Civilinė byla Nr. e2-17480-1171/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00680-2022-7

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.12; 2.6.1.4; 3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei, Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stirna“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stirna“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Varonis“ su ieškiniu atsakovei UAB „Stirna“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6640,88 Eur pagrindinės skolos, 1774,95 Eur delspinigių ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurią UAB „Stirna“ direktorius el. parašu pasirašė 2021 m. gegužės 15 d. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei nuomojo pastolius, tvoras (įskaitant jų atskiras komplektuojančias detales) bei pristatinėjo nuomojamus daiktus į ieškovės nurodytus objektus (teikė transporto paslaugas). Atsakovė už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitinėjo jau nuo sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą ir Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmai 2021 m. spalio 6 d. išdavė teismo įsakymą, kuris yra įsiteisėjęs. Tačiau atsakovei ir toliau buvo teikiamos nuomos bei transporto paslaugos. Už suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atsakovė pilnai neatsiskaitė. Atsakovė sumokėjo 667,20 Eur pavedimu, dalyje atsakovės skola buvo sumažinta išrašytomis ieškovės kreditinėmis sąskaitomis. Nepaisant to, atsakovė liko skolinga ieškovei 6640,88 Eur bei 1774,95 Eur delspinigių. Teigia, kad atsakovė, ne tik kad tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, bet ir vengė bendradarbiauti su ieškove, nes, neįvykdžiusi savo prievolės, nesiėmė jokių veiksmų, nepateikė pasiūlymų dėl lengvatinių skolos gražinimo sąlygų, neprašė skolos išdėstyti ir pan.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagrindinis atsakovės nesutikimo su pareikštu ieškinio argumentas yra tai, kad ieškovė nuslėpė nuo teismo faktą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo dydžio, taip pat ieškovės skaičiuojamų įkainių, įrenginių nuomos laikotarpio, kitų PVM sąskaitose faktūrose įtrauktų mokėjimų pagrįstumo, o taip pat dėl delspinigių dydžio, dėl ko ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė nėra priėmusi, o tuo pačiu jai nėra atsiradusi mokėjimo pareiga. Teigia, kad perduodant įrangą tarp šalių turi būti pasirašomas įrangos priėmimo – perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas įrangos nuomos mokestis, nuomos laikotarpis, papildomų paslaugų rūšis ir kaina ir pan. Tai reiškia, kad šios esminės sutartinės sąlygos turi būti įtvirtinamos šalių pasirašomame priėmimo – perdavimo akte, t. y. tokiu būdu atsakovei patvirtinant savo sutikimą, kad jai yra priimtinos kainos, taikomos konkrečiam įrenginių užsakymui. Kiek atsakovė pamena, buvo surašytas tik vienas priėmimo – perdavimo aktas (pirminis), kuriame pastolių nuomos kaina buvo nurodyta 0,028 Eur/kv.m, vėliau tokie aktai nebuvo surašomi. Atsakovė tikėjosi, kad ir vėliau jai bus taikomas tas pats 0,028 Eur/kv.m įkainis, nepaisant to, vėliau išrašomose sąskaitose ieškovė nustatinėjo įkainius savo nuožiūra, kurie nebuvo suderinti su atsakove. Ieškovė ne tik vienašališkai nustatė įrangos nuomos, bet ir papildomų paslaugų – transportavimo ir demontavimo – kainas. Iš pradžių už transportavimą ieškovė iš viso neskaičiavo jokio mokesčio, vėliau – 40 Eur be PVM, vėliau – 50 Eur be PVM, o galiausiai – 120 Eur be PVM sumą. Jokių įrodymų, kad dėl tokių įkainių buvo susitarta ieškovė nepateikė, nors Sutarties 6.2.1 p. numato, jog tokio mokesčio dydis turi būti suderintas su nuomininku iki įrangos perdavimo. Kadangi ieškovė sąskaitose nurodė vienašališkai nustatytus įkainius, prieš tai išvardintos sąskaitos buvo nepriimtos ir ieškovei grąžintos, prašant jas pakoreguoti pagal tinkamus įkainius. Tuo pačiu pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja jos pačios vienašališkai nustatytos įrangos nuomos bei papildomų paslaugų kainos. Be to, teigia, kad ieškovė į sąskaitas įtraukė neteisingai nurodytus įrangos nuomos laikotarpius, taip pat papildomai nepagrįstai priskaičiuodama nuomos mokestį už laikotarpius, kuriais atsakovė pastoliais nesinaudojo. 2021 m. gruodžio 17 d. atsakyme į pranešimą dėl PVM sąskaitų faktūrų nepriėmimo ieškovė nurodė, kad pavėluotai atsiėmė pastolius dėl to, kad neturėjo galimybių anksčiau juos atsiimti, tačiau tai nekeičia fakto, kad pastoliais atsakovė nesinaudojo ir apie tai informavo ieškovę. Pažymėjo, kad pagal Sutartį ieškovė ne tik įsipareigojo teikti pastolių ir tvorų nuomos paslaugas, bet ir papildomas – transportavimo, demontavimo ir pan. paslaugas, t. y. pastolių demontavimas ir transportavimas taip pat buvo ieškovės pareiga ir negali šios pareigos netinkamu vykdymo grįsti didesniu nei faktiškai buvo nuomos laikotarpiu. Teigia, kad sąskaitos buvo grąžintos ir dėl tos priežasties, kad į sąskaitas buvo įtraukti didesni nuomojamos įrangos kiekiai, nei realiai perduoti atsakovei, ką ieškovė pripažino išrašydama kreditinę sąskaitą 2022 m. balandžio 4 d. kadangi pačios PVM sąskaitos faktūros ieškovei buvo grąžintos nurodant, kad ieškovė turi jas išrašyti tinkamai, tai nebuvo pagrindo priimti ir kreditinės sąskaitos, kuri ieškovei taip pat buvo grąžinta, tačiau jau vien jos išrašymo faktas rodo, kad ieškovė į sąskaitas įtraukė netinkamus nuomojamos įrangos kiekius. Tai pat atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti už tariamai sugadintą įrangą, nes nebuvo surašyti defektacijos aktai, apie defektus atsakovė buvo informuota tik gerokai po įrangos atsiėmimo, nors tai turėjo būti atliekama atsiimant įrangą.

Ieškovė dublike nurodė, kad tokio dalyko kaip PVM sąskaitų faktūrų priėmimas nepriėmimas nėra. Pareiga mokėti už nuomos paslaugas, visų pirma, kyla iš šalių sudarytos sutarties. Atsakovė nurodo, kad neva buvo surašytas tik vienas toks priėmimo – perdavimo aktas (pirminis), kuriame pastolių nuomos kaina buvo nurodyta 0,028 Eur/kv.m, vėliau tokie aktai nebuvo surašomi. Atsakovė tikėjosi, kad ir vėliau jai bus taikomas tas pats įkainis. Tokie argumentai nepagrįsti. Įkainiai su atsakove buvo derinami individualiai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo. Įkainius su atsakove derino ieškovės darbuotojas M. V. Atsakovė niekuomet pretenzijų dėl įkainių nereiškė. Šis argumentas atsirado tik bylai atsidūrus teisme. Teigia, kad atsakovė pati sprendė. Nuo pat bendradarbiavimo pradžios atsakovė vengė vykdyti prievoles, atsakovė už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitinėjo jau nuo pat sutarties sudarymo dienos, ar naudotis papildomomis ieškovės teikiamomis paslaugomis (transportavimu ir demontavimu) ir individualiai suderino įkainius už šias paslaugas. Pažymėjo, kad pareiga tinkamai grąžinti nuomojamą daiktą tenka nuomininkui. Nuomininkas yra atsakingas už tinkamą ir savalaikį įrangos grąžinimą pagal Sutartį. Duomenų, kad įranga būtų grąžinta kita nei sąskaitose nurodyta data atsakovė nepateikė. Atsakovė prievolių pagal sutartį nevykdė, todėl nuomininkui negrąžinant įrangos, įrangą nusimontuodavo, kraudavo ir parsigabendavo (transportuodavo) pagal galimybes ieškovė. Pažymėjo, kad sąskaitos už sugadinimą nebuvo išrašytos, sąskaitose buvo įtrauktos atsakovės negrąžintos pastolių detalės. Įrodymų, kad nurodytos detalės būtų ieškovei grąžintos, atsakovė nepateikė.

Atsakovė triplike nurodė, kad esminės sutartinės sąlygos turi būti įvirtinamos šalių pasirašomame priėmimo – perdavimo akte, t. y. tokiu būdu atsakovei, kad jai yra priimtinos kainos, taikomos konkrečiam įrenginių užsakymui ir patvirtinant savo sutikimą. Nepaisant to, ieškovė tokių aktų nepateikė, nors pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovei. Pažymėjo, jog teismo įsakymas nesukuria jokių prejudicinių faktų. Ieškovė teigia, kad pati atsakovė spręsdavo naudotis ar ne transportavimo paslaugomis, o jų kaina buvo individualiai nustatoma, tačiau atsakovė pažymi, jog jokių rašytinių susitarimų dėl tokių įkainių ieškovė nepateikė, todėl, nežiūrint į tai, kad pagal sutartį pastolių transportavimą turėjo organizuoti atsakovė, tai nešalina ieškovės pareigos įrodyti buvus susitarimui dėl konkretaus transportavimo kainos dydžio. Ieškovė ginasi, kad transportavimo mokesčio dydis priklausė nuo objekto sudėtingumo, atstumo, tačiau taip teigdama turėtų pateikti įrodymus kaip diferencijuojamos transportavimo kainos priklausomai nuo minėtų kriterijų. Ieškovė nesutinka su teiginiais, kad pati ieškovė pavėluodavo atsiimti pastolius ir už šį laiką skaičiuodavo nuomos mokestį. Pasak ieškovės, ji juos atsiimdavo pagal galimybes, o pastolių grąžinimą turėjo organizuoti atsakovė. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo seka, kad ieškovė pati atsiiminėjo pastolius, o atsakovė pranešinėdavo apie numatomą pastolių naudojimo laiko pabaigą, t.y. faktiškai buvo nusistovėjusi kiek kitokia pastolių grąžinimo tvarka, nei ta, kuri numatyta sutartyje, todėl ieškovė negali pateisinti pavėluoto pastolių atsiėmimo savo netinkamu elgesius. Tai taip pat nekeičia fakto, kad pastoliais atsakovė nesinaudojo ir apie tai raštu informavo ieškovę. Aiškinant priešingai reikštų, jog ieškovė gali neatsiimti pastolių bet kokį jai palankų laikotarpį ir už visą jį skaičiuoti nuomos mokestį. Ieškovė nepateikė jokių argumentų dėl to, jog į sąskaitas buvo įtraukiami didesni nuomojamos įrangos kiekiai, nei realiai perduoti atsakovei, ką ieškovė pripažino 2022 m. balandžio 4 d., išrašydama kreditinę sąskaitą. Kadangi pačios PVM sąskaitos faktūros ieškovei buvo negrąžintos nurodant, kad ieškovė turi jas išrašyti tinkamai, tai nebuvo pagrindo priimti ir kreditinės sąskaitos, kuri ieškovei taip pat buvo grąžinta, tačiau jau vien jos išrašymo faktas rodo, kad ieškovė į sąskaitas įtraukė netinkamas nuomojamos įrangos kiekius.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Blažulionis papildomai paaiškino, kad pastoliai buvo nuomojami trijuose objektuose, todėl buvo skirtingi suderinti įkainiai, kurie priklausė nuo pastolių kiekio, nuomos laikotarpio ir vietos. Paaiškino, kad kaina priklauso ir nuo sezono – nuomos kaina vasarą didžiausia. Kainos buvo derinamos telefonu, el. laiškais bei per Viber programėlę. Pažymėjo, jog yra įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuriuo yra priteista iš atsakovės už nuomos paslaugas pagal visus įkainius. Taip pat pastebėjo, jog ginčija atsakovė PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos į apskaitą VMI yra įtrauktos. Teigia, jog tiek vadovaujantis CK nuostatomis, tiek sutartimi nuomininkas turėjo pareigą grąžinti pastolius, tačiau negrąžino, todėl ir turi už tai sumokėti, nes, jei negrąžina vadovaujantis Sutarties 6.1. p., turi mokėti nuomą. Taip pat pastebėti, jog buvo patikslinti išnuomotų pastolių kiekiai, todėl išrašyta kreditinė sąskaita, tačiau įkainiai tikslinti nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Valdas Pumputis pažymėjo, kad tarp šalių buvo sudaryti tipinė sutartis. Teigia, kad PVM sąskaitos faktūros buvo grąžintos ir neįtrauktos į apskaitą, kadangi kilo nesutarimų dėl nuomojamų pastolių kiekio ir įkainių bei nuomos laikotarpių. Nesutiko, kad atsakovė vengė pasirašyti ant aktų, jei taip būtų, tuomet ieškovė galėjo neperduoti ir nenuomoti pastolių. Pažymėjo, jog įkainius už nuomą ieškovė nustatinėjo vienašališkai, jokių įrodymų, kad kainos buvo derinamos, nėra pateikta. Teigia, jog vienašališkai buvo nustatomos ir transportavimo bei demontavimo kainos. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nurodydama ieškinio pagrindą neįtraukė sąskaitos faktūros Nr. 2021-10-07/28, tačiau ji yra pateikta kaip priedas byloje. Nesutinka, kad visais atvejais įrangą turėjo grąžinti atsakovė. Taip pat nesutinka su nustatytais įrangos sugadinimais bei nustatytais negrąžintos įrangos kiekiais, pažymėjo, jog nebuvo priimant įrangą surašyto akto, be to, nedalyvavo atsakovės atstovas. Pastebėjo, jog teismo įsakymas nesukuria prejudicinės galios. Tai, jog ieškovė nespėjo pareikšti prieštaravimų dėl teismo įsakymo, nereiškia, kad sutiko.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius K. Z. papildomai pastebėjo, jog Sutartis buvo sudaryta 2021 m. gegužės mėn., tačiau nuomos įkainiai yra pigiausi. Teigia, jog įkainiai Viber programėle nebuvo derinami. Pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) jis turi 7 objektus, kuriuose dirba po 20 žmonių, todėl nesutinka, kad nebuvo kam perduoti akto. Mano, jog ieškovės atstovas M. V. tiesiog tingėjo skaičiuoti įrangą, todėl akto neperdavė. Dėl objekte dingusios įrangos, informavo M. V., jog vietovė yra stebima vaizdo kameros, todėl nurodė, kur šis turi kreiptis dėl įrangos dingimo. Apie tai, jog yra priimtas teismo įsakymas, jis sužinojo tik 2021 m. gruodžio mėn., gavęs iš antstolio vykdomąjį raštą. Aiškino, jog pradžioje už transportavimą ieškovei jie nieko nemokėjo. Mano, kad visada pastolių nuomą organizuoja nuomotojas. Visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negali kruopščiai sutikrinti, į VMI apskaitą tikriausiai per klaidą pateko tam tikros sąskaitos faktūros. Pastolius visuomet atveždavo UAB „Varonis“, jis pasakydavo kiekį ir objektą. Teigia, kad buvo nustatyta viena kaina, todėl dėl kitų objektų kainos nebuvo derinamos.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba direktoriaus pavaduotoju UAB „Varonis“. Teigia, kad atsakovės atstovas vengdavo pasirašyti aktus, iškrovus pastolius, teko važiuoti specialiai į atsakovės buveinę (duomenys neskelbtini), kad gauti parašą. Kai atsakovei iškilo sunkumų dėl mokumo, prasidėjo problemos dėl grąžinimo. Pažymėjo, jog į nuomos kainą neįėjo papildomos paslaugos – transportavimas ir demontavimas. Gražinant pastolius, nuomininkas turi juos išardyti ir paruošti pakrovimui, pakrauti ir pasirašyti aktą. Atliekant perdavimą atsakovės atstovas neatvažiuodavo. Paaiškino, kad nuomos kainas su K. Z. derino telefonu. Kaina kiekvienam objektui yra skirtinga, priklauso nuo sezono ir detalių kiekio. Vasarą kaina didesnė. Kokią kainą suderindavo su atsakove, tokią kainą įrašydavo ir sąskaitoje faktūroje. Pažymėjo, jog dėl kokios kainos sutardavo konkrečiame objekte, tokia kaina išlikdavo visą nuomos laikotarpį. Teigia, jog įrangą į objektą veždavo patys, arba samdydavo transportą. Paaiškino, jog iš objekto (duomenys neskelbtini) jie patys išsivežė įrangą. (duomenys neskelbtini) įranga buvo sukrauta, tačiau su mašina privažiuoti nebuvo galima, teko įrangą sukrauti rankiniu būdu. Iš (duomenys neskelbtini) įrangai išvežti patys samdė vežėją, nors siūlė nuomininkui įrangą grąžinti. (duomenys neskelbtini) direktorius pasakė, kad ateis rusiškai kalbantis žmogus ir perduos įrangą. Tačiau jam atėjus ir paprašius, kad padėtų sukrauti, šis nusikeikė ir atsisakė tai padaryti. Buvo nurodyta kiek kainuos paslaugos, tačiau įranga turėjo būti parengta išvežimui. Tačiau pastoliai šiame objekte buvo purvini, išmėtyti, todėl jie patys turėjo sukrauti ir gavo didelę sąskaitą iš samdyto vežėjo, todėl kaina išaugo. (duomenys neskelbtini) jie patys turėjo ir demontuoti pastolius, ir parsivežti. Buvo atsakovei parašyta, kiek kainuos paslaugos. Tada pirmą kartą atsakovė pasirašė aktą. Kaina suderinta su K. telefonu. Visuomet tik su juo bendravo. Kai reikėdavo pastolių, K. paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia pastolių ir kokiais terminais, tuomet jis nuvažiuodavo į vietą, suskaičiuodavo kiek reikės ir kokia kaina. Kiekvieną mėnesį siųsdavo PVM sąskaitas faktūras nuomininkui. Ant akto dėl nuomos (duomenys neskelbtini) parašą gavo, kai nuvyko į atsakovės buveinę, jo paprašė aktą palikti, kad susipažintų atsakovė, ir jį pasirašė. (duomenys neskelbtini) pastolius vežė UAB „Vistika“, vairuotojui buvo paduotas aktas, papildomai įrangos trūkumą pristatė ieškovė savo transportu. Kai atveždavo pastolius, nebūdavo nuomininko atstovo, kuris pasirašytų aktą. (duomenys neskelbtini) neatsimena, ar aktą pasirašė, nes vežė samdytas transportas. Dėl grąžinimo: dėl (duomenys neskelbtini) gavo žinutę šeštadienį, su tektu „pasiimkit pastolius“. Atstovas grąžinime nedalyvavo. Informavo, kad išveš kitą dieną, žadėjo atvykti K., bet taip ir neatvyko. Su juo kaina buvo suderinta. Dėl (duomenys neskelbtini) paskambino ir pasakė, kad skubiai pasiimkit pastolius. Jų transporto priemonė buvo sugedusi, pasiūlė patiems atvežti, sakė, kad priims, tačiau atsakovė atsakė, kad jei nepasiims, su buldozeriu nustums. Samdė vežėją, kuris informavo, jog pastoliai neparengti išvežimui, todėl jam teko su kitu žmogumi vykti į statybvietę, iš purvo traukti pastolius. Kadangi pastoliai nebuvo paruošti pakrovimui, todėl juos teko paruošti pakrovimui, dėl šios priežasties išaugo transporto nuomos kaina. K. nebuvo, tuo metu jis buvo išvykęs atostogų. (duomenys neskelbtini) jie patys turėjo demontuoti pastolius, juos pakrauti ir išsivežti. K. buvo atvykęs. Kaina su juo buvo suderinta. Papildė, kad objektuose būdavo darbininkų, tačiau jie nebuvo įgalioti pasirašyti aktų.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 14 d. tarp ieškovės UAB „Varonis“ ir atsakovės UAB „Stirna“ buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartį UAB „Stirna“ direktorius pasirašė 2021 m. gegužės 15 d.), kuria šalys sutarė, jog nuomotojas (UAB „Varonis“ ) perduoda ir nuomininkas (UAB „Stirna“) priima atlygintinam naudojimui (nuomai) nuomotojui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių (toliau – įrangą), taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas (toliau – papildomos paslaugos) pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 1.1 p.). (e. b. l. 30–32). Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei nuomojo pastolius, tvoras (įskaitant jų atskiras detales) bei pristatinėjo nuomojamus daiktus į ieškovės nurodytus objektus (teikė transporto paslaugas). Ieškovė atsakovei už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras VA 2021-10-07/27, VA 2021-10-07/29, VA 2021-10-07/28, VA 2021-10-07/13, VA 2021-11-07/25, VA 2021-11-07/27, VA 2021-11-07/26, VA 2021-11-07/12, VA 2021-11-30/4, VA 2021-11-30/3, VA 2021-12-07/28, VA 2021-12-31/31, VA 2022-02-07/9, VA 2022-03-07/21, kurias atsakovė turėjo apmokėti per 7 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos (e. b. l. 10–24). Patikslinusi kiekius, ieškovė 2022 m. balandžio 4 d. išrašė Kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. 2022 04 04/01 286,90 Eur sumai (e. b. l. 25). Tačiau atsakovė PVM sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo (ieškovės pateiktais duomenimis sumokėta pavedimu 667,20 Eur (e. b. l. 172), todėl  už suteiktas paslaugas liko skolinga 6640,88 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnis).

Komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra, kad Sutarties pagrindu susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė pagal Sutartį atsakovei nuomojo pastolius, tvoras (įskaitant jų atskiras detales), kuriuos atsakovė naudojo pagal paskirtį darbams atlikti trijuose objektuose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Ginčas tarp verslo subjektų kilo dėl to, kad atsakovė tik iš dalies atsiskaitė už teiktas nuomos bei papildomai suteiktas paslaugas, kadangi ji nesutiko su ieškovės taikomais įkainiais, įrenginių nuomos laikotarpiais, taip pat ginčija kitų PVM sąskaitose faktūrose įtrauktų mokėjimų pagrįstumą, o taip pat ir delspinigių dydį.

Kaip minėta, Sutarties 1.1 p. nuomotojas (UAB „Varonis“) įsipareigojo perduoti ir nuomininkas (UAB „Stirna“) priimti atlygintinam naudojimui (nuomai) nuomotojui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal Sutarties sąlygas. Sutarties 2.1 p. numatyta, kad nuomotojas nuomininkui įrangą turėjo perduoti pagal šalių pasirašytą įrangos priėmimo – perdavimo (išdavimo) aktą, kuriame nurodoma: įrangos pozicijų pavadinimas ir kiekis; įrangos nuomos mokestis už valandą, už dieną arba už mėnesį (be PVM); įrangos priėmimo – perdavimo laikas (valanda, diena, mėnuo, metai); įrangos priėmimo – perdavimo vieta arba pristatymo vieta; įrangos naudojimo vieta ir/arba darbų objektas; įrangos nuomos minimalus terminas (valandomis dienomis, mėnesiais arba metais); papildomų paslaugų rūšis ir kaina (be PVM); įrangos nuomos minimalus terminas nuo nuomos termino priklausančių kainų taikymo atveju; perduodamos įrangos vertė (be PVM); įrangos nuomos mokesčiui ir papildomoms paslaugoms taikomos nuolaidos; planuojamos įrangos nuomos terminas (valandomis dienomis, mėnesiais arba metais) (Sutarties 2.1.1-2.1.11 p.). Tačiau iš šalių paaiškinimų, matyti, jog tarp šalių bendradarbiavimas vyko nesilaikant Sutarties nuostatų.

Pasak atsakovės, ieškovė vienašališkai nustatinėjo visus įkainius (už nuomą ir papildomas paslaugas). Tuo tarpu ieškovės tvirtinimu, įkainiai visuomet buvo derinami su atsakove. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).

Taigi, ieškovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog nuomos ir papildomų paslaugų kainos buvo derinamos su atsakove. Atsakovės paaiškinimais, kadangi buvo surašytas tik vienas priėmimo – perdavimo aktas (pirminis), kuriame pastolių kaina nurodyta 0,028 Eur /kv.m, ji manė, kad ir vėliau bus taikomas tas pats įkainis. Tvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose ieškovė nustatinėjo kainas savo nuožiūra, tačiau, teismo vertinimu, tokią atsakovės poziciją paneigia bylos duomenys. Pastebėtina, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų nuomos įkainių. Kaip antai, 2021 m. gruodžio 15 d. UAB „Stirna“ ieškovei pranešime dėl PVM sąskaitų faktūrų nepriėmimo (e. b. l. 68) nurodė jų neatitikimus: kad krovos darbų nepirko, netinkamai nurodytas nuomos laikotarpis, netinkamai nurodyta vežimo kaina. Taip pat pažymėjo, jog ji daugybę kartų tiek raštu el. paštu, tiek gyvai bei telefonu informavo apie pastolių grąžinimą bei reikalavo išvežant iš objekto nedelsiant pateikti važtaraščius. Tačiau apie tai, jog ji nesutinka su įkainiais, neužsiminė. 2022 m. sausio 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 72–75) „Dėl Bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pažeidimo“ atsakovė nurodė tokio pobūdžio pažeidimus, kaip PVM sąskaitų faktūrų pateikimas apmokėjimui paskutinę septintąją mokėjimo termino dieną, nuolatinį kiekių nepagrįstą didinimą bei nebūtų paslaugų fiksavimą, nuomos laikotarpio neatitikimus ir pan. Apie vienašališkai nustatomą nuomos įkainių dydį vėl gi neužsimenama. Liudytojas M. V. teismo posėdyje patvirtino, jog kainas jis derino su UAB „Stirna“ direktoriumi, kokią kainą suderindavo, tokią kainą įrašydavo ir sąskaitoje faktūroje. Pažymėjo, jog dėl kainos sutardavo konkrečiame objekte, ir ta kaina išlikdavo visą nuomos laikotarpį. Kadangi įranga darbams atlikti buvo nuomojama  trijuose objektuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), atitinkamai buvo sutarta ir dėl įkainių. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog yra trys įkainiai: 0,028 Eur/kv.m už pastolių nuomą (duomenys neskelbtini), 0,040 Eur /kv.m už (duomenys neskelbtini) bei 0,036 Eur /kv.m už (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pats UAB „Stirna“ vadovas teigdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka su 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr.2021-10-07/29 ir 2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-10-07/27. Pastebėtina, jog pastarojoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pastolių nuomos kaina yra 0,036 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą faktinę aplinkybę ir imant domėn tai, jog pastolių nuomos mokestis yra nustatomas konkrečiam objektui ir visam nuomos laikotarpiui, darytina išvada, jog ir 2021 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2021-11-07/25 bei 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2021-11-30/4 įkainiai yra teisingi ir dėl jų buvo susitarta. Be to,  2021 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-10-07/27 taip pat yra įtraukta į apskaitą VMI, kaip ir 2021 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-12-07/28 ir 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-12-31/1, kurioje nurodytas pastolių nuomos mokestis 0,040 Eur /kv.m, tai dar kartą patvirtina, jog atsakovė su tokiais įkainiais sutiko. UAB „Stirna“ vadovo paaiškinimai, jog visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negali kruopščiai sutikrinti, į VMI apskaitą tikriausiai per klaidą pateko tam tikros PVM sąskaitos faktūros vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Be to, Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmai 2021 m. spalio 6 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo priteista skola už nuomą pagal tris įkainius. Ir nors sutiktina su atsakovės argumentu, jog teismo įsakymas neturi prejudicinės galios šioje byloje, tačiau vis tik pastebėtina, jog net ir 2021 m. gruodžio mėn. UAB „Stirna“ direktorius sužinojęs apie priverstinį išieškojimą, nesikreipė į ieškovė dėl įkainių dydžio ne/pagrįstumo – iš bylos duomenų matyti, jog ginčyti nuomos įkainių dydžius atsakovė pradėjo tik iškėlus šią bylą teisme. Taigi, nurodytų įrodymų visuma nuosekliai patvirtina, jog atsakovė savalaikiai įkainių neginčijo, todėl teismas sprendžia, jog su jais sutiko, jie buvo žinomi ir tinkamai šalių suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta,  teismas daro išvadą, jog atsakovė nepagrįsti neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų VA 2021-10-07/27, VA 2021-10-07/29, VA 2021-10-07/28, VA 2021-11-07/25, VA 2021-11-07/27, VA 2021-11-07/26, VA 2021-11-30/4, VA 2021-11-30/3, VA 2021-12-07/28, VA 2021-12-31/31, VA 2022-02-07/9, VA 2022-03-07/21 dėl taikomų įkainių.

Atsakovė viso proceso metu akcentavo, jog jai nebuvo teikiami perdavimo – priėmimo aktai, perduodant ir grąžinant nuomojamą įrangą, nors atsakovė jų ir reikalavo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

Vadovautis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).

Tai, kad šalys šiuo atveju konkliudentiniais veiksmais šalys pakeitė Sutarties sąlygas matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vadovaujantis Sutarties 2.1 p. nuomotojas nuomininkui įrangą turėjo perduoti pagal šalių pasirašytą įrangos priėmimo – perdavimo (išdavimo) aktą. Tačiau ieškovės paaiškinimais, atsakovė vengė tai padaryti, o atsakovės atstovo nuomone, tokioje situacijoje ieškovė turėjo nuomos objekto neperduoti.

Vertinant tokias pozicijas pažymėtina, jog Sutartis, kurios pagrindu buvo nuomojama įranga, buvo sudaryta tarp verslo subjektų. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė nebuvo savo srities naujokai: ieškovei įrangos nuoma jos pagrindinė veikla, atsakovė tokiomis paslaugomis naudojosi paslaugas gaudama ir iš kitų verslo subjektų. Tai, kad tarp šalių buvo pasirašyta tipinė Bendradarbiavimo sutartis, nemažina ja prisiimtų įsipareigojimų apimties. Akivaizdu, jog bendradarbiavimas tarp abiejų verslo subjektų vyko nesivadovaujant papunkčiui Sutarties sąlygomis, ir tarp šalių susiklostę nesutartiniai bendradarbiavimo ypatumai tenkino abi šalis, nes įranga buvo nuomojama ne vienam objektui. Teismas visiškai nesutinka su atsakovės vadovo pozicija, jog „statybvietėse dirbo daug jo įmonės darbuotojų ir yra apsaugos postas ir neatsiranda nei vieno kam perduot“. Priėmimo – perdavimo akto pasirašymas pagal tarp šalių sudarytą Sutartį nėra vien tik formalus veiksmas. Minėtą aktą pagal Sutarties 2.1 p. turi pasirašyti šalys, o ne bet koks šalia įrangos perdavimo ar grąžinimo vietos atsiradęs darbuotojas, kuriam tokie įgalinimai nėra suteikti. Be to, tokio akto pasirašymas susijęs ir su materialinės atsakomybės klausimu, todėl tokie atsakovės vadovo pareiškimai vertintini kaip neatsakingi. Šiuo atveju abi Sutarties šalys nedėjo maksimalių pastangų, kad būtų pasirašyti priėmimo – perdavimo aktai, todėl akivaizdu, jog iki ginčo kilimo toks bendravimas abiem šalims buvo priimtinas.

Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose abstrakčiai teigia, jog ieškovė netiksliai nurodė nuomojamų pastolių kiekius, tačiau pretenzijoje nurodė (duomenys neskelbtini), jai buvo išnuomota 242 kv. m. pastolių, ieškovė nepagrįstai padidino įrangos kiekį iki 274 kv.m, kas atsispindi PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2021-10-07/20, 2021-11-07/26, 2021-12-07/28 ir 2021-12-31-31/31 (e. b.l.73). Iš UAB „Varonis“ pateiktos kreditinės sąskaitos faktūros Nr. 2022 04 04/1 matyti, kad šie kiekiai buvo sutikslinti ir minėtos PVM sąskaitos faktūros kredituojamos (e. b. l. 25). Pasak atsakovės, analogiška situacija su pastolių nuoma statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Faktiški išnuomotų pastolių kiekis sudarė 540,53 m, tačiau ieškovė paskaičiavo už nuomą nepagrįstai didesnį nuomos mokestį už 573 m. Tai atsispindi PVM sąskaitose faktūrose VA Nr. 2021-10-07/27, 2021-11-07/25 ir 2021-11-30/4, tačiau, kaip jau minėta, teismo posėdžio metu UAB „Stirna“ direktorius nurodė, jog sutinka su PVM sąskaita faktūra VA Nr. 2021-10-07/27, kad reiškia, jog sutinka ir su nuomojamos įrangos kiekiu, ir kadangi teismui jokių papildomų duomenų, jog būtų keitęsi įrangos kiekiai minėtame objekte nėra pateikta, darytina išvada, jog kiekiai PVM sąskaitose faktūrose atitiko faktinę padėtį, todėl PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2021-10-07/20, 2021-11-07/26, 2021-12-07/28 ir 2021-12-31-31/31 nuomojamos įrangos kiekiai nurodyti tikslūs.

Tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl nuomos terminų skaičiavimo. Atsakovė nurodo, kad statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), pastoliai buvo demontuoti, paruošti išvežimui 2021 m. lapkričio 4 d. Apie tai tą pačią dieną ieškovei buvo pranešta el. paštu. Tačiau nuomojama įranga išvežta 2021 m. lapkričio 15 d., o 2021 m. lapkričio 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje VA Nr. 2021-11-30/4 nuomos mokestis apskaičiuotas iki 2021 m. lapkričio 14 d. t. y. 10 dienų daugiau. Nustatyta, kad UAB „Varonis“ atstovas 2022 m. lapkričio 11 d. el. paštu informavo, kad transportą atsiųs pirmadienį 8 val. ryte. Jeigu nori grąžinti anksčiau savo transportu, pasiūlė pranešti. Teismo posėdyje liudytojas M. V. paaiškino, kad „dėl įrangos paėmimo iš (duomenys neskelbtini) jam paskambino K., liepė skubiai paimti pastolius. Buvo sugedęs jų automobilis, todėl pasakė, kad gali patys išsivežti, tačiau atsakymas buvo iš atsakovės, kad buldozeriu nustums ir nesuras. Ieškovė tada pati samdė transportą“.

Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 4.7 punkte nurodyta, kad pasibaigus įrangos nuomos periodui, nuomininkas privalo grąžinti įrangą nuomotojui švarią ir tokios būklės, kokios ji buvo perduota nuomininkui metu, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Bendradarbiavimo sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad įrangos transportavimą vykdo nuomininkas savo lėšomis, savo transportu ir darbo jėga, jeigu šalys nesusitaria dėl kitos įrangos transportavimo tvarkos. CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja nuomininko atsakomybę už nuomos sutarties pažeidimą – jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Tarp šalių ginčo nėra, jog įranga iš (duomenys neskelbtini) objekto buvo išvežta 2021 m. lapkričio 15 d.  Šioje situacijoje yra svarbu nustatyti iki kada nuomininkė, t. y. atsakovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį už pastolius: iki 2021 m. lapkričio 4 d., t.y. iki tada, kai UAB „Stirna“ direktorius el. paštu parašė ieškovei, kad „pastoliai demontuoti (duomenys neskelbtini) prašau išvežti. Pastolių nuomą tvirtinam tik iki šiandien“ ar iki įrangos atsiėmimo dienos.

Vadovaujantis  CK 6.499 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties 4.7 ir 6.1 punktų nuostatomis, atsakovė turėjo pareigą tinkamai  ir laiku įrangą pristatyti ieškovei. Ir nors atsakovės atstovas vienašališkai minėtu el. laišku informavo ieškovę, jog pastolių nuomą tvirtina tik iki 2021 m. lapkričio 4 d. ir prašė juos išvežti, teismo vertinimu, toks vienašalis pareiškimas nėra pagrįstas. Dar kartą pažymėtina, jog būtent atsakovė turėjo pareigą grąžinti pagal Sutartį ir įstatyminį reglamentavimą įrangą. Tačiau pagal Sutarties 1.1 ir 5.1 p. šalys galėjo susitarti, kad šias papildomas pagal Sutartį paslaugas susitartu atveju ir terminais atliks ieškovė. Tačiau šiuo atveju abiejų šalių suderintos valios nebuvo – tik vienašalis atsakovės pareiškimas. Be to, vertinant šią situaciją taip pat būtina paminėti ir Sutarties 10.6 p. numatantį, kad bet kurios šalių laiškai, pranešimai, pretenzijos ir pan. reiškiami raštu. Korespondencija bus laikoma gauta penktą dieną po išsiuntimo šalių juridiniais adresais (susirašinėjimo el. laiškais forma atskirai neaptarta). Todėl akivaizdu, kad el. laiško išsiuntimas paskutinę termino dieną (jei atsakovė norėjo, jog nuomos mokestis nebūtų skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 4 d.), nebuvo tinkamas – atsakovė laiku nepasirūpino įrangos grąžinimu, neužtikrino, kad ieškovė būtų turėjusi realią galimybę atsakovės prašoma suteikti papildomas paslaugas atsakovės prašomu laiku, todėl spręstina, jog ieškovė tinkamai skaičiavo įrangos nuomos terminą ir įrašė PVM sąskaitoje faktūroje VA Nr. 2021-11-30/4 (CK 6.499 straipsnio 2 dalis, Sutarties 4.7, 6.1 ir 10.6 p.). Teismas taip pat teisiškai vertina ir susiklosčiusią situaciją dėl įrangos nuomos objekte (duomenys neskelbtini), kur UAB „Stirna“ direktorius 2021 m. lapkričio 5 d. parašė el. laišką, nurodydamas, kad „nurinkti pastoliai (duomenys neskelbtini), galit irgi pasiimti (...). Plius reikia pasiimti tvoras“. Dėl to buvo išrašytos 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. 2021 m. lapkričio 30/1 (nuomą vienašališkai tvirtino iki 2021 m. lapkričio 15 d.) ir Nr.2021-11-30/4 (nuomą vienašališkai tvirtino iki 2021 m. lapkričio 4 d.). Atsižvelgiant į aukščiau minėtąjį teisinį reglamentavimą, Sutarties sąlygas, darytina išvada, jog atsakovei turi būti taikoma atsakomybė už Sutarties pažeidimą ir priteistinas nuomos mokestis už visą laiką, nurodytą PVM sąskaitose faktūros.

Atsakovė taip pat nesutinka apmokti PVM sąskaitų faktūrų, kuriose yra įtraukti papildomi darbai. Teigia, jog už transporto paslaugas iš pradžių atsakovė neprašė apmokėti, o vėliau šių paslaugų kaina augo. Jau ne kartą minėtos Sutarties 2.1, 2.1.7 p. šalys susitarė dėl papildomų mokamų paslaugų teikimo, tame tarpe ir transportavimo, montavimo, demontavimo ir t.t. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-11-07/27 transporto paslaugų kaina 50 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-11-30/3, transporto paslaugų kaina už tris reisus skirtingomis dienomis iš viso yra 120 Eur. Kaip matyti, iš UAB „Stirna“ 2021 m. gruodžio 15 d. rašto, šių paslaugų kainų atsakovė neginčijo. Tačiau ji nesutinka su transportavimo paslaugos kaina pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-1130/4 iš objekto (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 11 d. M. V. el. laiško atsakovei matyti, jog jis pasiūlė transporto paslaugas už 100 Eur + PVM, tačiau PVM sąskaita faktūra yra išrašyta dviem reisams, kurių kiekvieno kaina po 120 Eur be PVM. Akivaizdu, jog šalys dėl tokios kainos nesitarė. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas M. V. paaiškino, jog jų įmonė samdė kitą įmonę transportavimo paslaugoms, nes jų transporto priemonė buvo sugedusi. Samdytas vairuotojas nuvykę į objektą paskambino ir informavo, jog pastoliai neparuošti pakrovimui. Tuomet jis kartu su kitu žmogumi vyko į objektą (duomenys neskelbtini), kur teko iš purvo traukti pastolius, kad juos galima būtų pakrauti į transporto priemonę. Akivaizdu, dėl šios priežasties, t. y. kad pastoliai buvo neparuošti išvežimui, samdomas vairuotojas užtruko daugiau laiko, todėl  išaugo transporto kaina.

Pagal Sutarties 6.2.3 p. perduodamas įrangą nuomotojui, nuomininkas privalo užtikrinti įrangos paruošimą pakrovimui ir transportavimui, bei organizuoti pakrovimą savo lėšomis, savo technika ir savo darbo jėga. Jeigu nuomininkas nevykdo šiame Sutarties papunktyje nustatytų sąlygų, nuomotojui pareikalavus raštu nuomininkas moka kompensaciją už nuomotojo krovimo darbus, transporto priemonės prastovą, kuri įvyko ne dėl nuomininko veiklos ar neveikimo.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė liudytojo nurodytos aplinkybės dėl įrangos tinkamo neparengimo transportavimui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kurie nuoseklūs, neprieštaringi, todėl vadovaujantis Sutarties 6.2.3 p. daro išvadą, jog atsakovė yra atsakinga ir turi pilnai atlyginti transportavimo paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021-1130/4.

Be to, atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimu sumokėti už tariamai sugadintą įrangą, taip pat įtraukiamą į sąskaitą. Tačiau pagal Sutarties 4.7 p. nuomininkas privalo įrangą grąžinti tokios būklės kokios ji buvo perdavimo nuomininkui metu. Nuomotojas atlieka remonto darbus ir mokestį už įrangos remontą apskaičiuoja bei pateikia sąskaitą apmokėti nuomininkui. Atsižvelgiant įminėtą Sutarties nuostatą pareiga atlyginti remonto kaštus tenka nuomininkui, šalys nesusitarė per kiek laiko nuomotojas turi pateikti pretenzijas ir sąskaitą dėl remonto, todėl atsakovės argumentai, kad atsakovė apie tai buvo informuota gerokai po įrangos atsiėmimo yra atmestini, o dėl tarp šalių susiklosčiusių bendradarbiavimo ypatumų perduodant ir atsiimant įrangą teismas jau pasisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas sprendžia, jog atsakovei tinkamai nevykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovei 6640,88 Eur skolą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo priteisti ne tik skolą, tačiau ir 1774,95 Eur delspinigių. Sutarties 8.3 punkte nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitos faktūros VA 2021-10-07/27 , VA 2021-10-07/29, VA 2021-10-07/28, VA 2021-10-07/13, VA 2021-11-07/25, VA 2021-11-07/27, VA 2021-11-07/26, VA 2021-11-07/12, VA 2021-11-30/4, VA 2021-11-30/3, VA 2021-12-07/28, VA 2021-12-31/31, VA 2022-02-07/9, VA 2022-03-07/21, turėjo būti apmokėtos per septynias kalendorines dienas nuo jų išrašymo dienos (Sutarties 4 p.), atitinkamai atsirado ir įsiskolinimas jų neapmokėjus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1774,95 Eur delspinigių (pagal PVM sąskaitas faktūras VA 2021-10-07/27 (už 173 dienas), VA 2021-10-07/29 (už 173 dienas), VA 2021-10-07/28 (už 173 dienas), VA 2021-10-07/13 (už 173 dienas), VA 2021-11-07/25 (už 142 dienas), VA 2021-11-07/27 (už 142 dienas), VA 2021-11-07/26 (už 142 dienas), VA 2021-11-07/12 (už 142 dienas), VA 2021-11-30/4 (už 119 dienų), VA 2021-11-30/3 (už 119 dienų), VA 2021-12-07/28 (už 112 dienų), VA 2021-12-31/31 (už 88 dienas), VA 2022-02-07/9 (už 50 dienų), VA 2022-03-07/21(už 20 dienų).

Ieškovė prašo priteisti 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 8415,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

           Dėl bylinėjimosi išlaidų

           Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3509,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 234,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, yra pagrindas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stirna“, juridinio asmens kodas 305098033, 6640,88 Eur skolą, 1774,95 Eur delspinigių, iš viso 8415,83 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų 83 ct), 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8415,83 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2022 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3743,00 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Varonis“, juridinio asmens kodas 302560919.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Vilma Brazinskienė