Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-875/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18020-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.3; 2.4.6.4.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,
dalyvaujant prokurorui V. M.,
nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvė atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 10 d. 14.30 val. iki 2020 m. gegužės 11 d. 14.00 val., t. y., 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) terminuoto laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Volvo V70“, (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1760,00 eurų (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų).
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo R. K. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB banko sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės Šiaulių Bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti lėšomis neviršijančiomis 1760 eurų (viršijančiomis šią sumą – 1760 eurų leidžiama naudotis) nutarta palikti nepakeistą iki konfiskavimo įvykdymo.
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 10 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) 76,3 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad yra dirbantis ir išlaiko savo šeimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašo paskirti areštą. Nori dalyvauti teismo posėdyje.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
8. Kaltininko asmenybė yra viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę sumažintą šešių mėnesių laisvė atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas R. K. už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (2020 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė; 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas). Taip pat, kad yra baustas ir administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir kitus nusižengimus, paskirtų nuobaudų - baudų nemoka, įvertinta ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad yra dirbantis. Apelianto neatsakingą požiūrį į vykusį baudžiamąjį procesą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus turėjo atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nuteistajam R. K. neatvykstant į teismo posėdžius be svarbių priežasčių, taip iš dalies vilkinant procesą. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą šios bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo.
10. Apeliantas akcentuoja tai, kad yra dirbantis ir išlaiko šeimą, bei tai, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis, nukreiptas prieš transporto eismo saugumą ir tai, kad anksčiau jis buvo jau teistas tiek baudžiamąja tvarka už nusikaltimus eismo saugumui, tiek administracine tvarka, kas dar labiau padidina jo pavojingumą visuomenei. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir apeliaciniame skunde bando sumenkinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas. Todėl nuteistojo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus apeliantui areštą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų. Todėl nenustačius jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui, nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo keisti.
Dėl proceso išlaidų
12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistajam R. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė L. Musteikienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90,00 Eur išlaidų.
15. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė R. K. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiai aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu R. K. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina (Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-634/2020 bei Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-531/2020).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą R. K. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Išieškoti iš nuteistojo R. K. valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Nerijus Masiulis
Laisvydas Zederštremas
Virginija Žindulienė