Civilinė byla Nr. 3K-3-233-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00515-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.5; 2.5.8.9; 2.5.20.1; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mandera“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mandera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tvirta“ dėl skolos sumokėjimo ir stovėjimo aikštelės infrastruktūrai padarytų nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir nuostolių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mandera“ dėl avanso, procesinių palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą ir vykdymą, bendrąsias atlygintinų paslaugų sutarties nuostatas, bei proceso teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 11 706,10 Lt (3390,32 Eur) skolos, 148,32 Lt (42,96 Eur) palūkanų pagal įstatymą, 15 530,21 Lt (4497,86 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad nuomos pagrindu valdo aikštelę (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos mėn. pradžioje ji su atsakove sutarė dėl transporto priemonių stovėjimo aikštelėje sutarties sudarymo. 2012 m. liepos 9 d. ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti transporto priemonių stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09, tačiau atsakovė jos nepasirašė, nors iki 2013 m. birželio mėnesio naudojosi ieškovės valdoma aikštele.
4. Pagal transporto priemonių stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09 ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei sąlygas pastatyti ir pasiimti transporto priemones ir kitus atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus bet kuriuo paros metu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už stovėjimo aikštelėje užimamą plotą ir jos kilnojamųjų daiktų priežiūrą.
5. Už suteiktas stovėjimo, sandėliavimo paslaugas pagal sutartį ieškovė pateikė atsakovei 13 706,10 Lt (3969,56 Eur) PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur), liko nesumokėta 11 706,10 Lt (3390,32 Eur).
6. Atsakovės transporto priemonės, manevruodamos aikštelėje, apgadino du inžinerinius šulinius, kelio atitvarą ir inžinerinę dangą, todėl atsakovė turi atlyginti aikštelei padarytą 15 530,21 Lt (4497,86) žalą bei sumokėti palūkanas (CK 6.37 straipsnis).  
7. Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovės 2000 Lt (579,24 Eur) jai sumokėtą avansą, 29 516,93 Lt (8548,69 Eur) nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nurodytų sumų, jas skaičiuojant nuo kreipimosi su priešieškiniu į teismą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Atsakovė nurodė, kad šalys nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos (atsakovės turto saugojimo) ir sutarties nesudarė. Ieškovė patvirtino, kad nėra atsakinga už atsakovės turto saugojimą, todėl privalo grąžinti be pagrindo įgytą turtą – atsakovės jai sumokėtą 2000 Lt (579,24 Eur) avansą ir sumokėti palūkanas nuo šios sumos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). 
9. Ieškovė yra atsakinga už atsakovei padarytą žalą, kai iš šios buvo pavogti įrankiai, kilusią ieškovei netinkamai vykdant pasaugos sutartį, todėl ji turi atlyginti 29 516,93 Lt (8548,69 Eur) nuostolius ir sumokėti procesines palūkanas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovės 3390,32 Eur skolą, 42,38 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3432,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė automobilių stovėjimo aikšteles eksploatavo ir (duomenys neskelbtini), kur pagal 2008 m. gruodžio 22 d. pastatų nuomos sutartį juos išsinuomojo iš savininkų B. P. ir M. S., vėliau pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartį iš savininkės BUAB „Ranguva“ nuomojo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančius statinius – du garažus.
12. Atsakovė nuo 2012 m. liepos 9 d. vykdė statybos rangos darbus pagal 2012 m. liepos 9 d. rangos sutartį Nr. 03S-305 su Elektrėnų miesto savivaldybe – dviračių ir pėsčiųjų tako statybą.
13. Teismas vertino, kad 2012 m. liepos 9 d. ieškovės parengta sutartis Nr. 12-07/09 pagal turinį ir vykdymo sąlygas yra atlygintina, tačiau neatitinka CK nustatytų pasaugos, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių požymių, todėl laikytina viešąja sutartimi (CK 6.161 straipsnis).
14. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad sutarties tokiomis sąlygomis nepasirašė, nes ji siekė sudaryti pasaugos sutartį. Tačiau atsakovė naudojosi ieškovės teikiama paslauga ir nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 metų birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) esančioje ieškovės valdomoje transporto priemonių aikštelėje laikė kilnojamuosius daiktus: transporto priemones, statybinę įrangą bei medžiagas. Taigi sudarytą sutartį patvirtina atsakovės valia vykdyti sutartį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Atsakovė net ir po 2012 m. rugpjūčio 8 d. įvykusios vagystės iš jos vagonėlio laikė transporto priemones ir kitus daiktus ieškovės aikštelėje dar vienuolika mėnesių.
15. Atsakovė naudojosi aikštele, gaudavo ieškovės sąskaitas faktūras už kiekvieną mėnesį suteiktas paslaugas, nesiaiškino su ieškove dėl mokėjimų pagrįstumo, nemokėjo už suteiktas paslaugas. Teismas sprendė, jog toks atsakovės elgesys laikytinas netinkamu, nesilaikant sutarčių vykdymo bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, vertintinas kaip siekimas išvengti atsiskaitymo pagal sutartį (CK 6.59 straipsnis).
16. Teismas sprendė, kad atsakovė padarė ieškovei žalos. Pagal CK 6.63 straipsnį yra pagrindas laikyti atsakovę pažeidusia prievolę ir taikyti jai civilinę atsakomybę.
17. Bylos nagrinėjimo metu iškilo ginčas dėl to, kiek transporto vietų buvo užėmusi atsakovė. Atsakovė pripažino, kad ji laikė tik biotualetą, statybinį vagonėlį bei mini krautuvą, tačiau nustatyta, kad atsakovė laikė ir nuomos pagrindu valdytą kilnojamąjį turtą.
18. Teismas vertino, kad nėra pagrindo netikėti ieškovės pateiktais duomenimis, patvirtinančiais atsakovės skolos dydį už kilnojamųjų daiktų laikymą nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio.
19. Dėl 15 530,21 Lt (4497,86) nuostolių atlyginimo teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad žala padaryta atsakovės valdomomis transporto priemonėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokias faktines išlaidas ji patyrė atstatydama du inžinerinius šulinius, kelio atitvarą ir dangą.
20. Ieškinio dalis dėl atsakovės skolos už suteiktas paslaugas tenkintina, priteisiant iš atsakovės skolą be jos sumokėto 2000 Lt (579,24 Eur) avanso, kurį prašė priteisti atsakovė tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas.
21. Tarp šalių nebuvo sudaryta pasaugos sutartis pagal CK 6.830 straipsnio nuostatas, o pagal ieškovės pateiktos sutarties sąlygas ji neprisiėmė pareigos saugoti atsakovės laikomus daiktus, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 29 516,93 Lt (8548,69 Eur) žalai atlyginti dėl atsakovės turto vagystės ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas atmestinas.
22. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 1 d. sprendimu panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
23. Kolegija nurodė, kad apeliacine tvarka yra skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 3390,32 Eur skola už suteiktą paslaugą ir palūkanos, ir sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti jai iš ieškovės sumokėtą 2000 Lt (579,24 Eur) avansą.
24. Kolegija nustatė, kad atsakovė techniką ir statybines medžiagas nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio laikė ieškovės nuomojamoje aikštelėje ir šalia šios aikštelės esančioje neasfaltuotoje teritorijoje, aptvertoje bendra tvora. Ieškovė parengė ir pasiūlė atsakovei sudaryti 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09, tačiau jos atsakovė nepasirašė, nes ieškovė nesutiko teikti saugojimo paslaugos. Už suteiktas stovėjimo, sandėliavimo paslaugas pagal sutarties sąlygas ieškovė pateikė atsakovei 13 706,10 Lt (3969,56 Eur) PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur) avansą už saugojimo paslaugas.
25. Atsakovė procesiniuose dokumentuose byloje nuosekliai tvirtino, kad ieškovės parengtos sutarties ji nepasirašė, nes su ieškove nesutarė dėl esminės sąlygos – atsakovei priklausančių daiktų saugojimo.
26. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalys nepasiekė susitarimo dėl esminės sąlygos – turto saugojimo (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Nesant tarp šalių susitarimo dėl esminės sutarties sąlygos, nėra pagrindo atsakovės veiksmų vertinti kaip 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 12/07/09 sąlygų pripažinimo, sutarties sudarymo ir jos vykdymo. Be to, pagal CK 6.161 straipsnio reikalavimus tarp šalių negalėjo būti sudaryta viešoji sutartis, nes ieškovė yra privatus verslo subjektas ir nesivertė veikla, kuri yra viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas.
27. 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutartyje nenustatyta, kad ieškovė turtą saugos, jos dalykas yra atlygintinis vietos transporto priemonei stovėti skyrimas aikštelėje. Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė nuomos santykiai su apsaugos funkcija. Byloje nėra duomenų, dėl kokios paslaugų ar nuomos kainos šalys susitarė.
28. Ieškovės pasirašytoje sutartyje nurodyti įkainiai negali būti tinkami reikalavimo dydžiui pagrįsti. Ieškovės byloje pateiktos sąskaitos faktūros, nurodytų atsakovės daiktų, kuriuos ji laikė aikštelėje, suvestinės objektyviai nepagrindžia ieškovės apskaičiuotos skolos pagrįstumo. Ieškovė neįrodė, kad jos 2014 m. vasario 7 d. pateiktose suvestinėse nurodyti konkretūs daiktai, jų kiekiai (jos nurodytais laikotarpiais) realiai buvo laikomi atsakovės nurodytais laikotarpiais.
29. Ieškovės sutartyje kaina už transporto priemonės stovėjimą aikštelėje skaičiuojama už vienos transporto priemonės stovėjimą per mėnesį, o už statybinių medžiagų sandėliavimą – pagal faktiškai užimamų vietų kiekį. Iš byloje esančių ieškovės nuotraukų matyti tik tai, kad jose yra fiksuoti daiktai – statybinės medžiagos ir statybinė technika, tačiau iš šių nuotraukų negalima spręsti nei apie laikotarpį, kuriuo atsakovė laikė konkrečius daiktus, nei apie tai, kiek vietų aikštelėje daiktai tiksliai užėmė, ar visi nuotraukose fiksuoti daiktai priklausė (buvo valdomi) atsakovei.
30. Atsakovė valdomą turtą laikė ne tik ieškovės išsinuomotoje ir teisėtai valdomoje asfaltuotoje aikštelėje. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir niekada nebuvo išnuomotas UAB „Mandera“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2013 m. birželio 9 d. rašte Nr. 51SD-(14.51.92.)-1089 nurodyta, kad ir šalia esantis suformuotas 969 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo išnuomotas UAB „Mandera“. Taigi ieškovė negalėjo teikti (nesuteikė) automobilių stovėjimo paslaugų pagal 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutartį žemės sklypuose, kurių ji teisėtai nevaldė.
31. Apeliacinio proceso metu ieškovės dėstoma versija, kad ji atsakovei teikė pasaugos paslaugas, atsižvelgiant į ieškovės poziciją viso proceso metu, vertintina kaip pasirinkta taktika pareikštam reikalavimui dėl atsakovės skolos pagrįsti. 
32. Teisėjų kolegija nurodė, kad labiau tikėtina, jog tam tikrą, konkrečiai nenustatytą turtą konkrečiai neapibrėžtą laiką atsakovė laikė ieškovės nuomojamoje aikštelėje. Atsakovė  pasinaudodavo ieškovės valdoma asfaltuota aikštele patekdama į aptvertą teritoriją, kur laikė statybines medžiagas ir techniką ne ant asfaltuotos aikštelės. Atsakovė, būdama verslininkė, suprato, kad ieškovė gauna mokestį už transporto priemonių stovėjimą aikštelėje, todėl negalėjo tikėtis, kad neatlygintinai laikys savo daiktus ir naudosis aikštelės infrastruktūra pravažiuoti. Atsakovė, sumokėdama ieškovei avansą, savo veiksmais pripažino jai suteiktą paslaugą minėta apimtimi (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti  galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Byloje įrodyta, kad atsakovė atitinkamus daiktus perdavė ieškovei, ši juos saugojo aptvertoje teritorijoje. Taigi šalys susitarė dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. sudarė pasaugos sutartį.
2. Nors atsakovė nepasirašė sutarties, tačiau už saugojimo paslaugą ieškovei yra iš dalies sumokėjusi, nereiškė pretenzijų dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atsiuntė ieškovei tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad atsakovė įtraukė atitinkamas PVM sąskaitas faktūras į buhalterinę apskaitą, jose pasirašė atsakovės atstovai. Taigi atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, pasaugos sutarties sudarymą patvirtino konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.830 straipsnio 1 dalis).
3. Atsakovei priklausančių ir jos valdomų daiktų laikymas saugomoje ir aptvertoje aikštelėje, 2012 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimas, šalių susirašinėjimas, atsakovės parengtas ir pateiktas ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktas už laikotarpį 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vertintini kaip sutarties sąlygų pripažinimas, sudarymas ir vykdymas (CPK 177, 185 straipsniai, CK 1.71 straipsnis).
4. Aplinkybė, kad sutartyje nurodyta, jog ieškovė neatsako už viduje paliktą turtą, tarp jų – ir magnetolas (3.1.4 punktas), patvirtina, kad apskritai ieškovė sutartimi prisiėmė pareigą saugoti jai perduotą turtą, nes pačioje sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, kad ieškovė neatsako už perduotų daiktų išsaugojimą, juolab kad saugojimo pareiga nustatyta įstatyme (CK 6.830 straipsnio 1, 4 dalys).
5. Pasaugos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.830–6.850 straipsniai) nenustatyta, kad teikiant pasaugos paslaugas teritorija, kurioje saugomas atitinkamas kilnojamasis turtas, turėtų būtinai priklausyti saugotojui nuosavybės teise ar būti valdoma kitokiu teisiniu pagrindu, nes pasaugos turinį sudaro perduotas saugoti daiktas, bet ne pati teritorija, o nagrinėjamu atveju teritorija atsakovei niekada nebuvo nuomojama.
6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė, teikdama paaiškinimus, ne kartą nurodė, kad ją ir atsakovę siejo pasaugos sutartiniai teisiniai santykiai. Šią aplinkybę patvirtino atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 182 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo kildinamas iš tariamai netinkamai suteiktos pasaugos paslaugos.
7. Teismas netinkamai, nevisapusiškai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, konstatavo viena kitai prieštaraujančias išvadas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti skolą, nurodė, kad šalys nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. pasaugos paslauga atsakovei nebuvo suteikta. Spręsdamas dėl 2000 Lt (579,24 Eur) avanso grąžinimo teismas nurodė, kad atsakovė, 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėdama ieškovei avansą, savo veiksmais pripažino jai suteiktą ieškovės paslaugą.
8. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti  3390,32 Eur skolos, nes neįrodė, kad už šią sumą buvo suteiktas toks paslaugų kiekis, padaryta netinkamai vertinant byloje esančių įrodymų visetą, pažeidžiant kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles.
9. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovės saugomoje teritorijoje stovėjimo vietos buvo aiškiai sužymėtos lentelėmis su numeriais ir suskirstytos, o atsakovė turėjo pareigą sumokėti už atitinkamoje vietoje saugomą turtą. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos parengtos ieškovės darbuotojų suvestinių pagrindu ir atitinka saugotų daiktų ir užimtų vietų skaičių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atitinkamos transporto priemonės buvo išnuomotos atsakovei ir ji buvo atsakinga už jų saugojimą. Detalų paaiškinimą apie kiekius ir kainas ieškovės atstovas davė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šių aplinkybių ir įrodymų nevertino.
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiu įrodymų visetu bei teismų praktikoje įtvirtintu tikimybės pusiausvyros principu, pagal kurį labiau tikėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, nuotraukos, suvestinės duomenys, išrašytos PVM sąskaitos faktūros atitinka faktinį atsakovės valdomų transporto priemonių ir kitų daiktų, perduotų saugoti, skaičių (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog saugomoje teritorijoje laikė tik tris daiktus, kas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
11. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektą sudarė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta dalis ieškinio, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis priteisti 2000 Lt (579,24 Eur) avansą.
34. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė, susirašinėdama su atsakove, procesiniuose dokumentuose (ieškinys pateiktas dėl skolos už aikštelės nuomą ir dėl žalos infrastruktūrai), proceso metu pirmosios instancijos teisme kategoriškai teigė, jog nieko nesaugojo, o tik nuomojo atsakovei aikštelę.
2. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįtraukė daiktų saugojimo sąlygos į pasiūlytą pasirašyti 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09. Ieškovės teikiamos paslaugos užtikrino tik galimybę statyti transporto priemones. Atsakovė išreiškė nesutikimą su pasiūlyta sutartimi, nes nebuvo nurodytas daiktų saugojimas. Taigi šalys nepasiekė susitarimo dėl esminės pasaugos sutarties sąlygos – daikto saugojimo. Ieškovės vienašališkai užpildyti žiniaraščiai ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti daiktų perdavimo.
3. Atsakovė 2000 Lt (579,24 Eur) sumokėjo kaip atlyginimą už tai, kad naudojosi tik ieškovės teisėtai valdomu aikštelės plotu, transporto priemonėms įvažiuojant į žemės sklypą, kurio ieškovė nevaldė.
4. Ieškovė tinkamai neįrodė, kokiais laikotarpiais atsakovė galėjo būti pastačiusi sau priklausančius daiktus ieškovės valdomoje aikštelėje.
5. Ieškovė negalėjo teikti automobilių stovėjimo paslaugų valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris nėra išnuomotas ar kitu teisiniu pagrindu perduotas ieškovei. Ieškovė siūlė teikti transporto priemonių stovėjimo paslaugas, todėl turėjo užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos turint teisinį pagrindą valdomame plote. Saugotojas privalo užtikrinti tinkamas priemones daiktams saugoti (CK 6.832 straipsnio 1 dalis, 6.836 straipsnio 2 dalis, 6.844 straipsnis).
6. Atsakovė teikė apeliacinį skundą dėl ieškovei priteistos 3390,32 Eur skolos, dėl atmesto priešieškinio nereiškė reikalavimo. Ši suma susijusi su atsakovės 2012 m. gruodžio 20 d. atliktu 2000 Lt (579,24 Eur) mokėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo metu, pagrįstai nustatė, kad apeliacine tvarka skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl priteistos 3390,32 Eur skolos ir atmesto reikalavimo priteisti 2000 Lt (579,24 Eur). Ieškovė neišreiškė nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis apeliacinio skundo ribomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

35. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų.
36. Šioje byloje kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tačiau pagal kasaciniame skunde suformuluotus argumentus nustatytina, kad kasacine tvarka iš esmės skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 3390,32 Eur skolos, 148,32 Lt (42,96 Eur) palūkanų pagal įstatymą ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat dalis, kuria, ieškovės nuomone, nepagrįstai spręsta dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 2000 Lt (579,24 Eur) jai sumokėto avanso. Kitos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys kasacine tvarka neskundžiamos. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik ieškovės kasaciniame skunde keliamais klausimais.

              Dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

37. Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju taikytinos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi, šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Media House“ v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-118-248/2016).
38. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gelgotas transportas“ v. I. S.., bylos Nr. 3K-3-224/2012).
39. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio ieškovės nuomojamoje aikštelėje ir šalia šios aikštelės esančioje neasfaltuotoje teritorijoje, aptvertoje bendra tvora, atsakovė laikė transporto priemones, įrangą ir statybines medžiagas. Ieškovė parengė ir pasiūlė atsakovei sudaryti 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09, jos atsakovė nepasirašė motyvuodama tuo, kad ieškovė nesutiko teikti saugojimo paslaugos, tačiau ir toliau laikė kilnojamąjį turtą nurodytoje teritorijoje. Bylą nagrinėję teismai, vertindami šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, nors šalys ir nebuvo sudariusios pasaugos sutarties, kuri atitiktų visus tokios rūšies sutarčiai keliamus reikalavimus (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą sutarties projektą, sprendžia, kad ieškovė siūlė atsakovei automobilių stovėjimo vietų suteikimo ir statybinių medžiagų sandėliavimo paslaugas kartu su tam tikros apimties pasauga (sutarties 3.1.3–3.1.7 punktai). Tačiau šalys nesutarė dėl ieškovės, kaip pasaugos davėjos, atsakomybės dydžio, todėl rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, bet, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir po to, kai atsakovė atsisakė pasirašyti pateiktą sutarties projektą, ji naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis iki 2013 m. birželio mėnesio, iš dalies sumokėjo už suteiktas paslaugas, taip pripažindama paslaugų suteikimo faktą ir atitinkamai susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, juos tęsė, todėl atsakovės priešieškinio argumentas, kad šalys nesudarė sutarties, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nutartyje aptartam teisiniam reglamentavimui.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad tarp šalių iš esmės buvo susiklostę atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Ieškovė valdomoje transporto priemonių aikštelėje suteikė atsakovei transporto priemonių stovėjimo vietas, kuriose buvo laikomos atsakovės valdomos transporto priemonės, taip pat statybinė įranga bei medžiagos, t. y. iš esmės buvo teikiamos atlygintinos transporto priemonių laikymo ir statybinių medžiagų sandėliavimo paslaugos, nors ir su tam tikrais apsaugos elementais (teritorija aptverta tvora, budi ieškovės darbuotojai ir kt.). Toks šalių sutartinių santykių teisinis kvalifikavimas atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų taisyklių taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dainavos energetika“ ir kt. v. UAB Energijos taupymo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. N. M., bylos Nr. 3K-3-8/2014; kt.).
43. Nors šalys savo sutartinių santykių neįformino rašytine paslaugų sutartimi, tačiau CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ nereglamentuoja privalomos paslaugų sutarties rašytinės formos ir tokios formos nesilaikymo pasekmių – sandorio negaliojimo (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad šalių atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (su tam tikrais apsaugos elementais) buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).

              Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vykdymo

44. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
45. Atsakovė pasibaigus atlygintinų paslaugų sutarčiai nesumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas, nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu priteisti atlyginimą, taip pat priešieškiniu prašė teismo priteisti (grąžinti) iš ieškovės 2000 Lt (579,24 Eur) jai atsakovės sumokėtą avansą už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės elgesys (neigė sutarties sudarymo faktą, nors naudojosi ieškovės paslaugomis, gaudavo ieškovės sąskaitas faktūras už kiekvieną mėnesį suteiktas paslaugas, nesiaiškino su ieškove dėl mokėjimų pagrįstumo, nemokėjo už suteiktas paslaugas, išskyrus 2000 Lt (579,24 Eur) avansą) laikytinas netinkamu, vertintinas kaip vienašališkas atsisakymas įvykdyti prievolę – siekimas išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas; atsakovė nesilaikė sutarties tinkamo ir sąžiningo vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
46. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ieškovė suteikė atsakovei atlygintinas paslaugas, kad atsakovė pagrįstai 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėjo ieškovei 2000 Lt (579,24 Eur) avansą, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei ieškiniu prašomą sumą (jos dalį). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis).
47. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, kiek transporto vietų buvo užėmusi atsakovė. Atsakovė pripažino, kad ji laikė biotualetą, statybinį vagonėlį bei mini krautuvą, tačiau  pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė laikė ir nuomos pagrindu valdytą kitą kilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis, patvirtinančiais atsakovės skolos dydį už kilnojamųjų daiktų laikymą nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokios paslaugų kainos šalys susitarė.
48. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje yra pateiktos ieškovės PVM sąskaitas faktūros, kuriose įrašytas vieno mėnesio atlyginimas už ieškovės suteiktas paslaugas. Dalis PVM sąskaitų faktūrų pasirašytos atsakovės atstovo. Be to, byloje yra pateiktas 2013 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nustatyta, kad sandėliuojamomis statybinėmis medžiagomis yra užimta 12 aikštelės vietų, taip pat byloje pateiktos nuotraukos, kiti įrodymai. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį atsakovas taip pat turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, kaip yra išaiškinta pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 185 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ v. RAB ,,Vingriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-487/2014; kt.).
49. Atsakovė apeliaciniu skundu kėlė pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių klausimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-404/2014). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai neišnagrinėjo bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės atsiskaitymu pagal atlygintinų paslaugų sutartį, klausimo, be pakankamos argumentacijos laikydamas atsakovės sumokėtą ieškovei 2000 Lt (579,24 Eur) avansą pakankamu atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. Kadangi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų, kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).

              Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

50. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus parkai“ v. UAB „Disona“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2015; kt.).
51. Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės 2000 Lt (579,24 Eur) jai sumokėto avanso. Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tačiau pagal apeliacinio skundo argumentus apeliacine tvarka iš esmės skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pasisakė dėl nurodyto priešieškinio reikalavimo, tačiau nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas šis priešieškinio reikalavimas, priėmė kasatorei palankų sprendimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, ir dėl to panaikinti šio teismo priimto sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovės 2000 Lt (579,24 Eur) jai sumokėto avanso (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 10,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. pažyma).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Mandera“ ieškinys – iš atsakovės UAB „Tvirta“ ieškovės UAB „Mandera“ naudai priteista 3390,32 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt Eur 32 ct) skola už suteiktas paslaugas, 42,38 Eur (keturiasdešimt du Eur 38 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ir dėl šios bylos dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Donatas Šernas