Civilinė byla Nr. 2A-2065-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13837-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovams N. E. J., R. J. ir E. P. dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje notarė I. J., G. J.. 

Teismas,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sandorių, pripažinimo negaliojančiais.

Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį dalyje, kuria R. P. padovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties, Reg. Nr. IJ-1775, patvirtintą notarės I. J.; 2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą notarės I. J. 2016 m. balandžio 11 d. N. E. J. dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto adresu P(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį, Reg. Nr. 1J-2737, kuria N. E. J. padovanojo E. P. žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini); butą adresu (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 0,7174 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ir minėtą 3/8 dalį turto, kurį ieškovė paveldėjo iš tėvo J. J. nuosavybės teise pripažinti ieškovei R. P.; 4) pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį, Reg. Nr. IJ-2738, kuria N. E. J. padovanojo R. J. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir minėtą 3/8 dalį turto, kurį R. P. paveldėjo iš tėvo J. J., nuosavybės teise pripažinti ieškovei R. P.; 5) priteisti R. P. iš N. E. J. 546,36 Eur, t. y. 3/8 dalį tėvo J. J. santaupų, kurios buvo laikomos AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti R. P. iš N. E. J. 205,35 Eur, t. y. 3/8 dalį tėvo J. J. neišmokėtos netekto darbingumo pensijos, kuri buvo laikoma VSDFV Kauno skyriaus Sodra pensijų skyriuje; 7) pripažinti R. P. nuosavybės teisę į 3/8 dalį ieškovės tėvo J. J. lengvojo automobilio „VW Golf“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad po ieškovės tėvo J. J. mirties 2015 m. lapkričio 25 d. liko jo turtas, kurį paveldėjo ieškovė, jos brolis G. J. ir motina N. E. J.. 2016 m. vasario 19 d. ieškovė su mama ir broliu nuvyko į notarės I. J. kontorą ir pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pasirašymo metu ieškovė teigia nesupratusi, kokie konkrečiai notariniai veiksmai bus atlikti, kokios jų pasekmės. Jai nuo 2000 m. spalio 2 d. yra diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, dėl kurio ji daugiau kaip 16 metų vartoja antipsichozinius vaistus „Rispolept“. Dėl šios ligos ir vaistų poveikio ieškovei dažnai sutrinka suvokimas, ji negali suprasti savo veiksmų prasmės, pasekmių, adekvačiai vertinti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Dėl savo sveikatos būklės dokumentus pasirašė esmingai suklydus. Asakovė iš jos tėvo palikimą išviliojo ir užgrobė žinodama, kad jos duktė yra ligonis su psichikos sutrikimų liga; ji dėl savo ligos ir vartojamo vaisto sandorio sudarymo dieną buvo tokios psichinės būsenos, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldė.

Atsakovė N. E. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji su vaikais R. P. ir G. J. po J. J. mirties susitarė, kad vaikai savo paveldėjimo teises padovanos jai, kadangi vienam asmeniui yra lengviau, paprasčiau ir pigiau tvarkyti paveldėjimo dokumentus. N. E. J. neturėjo jokio tikslo visą turtą pasiimti sau, nieko nepalikdama vaikams. Vėliau atsakovė visą paveldėtą turtą pagal susitarimą turėjo dovanoti savo vaikams R. P., G. J. bei vaikaičiams. Iki ieškovei pradedant gyventi su sugyventiniu R. M., viskas buvo vykdoma pagal susitarimą. Atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, visą paveldėtą turtą bei savo asmeninę turto dalį, padovanojo vaikams ir vaikaičiams. Visi nesutarimai ir pareiškimai notarų biurui, policijai, prasidėjo tada, kai ieškovė pradėjo gyventi su sugyventiniu R. M.. R. M. daro tiesioginę įtaką ieškovės veiksmams, ją kontroliuoja, pasako, ką ir kaip daryti, kur rašyti pareiškimus ir raštus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė suprasdama šio sandorio teisines pasekmes, todėl nėra pagrindo nei paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nei atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir kitas dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiais.

Atsakovas E. P. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo mama R. P. yra sveiko proto ir supranta savo veiksmus. Mamai buvo žinoma senelio valia, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) po senelio mirties atiteks jam, apie tai ne kartą su mama ir močiute yra kalbėję. Mama savo nuomonę pakeitė tada, kai pradėjo gyventi su R. M., kuris prikalbėjo mamai, kad ji blogai padarė ir reikia turtą susigrąžinti atgal. Anksčiau buvę geri santykiai su mama, tačiau pradėjusi gyventi su R. M., mama pasikeitė, jis daro labai didelę neigiamą įtaką mamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

Dėl palikimo priėmimo. Ieškovės atstovės argumentai, kad dovanoti paveldėjimo teisės iš karto po palikimo priėmimo ieškovė negalėjo, kol palikimo priėmimo faktas nebuvo įregistruotas viešame registre, nepagrįsti, nes įstatymas nedraudžia šalims paveldėjimo procese sudaryti keletą susijusių sandorių vieną po kito ir neįpareigoja sekantį sandorį sudaryti tik po to, kai pirmasis yra įregistruojamas viešame registre.

Dėl sandorių negaliojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnį. Aplinkybei, kad sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, pagrįsti, ieškovei teismas siūlė paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau ieškovė į posėdį neatvyko, savo valios šiuo klausimu neišreiškė, ekspertizė nebuvo paskirta. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės mokymosi rezultatus, jos darbinę veiklą, bei ieškovės elgesį teismo posėdžio metu nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės liga turi kokią nors įtaką jos mąstymui ar suvokimui. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu jos sveikatos būklė buvo blogesnė, negu nagrinėjant bylą teisme, kad sandorio sudarymo metu ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio pagrindu. Ieškovės byloje nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal žodinį susitarimą atgal nepadovanojo paveldėto turto dalies, kad atsakovė jai neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba apie tai, kad ieškovei teks išsikelti iš buto, negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi būti panaikinta pagal CK 6.472 straipsnį, nes tokie ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai geros moralės požiūriu negali būti prilyginami ir smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Ieškovės teiginiai yra grindžiami tik jos pačios paaiškinimais, kai tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kitų asmenų paaiškinimai byloja priešingai - atsakovė teikia visokeriopą pagalbą ieškovei, jai siūlė priimti dovaną – butą (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė lig šiol gyvena, iki ieškovei susipažįstant su R. M., jų santykiai buvo šilti ir artimi.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovės asmeninės savybės (patirtis, išsilavinimas) ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismo vertinimu, buvo pakankamos suprasti, kad turtinių teisių dovanojimo sandoriu turtas ar turtinės teisės prarandamos, kad šis sandoris yra neatlygintinis. Ir nors ieškovei sudarant abstraktaus turinio paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį nebuvo žinoma, kokį konkretų turtą ieškovė paveldėjo, į ką neatlygintinai perleidžia paveldėjimo teisę atsakovei bei kokį turtą priėmusi J. J. palikimą jai padovanos atsakovė, tikėtina, kad ieškovė, pasitikėdama savo mama, iš anksto neanalizavo, nesigilino ir neįvertino pasirašomos sutarties apimties, tačiau siekė ja sukuriamų pasekmių - kad visas po tėvo mirties paveldėtas turtas, taip pati ir jos dalis, pereitų atsakovei tuo tikslu, kad ši vėliau atskirais turtiniais vienetais jį padalintų visiems šeimos nariams. Taigi, šioje situacijoje ieškovė, sudarydama dovanojimo sandorį, pati prisiėmė riziką, jog po sandorio sudarymo jai gali atitekti mažiau turto, negu kad būtų paveldėjusi pagal įstatymą arba iš viso jokio turto negauti. Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis tikėtina, kad normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje analogišką sandorį būtų sudaręs.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė į notaro kontorą atvyko verčiama, dovanojimo sutarties turinys jos buvo suprastas, dovanojimo sutarties pasekmės išaiškintos. Po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovė ir toliau gyveno atsakovei priklausančiame bute, kurį atsakovė pasiūlė priimti kaip dovaną, o jos sūnui E. atsakovė padovanojo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kadangi tokią savo valią šeimos nariams žodžiu buvo išreiškęs mirusysis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovės valia neatitiko jos tikrųjų ketinimų, kad ji nesuvokė sandorio ir jo pasekmių. Ieškovės nuomonė dėl dovanojimo sutarties sudarymo pasikeitė R. M. įtakoje, kai jis išaiškino ieškovei, jog šia sutartimi ji ne priėmė tėvo palikimą, o jo atsisakė.

Dėl ginčijamos dovanojimo sutarties įtakos ieškovės šeimos turtiniams interesams. Atsakovė savo pažadus po dovanojimo sutarties sudarymo vykdė, sūnui ir vaikaičiams padovanojo ne tik paveldėtą po J. J. mirties turtą, bet ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, ieškovei taip pat pasiūlė priimti dovaną – butą, kuriame ieškovė gyveno, tačiau į šį pasiūlymą ieškovė niekaip nereagavo. Po šio sandorio sudarymo N. E. J. būtų perleidusi paskutinį jai likusį nekilnojamąjį turtą, nes visą kitą savo ir sutuoktinio turtą jau neatlygintinai perleido vaikams ir vaikaičiams, kas rodo atsakovės nesavanaudiškumą ir dosnumą. Vertinant nekilnojamąjį turtą pinigine išraiška, kuris atitektų ieškovei ir jos sūnui, jis yra žymiai didesnis, nei paveldėjimo atveju, todėl akivaizdu, kad ginčijamą dovanojimo sandorį ieškovės šeimos (ieškovės ir jos sūnaus) požiūriu sudaryti buvo žymiai naudingiau, negu jo nesudaryti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė R. P., atstovaujama advokatės K. Č. ir įgalioto asmens R. M. apeliaciniu skundu, išdėstytu dviejuose procesiniuose dokumentuose, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas neįvertino ieškovės asmeninių savybių, kad ji negalėjo suprasti ir paaiškinti situacijos, prisiminti visų aplinkybių. Tą buvo galima suprasti iš jos teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė sudarė akivaizdžiai sau nenaudingą sandorį – ji liko iš didelės masės bei vertės palikimo nepaveldėjusi nei menkiausios dalies ir padovanojo paveldėjimo teisę į butą, kuriame nuolat gyveno ir gyvena.

Teismas netinkamai vertino ieškovės vartojamų medikamentų poveikį, be to, nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės. Tai įtakojo neteisingo sprendimui priėmimą.

Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo abstraktus, nebuvo išvardinti visi dovanojami daiktai, tai sutrukdė ieškovei suvokti sandorio esmę.

Teismas neįvertino notarės veiksmų, ar ji buvo tiek rūpestinga nustatant dovanotojos supratimą, suvokimą dėl sudaromo sandorio esmės, kiek tokiomis aplinkybėmis buvo būtina.

Atsakovė N. E. J. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Priešingai, nei teigia ieškovė, teismas įvertino visas esmines aplinkybės, susijusias su ieškovės sveikatos būkle, asmeninėmis savybėmis sandorio sudarymo metu.

Teismas buvo suinteresuotas ekspertizės paskyrimu, tačiau pati ieškovė tinkamai neišreiškė valios dėl šios ekspertizės paskyrimo, todėl teismui liko vadovautis byloje surinktais duomenimis.

Analogišką dovanojimo sandorį sudarė ne tik ieškovė, bet ir jos brolis, be to, mama vykdė pažadą padovanoti visiems turto pagal ankstesnį susitarimą šeimoje, šiuo atveju pati ieškovė nereaguoja į siūlymą jai padovanoti butą, kuriame gyvena.

Ieškovei, šiai sutikus priimti dovaną, atitektų didesnė dalis palikimo, nei būtų atitekusi paveldint pagal įstatymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė siekia pripažinti negaliojančiomis 2016 m. vasario 19 d. savo paveldėjimo teisių į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties dovanojimo savo motinai N. E. J. sutartį (2 t. b. l. 48); notarės I. J. N. E. J. 2016 m. balandžio 11 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo, 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. IJ-2737 (2 t. b. l. 11-25), 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. IJ-2738 (2 t. b. l. 26-30), 2016 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. IJ-2804 (2 t. b. l. 31-35), kuriomis palikimą sudarantį turtą kartu ir su atsakovei tenkančia ½ dalimi padovanojo savo sūnui ir vaikaičiams, ir pripažinti ieškovei nuosavybės teises į 3/8 dalį paveldimo turto, kaip priklausančio pagal įstatymą. Šiuos sandorius ieškovė ginčijo CK 1.89 (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris), 1.90 (dėl suklydimo sudarytas sandoris), 1.91 (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris), 6.472 (dovanojimo panaikinimas) straipsniuose nurodytais pagrindais. Teismas atmetė ieškinį nenustatęs nei vieno iš nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų. Su tokiu sprendimu nesutinka ieškovė, kuri, atstovaujama dviejų atstovų, pateikė du procesinius dokumentus, pavadintus apeliaciniais skundais, iš kurių argumentų matyti, kad skundas teikiamas iš esmės nesutinkant tik su teismo sprendimu dėl sandorių nuginčijimo CK 1.89 ir 1.90 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės atstovo R. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą.

Po to, kuomet apeliacinis skundas buvo priimtas ir su bylos medžiaga perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantės atstovas Kauno apygardos teismui pateikė rašytinius papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo, kuriuos prašo išnagrinėti kartu su skundu (reg. Nr. E1-29296, E1-30987, E1-30875, E1-37161, E1-41227, E1-45483). Iš šių paaiškinimų turinio spręstina, kad apeliantė, atstovaujama R. M. siekia papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais, tačiau įstatymas tokios teisės nesuteikta. Teisėjų kolegija nurodo, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), todėl teisėjų kolegija pateiktais paaiškinimais priimdama procesinį sprendimą nesiremia.

Dėl galimybės to paties sandorio negaliojimą grįsti vienos iš sandorio šalių negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir kartu jos suklaidinimu panaudojant apgaulę

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

Kaip minėta šioje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta motinos, kuria pasitikėjo (panaudojant apgaulę), esmine aplinkybe įvardindama savo būseną, sandorių sudarymo metu, kuri apeliantės vertinimu, neleido jai tinkamais suvokti savo veiksmų. Tokiu būdu apeliantė dovanojimo sutarties neteisėtumą de jure (liet. „teisiškai“) įrodinėjo trimis savarankiškais sandorių negaliojimo pagrindais, kurių esmė – vienos iš sandorio šalių valios ydingumas. Ir nors kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog tarp šalių susiklostęs teisinis santykis gali būti pripažintas neteisėtu ne pagal vieną, o kelias teisės normas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012), tačiau apeliantės pasirinktas ieškinio pagrindo formulavimas yra prieštaringas, o jos nurodomi (įrodinėjami) sandorių negaliojimo pagrindai iš esmės nesuderinami (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį Nr. 2A-51-186/2017).

Fizinio asmens, kuris dėl savo būsenos negali suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ar jų valdyti, išreikšta valia sudaryti sandorį pati savaime yra netinkama. Apgaulės prieš tokį asmenį panaudojimas yra nereikšminga aplinkybė. Jeigu fizinis asmuo yra tokios būsenos, jis negali būti suklaidintas, nes nepajėgia objektyviai suprasti konkretaus sandorio turinio, t. y. pasverti sandorio žalingumo ir naudingumo. Apgaulės panaudojimo faktas būtų reikšmingas tada, kai fizinis asmuo sandorio sudarymo metu pajėgė tinkamai išreikšti savo valią, tačiau jo būsena buvo tokia, kad kitai sandorio šaliai turėtų būti priskiriama didesnė nei įprasta rūpestingumo pareiga. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, šios pareigos pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip pasyvi arba aktyvi apgaulė. Kita vertus, tam tikrais atvejais fizinio asmens būsena gali būti vienas iš suklydimą kvalifikuojančių požymių (pvz., esant įrodymų, kad asmuo dėl savo būsenos, kuri iš esmės netrukdė jam suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, tačiau tokie gebėjimai buvo riboti, neteisingai suvokė esmines sandorio aplinkybes).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės neprašė patikslinti ieškinio pagrindo (pašalinti jo prieštaravimų) ir jos reikalavimus vertino visais nurodytais pagrindais.

Dėl sandorių ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu

Apeliantė, atstovaujama advokatės ir įgalioto asmens, skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad sandorių sudarymo metu ji negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės. Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kaip ieškovė elgėsi ir davė paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat į vartojamų medikamentų poveikį bei be pagrindo neskyrė ekspertizės.

Jau minėta, kad CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Apeliantė teigė, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu dėl savo būsenos nesuprato sudaromo sandorio esmės, todėl byloje apeliantės gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertintini retrospektyviai. Šią aplinkybę pagrįsti ieškovė byloje pateikė tik duomenis apie jos sveikatos būklę, kuri tęsiasi nuo 2000 metų – lankosi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2000 m. spalio 2 d. Diagnozė: šizotipinis sutrikimas (F21), nuo 2000 m. lapkričio 14 d. skiriamas gydymas risperidonu 1 mg/parai (1 t. b. l. 78). 2016 m. vasario 19 d. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų, kad R. P. civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas (2 t. b. l. 126). Pirmosios instancijos teisme siekė paskirti byloje teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri būtų paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga, tačiau ieškovei neišreiškus sutikimo su ekspertizės paskyrimu ji nebuvo paskirta, todėl konstatuotina, kad ieškovė pati savo valia atsisakė įrodyti vieną iš esminių savo ieškinio pagrindų.

Susiklosčius nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal byloje esančius duomenis ir įvertinęs notarės parodymus apie sandorio sudarymo aplinkybes, atsakovų šeimos narių parodymus, medicininius duomenis apie ligos diagnozę, ligos tęstinumą, vartojamų vaistų specifiką, duomenis apie ieškovės kasdienę darbinę veiklą, apklausęs ieškovę teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į visą susiklosčiusią su paveldėjimu ir turto dalybomis situaciją, sprendė, kad ieškovė sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmus ir jų prasmę. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, kad ieškovė (kartu su sūnumi) sudarytu sandoriu gavo didesnę turtinę naudą, nei būtų gavusi, jei dovanojimo sutartis nebūtų sudaryta ir paveldėjimas būtų tvarkomas dalinant turtą pagal įstatymo nuostatas.

Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jos poziciją dėl negebėjimo suvokti sudaryto sandorio esmės, negalėjimą suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Ši pozicija grindžiama iš esmės tik pačios apeliantės paaiškinimais, kurie, viena vertus, yra subjektyvūs, antra vertus, dėl jos pačios suinteresuotumo bylos baigtimi negali būti vertinami kaip patikimi ir nešališki duomenys.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu

Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija pasisako ir dėl dar vieno apeliantės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Apeliantė, įrodinėdama sutarties negaliojimą dėl jos suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sandorį sudarė savo motinos (atsakovės) poveikyje, ji žadėjusi padovanoti turto, tačiau iki šiol savo pažado nevykdė.

Pažymėtina, kad suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Sandorio šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, sprendžiama atsižvelgiant į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti apeliantės suklydimo dėl sandorio esmės. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, ieškovė pati patvirtino, kad sutartis jai buvo perskaityta, taigi apeliantė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę, juo labiau, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ji dėl sveikatos būklės nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės. Notarė teismui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad apeliantė suvokė sudaromo sandorio esmę bei pasekmes: notarė išaiškino apeliantei, jog sudariusi dovanojimo sandorį ji neteks nuosavybės teisių į turtą ir negalės apsigalvoti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir pasisakė, kad nepaisant to, jog dovanojimo sutartis buvo abstrakti, apeliantė siekė ir tikėjosi būtent tokių pasekmių  – perleisti paveldėjimo teises motinai, kad ši galėtų paskirstyti turtą atskirais turtiniais vienetais vaikams ir anūkams. Todėl pripažintina, kad sudarant dovanojimo sutartį apeliantė neklydo, o jos apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė jau po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. tai, jos sugyventinio R. M. įtaka, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent po ieškovės bendravimo su R. M. pradžios, ieškovės elgesys pasikeitė, ji nustojo bendrauti su šeimos nariais, pradėjo rašyti skundus, įgaliojo sugyventinį ją atstovauti, todėl jos vardu šiuo metu yra teikiami įvairūs skundai ir prašymai įvairioms institucijoms.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su asmeninėmis sutarties šalies, kuri teigia suklydusi, savybėmis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įrodymų visetą: šeimos įprastą turto valdymo praktiką, susitarimą, jo laikymąsi, ieškovės būklę, jos pasikeitimą, ieškovės išsilavinimą, darbinę patirtį ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, jog ginčijamas sandoris sudarytas tarp dukros ir motinos bei tai, kad tą pačią dieną analogiškas sandoris buvo sudarytas ir ieškovės brolio, be to, nekilnojamuoju turtu buvo apdovanoti asmenys taip, kaip buvo pažadėta, tuo tarpu ieškovė į siūlymą priimti butą, kuriame gyvena, kaip dovaną, nereaguoja. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė laisva valia pati apsisprendė sudaryti dovanojimo sutartį.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, tyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieškovės valia buvo sudarant dovanojimo sandorį, kokios buvo dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgė į šalių asmenines savybes. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinį skundą sudarančių argumentų, kadangi jie neturi įtakos apeliacine tvarka peržiūrimo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Algimantas Kukalis

Rūta Palubinskaitė

Arūnas Rudzinskas