Administracinio nusižengimo byla Nr. II-430-961/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02153-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilonai Mateikienei,
sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui R. R.,
skundą padavusiam asmeniui L. J., jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. liepos 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. 2020 m. liepos 7 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį V. K. atžvilgiu, dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 17 d., (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai iškasė grindis apie 60 cm gylio, ko pasėkoje praėjimas į šilumos punktą tapo pavojingas administruojančios pastatą įmonės darbuotojams, kurie prižiūri šilumos punktą.
Pareiškėja L. J. skundu prašo panaikinti nutarimą ir pavesti administracinio nusižengimo bylos pradėjimo klausimą spręsti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui.
Skunde nurodoma, kad pareiškėja L. J., veikdama kaip namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė, 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į policiją dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu „n-18“, V. K. ir J. K. savavališkai atliktų statybos darbų, kurių metu patalpoje buvo išgriautos betoninės grindys ir iškastas po grindimis buvęs gruntas (apie 60 cm). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas 2020 m. liepos 7 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, remdamasis tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariato buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03914-19, kuris buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu. (duomenys neskelbtini), adresu esančiame daugiabučiame name V. K. ir J. K. 2018 m. nusipirko dvi patalpas, kuriose 2018-2020 m. vykdė savavališkus statybos darbus. Vykdydami jiems savavališkus statybos darbus savo patalpose ir pastato išorėje, statytojai neapsiribojo tik jiems priklausančiomis patalpomis, bet išgriovė ir jų patalpas ribojančias išorines sienas bei prisijungė patalpas „n-12“, taip pat dalį patalpos „n-18“. Šios aplinkybės yra nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo J. K. ir V. K. sustabdyti vykdomus statybos darbus gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šios nutarties nevykdymo buvo pradėtas skundžiamame nutarime minimas ikiteisminis tyrimas. Dar iki minėtos teismo nutarties priėmimo J. K. ir V. K. 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. atliko pareiškime nurodytus statybos darbus, t. y. rūsio bendro naudojimo patalpoje, esančioje ties įėjimu į pastato šilumos punktą, išgriovė betonines grindis ir iškasė apie 60 cm gylio duobę. Dėl šių atliktų statybos darbų rezultato, t. y. netvarkingo ir pavojingo įėjimo į pastato šilumos punktą, L. J., kaip bendrijos pirmininkė gavo įpareigojimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus, kurį vykdydama pirmiausia užrakino nesaugų praėjimą ir už tai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn to paties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu. Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija reaguodama į gautą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą „užtikrinti, kad Namo priestato, per kurį patenkama į Namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą „organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkyti priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant į buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis“. Visiems bendrijos nariams, kurie įgyvendino bendrijos visuotinio narių 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo sprendimą, Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tuomet bendrijos pirmininkė atitinkamai parašė pareiškimą dėl V. ir J. K. toje patalpoje atliktų statybos darbų įvertinimo. Pažymi, kad apie V. K. neteisėtus veiksmus, įskaitant savavaldžiavimą, teismo nutarčių nevykdymą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas buvo informuotas ne kartą. Dėl šio asmens neteisėtų veiksmų į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą ne kartą kreipėsi tiek namo gyventojai, tiek ir Bendrijos vardu veikianti pirmininkė, tiek Bendrijai ir namo gyventojams atstovaujanti Šedbaro advokatų profesinė bendrija. Namo gyventojai apie V. K. savavaldžiavimą Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą informavo ne kartą. 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo nupjauta šilumos punkto durų štanga, atrakintas ir be priežiūros paliktas šilumos punktas, dėl ko namo gyventojai iškvietė UAB (duomenys neskelbtini) santechniką D. M. Jis pastebėjo, kad katilinėje atliekami savavališki veiksmai, keliantys riziką šildymo sistemai, yra daug pažeidimų, nuimti nuotolinio nuskaitymo davikliai (gerkonai) ir t. t. 2018 m. gruodžio 21 d. buvo išgręžta spyna į kairės laiptinės bendro naudojimo rūsį, darbus atliko V. K., nors jam šiame rūsyje niekas nepriklauso. Buvo iškviesta policija, surašytas pareiškimas. 2019 m. vasario 25 d. buvo užgrūstas praėjimas į katilinę, t. y. bendrojo naudojimo patalpą. Dėl to gyventojos iškvietė policiją ir parašė 2 pareiškimus (dėl teismo nutarties nevykdymo ir praėjimo užvertimo statybinėmis šiukšlėmis). 2019 m. rugpjūčio 1 d. V. K. atstovas advokato padėjėjas K. P. davė nurodymą darbininkui nupjauti bendrijos spyną nuo bendro naudojimo priestato. Namo gyventojai iškvietė policiją. Bendrijos pirmininkė 2020 m. birželio 22 d. padavė pareiškimą Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui dėl V. K. bendrose namo patalpose išgriautų ir iškastų grindų. Tačiau Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas dėl šių veiksmų net nesurašė V. K. administracinio nusižengimo protokolo. Pažymi, jog turinčią atitinkamus įgaliojimus pagal įstatymą ir bendrijos įstatus Bendrijos pirmininkę L. J. tas pats Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji uždėjo spyną ant įėjimo į pastato bendrojo naudojimo patalpas, nes prieš tai buvusią spyną savavališkai nupjovė V. K. Jam už spynos nupjovimą jokia atsakomybė netaikyta, o Bendrijos pirmininkė patraukta. Padavus teismui skundą ir jame paprašius teismo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pateikti informaciją apie 2018-2019 m. gautus iškvietimus ir skundus, susijusius su (duomenys neskelbtini), atliekamais darbais ir įvykiais, taip pat komisariato dėl tų įvykių priimtus sprendimus, komisariatas pats panaikino savo priimtą nutarimą, nusprendęs, kad jis yra surašytas nepagrįstai. Tačiau kuomet apie tas pačias aplinkybes buvo informuotas komisariato viršininkas, kurio buvo prašoma nušalinti nuo bylos nagrinėjimo konkretų pareigūną, jis 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašte išreiškė poziciją, kad nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Administracinėn atsakomybėn už teisėtų Bendrijos sprendimų vykdymą yra traukiami Pastato patalpų savininkai, tenkinant to paties V. K. prašymus ir akivaizdžiai veikiant jo interesais. Tuo tarpu V. K. ir J. K. atlikti statybos darbai jiems nepriklausančioje patalpoje nėra vertinami kaip savavaldžiavimas, motyvuojant tai nieko bendra su nagrinėjama situacija neturinčiu ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl konkrečios teismo nutarties, kuri priimta dar iki nagrinėjamų darbų atlikimo, nevykdymo, todėl jo metu tie darbai net nebuvo vertinti. To tyrimo esmė buvo nustatyti, ar statytojai po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliko teismo nutartyje draudžiamus darbus. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo objektas buvo visiškai kitas. Prašo: panaikinti skundžiamą nutarimą ir pavesti administracinio nusižengimo bylos pradėjimo klausimą spręsti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui; įpareigoti Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pateikti informaciją apie 2018-2020 m. gautus iškvietimus ir skundus, susijusius su (duomenys neskelbtini), atliekamais darbais ir įvykiais, taip pat komisariato dėl tų įvykių priimtus sprendimus; įpareigoti Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą (b. l. 2-4).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos priimtas pagrįstai, tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti pilnai, t. y. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Antrojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas priimdamas nutarimą teisėtai ir pagrįstai įvertino surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu medžiagos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (b. l. 20).
Teismo posėdžio metu L. J. bei jos atstovas advokatas Kristijonas Paliutis skundą palaikė. Paaiškino, kad 2019 m. vasarą L. J. pirmą kartą patraukiama administracinėn atsakomybėn už savo pareigų vykdymą, 2020 m. toliau vyksta civiliniai nagrinėjimai ir V. K. atlikinėja neteisėtus darbus. Tuomet V. K. pats pradeda skųsti bendriją, kad ji neva neatlieka savo funkcijų ir netinkamai prižiūri namą. Ekspertai konstatuoja, kad namas yra avarinės būklės, kurią pats V. K. ir sukėlė, savivaldybės skyrius pradeda siųsti pareiškėjai nurodymus, kad ji privalo imtis tam tikrų veiksmų ir ji tų veiksmų imasi, ji nesaugų įėjimą užrakina, už tai yra traukiama administracinėn atsakomybėn, taip pat bendrijos narių visuotinis susirinkimas priima sprendimą, kad nelaukiant civilinės bylos baigties, atstatyti tą dangą į tokią būklę, kokia buvo iki V. K. darbų, ir bendrija tokią teisę turi. Bendrija iškart po susirinkimo kreipėsi dėl teisinės išvados, kuri nurodė, kad bendrija gali tokius darbus atlikti. Bendrija organizuoja talką ir atstato grindis į tokią būklę, kokia ji buvo prieš tai. Tuomet Vilniaus VPK 2 PK trims tuos darbus atlikusiems asmenims surašo protokolus už savavaldžiavimą. Jeigu bendrijos narių susirinkimo sprendimo įgyvendinimas komisariato yra vertinamas kaip savavaldžiavimas, tai akivaizdu, kad asmens, kuris neturi jokių įgaliojimų ir nevykdo jokio nutarimo, atitinkami veiksmai turėtų irgi būti laikomi savavaldžiavimu. Dėl to L. J. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus VPK 2 PK, kuris atsisakė pradėti teiseną motyvuodamas ikiteisminio tyrimo nutarimu, kuris nieko neturi bendro su šiais darbais, o tiems trims bendrijos nariams priėmė nutarimus ir patraukė juos administracinėn atsakomybėn.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo byloje buvo visuma veiksmų, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tame tarpe vienas iš epizodų buvo grindų iškasimas, betonavimas. Namo gyventojams buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai dėl to, kad jie jau sutvarkytas grindis, savo nuožiūra, prisidengdami kažkokiais sprendimais, papildomai betonavo, dėl ko kilo pasekmių, o būtent tam tikros patalpos prarado galimybę naudotis vienu iš įėjimų. Po šio nagrinėjimo ir atsirado pareiškėjos skundas, prašymas pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nagrinėjama visuma V. K. veiksmų, vienas iš veiksmų buvo duobės kasimas ir tai buvo priskiriama prie paprasto remonto darbų. Skundžiamame nutarime dėl duobės kasimo teisėtumo nėra pasisakyta, tačiau pačiame ikiteisminiame tyrime buvo analizuojamas šis klausimas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.). Tokios teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atitinkamai ir sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas pažymi, kad iš skundžiamo nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos matyti, jog pareigūnas nedetalizavo, kokiais pagrindais buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, iš esmės rėmėsi tik Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, jog surinktų duomenų nepakanka vertinti V. K. veiksmus kaip neteisėtus, už kurių padarymą numatyta atsakomybė ANK 518 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima. Pažymėtina ir tai, kad nutarime nėra pasisakyta dėl J. K. veiksmų, nors L. J. pranešime buvo prašoma įvertinti ir J. K. veiksmus. Be to, kaip pagrįstai nurodoma L. J. skunde, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro nutarimu buvo įvertintas ne V. K. ir J. K. veiksmų teisėtumas iškasant grindis, o V. K. ir J. K. nevykdymas teismo sprendimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019, kuria jie buvo įpareigoti sustabdyti vykdomus statybos darbus name (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas teigė, kad sprendžiant, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo tiriama visuma veiksmų, tame tarpe ir duobės iškasimas. Tačiau, kaip teismas jau minėjo, ikiteisminio tyrimo dalykas buvo ne duobės iškasimas, o teismo sprendimo nevykdymas, prokuroro nutarime duobės iškasimo teisėtumas nebuvo vertinamas. Todėl skundžiamo nutarimo motyvai, kad prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą nekėlė klausimo dėl galimų kitų V. K. neteisėtų veikų padarymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prokuroras duobės iškasime nenustatė teisės pažeidimo požymių. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas Institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra visiškai nepagrįstas, nes nutarimo motyvai absoliučiai nesusiję su L. J. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad V. K. ir J. K. savavališkai įsigilino grindis bendrijos patalpose. Dėl šių aplinkybių darytina ir išvada, kad Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus L. J. pareiškimo.
Kaip jau minėta, teismų praktikoje pasisakoma, jog bylą tiriantis pareigūnas (institucija) ne tik privalo pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti pateiktą informaciją, surenkant duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius jų nurodomas aplinkybes, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, kas sudarytų pagrindą motyvuotai patvirtinti arba atmesti pateiktus duomenis (įrodymus). Teismo vertinimu, dėl nagrinėjamo įvykio tyrimo susiklosčiusi situacija akivaizdžiai rodo, jog šiuo atveju tyrimo veiksmų – gautos informacijos patikrinimo ikiteisminio tyrimo medžiaga – akivaizdžiai nepakako, nes pareigūnas apsiribojo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo, kaip minėta, nebuvo sprendžiama dėl V. K. ir J. K. veiksmų iškasant duobę patalpoje teisėtumo. Dėl to akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena (atsisakymas ją pradėti) vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, neįsigilinus į prokuroro nutarimo esmę. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad L. J. pareiškimas nepagrįstas, skundžiamame Institucijos nutarime nenurodyta, todėl skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, naujam sprendimui priimti.
L. J. skunde nurodomi prašymai įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pateikti informaciją apie 2018-2020 m. gautus iškvietimus ir skundus, susijusius su (duomenys neskelbtini), atliekamais darbais ir įvykiais, taip pat įpareigoti komisariatą pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03914-19 medžiagą atmestini, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl šių jos nurodomų prašymų turi pasisakyti ir procesinius sprendimus priimti administracinio nusižengimo tyrimą ar ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, ar ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras. Dėl prašymo pavesti administracinio nusižengimo bylos pradėjimo klausimą spręsti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (posėdžio metu pareikštas prašymas nušalinti visą komisariatą nuo pareiškimų nagrinėjimo) pažymėtina, kad pagal ANK 576 straipsnį teismas sprendžia tik dėl posėdyje dalyvaujantiems asmenims pareikštų nušalinimų. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas. Taip pat ANK nesuteikia teismui teisės spręsti, kuris konkrečiai iš įgaliotos institucijos padalinių (šiuo atveju – policijos komisariatų) turi priimti sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
pareiškėjos L. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, sprendimui priimti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė