Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-468/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57695-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.;2.4.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U TA R T I S
2017 m. kovo 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio,
sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitiekūnienei
nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,
nukentėjusiojo L. B. atstovui advokatui Mariui Barysevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. B. (L. B.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 641 str. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 str. R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, išlaikyti jį.
Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš R. L. priteista 2 228,58 Eur turtinei bei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Iš R. L. nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 320,38 Eur turėtoms proceso išlaidoms (advokato ir kelionės) atlyginti.
Tenkinant civilinius ieškinius, iš R. L. priteista 1044,73 Eur VSDF biudžetui ir 2948,93 Eur Valstybinei teritorinei ligonių kasai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
- Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
R. L. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, už tai, kad jis, 2015-10-17, apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.57 promilių), konflikto su L. B. metu, pribėgęs prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėdamas L. B. už nugaros, tyčia vieną kartą smogė šiam kastuvo briauna per galvą ir padarė nukentėjusiajam: didelę linijinę muštinę galvos kairės pusės viršugalvio ir smilkinio sričių žaizdą su atviru plyšimu, skeveldriniu, įspaustiniu, kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio žvyno lūžiu; atviru galvos smegenų kairio pusrutulio sužalojimu, sukėlusiu motorinę afaziją ir dešiniųjų galūnių (vyraujant dešinės rankos) parezę. Tokiais savo veiksmais, dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžio su galvos smegenų sužalojimu, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, sunkiai sužalojo L. B..
- Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Nukentėjusysis L. B. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendį pakeisti ir jam (nukentėjusiajam) priteisti 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Apelianto nuomone, apylinkės teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl patirtų sužalojimų ir liekamųjų reiškinių.
Apeliantas pažymi, kad vertinant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė ir sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir mažindamas neturtinės žalos dydį, esminiu kriterijumi laikė nuteistojo turtinę padėtį ir jo galimybes ją padengti, paneigdamas L. B. teisę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu teismas esmingai pažeidė CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos kriterijus ir teismų praktiką, pagal kurią: kaltininko turtinė padėtis negali būti prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį, nes priešingu atveju būtų pažeista pusiausvyra tarp jo ir nukentėjusiojo asmens teisių į adekvatų žalos atlyginimą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2010); tais atvejais, kai kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytas turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis (Kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-394/2006). Pažymi, kad nuteistasis R. L. prieš jį panaudojo tyčinius brutalius smurtinius veiksmus, t. y. iš užpakalio smogė jam kastuvo briauna į gyvybei pavojingą vietą - galvą.
Skundo argumentą, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino negrįžtamų liekamųjų reiškinių, motyvuoja tuo, kad nuteistojo veiksmais jam buvo sukeltos itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės: nustatytas tik 45 procentų darbingumas, suteiktas neįgalumas, todėl jo galimybės dirbti yra ženkliai sumažėjusios, gali atlikti tik ribotus darbus, kuriems nereikia didelio fizinio aktyvumo ir krūvio. Nurodo, kad iki šiol yra išlikę: dešinė parezė (dalinis paralyžius) vyraujanti plaštakoje; motorinė disfazija (kalbos sutrikimas dėl smegenų centro pažeidimo). Jis yra dešiniarankis, tačiau dabar šia ranka sunkiai nulaiko tušinuką, negali rašyti, valgyti ar rūpintis higiena. Dėl motorinės disfazijos sunkiai sekasi rinkti ir dėlioti žodžius, juos prisiminti, todėl kalba stringa, o tai lemia didelį bendravimo galimybių sumažėjimą. Po patirtų sužalojimų pasikeitė ne tik galvos forma, bet ir veido bruožai (dešinė veido pusė mažiau judri, negali reikšti emocijų), eisena (išliko krypuojantis žingsniavimas).
Pasak apelianto, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis taip pat neatitinka Kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią, esant kaltinamojo nukentėjusiajam padarytiems brutaliems smurtiniams gyvybiškai pavojingiems sužalojimams, sukėlusiems itin didelius fizinius skausmus, ženklius visam gyvenimui liksiančius liekamuosius reiškinius, nukentėjusiajam netenkant daugiau nei pusės darbingumo, priteistinos neturtinės žalos dydis siekia 28 962 Eur (100 000 Lt) (Kasacinė nutartis Nr. 2K-244/2011).
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė jo atstovaujamo nukentėjusiojo skundą tenkinti. Prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti nuosprendį nepakeistą.
- Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos faktinės aplinkybės, priteista turtinė žala neginčijami, keliamas tik neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų vertinimas ir tuo pagrindu nustatytas neturtinės žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinių skundų ribų.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį dalyje dėl 29 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, neturtinės žalos dydį sumažino ir iš kaltininko nukentėjusiajam priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, teisingai konstatavo tik dalį faktinių aplinkybių ir nustatė per mažą neturtinės žalos dydį.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam neabejotinai padaryta neturtinė žala.
Konstitucinis Teismas nurodė, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-12-19 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių nėra ir negali būti vienodos teismų praktikos, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino visas neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra, kriterijais, nurodytais CK 6.250 str. 2 dalyje, atskleidė jų turinį ir motyvavo konkrečiomis bylos aplinkybėmis, paaiškino, kodėl mažina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įvertindamas neturtinę žalą, teisingai atsižvelgė į nuteistojo galimybę atlyginti žalą, turtinę padėtį, interesus ir siekdamas protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nepažeidė nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą. Teisingumo kriterijaus tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-244-942/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai. Materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydis sprendžiamas aiškinantis ir vertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgiant į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-119/2009, 3K-3-31/2011).
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą visų pirma atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtas pasekmes, kurios nurodomos ir apeliaciniame skunde: į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, nusikalstamos veikos aplinkybes, pasveikimo galimybes, trukmę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. O būtent į tai, kad: prieš nukentėjusįjį padarytas sunkus nusikaltimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta L. B. sveikata ir dėl kurio nukentėjusysis, būdamas jauno amžiaus, prarado daugiau negu pusę (55 procentus) darbingumo; nukentėjusysis iki šiol jaučia nerimą, baimę, nepatogumus, pablogėjo jos socialiniai santykiai ir gerovė; dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, vėliau sekė ilgas reabilitacijos periodas, ambulatoriškai jis gydėsi beveik 4 mėnesius, visą laiką jautė skausmą, nejautė vienos rankos, turėjo kalbos sutrikimų, šie padariniai iki šiol nėra išnykę; galimai dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam išsivystė epilepsija; nukentėjusysis nuolat vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, patirto sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, t. y. nuolat jaučia skausmą, nepatogumus, pasunkėjo galimybės apsitarnauti ir atlikti elementarius buities darbus, dėl to nuolat patiria dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Iš esmės padarytos žalos padarinius nukentėjusysis jaučia ir toliau, ką kolegijos nuomone, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nukentėjusiojo medicininiai duomenys.
Sprendimą, mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas priėmė įvertinęs jos atlyginimo galimybės bei kaltininko turtinę padėtį: turi mažametį vaiką, dirba, atlyginimas minimalus, nėra duomenų kad kaltinamasis savo vardu turi registruoto turto ir tai, kad kaltininkas yra jaunas, sveikas, darbingas, kad kaltininkui byloje pareikšti dar du civiliniai ieškiniai (Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl 2 948,93 Eur nuostolių ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos dėl 1 044,73 Eur nuostolių atlyginimo), kurie skundžiamu nuosprendžiu tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat visiškai tenkintas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos (2 228,58 Eur) atlyginimo. Priešingai nei nurodo apeliantas, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta ne tik į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, bet ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, į priteistos neturtinės žalos atlyginimo galimybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė (tyčia), pastovaus pobūdžio liekamieji padariniai; mažinantys – kaltininko turtinė ir šeiminė padėtis, kiti byloje tenkinti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, nepažeidė teisės normų, kuriose nustatyti šie kriterijai, ir priteisė neturtinę žalą, atsižvelgęs į visų įstatyme nurodytų kriterijų ir kitų šioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą. Apylinkės teismo nukentėjusiajam L. B. nustatytas neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis (15 000 Eur), priešingai nei nurodo apeliantas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio esant panašioms aplinkybėms. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sveikatos sužalojimo liekamieji padariniai yra pastovaus pobūdžio ir netenkama 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 4 344,30 Eur (nurodytu atveju konstatavus būtinosios ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 18 260,8 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010; 2K-389/2014, 2K-364-696/2015, 2K-115-468/2016). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-364-696/2015). Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse Nr. 3K-3-394/2009, 2K-209/2010, neturtinės žalos dydis, esant panašioms aplinkybėms, nustatytas mažesnis, nei skundžiamu nuosprendžiu. Tuo tarpu nutartis Nr. 2K-244/2011, priimta byloje, kurios aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu (padaryta sunkesnė nusikalstama veika iš chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai)), skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas iš esmės tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama neturtinės žalos atlyginimo bylose.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nukentėjusiojo L. B. (L. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Daiva Kazlauskienė
Jurgita Mačionytė
Ernestas Rimšelis