Civilinė byla Nr. e2-801-987/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07742-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.2.3.1.5; 2.2.2.7; 3.1.1.2.4; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.8.1

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Švirinui,

atsakovės atstovei advokatei Astai Bajorienei,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl įpareigojimo panaikinti atsakovės organų sprendimus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, D. E. A.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo pripažinti negaliojančiais:

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ etikos kontrolierės D. E. A. 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 14 „Dėl V. S. 2022 09 30 įrašo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje“;

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą „Dėl LRT etikos kontrolieriaus 2023-03-07 sprendimo Nr. 14“;

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos 2021 m. spalio 19 d. nutarimu patvirtinto LRT žurnalistų etikos kodekso 12 straipsnį, numatantį, kad: „Žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos“;

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu patvirtinto LRT žurnalistų etikos kodekso 13 straipsnį, numatantį, kad: „Žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o viešai skelbiama informacija (taip pat ir socialinių tinklų asmeninėje paskyroje) privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos“.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-7729/2023, DOK-99854/2023).

2.       Ieškinio faktiniame pagrinde ieškovas paaiškina, kad 2022 m. birželio 10 d. su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti radijo programos „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo ir vedėjo paslaugas bei įsipareigojo inter alia teikdamas paslaugas laikytis atsakovės žurnalistų etikos kodekso reikalavimų; 2022 m. liepos 1 d. su atsakove sudarė audiovizualinių kūrinių prodiusavimo, teisių perdavimo ir transliavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo organizuoti ir užtikrinti programos sukūrimą, pagaminimą ir jos perdavimą atsakovei bei įsipareigojo inter alia užtikrinti, kad programos, jų anonsų turinys ir forma atitiktų privalomus reikalavimus, nustatytus atsakovės žurnalistų etikos kodekse. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 30 d. asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patalpino įrašą, kuriame sukritikavo teisingumo ministrę dėl iškeltos drausminės bylos I. V. Ieškovas 2022 m. gruodžio 21 d. gavo atsakovės etikos kontrolierės nutarimą Nr. 202119 dėl atsakovės žurnalistų etikos kodekso pažeidimo tyrimo pradėjimo; 2023 m. sausio 16 d. įvyko ieškovo profesinės etikos nuostatų pažeidimo tyrimo posėdis; atsakovės etikos kontrolierė 2023 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą, jog ieškovas pažeidė atsakovės žurnalistų etikos kodekso 12, 47 ir 50 straipsnius, pasiūlė atsakovės administracijai skirti ieškovui adekvačią nuobaudą ir įpareigojo ieškovą pašalinti įrašą. Ieškovui pateikus skundą, 2023 m. balandžio 11 d. įvyko atsakovės tarybos komiteto posėdis ir 2023 m. balandžio 18 d. atsakovės taryba priėmė nutarimą, kuriuo atsakovės etikos kontrolierės sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad atsakovės organų sprendimai, priimti ieškovo atžvilgiu, turi būti pripažinti negaliojančiais dėl keturių priežasčių.

Pirma, atsakovės etikos kontrolierė neturėjo teisės pradėti tyrimo ieškovo atžvilgiu, nes ieškovas buvo įsipareigojęs laikytis atsakovės žurnalistų etikos kodekso, teikdamas paslaugas, tačiau ginčijamais sprendimais buvo nepagrįstai nubaustas už tai, kad ne paslaugų teikimo metu išreiškė asmeninę nuomonę savo socialinio tinklo paskyroje. Be to, ieškovas nebuvo supažindintas su etikos kodekso nuostatomis, nes jo nebuvo pridėtos prie sutarties kaip jos priedas.

Antra, atsakovės organai, priimdami ginčijamus sprendimus, nesilaikė teisėtumo principo bei padarė eilę procedūrinių pažeidimų, tai yra pateikė tik nutarimą dėl tyrimo pradėjimo ir nepateikė jokios kitos informacijos ar/ir surinktų dokumentų ieškovui, įskaitant ir ginčui aktualios atsakovės etikos kodekso redakcijos; nenurodė kokiu atsakovės etikos kodekso nuostatų pažeidimu ieškovas yra įtariamas; etikos kontrolierės 2023 m. kovo 7 d. sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 30 dienų priėmimo terminą, etikos kontrolierė nevertino ieškovo kaltės laipsnio, pažeidimo pobūdžio, jo padarymo aplinkybių ir padarinių; etikos kontrolierė viršijo savo įgaliojimus, siūlydama skirti ieškovui nuobaudą bei įpareigodama ieškovą atlikti kokį nors veiksmą; atsakovės taryba ginčijamame sprendime nurodė vieną sakinį, kad etikos kontrolierės sprendimą paliko nepakeistą, o ieškovo argumentų dėl sprendimo neteisėtumo apskritai nevertino.

Trečia, ginčijamuose sprendimuose netinkamai buvo aiškintos atsakovės žurnalistų etikos kodekso nuostatos, nurodant, kad pastarosios draudžia ieškovui reikšti asmeninę nuomonę savo socialinių tinklų paskyrose. Ieškovo nuomone, pati atsakovė tai patvirtino, kuomet praėjus dviem mėnesiams nuo ieškovo padaryto įrašo patalpinimo socialiniame tinkle, 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu patvirtino naują etikos kodekso redakciją, kurio 13 straipsnyje (ankstesnėje redakcijoje – atitikmuo 12 straipsnio) išplėtė nuostatą, paaiškinant, kad vieša erdvė apima ir socialinių tinklų asmeninę paskyrą. Ieškovas nurodo padarytu įrašu neišskyrė bei neakcentavo politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o pateikė asmeninę nuomonę ir kritiką teisingumo ministrei dėl konkretaus incidento, kas reiškia, kad jis nepažeidė atsakovės žurnalistų etikos kodekso 12 straipsnyje įtvirtintų nuostatų bei atitinkamai kitų ginčijame sprendime nurodytų straipsnių, kurie iš esmės nukreipia į 12 straipsnį. Dėl atsakovės etikos kontrolierės įvardintų ieškovo pažeistų atsakovės veiklos principų, ieškovas mano, kad atsakovės nepriklausomumo principas yra išimtinai siejamas su atsakovės veikla bei būtent pastarojo asmens politiniu bei ekonominiu nepriklausomumu, organizuojant savo veiklą, kas reiškia, kad šio principo turi laikytis tik atsakovė; o politinio neutralumo principas (kurio atsakovė ar jos veiklą reguliuojantys teisės aktai nėra apibrėžę) yra siejamas išimtinai su ieškovo profesine veikla, kas reiškia, kad šio principo ieškovas turi laikytis tik darbo metu.

Ketvirta, ginčijami sprendimai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir protingumo, sąžiningumo principams, nes jais buvo pažeistos ieškovo konstitucinės teisės bei laivės, tai yra saviraiškos laisvė, teisė kritikuoti valdžią bei lygiateisiškumo principas.

4.       Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovės organai tinkamai taikė atsakovės žurnalistų etikos kodekso nuostatas, tuomet atitinkamos nuostatos 13 straipsnyje (ankstesnėje kodekso redakcijoje – atitikmuo 12 straipsnio) turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams. 

5.       Atsakovė viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime prašo civilinę bylą nutraukti arba ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (el. dok. Nr. DOK-128670/2023).

6.       Atsakovė prašymą nutraukti civilinę bylą grindžia argumentu, kad atsakovės etikos kontrolierės bei tarybos sprendimai dėl atsakovės žurnalistų etikos kodekso kaip vidinio teisės akto pažeidimų iš esmės yra moralinio pobūdžio, neturi viešojo administracinio akto pobūdžio bei jų įgyvendinimas negali būti užtikrintas valstybės prievarta. Atsakovės nuomone, įstatymo leidėjas nenumatė galimybės skųsti atsakovės tarybos sprendimų todėl, kad jie patys savaime nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių asmeniui, pripažintam pažeidusiu atsakovės žurnalistų etikos kodeksą, o yra tik pagrindas atsakovės generaliniam direktoriui priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo pažeidėjui, kurie ir sukeltų realias materialines pasekmes. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovui jokios sankcijos dėl ginčijamų atsakovės organų sprendimų nebuvo taikytos; su ieškovu 2023 m. buvo sudarytos analogiškos sutartys dėl paslaugų teikimo. Atsakovė nurodo, jog ginčijami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, o įpareigojimas ieškovui pašalinti įrašą socialiniame tinkle atsirado etikos kontrolierei įgyvendinant savo teisę skatinti žurnalistą laikytis etikos kodekso reikalavimų. Atsakovė pažymi, kad ieškovas įrašo socialiniame tinkle iki šiol nėra pašalinęs. 

7.       Atsakovė atsiliepimo dalyje dėl nesutikimo su ieškinio reikalavimais pripažinti negaliojančiais atsakovės organų sprendimus, priimtus ieškovo atžvilgiu, nurodo keturis esminius motyvus.

Pirma, ieškovas, sudarydamas sutartis su atsakove, įsipareigojo laikytis atsakovės žurnalistų etikos kodekso, kuriame atsakovė turėjo teisę nustatyti atitinkamus reikalavimus ieškovo raiškai socialiniuose tinkluose tam, kad galėtų užtikrinti atsakovės kaip nacionalinio transliuotojo veiklos nepriklausomumo, nešališkumo ir politinio neutralumo principus. Atsakovės nuomone, ieškovas pastaruosius principus supranta per siaurai, nes jie reiškia, kad būtent atsakovės kūrybinis darbuotojas negali turėti ir skelbti asmeninio išankstinio nusistatymo, suinteresuotumo ar tendencingumo politiniais klausimais. Atsakovė pažymi, kad pats ieškovas sutiko laikytis atsakovės etikos kodekso reikalavimų, todėl ieškovo saviraiškos laisvė nebuvo pažeista.

Antra, atsakovės teigimu, ieškovas per siaurai aiškina atsakovės žurnalistų etikos kodekso nuostatas, nepagrįstai teigdamas, kad jos taikomos tik tiesioginėje ieškovo veikloje (vedant laidas ir pan.). Atsakovė tokią išvadą daro atsižvelgusi į tai, kad ieškovas ilgus metus buvo sudaręs sutartis su atsakove, o atsakovės organų ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusiose sutartyse su ieškovu buvo tiesiogiai įtvirtinta ieškovo pareiga laikytis atsakovės žurnalistų etikos kodekso reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laiko, kad ieškovo atžvilgiu pagrįstai atsakovės etikos kontrolierė pradėjo tyrimą. Atsakovė pažymi, kad ginčijamų atsakovės organų sprendimų priėmimo metu galiojusi atsakovės žurnalistų etikos kodekso redakcija buvo viešai skelbiama atsakovės interneto tinklalapyje, todėl ieškovas galėjo susipažinti su šio kodekso turiniu. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovui sudarius sutartis su atsakove buvo išsiųsta atmintinė, įskaitant nuorodas į atsakovės žurnalistų etikos kodeksą, o 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu ieškovui buvo išsiųstas ir pats atsakovės žurnalistų etikos kodeksas.

Trečia, atsakovė nurodo, jog ginčijami sprendimai buvo priimti padarius tik vieną procedūrinį pažeidimą, tai yra etikos kontrolierė nutarime pradėti tyrimą ieškovo atžvilgiu neįvardino konkrečios galimai pažeistos atsakovės žurnalistų etikos kodekso nuostatos. Atsakovė teigia, kad pastarasis procedūrinis pažeidimas buvo ištaisytas tolesnėse stadijose, kas matosi tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek skundo argumentų, kur jis ginasi neigdamas konkrečių atsakovės žurnalistų etikos kodekso nuostatų pažeidimus. Tuo tarpu kitų ieškovo vardinamų procedūrinių pažeidimų atsakovė nepripažįsta, teigdama, kad ieškovui buvo pateikta visa tyrimo medžiaga (nes etikos komisijos protokolo, kuriame buvo užfiksuota komisijos nuomonė pradėti tyrimą, siuntimas nėra privalomas); priimant atsakovės etikos kontrolierės sprendimą buvo įvertintas kaltės laipsnis, pažeidimo pobūdis, padarymo aplinkybės ir padariniai, kas matyti sprendimo turinyje, o ankstesni pažeidimai nebuvo vardinti, nes ieškovas jų nepadarė; atsakovės etikos kontrolierė savo įgaliojimų neviršijo, o pateikė siūlymą/įpareigojimą, kas jai yra leidžiama; atsakovės tarybos sprendimams turinio reikalavimai nėra įtvirtinti, todėl aplinkybė, kad jis buvo vieno sakinio, nereiškia, kad ieškovo skundo argumentai nebuvo vertinti, ypač kai atsakovės taryba sprendimą priėmė balsuodama. Atsižvelgiant į tai, atsakovė daro išvadą, kad ginčijami sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais dėl procedūrinių pažeidimų.

Ketvirta, atsakovės manymu, ginčijamų atsakovės organų sprendimų priėmimo metu atsakovės žurnalistų etikos kodekso nuostatuose buvo įtvirtintas draudimas ieškovui reikšti savo asmeninę nuomonę socialinio tinklo paskyroje, akcentuojant (išskiriant, palaikant, pritariant) vieno subjekto požiūrį atitinkamu visuomenę dominančiu klausimu. Atsakovės nuomone, ieškovo veikla jo asmeninėse paskyrose socialiniuose tinkluose vis vien yra suprantama kaip žurnalisto, teikiančio paslaugas atsakovei, veikla. Dėl šios priežasties ieškovas, veikdamas ir socialiniuose tinkluose, privalo, atsakovės nuomone, vadovautis atsakovės žurnalistų etikos kodeksu. Atsakovei iš ieškovo įrašo, patalpinto jo socialinėje paskyroje („ministrei ne vieta vyriausybėje“, „kaip putino ruzzijoje nepatinkančius žmones užčiaupti“) akivaizdu, kad ieškovas akivaizdžiai palaikė/išskyrė/akcentavo advokato I. V. ir jį palaikančios visuomenės grupės požiūrį, o ministrės sprendimą vertino kaip antikonstitucinį, tokiu būdu ieškovas pasisakė ir politiniu klausimu, neatribodamas savo asmeninių pažiūrų. Atsakovė mano, kad ieškovas pažeidė žurnalistų etikos kodekso nuostatas, įtvirtintas tuo metu galiojusios kodekso redakcijos 12 straipsnyje, kurioje yra įtvirtintas ne draudimas kritikuoti valdžią (ministrę), bet draudimas išskirti ir akcentuoti vienos interesų grupės požiūrį bei neatriboti skelbiamos informacijos nuo asmeninių pažiūrų. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas įsipareigojo laikytis atsakovės žurnalistų etikos kodekso, atsakovė nemano, jog ginčijamais sprendimais buvo pažeista ieškovo teisė į saviraišką ar/ir ieškovas buvo diskriminuotas bei atitinkamai nemano, kad ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ar sąžiningumo ir teisingumo principus.

8.       Atsakovė taip pat prašo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis atsakovės žurnalistų etikos kodekso tam tikras nuostatas, nurodydama, kad įstatymo leidėjas nesuteikė ieškovui subjektinės teisės prašyti pripažinti negaliojančiu atsakovės tarybos priimtą sprendimą patvirtinti atsakovės žurnalistų etikos kodeksą. Atsakovės nuomone, šio kodekso nuostatų pripažinimas negaliojančiomis nesukels ieškovui jokių materialių teisinių padarinių kaip ir šių nuostatų (pagal seną redakciją įtvirtintų 12 straipsnyje) pagrindu priimtų ginčijamų sprendimų pripažinimas negaliojančiais, o nuostatos, kurios įtvirtintos naujos redakcijos 13 straipsnyje, ieškovui apskritai nebuvo taikytos. 

9.       Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymi, kad ieškovo profesinės etikos pažeidimo tyrimo posėdyje dalyvavo daugiau nei vienas LRT generalinės direktorės įgaliotas atstovas, ką ieškovas laiko dar vienu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą pripažinti negaliojančiais ieškovo atžvilgiu priimtus atsakovės etikos kontrolierės ir tarybos sprendimus (el. dok. Nr. DOK-167748/2023).

10.       Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. spalio 25 d., teismas atliko parengiamuosius veiksmus, būtinus tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės, inter alia ieškovo atstovas advokatas Kęstutis Švirinas į teisėjos klausimą dėl ginčo ribų atsakė, kad ieškovas šioje byloje nekelia klausimo dėl jo garbės ir orumo pažeidimo.

11.       Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. sausio 9 d., žodinius paaiškinimus teikė ieškovo atstovas advokatas Kęstutis Švirinas, atsakovės atstovė advokatė Asta Bajorienė, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LRT etikos kontrolierė D. E. A.

12.       Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. vasario 9 d., baigiamąsias kalbas sakė ieškovo atstovas advokatas Kęstutis Švirinas, atsakovės atstovė advokatė Asta Bajorienė, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LRT etikos kontrolierė D. E. A. nurodė palaikanti atsakovės atstovės baigiamąją kalbą.

Civilinė byla dalyje nutraukiama.

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovė iškėlė prielaidą, kad civilinė byla visoje apimtyje yra nutrauktina, nes ieškiniu ginčijami keturi atsakovės organų priimti sprendimai nesukuria ieškovui materialinių teisinių padarinių.

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalimi į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

15.       Kasacinis teismas, aiškindamas asmens teisės kreiptis į teismą tinkamą įgyvendinimą, yra konstatavęs, jog pastarajai asmens subjektinei teisei atsirasti yra būtinos dvi prielaidos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar teisėto intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 17 punktas). 

16.       Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl jo pažeistos teisės/teisėto intereso gynimo, turi pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų gynybos būdų, tai yra įvardinti ieškinio dalyką (reikalavimą), iš kurio teismui būtų aišku kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Kitaip tariant, asmuo turi aiškiai įvardinti savo teisę ar įstatymo saugomą interesą, kuris yra pažeistas, ir aiškiai nurodyti teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

17.       Tuo tarpu teismas, gavęs asmens ieškinį, turi įvertinti, ar įgyvendinus asmens teisę į teisminę gynybą, tai yra teismui išnagrinėjus asmens ieškinį, bus pasiektas materialusis teisinis efektas, tai yra bus modifikuotos (sukurtos, panaikintos, pakeistos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei iškyla procesinis klausimas dėl asmens pasirinkto pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynybos būdo tinkamumo, teismas turi vertinti, su kokiomis aplinkybėmis jis siejamas – procesinio pobūdžio kliūtimis ar materialinio teisinio pobūdžio motyvais.

18.       Pirmuoju atveju, tai yra paaiškėjus, kad egzistuoja procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad ieškinio reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių savarankiškų materialinių teisinių padarinių), teismas turi spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo pagrindo egzistavimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

19.       Antruoju atveju, tai yra paaiškėjus, kad tarp bylos šalių vyksta ginčas dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, atsakovas neigia, kad ieškovas apskritai turi teisę, kurią ieškovas įrodinėja esant pažeista arba tarp šalių yra kilęs ginčas, ar apskritai ieškovo teisė, kurią jis siekia apginti, yra pažeista ir pan.), teismas neturi teisės nutraukti civilinės bylos, o turi pareigą nagrinėti bylą iš esmės ir nuspręsti, ar ieškovas įrodė turintis teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 28-31 punktai). 

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimais prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės organų priimtus sprendimus, iš kurių du sprendimai yra individualaus pobūdžio, tai yra priimti konkrečiai ieškovo atžvilgiu atsakovės etikos kontrolierės ir atsakovės tarybos; kiti du sprendimai yra bendro pobūdžio, kuriais atsakovės taryba priėmė sprendimus dėl tam tikro vidinio akto – atsakovės žurnalistų etikos kodekso – patvirtinimo.

21.       Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką (reikalavimus) ir faktinį pagrindą (motyvus), daro išvadą, kad ieškovas įrodinėja atsakovės organų ginčijamais sprendimais buvus pažeistą jo teisę laisvai reikšti nuomonę, įskaitant teisę kritikuoti valdžią, ir kaip šios pažeistos teisės gynybos būdą ieškovas pasirinko reikalavimą pripažinti jo teisę pažeidžiančius atsakovės organų sprendimus negaliojančiais vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, kas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savo esme atitinka civilinių teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 1.138 straipsnio 2 punkte, tai yra kai pažeistos subjektinės teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai apginami atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). 

22.       Teismas, vertindamas ieškovo pasirinktą pažeistos teisės gynybos būdą (atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą) civilinės bylos nutraukimo aspektu, daro dvi išvadas.

23.       Pirmoji išvada. Ieškovas pirmais dviem ieškinio reikalavimais ginčija atsakovės organų individualaus pobūdžio sprendimus. Kaip matyti iš pirmojo ginčijamo sprendimo, priimto atsakovės etikos kontrolierės, turinio, šiuo sprendimu buvo konstatuotas ieškovo neteisėtas elgesys – atsakovės žurnalistų etikos kodekso normų pažeidimas, taip pat ieškovas buvo įpareigotas imtis tam tikro veiksmo – pašalinti įrašą iš ieškovo asmeninės paskyros socialiniame tinkle, bei atsakovės generalinei direktorei buvo pasiūlyta taikyti ieškovui drausmines nuobaudas už ieškovo padarytus pažeidimus. Antruoju ieškiniu ginčijamu sprendimu – atsakovės taryba paliko galioti ieškovo atžvilgiu priimtą atsakovės etikos kontrolierės sprendimą.

24.       Teismas, įvertinęs pastaruosius ieškinio reikalavimus ieškinio faktinio pagrindo kontekste, daro išvadą, kad ieškovas, reikšdamas šiuos reikalavimus siekia akivaizdaus būtent jo atžvilgiu taikytino materialinio teisinio rezultato, tai yra konstatuoti, kad jis (priešingai nei nurodyta ginčijamuose atsakovės organų sprendimuose) nepažeidė atsakovės žurnalistų etikos kodekso, turėjo teisę patalpinti įrašą (skleisti viešą informaciją) savo socialinėje paskyroje ir atsakovės administracijai negalėjo būti suteikta teisė spręsti dėl nuobaudų taikymo ieškovo atžvilgiu.

25.       Taigi, ieškovas pirmais dviem ieškinio reikalavimais siekia akivaizdaus materialinio teisinio efekto, tai yra jo grąžinimo į ankstesnę teisinę padėtį, buvusią iki jo atžvilgiu padaryto teisės pažeidimo atsakovės organų sprendimais. Tuo tarp atsakovės keliamos prielaidos apie tai, jog ieškovo teisė (ginčijamais atsakovės organų sprendimais) nėra pažeista, kad ginčijami sprendimai ieškovui ir atsakovės administracijai nėra privalomi, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio motyvai, kurie nesudaro pagrindo spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo, tačiau yra vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą.

26.       Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais asmuo turi teisę į teisminę gynybą reikalaujant tam tikrą dokumentą pripažinti negaliojančiu (kuriame nėra jokių privalomai vykdytinų nurodymų ieškovo atžvilgiu), jei pastaruoju dokumentu ieškovas yra pateikiamas kaip pažeidėjas, atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, kas turi neigiamą įtaką jo reputacijai visuomenėje bei atitinkamai iš to kyla asmens poreikis ginčyti pastarąjį dokumentą, siekiant apginti savo reputaciją ir gerą vardą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-659/2020, 36-37 punktai)

27.       Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 14-26 punktus), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdus ieškovo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl pirmųjų dviejų ieškinio reikalavimų tenkinimo, ieškovui siekiant eliminuoti neigiamą įtaką, padarytą jo teisei laisvai skleisti viešą informaciją, dėl ko teismas nemato teisinių prielaidų nutraukti civilinę bylą šioje dalyje kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). 

28.       Antroji išvada. Ieškovas trečiuoju ir ketvirtuoju ieškinio reikalavimais ginčija atsakovės organo - atsakovės tarybos - priimtus bendro pobūdžio sprendimus dėl vidaus akto – atsakovės žurnalistų etikos kodekso – tam tikrų nuostatų patvirtinimo, tai yra etikos kodekso redakcijos, galiojusios priimant ieškovo atžvilgiu pirmus du ginčijamus sprendimus, 12 punkto, ir etikos kodekso naujos redakcijos 13 punkto, pripažinimo negaliojančiais.

29.       Teismas, įvertinęs pastaruosius ieškinio reikalavimus ieškinio faktinio pagrindo kontekste, daro išvadą, kad atsakovės organas pastaraisiais sprendimais įtvirtino bendro pobūdžio elgesio taisyklę, kurios egzistavimas (galiojimas/negaliojimas) pats savaime nesukuria ieškovui jokio konkretaus materialinio teisinio efekto, tai yra ieškovui nekyla jokie padariniai tol, kol pastaroji etikos kodekso nuostata atsakovės organų nėra konkrečiai pritaikoma ieškovo atžvilgiu priimant individualius sprendimus.

30.       Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 14-19, 28-29 punktus), teismas daro išvadą, kad atsakovės tarybos priimtais bendro pobūdžio sprendimais, kuriais buvo patvirtintos atsakovės bendro pobūdžio vidaus akto tam tikros profesinio elgesio etikos nuostatos, ieškovui tiesiogiai nesukūrė jokios pareigos ir/ar nepanaikintos jokios teisės. Tokiu atveju ieškovas nėra laikomas turinčiu teisinį suinteresuotumą asmeniu dėl pastarųjų etikos kodekso (senos ir naujos redakcijos) nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Taigi, teismas, konstatavęs procesinio pobūdžio kliūtį tęsti bylos nagrinėjimą šioje dalyje, nutraukia civilinę bylą dėl ieškinio trečiojo ir ketvirtojo reikalavimo kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Ieškinys likusioje dalyje tenkinamas.

31.       Nagrinėjamu atveju (civilinės bylos dalyje, kuri nėra nutraukta) ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės organų – etikos kontrolierės ir tarybos - priimtus sprendimus ieškovo atžvilgiu negaliojančiais dėl padarytų procedūrinių pažeidimų ir dėl jų turinio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, protingumo, sąžiningumo principams.

32.       CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti kreditoriai, valdymo organas, dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

33.       Vadovaujantis CK 2.34 straipsnio 4 dalimi viešiesiems juridiniams asmenims CK 2.82 straipsnyje nustatyta juridinio asmens organų apskundimo tvarka taikoma subsidiariai.

34.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – LRT), kas reiškia, kad ieškovė turi viešojo juridinio asmens teisinį statusą (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LNRTĮ) 2 straipsnis). Vadinasi, atsakovės kaip viešojo juridinio asmens organų priimti sprendimai CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais gali būti ginčijami tik tuo atveju, jei šio klausimo kitaip nereglamentuoja specialieji įstatymai, taikomi atsakovei (CK 2.34 straipsnio 4 dalis). 

35.       LNRTĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais.

36.       Teismas nenustatė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) ar/ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme (toliau – VŠĮĮ) būtų suformuluotas draudimas LRT organų sprendimus skųsti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 

37.       LRT įstatų, patvirtintų 2021 m. sausio 7 d., (toliau – LRT įstatai) 6 punkte įtvirtinta, kad LRT savo veiklą grindžia LNRTĮ, VIĮ, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (toliau – VŠĮĮ), CK, kitais teisės aktais, jei LNRTĮ nenustato kitaip, ir šiais įstatais (el. dok. Nr. CBP-7729/2023 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 13.pdf“).

38.       Teismas, išanalizavęs teismo sprendimo 35-36 punktuose įvardintų specialiųjų teisės normų, įtvirtintų LNRTĮ, VIĮ, VŠĮĮ turinį, nenustatė įstatymo leidėjo įtvirtinto draudimo LRT organų sprendimus skųsti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarka. Be to, atsakovės LRT įstatuose tiesiogiai nurodyta, kad pastaroji įstaiga veikia vadovaudamasi CK normomis, jei LNRTĮ nuostatos nenustato kitaip (LRT įstatų 6 punktas), kas reiškia, kad atsakovės LRT įstatai taip pat tiesiogiai nukreipia į CK normų taikymą, nedarant išimčių dėl CK įtvirtintos juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarkos.

39.       Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi juridinio asmens organų sprendimus gali apskųsti tik tam tikras subjektų ratas: kreditoriai, valdymo organas, dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

40.       VŠĮĮ 11 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją (11 straipsnio 1 dalis); taip pat įtvirtintas draudimas persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai (11 straipsnio 2 dalis).

41.       Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovo (kuris nėra atsakovės kreditorius, valdymo organas ar dalyvis) kaip žurnalisto teisė apskųsti atsakovės tarybos ir etikos kontrolierės sprendimus, ieškovui teigiant, kad jais buvo apribota jo teisė skleisti informaciją, įtvirtinta būtent specialaus įstatymo – VIĮ 11 straipsnio 1 dalyje (plačiau žr. teismo sprendimo 38 punktą).

42.       Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys teisinio reglamentavimo atsakovės atsiliepimo argumentai, kad ieškovui įstatymo leidėjas nėra suteikęs teisės skųsti ieškovo kaip žurnalisto atžvilgiu priimtų atsakovės organų sprendimų, įrodinėjant jo teisės skleisti viešą informaciją suvaržymą.

Dėl viešojo juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo (ne)galiojančiais, nustačius procedūrinius pažeidimus

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti atsakovės LRT etikos kontrolierės ginčijamą sprendimą negaliojančiu dėl procedūrinių pažeidimų, kurie pasireiškė pastarajai atlikus tyrimą dėl ieškovo pažeidžiant atsakovės LRT žurnalistų profesinės etikos nuostatų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašą, kurio LRT etikos kontrolierė turėjo laikytis vadovaujantis LNRTĮ 16 straipsnio 3 dalimi (nukreipusia į LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus, kurių 26 punktas nukreipė į LRT žurnalistų profesinės etikos nuostatų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašą).

44.       Kasacinis teismas dėl procedūrinių pažeidimų kaip savarankiško pagrindo naikinti juridinių asmenų organų sprendimus pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį yra pateikęs išaiškinimą, kad juridinio asmens organų sprendimai negali būtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių procedūrinių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jo dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006).

45.       Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, daro išvadą, kad tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo juridinio asmens organo sprendimo negaliojimą įrodinėja remdamasis procedūriniu pažeidimu, toks procedūrinis pažeidimas sudarys pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu tik tuo atveju, jei pažeidimas buvo esminis, o ne formalaus pobūdžio, bei nulėmė suinteresuoto asmens teisių pažeidimą/suvaržymą.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovas įvardino tokius atsakovės LRT etikos kontrolierės padarytus penkis procedūrinius pažeidimus. Pirma, etikos kontrolierė neturėjo teisės pradėti ieškovo atžvilgiu tyrimo dėl dviejų priežasčių: ieškovas įrašą socialiniame tinkle paskelbė ne paslaugų teikimo atsakovei metu ir ieškovas, pasirašydamas paslaugų teikimo sutartis, negavo kaip priedo atsakovės LRT žurnalistų etikos kodekso. Antra, LRT etikos kontrolierė ieškovui pateikė tik nutarimą dėl tyrimo pradėjimo ir nepateikė jokios kitos informacijos ar/ir surinktų dokumentų, įskaitant ir ginčui aktualios LRT žurnalistų etikos kodekso redakcijos. Trečia, LRT etikos kontrolierė nenurodė kokiu LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatų pažeidimu ieškovas yra įtariamas. Ketvirta, ginčijamas LRT etikos kontrolierės sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 30 dienų priėmimo terminą. Penkta, LRT etikos kontrolierė nevertino ieškovo kaltės laipsnio, pažeidimo pobūdžio, jo padarymo aplinkybių ir padarinių. Šešta, ieškovo etikos pažeidimo tyrimo posėdyje dalyvavo daugiau nei vienas LRT generalinės direktorės įgaliotas asmuo. Septinta, LRT etikos kontrolierė viršijo savo įgaliojimus, nes jai nesuteikta teisė nei siūlyti LRT generalinei direktorei skirti nuobaudą, nei įpareigoti ieškovą atlikti kokį nors veiksmą.

47.       Ieškovas atsakovės LRT organo – tarybos sprendimo neteisėtumą įrodinėjo remdamasis vieninteliu procedūriniu pažeidimu, kad taryba etikos kontrolierės sprendimą paliko nepakeistą, jo turinyje nenurodydama motyvų kodėl atmetė ieškovo argumentus.

48.       Dėl ieškovo įvardijamo pirmo LRT etikos kontrolierės padaryto procedūrinio pažeidimo, teismas pažymi, kad LRT žurnalistų profesinės etikos nuostatų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 45 punkte yra įvardinti 3 atvejai, kuomet LRT etikos kontrolierius priima nutarimą nepradėti profesinės etikos nuostatų pažeidimo tyrimo, o pradėtą, nutraukia: 1) kai paaiškėja, kad yra suėjusi atsakomybės dėl profesinės etikos pažeidimų taikymo senatis; 2) kai skundas dėl profesinės etikos nuostatų pažeidimo yra prima facie nepagrįstas; 3) kai etikos kontrolieriaus profesinės etikos nuostatų pažeidimų nagrinėjimas neatitinka kontrolieriaus kompetencijos, apibrėžtos šio aprašo 2, 3 ar 7 punktuose.

49.       Ieškovo įvardijama pirmoji neteisėto tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu priežastis – etikos pažeidimo ieškovo elgesyje nebuvimas – neatitinka nei vieno iš trijų atsisakymo pradėti tyrimą (ar jį nutraukti) pagrindų. Pastaroji ieškovo nurodoma aplinkybė yra pagrindas LRT etikos kontrolieriui priimant sprendimą konstatuoti, kad nebuvo žurnalisto elgesyje profesinės etikos pažeidimo (LRT žurnalistų profesinės etikos nuostatų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 66 punkto 1 papunktis). Ieškovo antrą įvardijamą priežastį – LRT žurnalistų etikos kodekso ieškovui nepateikimą – teismas atmeta kaip atsakovės paneigtą, pastarajai pateikus įrodymus, kad ieškovas su LRT žurnalistų etikos kodekso turiniu buvo supažindintas elektroniniu paštu 2022 m. sausio 4 d. (el. dok. Nr. DOK-128670/2023 priedas pavadinimu „Priedas_Nr.12.pdf“) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kaip matyti iš šio elektroninio laiško datos, ieškovas dar iki tyrimo jo atžvilgiu pradėjimo buvo supažindintas su LRT žurnalistų etikos kodekso turiniu, kurio jis įsipareigojo laikytis pasirašydamas sutartis su atsakove.

50.       Dėl ieškovo įvardintų antro, trečio, ketvirto procedūrinių pažeidimų – viso tyrimo medžiagos nepateikimo ir konkrečios LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatos, kurios padarymu įtariamas ieškovas, neįvardinimo tyrimo pradžioje, bei sprendimo priėmimo termino praleidimo – teismas konstatuoja, kad pastarieji LRT etikos kontrolierės padaryti pažeidimai, atlikti nesilaikant LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 25, 27 ir 64 punktų, yra formalaus pobūdžio ir visiškai neesminiai, kurie (kaip matyti iš ieškovo pasisakymų tyrimo metu, pasiaiškinimų ir skundų rašymo) netrukdė nei ieškovui suvokti kokiu etikos nuostatų pažeidimu jis yra įtariamas, nei tinkamai ginti savo teisėtus interesus viso tyrimo metu. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad minėti atsakovės LRT etikos kontrolierės atlikti procedūriniai pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ginčijamą LRT etikos kontrolierės sprendimą (bei atitinkamai LRT tarybos sprendimą, kuriuo LRT etikos kontrolierės sprendimas buvo paliktas nepakeistas) negaliojančiu vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi.

51.       Dėl ieškovo įvardintų aplinkybių kaip penkto procedūrinio pažeidimo, teismas pažymi, kad LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 65 punkte yra įtvirtinta LRT etikos kontrolieriaus pareiga, priimant sprendimą įvertinti LRT žurnalisto kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir anksčiau padarytus galiojančius profesinės etikos pažeidimus. LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 68 punkte reglamentuotas LRT etikos kontrolieriaus sprendimo turinys, kuriame nėra įtvirtintas reikalavimas sprendimo kurioje nors dalyje įvardinti LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 65 punkte nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs minėtų punktų turinį, daro išvadą, kad (priešingai nei teigia ieškovas) LRT etikos kontrolierius, priimdamas sprendimą, LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 65 punkte įvardintas aplinkybes turi įvertinti, tačiau neprivalo jų raštu nurodyti priimame sprendime. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė LRT etikos kontrolierė ginčijamame sprendime neįvardindama aprašo 65 punkte nurodytų aplinkybių nepadarė jokio procedūrinio pažeidimo.

52.       Dėl ieškovo įvardintų aplinkybių kaip šešto procedūrinio pažeidimo, teismas pažymi, kad LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 51 punkte įtvirtinta, kad profesinės etikos tyrimo metu surinkta informacija (medžiaga) nagrinėjama posėdyje, kuriame inter alia dalyvauja LRT generalinis direktorius ir jo paskirtas atstovas; 55 punkte įtvirtinta, kad LRT etikos kontrolieriui nutarus, į nagrinėjimą gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti informaciją reikalingą tiriant profesinės etikos nuostatų pažeidimą. Teismas, įvertinęs sistemiškai minėtų punktų turinį, daro išvadą, kad LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 51 punkte nėra įtvirtintas draudimas LRT generaliniam direktoriui paskirti daugiau nei vieną atstovą dalyvauti posėdyje, jei manoma, kad pastarieji asmenys pateiks tyrimui naudingos informacijos. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė LRT etikos kontrolierė leisdama posėdyje dalyvauti daugiau nei vienam LRT generalinės direktorės paskirtam asmeniui nepadarė jokio procedūrinio pažeidimo.

53.       Dėl ieškovo įvardinto septinto procedūrinio pažeidimo – atsakovės LRT etikos kontrolierės įgaliojimų viršijimo, teismas pažymi, kad vadovaujantis LNRTĮ 16 straipsnio 3 dalimi LRT etikos kontrolieriaus funkcijos, teisės ir pareigos bei darbo organizavimo tvarka nustatomos LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina taryba. LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatų 26 punkte įtvirtinta, kad LRT etikos kontrolierius savo iniciatyva ir kitų asmenų prašymų ar skundų pagrindu nagrinėja galimus profesinės etikos nuostatų pažeidimus bei vertina LRT žurnalistų veiklą, vadovaudamasis šių nuostatų 6 punkte nurodytais principais, šiais nuostatais ir tarybos patvirtintu aprašu. LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 66 punkte įtvirtinta, kad LRT etikos kontrolierius, baigęs tyrimą priima vieną iš dviejų sprendimų, arba kad LRT žurnalistas nepažeidė profesinės etikos nuostatų (66 punkto 1 papunktis) arba kad LRT žurnalistas pažeidė profesinės etikos nuostatas (66 punkto 2 papunktis); tvarkos aprašo 68 punkte įtvirtinta, kad LRT etikos kontrolieriaus sprendimą dėl šio aprašo 66 punkto sudaro įžanginė, aprašomoji, konstatuojamoji ir rezoliucinė dalys; rezoliucinėje dalyje nurodomas LRT etikos kontrolieriaus sprendimas ir sprendimo apskundimo tvarka; 7 punkte įtvirtinta, kad jei priimamas sprendimas, kad asmuo pažeidė profesinės etikos nuostatas, LRT generalinio direktoriaus sprendimu gali būti taikomos prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinės pasekmės inter alia baudos ir (ar) sutarties vienašalis nutraukimas ir (ar) draudimas dalyvauti LRT organizuojamuose konkursuose, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

54.       Teismas, sistemiškai įvertinęs teismo sprendimo 53 punkte pacituotas LNRTĮ nuostatas bei LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatas, daro išvadą, kad LRT etikos kontrolieriaus kompetenciją (įgaliojimų apimtį) vykdant tyrimą ir priimant sprendimą dėl žurnalisto profesinės etikos pažeidimo reglamentuoja LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatos. Teismas, įvertinęs pastarojo aprašo nuostatas, sprendžia, kas LRT etikos kontrolierius, baigęs tyrimą dėl galimo žurnalisto profesinės etikos pažeidimo, sprendimu turi prerogatyvą tik konstatuoti pažeidimą buvus arba nebuvus. Tuo tarpu įgaliojimų įpareigoti žurnalistą imtis kokių nors veiksmų (pvz., pašalinti įrašą iš socialinio tinklo) ar/ir siūlyti LRT generaliniam direktoriui taikyti kokias nors nuobaudas žurnalistui įstatymo leidėjas (bei atsakovės vidiniai aktai, į kuriuos nukreipė įstatymų leidėjas) LRT etikos kontrolieriui nesuteikė.

55.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atsakovės argumentus, kad LRT etikos kontrolierė turėjo teisę įpareigoti ieškovą pašalinti įrašą, nes ji tokiu būdu skatino ieškovą laikytis profesinės etikos taisyklių, atmeta kaip prieštaraujančius pačios atsakovės vidiniuose aktuose suteiktų įgaliojimų LRT etikos kontrolierei apimčiai, vykdant tyrimą dėl galimų žurnalistų etikos pažeidimų.

56.       Vadinasi, LRT etikos kontrolierė ginčijamu sprendimu suformuluodama įpareigojimą ieškovui pašalinti įrašą iš savo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasiūlydama atsakovės LRT generalinei direktorei skirti ieškovui adekvačią nuobaudą viršijo įstatymo leidėjo (bei atsakovės vidiniais aktais) LRT etikos kontrolieriui suteiktus įgaliojimus ir tokiu būdu padarė procedūrinius pažeidimus.

57.       Teismas, vertindamas, ar pastarieji procedūriniai pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamą LRT etikos kontrolierės (ir atitinkamai LRT tarybos) sprendimą visą/iš dalies negaliojančiu vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar pastarieji procedūriniai pažeidimai sukelia realų ieškovo teisių suvaržymą/pažeidimą.

58.       Tokiu atveju tampa aktualios imperatyvios LNRTĮ nuostatos, kurios įtvirtina LRT organo – tarybos sprendimų, įforminamų nutarimais, galią. Vadovaujantis LNRTĮ 11 straipsnio 3 dalimi LRT tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais yra privalomi kitiems organams, darbuotojams ir pačiai LRT; to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad LRT generaliniam direktoriui nesutinkant su LRT tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į LRT tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą; jeigu pakartotinai už tą patį nutarimą balsavo daugiau kaip pusė visų LRT tarybos narių, LRT generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.

59.       Vadinasi, pagal LNRTĮ nuostatas išeitų tokia loginė seka: LRT tarybai savo nutarimu palikus nepakeistą LRT etikos kontrolieriaus sprendimą (kuris yra rekomendacinio pobūdžio), pastarasis sprendimas tampa privalomai vykdytinas, nes jį patvirtinus LRT tarybos nutarimu, LRT etikos kontrolieriaus sprendimas iš esmės tampa LRT tarybos sprendimo sudedamąja dalimi. Taigi, LRT etikos kontrolieriaus sprendimas, patvirtintas LRT tarybos nutarimu, tampa privalomai vykdytinu dokumentu tiek LRT generaliniam direktoriui, tiek pačiam pažeidėjui (žurnalistui).

60.       Pastarąją teismo išvadą patvirtina ir LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatų 27 punktas, kuriuo vadovaujantis suteikiama teisė skundą LRT tarybai dėl LRT etikos kontrolieriaus sprendimo, pateikti žurnalistui (darbuotojui), kuris yra pripažįstamas pažeidęs profesinės etikos nuostatas, bei LRT generaliniam direktoriui. Be to, pagal LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatų 27 punktą LRT taryba, gavusi skundą, LRT tarybos pirmininko, LRT generalinio direktoriaus ar savo iniciatyva turi teisę sustabdyti LRT etikos kontrolieriaus sprendimo galiojimą iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio sprendimo priėmimo LRT taryboje. 

61.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, gynybinę poziciją byloje, kad ginčijami LRT etikos kontrolierės sprendimas ir LRT tarybos nutarimas palikti nepakeistą LRT etikos kontrolierės sprendimą yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurių neprivalo niekas vykdyti.

62.       Teismas pažymi, kad iš tikrųjų atsakovės vidiniai aktai dalyje dėl atsakovės organų ar/ir kvazi organų, jų kompetencijos ir įgaliojimų apimties, vykdymo privalomumo ir apskundimo tvarkos nėra iki galo aiškūs/išbaigti/išsamūs. Tačiau pastaroji aplinkybė pati savaime negali paneigti ieškovo įstatyminės teisės kreiptis į teismą dėl atsakovės (organų/kvazi organų/darbuotojų/įgaliotų asmenų) sprendimų nuginčijimo tuo atveju, jei pastaraisiais yra suvaržomos ar kitaip pažeidžiamos ieškovo teisės ar įstatymų saugomi interesai (CPK 5 straipsnio 1 dalis, plačiau žr. teismo sprendimo 14-27 punktus).

63.       Taigi, LRT tarybos nutarimui (kuriuo buvo paliktas nepakeistas esant LRT kontrolierės sprendimas) turint privalomumai vykdytino dokumento galią, LRT generalinis direktorius privalėjo svarstyti klausimą dėl adekvačios nuobaudos ieškovui skyrimo bei ieškovas privalėjo pašalinti viešai paskelbtą informaciją iš savo paskyros socialiniame tinkle. Tokiu atveju LRT etikos kontrolierės padaryti procedūriniai pažeidimai, viršijant jos įgaliojimus (LRT tarybos nutarimu palikus LRT etikos kontrolierės sprendimą nepakeistą), tapo esminiais bei sukuriančiais neteisėtus neigiamus padarinius ieškovui, kurie nėra numatyti nei atsakovės vidiniuose aktuose nei įstatymo leidėjo imperatyviose nuostatuose.

64.       Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 43-45, 53-63), teismas sprendžia, kad LRT etikos kontrolierės padaryti procedūriniai pažeidimai, viršijant jos įgaliojimus, bei atitinkamai LRT tarybos nutarimas, paliekant LRT etikos kontrolierės sprendimą ir toje dalyje, kuris buvo priimtas LRT etikos kontrolierei viršijus įgaliojimus, sudaro pagrindą pastaruosius sprendimus dalyje dėl nurodymų ieškovui ir LRT generalinei direktorei pripažinti negaliojančiais vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi. 

65.       Dėl ieškovo įvardinto LRT tarybos nutarimo procedūrinio pažeidimo, kad pastarasis sprendimas buvo vieno sakinio, teismas šį ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes LRT vidaus aktai nereglamentuoja privalomo turinio LRT tarybos nutarimams dėl pritarimo/nepritarimo LRT etikos kontrolierės sprendimams.  

Dėl viešojo juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo (ne)galiojančiais, nustačius jų turinio pažeidimus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, protingumo ar sąžiningumo principams

66.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios ieškovo teisę reikšti asmeninę nuomonę bei kritikuoti valdžią viešai, ieškovui patalpinant įrašą ieškovo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

67.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, asmuo, kuris naudojasi savo konstitucine teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

68.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos draudžia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai).

69.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-479/2012).  

70.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

71.       VIĮ nuostatose įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnio 1 dalis); asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (2 straipsnio 7 dalis); nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 31 dalis); viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (2 straipsnio 76 dalis); žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 83 dalis); žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (2 straipsnio 86 dalis); Lietuvos Respublikoje laiduojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė (3 straipsnio 1 dalis); žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (3 straipsnio 2 dalis); kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę (4 straipsnio 1 dalis); kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką (9 straipsnis); draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai (11 straipsnio 2 dalis); viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo (23 straipsnio 1 dalis); žurnalistai inter alia privalo vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (41 straipsnio 2 dalies 4 punktas); etikos normas, kurių privalo laikytis žurnalistai, nustato Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą ir skleidimą (43 straipsnio 1 dalis).

72.       Teismas, įvertinęs sistemiškai teismo sprendimo 71 punkte pacituotų teisės normų turinį, daro dvi byloje nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas.

73.       Pirma, įstatymo leidėjas apibūdindamas viešosios informacijos sąvoką išskyrė tris jos sudėtines dalis: žinią, nuomonę ir asmens kritiką. Įstatymo leidėjas įtvirtino atskirą kiekvieno asmens viešos kritikos teisę valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir pareigūnų atžvilgiu, bei nurodė, kad už kritiką draudžiama persekioti, neįvardindamas, kad kritikos teisė gali būti ribojama. Kritikos sąvoka įstatyme pateikta labai siaurai – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas; tuo tarpu kasacinis teismas konstatavo leistinos kritikos tikslą, kuris turi būti pozityvus - noras išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (plačiau kasacinio teismo praktiką žr. teismo sprendimo 70 punkte).

74.       Antra, įstatymo leidėjas įtvirtino, kad žurnalistai savo veikloje (inter alia viešai skelbdami informaciją) privalo laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, inter alia nustatytų Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse.

75.       Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatuose įtvirtinta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis šio kodekso nuostatų (59 straipsnis); viešosios informacijos rengėjai privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename šių patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalistų teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalistų apsauga nuo galimo jų teisių suvaržymo (60 straipsnis); kodeksas nedraudžia visuomenės informavimo veikloje vadovautis kitais profesinės etikos ir veiklos kodeksais, kuriuose gali būti nustatyti detalesni ir griežtesni profesiniai įsipareigojimai (66 straipsnis).

76.       LRT 2021 m. spalio 19 d. nutarimu patvirtinto LRT žurnalistų etikos kodekso (redakcijos, galiojusios ieškovo įrašo paskelbimo savo socialinėje paskyroje metu) nuostatos įvirtino, kad: žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą LRT pagal sutartį su juo; viešoji veikla – bet koks žurnalisto elgesys viešoje vietoje; viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kieno nors leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems; šia prasme viešąja vieta laikomi ir socialiniai tinklai, kuriuose žurnalistai pasisako ir skelbią informaciją (1 straipsnis); LRT žurnalistų etikos kodeksas nustato pagrindines LRT žurnalistų profesinės etikos taisykles bei principus ir reglamentuoja LRT žurnalistų elgesį tiek vykdant profesinę veiklą, tiek kasdieniame gyvenime tam, kad būtų užtikrintas tinkamas LRT žurnalistų funkcijų atlikimas (2 straipsnis); žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nei vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos (12 straipsnis); žurnalisto reiškiama pozicija LRT vardu turi būti suderinta su LRT vadovybe (17 straipsnis); LRT viešąsias socialinių tinklų paskyras traktuoja kaip viešąją erdvę ir laisvai prieinamą informacijos šaltinį; jose žurnalistai veikia vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais (47 straipsnis); LRT žurnalistai, asmeniškai pasisakydami ar komentuodami socialiniuose tinkluose, laikosi šio kodekso nuostatų (50 straipsnis); šis kodeksas taikomas visiems asmenims, su kuriais LRT sudarytose sutartyse numatyta pareiga laikytis šio kodekso nuostatų (51 punktas) (el. dok. Nr. DOK-128670/2023 priedai pavadinimais „Priedas_Nr.6-1.pdf“, „Priedas_Nr.6-2.pdf“).   

77.       Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 75-76 punktuose pacituotų Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso  ir LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatas (atsižvelgiant į imperatyvias VIĮ nuostatas), daro nagrinėjamam ginčui dvi aktualias išvadas.

78.       Pirma, LRT turėjo įstatymo leidėjo įtvirtintą teisę savo vidiniame kodekse nustatyti griežtesnius žurnalisto, sudariusio su LRT paslaugų teikimo sutartį, profesinės etikos reikalavimus nei numatyti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse. Antra, iš LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatų matyti, kad LRT šia teise pasinaudojo, nurodydama, kad šio kodekso nuostatos žurnalistui taikomos tiek vykdant profesinę veiklą, tiek kasdieniame gyvenime (įskaitant ir informacijos skelbimą socialiniuose tinkluose).

79.       Nagrinėjamu atveju ieškovo įrašo paskelbimo socialiniame tinkle metu galiojo dvi tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytos sutartys: 2022 m. birželio10 d. Paslaugų teikimo sutartis ir 2022 m. liepos 1 d. Audiovizualinių kūrinių prodiusavimo, teisių perdavimo ir transliavimo sutartis (el. dok. Nr. CBP-7729/2023 priedai pavadinimais „Priedas Nr. 4.pdf“, „Priedas Nr. 5.pdf“). Iš pirmosios sutarties 2.1.10 punkto matyti, kad ieškovas kaip paslaugų teikėjas įsipareigojo teikdamas paslaugas inter alia laikytis VIĮ, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso, LRT žurnalistų etikos kodekso. Iš antrosios sutarties 1.8 punkto matyti, kad ieškovas kaip prodiuseris įsipareigojo inter alia laikytis LRT žurnalistų etikos kodekso.

80.       Teismas pažymi, kad ieškovo iškelta prielaida apie tai, kad jis nebuvo supažindintas su LRT žurnalistų etikos kodekso turiniu, yra paneigta į bylą atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais (plačiau žr. teismo sprendimo 49 punkte).

81.       Teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas bei LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatas, reglamentuojančias LRT žurnalisto profesinės etikos pagrindinius principus ir elgesio taisykles, daro išvadą, kad tikrieji ieškovo ir atsakovės LRT ketinimai, sudarant paslaugų teikimo sutartis, buvo susitarti, kad ieškovas laikysis LRT žurnalistų etikos kodekso tol, kol galios paslaugų teikimo sutartys, o ieškovas visuomenėje bus identifikuojamas kaip LRT žurnalistas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pastarąją teismo išvadą vienareikšmiškai patvirtina ir paties LRT žurnalistų etikos kodekso turinys, iš kurio (ne vienos nuostatos) matyti įpareigojimas ieškovui vadovautis šiuo kodeksu ne tik paslaugų teikimo metu, bet ir kasdienėje veikloje, vykdomoje viešoje vietoje.

82.       Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo argumentai, kad LRT žurnalistų etikos kodekso normos negalėjo jam būti taikomos už jo asmeninę kasdienę veiklą viešoje erdvėje – įrašo asmeninėje socialinėje paskyroje paskelbimą – atmetami kaip prieštaraujantys ieškovo prisiimtiems įsipareigojimams pagal sutartis su atsakove bei LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatoms, ieškovui laisva valia sutikus jų laikytis ir savo kasdienėje veikloje viešoje erdvėje (įskaitant ir socialinius tinklus). 

83.       Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo LRT etikos kontrolierės 2023 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 14 „Dėl V. S. 2022 09 30 Įrašo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje“ rezoliucinės dalies matyti, kad ieškovas buvo pripažintas pažeidęs LRT žurnalistų etikos kodekso 12, 47 ir 50 straipsnius (el. dok. Nr. CBP-7729/2023 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1.docx“). Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti du motyvai. Pirmas motyvas, kad ieškovas savo įraše aiškiai išsakė asmenines žurnalisto pažiūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės, teisingumo ministrės E. D., atžvilgiu, kas prieštarauja atsakovės LRT kaip visuomeninio transliuotojo veiklos neutralumo ir nepriklausomumo principams. Antras motyvas, kad ieškovo įrašo teiginiai ieškovo paskyros sekėjams (atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dažnai savo paskyroje anonsuoja savo kuriamas bei vedamas televizijos ir radijo laidas) galėjo sukelti regimybę, kad žurnalistas pasisako LRT vardu ir tas pasisakymas yra šališkas.

84.       LRT etikos kontrolierės ginčijamame sprendime buvo įvardinti kaip pažeisti LRT žurnalistų etikos kodekso 12, 47 ir 50 straipsniai (straipsnių turinys aptartas teismo sprendimo 76 punkte), kurie apibrėžia reikalavimus žurnalisto viešai skelbiamos informacijos turiniui. Tuo tarpu draudimas žurnalistui reikšti poziciją LRT vardu iš anksto su ja to nesuderinus įtvirtintas LRT žurnalistų etikos kodekso 17 straipsnio, kurio LRT etikos kontrolierė ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardino kaip ieškovo padaryto pažeidimo. Be to, LRT etikos kontrolierė ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nekonstatavo, kad ieškovas būtų pažeidęs visuomeninio transliuotojo veiklos neutralumo ir nepriklausomumo principus.

85.       Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovui teisinius materialinius padarinius sukuria tik LRT etikos kontrolierės ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis (kurioje konstatuojami konkretūs pažeisti LRT žurnalistų etikos kodekso straipsniai), nevertina ieškovo ir atsakovės argumentų apie ieškovo įrašu galimai sukurtą regimybę, kad jis pasisako LRT vardu, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo LRT etikos kontrolierės sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo konstatuotas LRT žurnalistų etikos kodekso 17 straipsnio, draudžiančio žurnalistui pasisakyti LRT vardu, pažeidimas.

86.       Teismas dėl tos pačios priežasties nevertina ir byloje dalyvaujančių asmenų argumentų dėl ieškovo įrašu galimai pažeistų LRT kaip visuomeninio transliuotojo veiklos principų, kurių pažeidimas taip pat nebuvo konstatuotas ginčijamo LRT etikos kontrolierės sprendimo rezoliucinėje dalyje.

87.       Dėl LRT etikos kontrolierės ginčijamu sprendimu konstatuoto LRT žurnalistų etikos kodekso 12 straipsnio pažeidimo nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti pastarojo straipsnio tikrąjį turinį ir tikslą. Kaip matyti iš pastarojo straipsnio pažodinio teksto: „Žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos“.

88.       Teismas, įvertinęs šio straipsnio turinį VIĮ imperatyvių normų kontekste, kurios leidžia žurnalistams skleisti informaciją laikantis profesinės etikos normų, bei kurios viešą informaciją apibrėžia kaip žinią, nuomonę ir asmens kritiką, už kurią (paskleistą valstybės ir savivaldybės institucijų ar pareigūnų atžvilgiu) draudžiama persekioti, daro nagrinėjam ginčui aktualią išvadą.

89.       LRT žurnalistų etikos kodekso 12 straipsnis leidžia žurnalistui viešoje erdvėje skelbti žinias (įvardinti faktus, įvykius), bet draudžia žurnalistui skelbiant žinią reikšti savo asmeninę nuomonę, parodant pritarimą/nepritarimą kurios nors vienos politinės organizacijos/valstybės institucijos/interesų grupės atžvilgiu. Tuo tarpu teisė žurnalistui viešai kritikuoti valstybės/savivaldybių institucijų bei įstaigų/pareigūnų šiame straipsnyje nėra įvardinta kaip draudžiama, kas vadovaujantis VIĮ imperatyviomis nuostatomis ir negalėjo būti padaryta (VIĮ 9 straipsnis).

90.       Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių vienas iš esminių kilusio ginčo aspektų ir yra dėl to, ar ieškovas savo įraše socialiniame tinkle išsakė kritiką valstybės politikės atžvilgiu, ar vis dėl to išsakė asmeninę šališką (neigiamą) nuomonę valstybės politikės atžvilgiu (bei atitinkamai palankią nuomonę priešingoje pusėje buvusio viešo asmens atžvilgiu), kas ieškovui kaip LRT žurnalistui yra draudžiama.

91.       Kaip matyti iš ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, ieškovas buvo paskelbęs tokią viešą informaciją: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą I. V. dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta vyriausybėje“ (el. dok. Nr. DOK-128670/2023 priedo pavadinimu „Priedas_Nr.4.pdf“ trečias lapas).

92.       Teismas iš ieškovo paskleistos informacijos turinio daro išvadą, kad pirmi trys sakiniai pagal savo struktūrą yra žinios apie visuomenėje įvykusį įvykį: valstybės politikė iškėlė drausminę bylą viešam asmeniui; drausmės byla iškelta už jo viešai paskleistą informaciją; laisvę skleisti viešą informaciją suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tuo tarpu iš paskutinių trijų sakinių struktūros matyti, kad ieškovas neigiamai vertina valstybės politikės priimtą sprendimą, paaiškindamas (emocingai ir aštriai), kad toks sprendimas neatitinka demokratinės valstybės principų, garantuojančių asmens laisves, įskaitant laisvę turėti savo įsitikinimus ir viešai juos reikšti. Teismo nuomone, pastarųjų trijų sakinių struktūra (vertinant juos pirmų trijų sakinių kontekste) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovas išsakė neigiamą kritiką valstybės politikės atžvilgiu, kas nėra draudžiama tiek vadovaujantis LRT žurnalistų etikos kodekso 12 straipsniu, tiek vadovaujantis imperatyviomis VIĮ nuostatomis, garantuojančiomis asmens teisę viešai kritikuoti valstybines institucijas ir pareigūnus.

93.       Pastarąją teismo išvadą sustiprino ir į bylą ieškovo specialisto pateikta specialisto išvada, kuris, ištyręs ieškovo įrašo tekstą, neįžvelgė ieškovo tikslo paskleisti asmeninę tendencingą nuomonę apie valstybės politikę ar parodyti palaikymą advokatui I. V. (el. dok. Nr. DOK-140255 priedas pavadinimu „Priedas.pdf“). 

94.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas savo socialiniame tinkle patalpintu įrašu nepažeidė LRT žurnalistų etikos kodekso 12 straipsnio bei kitų dviejų LRT žurnalistų etikos kodekso 47 ir 50 straipsnių, kurie įtvirtino pareigą žurnalistui laikytis šio kodekso skelbiant įrašus socialiniuose tinkluose.

95.       Taigi, teismas, įvertinęs ginčijamų LRT etikos kontrolierės ir tarybos sprendimų turinį, konstatuoja, kad jais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios varžyti žurnalisto teisę viešai kritikuoti valstybės politikus, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti ginčijamus LRT organų sprendimus CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu.

96.       Teismui nusprendus, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus dėl LRT organų sprendimų panaikinimo kaip prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, teismas atskirai nevertina bylos šalių argumentų dėl ginčijamais sprendimais pažeistų/nepažeistų teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principų.

Dėl byloje vykstančio ginčo baigties

97.       Teismui nustačius, kad atsakovės LRT etikos kontrolierės ginčijamas sprendimas buvo priimtas LRT etikos kontrolierei viršijus įgaliojimus, kas yra laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, bei nustačius, kad LRT etikos kontrolierės ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyvios teisės normoms, draudžiančioms riboti asmens teisę viešai kritikuoti valstybės pareigūno veiksmus, ginčijamas atsakovės LRT etikos kontrolierės sprendimas pripažįstamas negaliojančiu abi initio (nuo priėmimo momento) CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu.

98.       Atitinkamai teismui nustačius, kad LRT etikos kontrolierės ginčijamas sprendimas pripažintinas negaliojančiu, pastarąjį sprendimą palikęs galioti LRT tarybos nutarimas taip pat pripažįstamas negaliojančiu abi initio (nuo priėmimo momento) CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

99.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovui yra grąžinamas žyminis mokestis, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme.

100.       Nagrinėjamu atveju ieškovas galutiniu patikslintu ieškiniu, pateiktu elektroninėmis ryšio priemonėmis, reiškė keturis savarankiškus reikalavimus dėl juridinio asmens (organų) keturių sprendimų pripažinimo negaliojančiais, už kurių kiekvieną sumokėjo po 110,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

101.       Teismui nutraukus civilinę bylą dalyje dėl ieškinio dviejų neturtinių reikalavimų, ieškovui yra grąžinamas 220,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pastaruosius reikalavimus, bei išaiškinama, jog žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

102.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi teismas priteisia iš antrosios šalies.

103.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nepaisant dalyje nutrauktos civilinės bylos, iš esmės teismo sprendimas (tenkinus ieškinį likusioje dalyje) yra priimtas ieškovo naudai. Dėl šios priežasties teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 220,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už teismo sprendimu patenkintus ieškinio reikalavimus (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

104.       Ieškovas taip pat pateikė teismui įrodymus patyręs 700,00 Eur plius 147,00 Eur PVM bylinėjimosi išlaidas už specialisto išvados apie teksto suvokimą parengimą (el. dok. Nr. DOK-12903/2024). Teismas iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatė, kad specialistas už ieškovui reikalingą parengti išvadą išrašė sąskaitą be PVM, o pastarąjį mokestį ieškovui paskaičiavo advokatų kontora dėl to, kad specialisto parengtą išvadą priskyrė prie advokato suteiktų atstovavimo paslaugų. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 147,00 Eur PVM mokestis negali būti laikomas būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurias ieškovas patyrė dėl specialisto išvados surašymo. Dėl šios priežasties teismas, ieškovui iš esmės laimėjus ginčą, priteisia ieškovui iš atsakovės 700,00 Eur (be 147,00 Eur PVM mokesčio) išlaidas, patirtas dėl specialisto išvados parengimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis)

105.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas.

106.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą bei rengiant procesinius dokumentus, iš viso patyrė 5 525,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, kad būtent tokio dydžio sumą gavo iš bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje nurodytos galutinės 6 812,01 Eur sumos atėmęs 1 287,00 Eur sumą, kuri ataskaitoje įvardinta kaip suma, sumokėta už žyminį mokestį ir specialisto išvadą bei PVM.

107.       Teismui nusprendus, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai ir įvertinus šioje byloje vykusio ginčo sudėtingumą, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 5 525,01 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato pagalbos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

108.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1-3 dalimis bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo/atsakovo proporcingai atmestų/patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

109.       Nagrinėjamu atveju nors yra ir tenkinti tik du iš keturių ieškinio reikalavimų, iš esmės procesinė aplinkybė, kad civilinė byla dalyje buvo nutraukta, valstybės patirtų pašto išlaidų dydžio neįtakojo.

110.       Atsižvelgiant į tai, teismas, ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisia 26,56 Eur teismo patirtų pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais:

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (į.k. 124241078) tarybos 2021 m. spalio 19 d. nutarimu patvirtinto LRT žurnalistų etikos kodekso 12 straipsnį, numatantį, kad: „Žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos“;

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (į.k. 124241078) tarybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu patvirtinto LRT žurnalistų etikos kodekso 13 straipsnį, numatantį, kad: „Žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o viešai skelbiama informacija (taip pat ir socialinių tinklų asmeninėje paskyroje) privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos“.

Ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį likusioje dalyje tenkinti ir pripažinti negaliojančiais abi initio (nuo priėmimo momento):

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (į.k. 124241078) etikos kontrolierės D. E. A. 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 14 „Dėl V. S. 2022 09 30 įrašo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje“;

- atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (į.k. 124241078) tarybos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą „Dėl LRT etikos kontrolieriaus 2023-03-07 sprendimo Nr. 14“.

Priteisti ieškovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (į.k. 124241078) 6 445,01 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui V. S.(a. k. (duomenys neskelbtini) 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 146951 per akcinę bendrovę SEB banką; mokėjimo užduoties kodas (ID) ZL95362.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (į.k. 124241078) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė