Civilinė byla Nr. 2A-287-640/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41625-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 99.9.; 116.10.2.; 121.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Statra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovui UAB „Statra“ dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
ieškovas UAB „Vilmstata“ pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-9855-872/2014 ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Statra“ ieškovo UAB „Vilmstata“ naudai 3 800 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovas UAB „Statra“ ir laiduotojas UAB „ELT valdymas“ atsako ieškovui kaip solidarieji skolininkai. Nurodė, kad 2014-03-03 priėmus sprendimą už akių, buvo išspręstas tik dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Paaiškino, kad ieškovas šioje byloje patyrė žymiai daugiau bylinėjimosi išlaidų nei tik 556 Lt, kurie buvo priteisti teismo 2014-03-03 sprendimu už akių. Už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą ieškovas patyrė 3 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad priimant sprendimą už akių nebuvo atsižvelgta į kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktus įrodymus, nes buvo priteistas tik žyminis mokestis. Nežinant, kiek užtruks bylos nagrinėjimas, ieškovo atstovė negalėjo pateikti galutinės sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, todėl iki sprendimo už akių priėmimo ieškovas negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nei kartu su ieškiniu, nei iki sprendimo priėmimo ieškovas objektyviai neturėjo galimybės pateikti jo papildomai už ieškinio parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nes sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta jau po ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, o apmokėta tik 2014-02-28. Kadangi apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą šalys nėra informuojamos atskiru pranešimu, dokumentai nebuvo pateikti iki sprendimo už akių priėmimo. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2014-02-14 nutartimi teismas panaikino atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas teismui pateikė 2014-02-03 laidavimo sutartį, kuria UAB „ELT valdymas“ įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei atsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal teismo sprendimą. Kadangi nagrinėjamu atveju laiduotojas užtikrino iš atsakovo priteistos pinigų sumos išieškojimą, t.y. tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, sprendime reikalinga nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidarieji skolininkai.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-31 papildomu sprendimu prašymą patenkinto iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašymo sprendime nurodyti, jog atsakovui UAB „Statra“ neįvykdžius teismo sprendimo, skolininkas ir laiduotojas UAB „ELT valdymas“ atsako kaip solidarieji skolininkai, netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovui UAB „Statra“ dėl skolos priteisimo 2014-03-03 buvo priimtas sprendimas už akių. Sprendimu už akių iš atsakovo ieškovo naudai priteista 18 520,39 Lt skolos, 6 197,83 Lt delspinigių, 9 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 556 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju, priimant 2014-03-03 sprendimą už akių, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas tik iš dalies. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (2014-01-24 ir 2013-11-29 sąskaitas už teisines paslaugas, 2013-12-03 ir 2014-01-30 mokėjimo nurodymų kopijas), kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą patyrė 3800 Lt išlaidų. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovo patirtas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 3 200 Lt. Vertindamas ieškovo prašymą sprendime nurodyti, jog atsakovui UAB „Statra“ neįvykdžius teismo sprendimo, skolininkas ir laiduotojas UAB „ELT valdymas“ atsako kaip solidarieji skolininkai, teismas nurodė, jog atsakovo laiduotojas UAB „ELT valdymas“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog atsakovo laiduotojas UAB „ELT valdymas“ yra solidariai atsakingas kartu su atsakovu UAB „Statra“, teismas turėtų keisti priimtą sprendimą. Šiuo atveju priėmus papildomą sprendimą ir jo rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad atsakovui UAB „Statra“ neįvykdžius teismo sprendimo, skolininkas ir laiduotojas UAB „ELT valdymas“ atsako kaip solidarieji skolininkai, teismas nuspręstų dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto juridinio asmens teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, toks ieškovo prašymas negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Statra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-03-31 papildomą sprendimą arba jį pakeisti ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 1000 Lt. Apeliantas teigia, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas pavėluotai, todėl pagal CPK 98 str. toks prašymas teismo turėjo būti atmestas. Nurodo, jog teismas neinformavo apelianto apie papildomo sprendimo priėmimą. Nurodo, kad teismo papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės. Advokatės darbas apsiribojo tik dviejų nesudėtingų procesinių dokumentų surašymu, todėl negali būti imami maksimalūs dydžiai už tokio pobūdžio paslaugas. Iš viso už tokias pasaugas išlaidų suma siekia apie 1000-1050 Lt, o teismas priteisė 3 kartus didesnę sumą. Byla nesudėtinga, jokių specialių žinių nereikėjo; be to, nurodo, jog byla turėjo būti nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilmstata“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog įvertinus apelianto elgesį byloje išdavus teismo įsakymą (apeliantas teikė prieštaravimus, prašymus), ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog bus pateiktas ir atsiliepimas į ieškinį, todėl ieškovas nebuvo pateikęs visų įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Nurodo, jog teismo priteistos išlaidos ieškovo yra patirtos iki sprendimo už akių priėmimo, todėl pagrįstai priteistos papildomu sprendimu. Tokią teismų praktiką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1810-492/2010, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1606-259/2009. Nurodo, jog teismo sprendimu priteista bylin4jimosi išlaidų suma atitinka protingumo kriterijus, neviršija maksimalią leistiną sumą ir jau teismo yra sumažinta, nes ieškovas yra patyręs 3800 Lt išlaidų. Ieškovas nurodo, sprendimą dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal specialią proceso teisės normą, todėl neturėjo pareigos pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantui. Nurodo, jog priimant papildomą sprendimą CPK 277 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Nurodo, jog nėra pagrindo teigti, jog teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, nes šalys sudarydamos rangos sutartį buvo susitarusios pakeisti teritorinį teismingumą ir ginčus nagrinėti Vilniaus miesto teismuose.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Taigi, papildomo sprendimo paskirtis iš esmės yra pašalinti pirminio teismo sprendimo trūkumus, išspręsti neišspręstus klausimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu už akių išsprendė žyminio mokesčio priteisimo klausimą, tačiau nenagrinėjo ir nesprendė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė. Prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančius įrodymus pateikė 2014-03-24, t.y. jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimo už akių priėmimo. Nors byloje formaliai nebuvo CPK 98 str. 1 d. numatytų sąlygų bylinėjimosi išlaidų priteisimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai svarstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas papildomu sprendimu, nes teisingai nurodė, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo išspręstas tik iš dalies. Vertinant bylinėjimosi išlaidų papildomu sprendimu priteisimo teisėtumą, svarbu įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, galimai šalies neveikimą ar veikimą ne įstatymo nustatytu laiku pateisinančias priežastis ir ar formalus įstatymo taikymas neprieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui. Iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, jog sąskaita, pagrindžianti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, jau buvo pridėta prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Skolininkas, šiuo atveju, apeliantas pateikė prieštaravimus, teikė į bylą prašymus ir rašytinius įrodymus, t.y. buvo aktyvus, todėl pagrįstas ieškovo argumentas, jog teikiant ieškinį byloje ieškovui nebuvo pagrindo tikėtis, jog atsakovas bus pasyvus ir nepateiks atsiliepimo į ieškinį ir bus pagrindas priimti sprendimą už akių jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiu būdu ieškovo elgesys pateikiant jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus tik po teismo sprendimo už akių priėmimo, nelaikytinas piktnaudžiavimu bei nesąžiningu elgesiu. Be to, matyti jog prašomos ieškovo priteisti išlaidos buvo apmokėtos ir patirtos iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2013-12-03 ir 2014-01-30 mokėjimo nurodymai, iš viso 3800 Lt sumai).
Ieškovo ieškinys buvo tenkintas, jį peržiūrėti atsakovas neprašė, vadinasi, ieškovo reikalavimas iš tiesų buvo pagrįstas, atstovavimo išlaidas jis patyrė, taigi jų nepriteisti būtų neteisinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo žodinio teismo posėdžio, taigi ieškovo atstovui dalyvauti jame nereikėjo, atstovavimo išlaidas tesudaro pareiškimo dėl teismo įsakymo bei ieškinio parengimas, ieškinio reikalavimas nėra sudėtingas, taigi nereikalavęs daug laiko ir darbo paruošti ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos daugiau nei jas sumažino pirmosios instancijos teismas. Kadangi byloje buvo parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo ir ieškinys, tai apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bendra priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus tai, jog byloje nėra sprendžiamai sudėtingi teisės taikymo klausimai, yra 1500 Lt (500 Lt už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą ir 1000 Lt už ieškinio parengimą). Todėl ginčijamas papildomas sprendimas keistinas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1500 Lt.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 277 str. ir apie priimtą pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo neinformavo jo. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo. CPK 277 str. 3 d. reglamentuoja papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Minėtas straipsnis nurodo, jog papildomą sprendimą teismas priima rašytino proceso tvarka. Todėl nėra nustatyta, jog teismas privalo informuoti apie tai, jog priims papildomą sprendimą. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką teismas turi pareigą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis tik tuo atveju, kai pripažįsta, jog pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka.
Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą ir pažeidė teismingumo taisykles. Iš šalių pasirašytos sutarties, iš kurios kilo nagrinėjamas ginčas, matyti, jog šalys buvo sutarusios ginčus spręsti Vilniaus miesto teismuose (sutarties 8.2 p.), todėl vadovaujantis CPK 32 str. ieškovas pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis CPK 93 str., 98 str. iš dalies atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistina dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 144,81 Eurų (500 Lt).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. papildomą sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo UAB „Statra“ priteistų ieškovo UAB „Vilmstata“ bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1500 Lt (434,43 Eurų).
Priteisti iš apelianto UAB „Statra“ ieškovo UAB „Vilmstata“ naudai 144,81 Eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė