Administracinė byla Nr. AS-668-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02758-2021-0

 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S., G. G. ir J. T. skundo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – I. J. (I. J.), B. J., M. M., I. S., G. B.), dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S., G. G. ir J. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus patarėjo, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-526-(14.18.123 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti galimai praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjai nurodė, kad kvartalo gyventojai 2021 m. liepos 29 d. pastebėjo, jog su kvartalu besiribojančiame žemės ūkio paskirties sklype įvyko kadastrinių žymėjimų darbai – atsirado riboženkliai. Tuomet patikrino zpdris.lt, tpdris.lt, regia.lt viešai prieinamus duomenis, Vilniaus rajono savivaldybės puslapį, (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentą. Iš viešai prieinamų duomenų atlikus paiešką pagal adresą rado nebaigtą projektą. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydami pateikti išsamią informaciją apie žemės ūkio paskirties sklype ir iš jo atidalintuose (padalintuose) sklypuose nuo 2014 m. sausio 1 d. vykusius ir galimai vykdomus bet kokius veiksmus ir procedūras, patenkančius į teritorijų planavimo ir statybų teisinio reguliavimą sritį, įskaitant, bet neapsiribojant, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų, detaliųjų planų, techninių projektų, detalizuojančių teritorijų planavimo dokumentus, rengimo dokumentus. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 6 d. telefonu kreipėsi konsultacijos į NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus specialistę, kurios pagalba sužinojo projekto paslaugos registracijos numerį ir tai, kad projekto reikia ieškoti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) planavimo dokumentų archyve. Pareiškėjai nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie projekto rengimą, nežinojo paslaugos registracijos numerio ŽPDRIS, todėl neturėjo pareigos žinoti ir sekti projekto eigą ŽPDRIS. Taip pat neturėjo pareigos laiku sužinoti apie Įsakymo paskelbimą šioje informacinėje sistemoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, netenkinęs pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu yra patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 69 ir 73 punktus, teismas nurodė, kad ginčijamam Įsakymui yra numatytas privalomas viešas paskelbimas ŽPDRIS, o skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo. Įsakymas ŽPDRIS buvo paskelbtas 2020 m. gruodžio 28 d., skundą teismui pareiškėjai turėjo paduoti iki 2021 m. sausio 28 d. Skundą teismui pareiškėjai padavė 2021 m. rugpjūčio 24 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, jog apie Įsakymą jie sužinojo 2021 m. rugpjūčio 8 d., neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar skundas pateiktas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatą terminą, nes šiuo atveju tvarka yra įtvirtinta Taisyklėse.

Teismas nurodė, kad Įsakymas 2020 m. gruodžio 28 d. buvo paviešintas Taisyklių 73 punkte nustatyta tvarka ŽPDRIS, todėl pareiškėjų argumentai, kad jie neturėjo pareigos laiku domėtis dėl Įsakymo paviešinimo viešojo informavimo priemonėje atmestini kaip nepagrįsti ir negali būti laikomi svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Taisyklių 69 punkte nėra įtvirtinta galimybė skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo ginčijamo Įsakymo paviešinimo dienos. Teismas taip pat pastebėjo ir tai, kad pareiškėjai domėtis apie Įsakymo priėmimą ėmėsi tik po to, kai kvartalo gyventojai 2021 m. liepos 29 d. pastebėjo, kad su kvartalu besiribojančiame žemės ūkio paskirties sklype atsirado riboženkliai. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjai S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S. ir J. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011). Taisyklių 69 punktas, nustatantis, kad įsakymas gali būti skundžiamas nuo jo paskelbimo ŽPDRIS, taikomas tik asmenims, kurių atžvilgiu buvo priimtas Įsakymas. Pareiškėjai neinicijavo projekto, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Įsakymu, rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų ir niekada nebuvo informuoti apie tokias procedūras ar jų eigą.

Pareiškėjai teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai nedalyvavo rengiant Projektą jokiu statusu, numatytu Taisyklių 18 punkte, ir dėl to be pagrindo sprendė, kad pareiškėjai turėjo tokias pat galimybes laiku sužinoti apie Įsakymo priėmimą (paskelbimą ŽPDRIS) ir pasinaudoti teise jį apskųsti per Taisyklių 69 punkte nurodytą terminą, kaip ir Taisyklių 18 punkte išvardinti subjektai, dalyvavę Projekto rengimo ir tvirtinimo procedūroje. Pareiškėjai negalėjo žinoti ir nežinojo nei apie rengiamą Įsakymą, nei apie Projekto rengimą apskritai. Pareiškėjų galimybės sužinoti apie Įsakymo paskelbimą buvo objektyviai suvaržytos ir dėl trumpo Įsakymo viešo paskelbimo laikotarpio, kuris yra nustatytas ir skirtas subjektams, įtrauktiems į Projekto rengimo procedūrą Taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėjai neturėjo prieigos prie Projekto medžiagos ŽPDRIS (jiems nebuvo žinomas Projekto paslaugos registracijos numeris), todėl neturėjo galimybės sekti Projekto rengimo eigą ir laiku sužinoti apie priimtus ir ŽPDRIS Projekto byloje skelbiamus administracinius aktus. 

Pareiškėjų teigimu, teismas Įsakymo paskelbimą ŽPDRIS nepagrįstai prilygino viešinimui visuomenės informavimo priemonėse ir pripažino jį pakankamu pagrindu atsirasti pareiškėjų pareigai domėtis Projekto eiga. Nebūdami įtraukti į Projekto rengimą nei apie jį kaip nors informuoti, pareiškėjai neturėjo teisinės pareigos domėtis (juo labiau – laiku) dėl ginčo Įsakymo paviešinimo.

Pirma objektyvi informacija apie gretimame žemės sklype vykstančius planavimo procesus buvo 2021 m. liepos 29 d. pastebėti riboženkliai su kvartalu besiribojančiame žemės sklype. Rūpestingi ir aktyvūs pareiškėjų veiksmai lėmė, kad jau 2021 m. rugpjūčio 8 d. buvo sužinota apie patvirtintą Projektą ir Įsakymą. Pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų konsultuotis su NŽT ir sužinoti Projekto registracijos numerį. Skundas pateiktas praėjus 18 dienų nuo sužinojimo apie Įsakymą ir Projektą (ir nepraėjus mėnesiui nuo pirminės informacijos apie žemėtvarkininkų veiklą gretimame sklype sužinojimo). Nesant duomenų apie piktnaudžiavimą procesu ar nepateisinamą delsimą imtis ginti pažeistas teises, terminas atnaujintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje šios aplinkybės neįvertintos, priešingai – nepagrįstai teigiama buvus nepagrįstą delsimą, kas visiškai neatitinka pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, neatnaujinęs termino skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 73 punkte nurodyta, jog informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama ne ilgiau kaip iki sprendimo, kuriuo patvirtintas projektas, apskundimo termino pabaigos, nurodytos Taisyklių 69 punkte. Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta (Taisyklių 69 p.). Taisyklių 18 punkte numatyta, kad Taisyklės privalomos organizatoriui, iniciatoriams, projektų rengėjams, projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančiai institucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad pareiškėjai ar vienas iš jų yra kuris nors iš Taisyklių 18 punkte nurodytų subjektų. Įsakymas priimtas ne pareiškėjų atžvilgiu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjams turėjo būti įteiktas Įsakymas. Todėl nėra pagrindo netikėti pareiškėjų teiginiais, kad Įsakymas jiems nebuvo įteiktas. Nors Įsakymas buvo skelbiamas ŽPDRIS, teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad iš asmenų būtų galima reikalauti, kad jie visas su Projektu susijusias procedūras stebėtų ŽPDRIS, jie apie tokią galimybę turi būti informuoti iš anksto. Tik suteikus asmeniui informaciją apie tai, kad nuspręsta rengti tam tikrą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kad su priimtais sprendimais asmuo gali susipažinti ŽPDRIS, tokiam asmeniui atsiranda pareiga būti rūpestingu ir ŽDPRIS domėtis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo eiga. Nagrinėjamu atveju, pagal bylos duomenis, pareiškėjams neturėjus prisijungimo prie ŽPDRIS duomenų (registracijos numerio) ir nebuvus informuotiems apie Projekto rengimą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai privalėjo nuolat sekti informaciją ŽDPRIS. Neturint jokios informacijos apie rengiamą Projektą tokia pareiškėjų pareiga būtų neproporcinga, o atitinkamas pirmosios instancijos teismo vertinimas aptariamu aspektu apriboja pareiškėjų teisę kreiptis į teismą ir ginti, jų nuomone, pažeistas teises.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskelbimo apie individualaus administracinio akto priėmimą momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui dėl jo skundą skaičiavimo pradžios momentu tokiais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-814-492/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai turėjo duomenų apie tokius veiksmus.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir remiantis minėta teismų praktika, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju termino eiga Įsakymui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą Įsakymą.

Pareiškėjai nurodo, kad informacija apie priimtą Įsakymą jiems tapo žinoma 2021 m. rugpjūčio 6 d. Šioje procesinėje stadijoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti šiuos teiginius. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai buvo informuoti ar kokiu nors būdu turėjo ir galėjo anksčiau sužinoti apie rengiamą Projektą, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjai sužinojo apie Įsakymą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Skundą teismui pareiškėjai padavė 2021 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraleidę termino skundui paduoti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai praleido terminą skundui dėl Įsakymo paduoti, ir neatnaujinęs skundo padavimo termino nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. G., V. Z., A. S., L. J., V. B., D. B., G. K., G. U., J. S. ir J. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutart

Nutartis neskundžiama.