šalinimo apimtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovui nustatytinas šešių mėnesių terminas savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų įpareigojimų, įpareigotinas mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną.

Ieškovo atstovė teismui posėdžių metu pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 24,02 Eur kelionės išlaidos.

Iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 31 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, ir 70,66 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 268 str., 270 str., 273 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą tvorą, kurios bendras ilgis valstybinėje žemėje apie 53 m, aukštis su pamatu 1,80-2,00 m, ir dalį stoginės – malkinės, kurios aukštis apie 2,25 m, šiaurinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pusėje, kurios 6,8 m patenka į valstybinę žemę, ir sutvarkyti statybvietę. 

Atsakovui A. S. per teismo nustatytą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, skirti jam 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, mokant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A. V. g. 8, LT-01104 Vilnius, į. k. 288600210, AB ,,Swedbank“, b. k. 73000, a. s. LT47 7300 0101 2622 8899, 24,02 Eur (dvidešimt keturis eurus 2 ct) ieškovo patirtų kelionės išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31 Eur žyminio mokesčio ir 70,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 101,66 Eur (vieną šimtą vieną eurą 66 ct), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Nina Butnorienė