Baudžiamoji byla Nr. e1-791-890/2021
Proceso Nr. 1-01-1-05374-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.4.1.; 2.12.1.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 5 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. balandžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
2) 2019 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
3) 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;
4) 2020 m. vasario 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) , teistas:
1) 2013 m. sausio 4 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str.1 d. - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį mokytis ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2014 m. gruodžio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) 2016 m. vasario 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, - 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., 69 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi E. K. panaikintas 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliko 2019-03-06, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
M. C. ir E. K., veikdami kartu, 2021 m. vasario 20 d., apie 20.13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, mušdami nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: M. C. stebėjo kaip E. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė V. V. į veidą, po ko, E. K. stebėjo, kaip M. C. sudavė V. V. ne mažiau kaip du kartus į rankas ir veido sritį. Tokiu būdu bendrais veiksmais M. C. ir E. K. padarė nukentėjusiajam V. V. nosikaulių skeveldrinius lūžius, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nosies nugarėlės ir viršūnės odos nubrozdinimus, kaktos apatinės - vidurinės dalies (tarpuakio srities) odos įtrūkimą ir poodinę kraujosruvą, abiejų akių vokų ir paakių poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos odos nubrozdinimą, kraujosruvą, gleivinės įtrūkimus ir muštinę žaizdą, trijų viršutinių kandžių (21, 11, 12 dantų) sumušimą, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus (krūtinkaulio kardinės ataugos srities) odos nubrozdinimą, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus ir IV piršto kraujosruvas bei III piršto delninio paviršiaus paviršinę žaizdą, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 20:00 val., pas jį atvyko buto nuomininkė M, pasiimti mokesčių. Jis su M. susitiko prie namo pašto dėžučių, adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M., parėjo draugas E. K., kuriam jis pasakė, kad eitų pas jį į butą. Baigęs pokalbį su M., sutiko jį antrame aukšte, bekalbant sutiko kaimyną V. V., kuris gyvena ketvirtame aukšte. E. K. pasiūlė V. V. išgerti kartu. Parėjęs į butą kartu su E. K. ir V. V., visi trys gėrė, tarp V. V. ir E. K. įvyko konfliktas dėl kažkokių žemių (duomenys neskelbtini), jis į tą pokalbį nesikišo. Žodinio konflikto metu V. V. išprovokavo E. K., po ko E. K. su V. V. susimušė. Jis nesikišo į muštynes, nes dar pats būtų gavęs nuo E. K.. Po muštynių, V. V. išėjo namo ir po 5 min. jo žmona atėjo pas juos prie buto durų, bet jie į butą jos neįsileido, nes jau ruošėsi miegoti. Jie nežinojo, kad V. V. žmona iškvietė policiją. Per visą dieną nuo 13:00 val. su E. K. jis išgėrė 4 butelius brendžio (0,5 l, 0,7 l talpos). Jis nežino, kodėl policija kartu su juo ir E. K. pasiėmė K. A.. K. A. pas jį bute nebuvo, apie konfliktą ir muštynes tarp V. V. ir E. K. K. A. nieko nežino ir konflikte nedalyvavo. Dėl įvykusio įvykio jis gailisi, ateityje pasižada nebedaryti jokių pažeidimų, yra teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 10-12). Papildomų apklausų metu M. C. patikslino, jog vasario 20 d. trise vartojo alkoholį, tada jam paskambino buto šeimininkė ir jis išėjo į laiptinę, po to nusileido ir E. K., kuris jo laukė antrame aukšte ir tada lipant kartu į viršų laiptinėje 3-4 aukšte jie sutiko kaimyną V. V., kurį kaip ir sakė, pasikvietė pas save vartoti alkoholį. Išgėrinėjant V. V. pradėjo aiškinti dėl žemės, prašė pagalbos atgauti žemę (duomenys neskelbtini). E. K. pradėjo klausinėti, prašyti to asmens adreso, prašė duoti telefoną, kad tam žmogui galėtų paskambinti. V. V. rinko numerį, bet nedavė E. K. to numerio, dėl to ir kilo konfliktas su E. K.. Konflikto metu V. V. paėmė E. K. už gerklės, jis patraukė juos abu į šonus ir tada jie apsiramino, paskui toliau vartojo alkoholį ir tada V. V. pradėjo negražiai kalbėti apie jo tėvus. Jam nepatiko, kad jis taip kalba apie jo šeimą ir jis užmetė V. V. per pakaušį, nes supyko. V. V. nukrito nuo kėdės ant žemės. Kai jis negražiai pradėjo kalbėti ant jo tėvų, jis išjungė šviesą kambaryje ir paliko tik LED mėlynas lemputes. Išjungė šviesą tam, kad buvo vakaras, ir kad V. V. nematytų, kas jam trenkia. Smūgis tikrai nebuvo skaudus, nuo kėdės V. V. nukrito, nes buvo padauginęs alkoholio, bet ne nuo jo smūgio. Tada, kai V. V. atsistojo, jis dar spyrė jam į užpakalį, po ko V. V. išėjo. Norint išeiti V. V. iš buto, E. K. dar norėjo jam trenkti, bet jis neleido daugiau mušti ir leido V. V. išeiti. Nurodo, kad jis tik spyrė ir trenkė V. V. per pakaušį, E. K. norėjo trenkti V. V., bet netrenkė. Kai V. V. atsistojo nuo žemės jis matė, kad jam bėga iš nosies kraujas, dar norėjo paduoti servetėlę, bet V. V. pasakė, kad nereikia ir išėjo. Po to jis bute išvalė kraujus ir nuėjo miegoti. Kraujo buvo prie kėdės, ant kurios V. V. sėdėjo. Bute buvo daugiau kraujo, ant minkšto kampo, ten yra jis iš seniau, dėl sužalotos jo rankos, kadangi jis buvo susipjaustęs venas. Po to atvyko policija, E. K. pradėjo priešintis, kodėl priešinosi, jis nesuprato. Kaip ir sakė, įvykio metu K. A. jo bute jau nebebuvo, buvo tik jis, E. K. ir V. V.. Jis kartu su E. K. atlygino nukentėjusiajam V. V. ir ligonių kasoms padarytą žalą. V. V. jiems pretenzijų neturi ir jiems atleido. Anksčiau duotuose parodymuose jis nurodė, kad prisipažįsta tik iš dalies kaltę, bet dabar prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką. Jis įvykio dieną su E. K. ir V. V. vartojo alkoholį, tarp jų su V. V. kilo žodinis konfliktas. Jie abu su E. K. trenkė V. V., daugiausiai pataikė į veidą. Pradžioje lyg E. K. trenkė, po to ir jis. Kiek smūgių kuris ir kur sudavė neprisiminė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiojo atsiprašė, yra pasitaisęs, turi darbą, dirba pas pažįstamus (duomenys neskelbtini) prie statybų, gauna pajamas, alkoholio nebevartoja. Gyvena ten pat, daugiau jokių konfliktų nebėra (2 t., b.l. 10-12, 23-25, 40-42).
Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 11:00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su kambarioku M. C., gėrė brendį, vėliau pasikvietė kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir tada visi vartojo alkoholį. Apie 17:00 val. iš namų išėjo M. C., kur išėjo pasakyti negalėjo, minėjo, kad eis pas tetą, bute liko jis su K. A. ir toliau vartojo alkoholį. Apie 19:30 val. grįžo M. C. kartu su kaimynu V. V., tada visi keturi gėrė. Tarp M. C. ir V. V. įvyko žodinis konfliktas, nes V. pradėjo šūkauti, po kiek laiko M. C. kambaryje išjungė šviesą, kambaryje degė tik ,,LED“ lemputės. Tada pamatė, kad M. C. iš rankos kumščio trenkė V. V. į galvos sritį, po ko V. V. nukrito nuo kėdės ir M. C. jį pradėjo spardyti iš kojos. Po muštynių V. išėjo namo, M. C. iš jo paėmė telefoną, kur padėjo, negali pasakyti. Ar šį įvyki matė K. A., pasakyti negali, nes neatsimena, ar K. buvo bute, ar jau buvo išėjęs. M. po įvykio pradėjo valyti kraujus, o jis nuėjo pas K. į kambarį ir toliau su juo gėrė. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir juos visus išsivežė (2 t., b.l. 94-96). Papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad akistatos metu su M. C. jis sakė, kad M. V. V. trenkė per pakaušį, bet iš tikro M. dėjo V. V. kumščiu į veido sritį. Jis taip pasakė, nes jam pagailo M. C.. Suduodamas per veidą, M. C. galėjo pataikyti į nosį. Jis nematė, kur M. C. tiksliai pataikė, tik pastebėjo, kad V. V. nukrito nuo kėdės. Nosį tikrai galėjo V. V. pramušti, nes M. C. nešioja žiedą, ant kurios rankos nešioja neprisiminė. Tada, kai V. V. nuo smūgio nukrito, M. C. dar du kartus spyrė jam į pilvo sritį, tada jis M. C. pastūmė nuo V. V. ir pasakė jam eiti namo. Tuo momentu matė, kad jam bėga kraujas, buvo kraujuotas visas veidas, vietoje, kurioje V. V. nukrito ant žemės, atsirado kraujo dėmė. Kai V. V. išėjo iš buto, jis nuėjo pas K. A., o M. C. liko bute valyti kraują. V. V. jo nesmaugė, ar buvo koks konfliktas dėl žemės su V. V., jis to neprisiminė. Jis jokių smūgių V. V. nesudavė, ir V. V. jam nesudavė. Įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholį, buvo padauginęs labai, todėl ir buvo agresyvus, kai jį sulaikinėjo, kadangi nemanė, kad yra kaltas ( 2 t., b.l. 98-100). Papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir pilnai atlygino visą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek ligonių kasoms. Nukentėjusiojo atsiprašė, ir šis jam atleido. Su V. V. išsiaiškino visą situaciją, V. V. jam pretenzijų nebeturi. Prieš tai duodamas parodymus jis sakė, kad nusikalstamos veikos nepadarė, nes mėgino išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat įvykio metu buvo išgėręs, todėl ne viską gerai atsiminė. Jis prisiminė, kad V. V. parsivedė į namus (duomenys neskelbtini), kuriuose gėrė alkoholį, įvyko kažkoks konfliktas, jie susistumdė ir susimušė. Pamena, kad jis V. trenkė, bet kiek smūgių ir kur juos sudavė neprisimena. Su juo kartu buvo M. C., kuris taip pat V. V. sudavė smūgius. Tiksliai dabar, kas kiek ir kur sudavė nepasakys, kadangi praėjo daug laiko, prieš tai jis bandė išvengti atsakomybės neprisiimdamas kaltės. Jis nuoširdžiai gailisi, nebevartoja alkoholio, dirba legaliai prie statybų, pakeitė gyvenamąją vietą, gyvena kartu su drauge ir nori tvarkytis gyvenimą. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b.l. 116-118).
Be kaltinamųjų M. C. ir E. K. prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
2021 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. vasario 20 d., 20:13 val. policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas D. D. pranešimas, kad į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sumuštas V. V.. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, medikai jau buvo iškviesti, kurie V. V. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini) sulaikė tris įtariamuosius tai E. K., kuriam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, M. C., kuriam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas bei K. A., kuriam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. 2021 m. vasario 20 d., 20.49 val. gautas pranešimas iš RKL apie tai, kad V. V. medikams paaiškino, kad jį sumušė kaimynai. Diagnozė - nosies kaulo lūžimas, lūpos žaizda, gydomas ambulatoriškai (1 t., b.l. 1).
2021 m. vasario 21 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole V. V. nurodė, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 20:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas lauke prie laiptinės sutiko M. C. su kambarioku. Jis pasikvietė jį nueiti kartu pas juos į butą parūkyti. Kadangi jis buvo išgėręs, tai sutiko. Nuėjus kartu su M. C. ir jo draugu į butą, kuris yra 5 aukšte, koks buto numeris nurodyti negalėjo, ten pradėjo bendrauti, M. C. draugas pradėjo klausinėti, kur gyvena jo brolis, pradėjo kalbėti apie 5 hektarus žemės ir su lyg kiekvienu žodžiu asmuo agresyvėjo. Jis nurodė, kad brolis gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau nieko apie brolį negalėjo nurodyti, nes mažai bendrauja su juo. M. C. užtraukė kambario žaliuzes ir pasakė, kad jie jį patikrins. Pirmas smūgis buvo iš M. C. kambarioko, kuris iš rankos trenkė jam į galvą, kiek toliau gavo smūgių ir kur tiksliai pasakyti negalėjo, nes buvo užsidengęs. Jį mušė abu, pasikeisdami, kiek smūgių ir spyrių buvo pasakyti negalėjo. Paskui M. C. draugas pasiėmė didelį peilį ir pridėjo jam prie kaklo, grasino papjauti. M. C. pasakė, kad dar nepjaunam ir dar kartą trenkė jam. Jis šaukė, kad tikrai nežino, kur gyvena jo brolis. Kadangi jam skambinėjo jo sugyventinė, M. C. iš jo atėmė telefoną ir jį išjungęs paslėpė. Po kiek laiko asmenys jį paleido, jis net neprašė telefono, iškart pabėgo. Grįžus namo sugyventinė išsigando pamačiusi kaip jis atrodo, iškvietė policiją. K. A. bute pas M. C. nebuvo, jis jo nemušė, todėl jam jokių pretenzijų neturi. Jam padaryta turtinė 120 eurų žala ir fizinė žala (1 t., b.l. 19-22).
2021 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti grumtynių pėdsakai, betvarkė, ant grindų išmėtyti drabužiai ( 1 t., b.l. 42-52).
2021 m. vasario 21 d. tyrėjos L. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. vasario 20 d. ji patruliavo kartu su tyrėju R. K., tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), nustatytame maršrute. Apie 21 val. per radijo ryšio stotelę „Motorola“ išgirdo, kad kolegų ekipažui „L1715“ reikalinga skubi pagalba adresu - (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko kolegos ir paaiškino esamą situaciją, kad bute (duomenys neskelbtini) yra asmenys, kurie galimai įvykdė nusikalstamą veiką. Bandant patekti į butą iš pradžių buto durų niekas nedarė, tačiau už jų girdėjosi vyrų kalbos, juokai. Pareikalavus atidaryti duris vienas iš bute buvusių asmenų jas atidarė. Asmuo, buvęs viduje, t.y. E. K., pradėjo elgtis agresyviai, priešinosi sulaikymui, todėl am buvo uždėta spec. priemonė – antrankiai. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo M. C. ir K. A.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, M. C. buvo paklausta, iš kur kambaryje raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, į ką pastarasis atsakė, kad jam šiandien buvo sukilęs kraujo spaudimas, todėl jis su servetėle valėsi nosį, todėl galimai kraujo dėmės liko ant lovos krašto. Paklausus M. C., kodėl ir kitame kambaryje yra galimai kraujo dėmių ant grindų, šis taip pat atsakė, dėl pakilusio kraujo spaudimo. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes buvo pakalbinta kaimynė D. L., kuri paaiškino, kad šiame bute yra nuolatos girtaujama. Kaimynas A. G. paaiškino, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 20 val. 00 min., būdamas savo namuose, išgirdo triukšmą iš viršaus, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo muštynių, dužimų, trypimo garsas, E. K. nusiraminus jam buvo nuimti antrankiai, kad galėtų apsirengti bei vykti į komisariatą. Įvykio vietoje kontroliuojant E. K., šis nuėjęs į kambarį greitu rankos mostu griebė iš stalčiaus peilį ir garsiu balso tonu sušuko ,,papjausiu, suka“, „nudursiu“. Supratę, kad gresia pavojus policijos pareigūnų bei kitų aplinkinių sveikatai ir gyvybei buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir asmuo buvo nedelsiant sulaikytas, jam vėl buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. Kambario aplinka buvo netvarkinga, kambaryje buvo išmėtyti daiktai, suversta lova, kambaryje buvo išmėtyti peiliai, ant lovos matėsi kraujo dėmės. M. C., K. A. ir E. K. vedant į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, E. K. pradėjo elgtis dar agresyviau, stangrino savo rankų ir kojų raumenis, staigiais kūno judesiai blaškėsi į visas puses bei įžeidinėjo policijos pareigūnus vartodamas necenzūrinius žodžius. Įsodinus asmenį į tarnybinį automobilį jis toliau savo agresyviu elgesiu kėlė pavojų policijos pareigūnų bei savo sveikatai ir gyvybei, kojomis bei savo galva stipriai daužė automobilio grotas (1 t., b.l. 56-58).
2021 m. vasario 22 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 234/2021 (03) nurodyta, kad V. V. nustatyti sužalojimai: nosikaulių skeveldriniai lūžiai, nosies nugarėlės ir viršūnės odos nubrozdinimai, kaktos apatinės - vidurinės dalies (tarpuakio srities) odos įtrūkimas ir poodinė kraujosruva, abiejų akių vokų ir paakių poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos odos nubrozdinimas, kraujosruva, gleivinės įtrūkimai ir muštinė žaizda, trijų viršutinių kandžių (21, 11, 12 dantų) sumušimas, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus (krūtinkaulio kardinės ataugos srities) odos nubrozdinimas, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus ir IV piršto kraujosruvos bei III piršto delninio paviršiaus paviršinė žaizda. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis suduodant kumščiais ir spardant, mažiausiai penkiais ar šešiais poveikiais. Kairės plaštakos sužalojimai galėjo gautis ginantis, prisidengiant ranka nuo smūgių į galvą. V. V. padaryti nosies kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 65-66).
Nukentėjusysis V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 20 val., būnant (duomenys neskelbtini), lauke prie durų stovėjo kaimynai M. C. ir jo draugas. Jis išėjo į lauką, kad savo draugui Č. paduoti žibintuvėlį, kadangi šis jo paprašė paskolinti, nes jis šalia jų laiptinės remontavo mašiną. Nusileidęs jis padavė draugui žibintuvėlį ir tada jį užkalbino kaimynas M. C.. Kai jis priėjo prie M. C. ir E. K., M. C. pasiūlė eiti parūkyti pas juos pasikalbėti. Nuėjus pas juos į kambarį į penktą aukštą, kambaryje daugiau nieko nebuvo, buvo tik jie trise. Alkoholio nevartojo. Jie pasiūlė jam atsisėsti, jis atsisėdo. M. C. draugas jam pasakė, kad tikrins dabar jo tvirtumą ir pradėjo jį daužyti. Pirmas smūgis buvo iš rankos kumščio, trenkė E. K., jam pataikė į veidą. Tada jis veidą pradėjo dengtis rankomis ir prašė baigti. Tada jis vėl trenkė dar kelis sykius. Pradžioje jį mušė E. K. vienas. Kai jam trenkė per veidą, jis sėdėjo ant kėdės, nuo jos nenukrito. Jis prašė jo, kad pabaigtų jį mušti. Paskui jis pasakė M. C., kad užtrauktų žaliuzes ir uždarytų kambario duris. M. C. užleido žaliuzes ir tada jis vėl pajuto smūgius. Jis matė, jog mušė E. K., iš rankos trankė jam į veidą keletą kartų. Jam tada jau buvo kruvinas veidas ir visos rankos, prašė E. K. baigti. Jis apsiramino, pasakė M. C., kad paduotų peilį, pradėjo jį gąsdinti, stovėdamas priešais jį ir laikydamas rankoje peilį priešais jį pradėjo klausinėti, kur gyvena jo brolis. Jis pasakė, kad brolis yra ūkininkas, kad turi 5 hektarus žemės, pasakė kad gyvena (duomenys neskelbtini). E. K. liepė pasakyti, kokia gatvė, bet jis atsakė, kad nežino, nes tiek tebendrauja su broliu. Kodėl jie klausinėjo apie brolį, jis nežino. Tada jam pradėjo kažkas skambinti į jo mobilųjį telefoną. Jis ragelio negalėjo pakelti, nes E. K. pasakė M. C. paimti iš jo telefoną ir išjungti garsą. M. C. iš jo telefoną paėmė ir padėjo ant spintelės, toliau nuo jo. Tada E. K. vėl pradėjo jį mušti į veidą, vis reikalaudamas pasakyti gatvę, kur gyvena jo brolis. Mušė jį iš rankų, kiek smūgių sudavė neprisiminė. E. K. tuo metu peilio jau rankoje nebeturėjo. E. K. dar pasakė jam, kad jeigu jis pasiskųs, jam bus blogai. E. K. dar kojomis bandė spirti jam į veidą, bet jis gynėsi rankomis ir E. K. pataikė jam į alkūnes. Po to, jau į pabaigą atėjo M. C. ir pasakė, kad baigiam, paleidžiam ir taip pat dar sudavė jam keletą smūgių, pataikė į veidą. Jis veidą ir galvą bandė dengtis rankomis. Kai M. C. dar kartą pasakė, kad baigia, jis atsikėlė ir dengdamasis veidą rankomis išėjo pro duris, dar pro šoną stebėjo ar jo vyrai nesiveja. Grįžus namo buvo sugyventinė ir draugas iškvietė policiją. Pas M. C. kambaryje jis prabuvo apie 2 valandas ir visas 2 valandas jis buvo daužomas ir tardomas. Jis buvo strese, pasimetęs, nesuprato, kas vyksta. Nuo smūgių ant žemės nebuvo nuvirtęs, jį mušė visada sėdintį. Šviesa kambaryje nedegė, kai M. C. užtraukė žaliuzes bute buvo išvis tamsu. E. K. jį mušė daugiausiai, jis galėjo suduoti apie 3-5 smūgius stipresnius, o kiti smūgiai buvo švelnesni. M. C. sudavė tik du smūgius į krūtinę, bandė taikyti į veidą, bet kadangi jis gynėsi rankomis, todėl pataikė tik į rankas, gal kažkiek pataikė ir į veidą bei galvą. Nosis yra buvusi lūžusi jam ir anksčiau, maždaug prieš 5 metus, nosies kreivumas yra nuo senosios traumos. Naujai lūžusi nosis nėra. Jokio konflikto anksčiau tarp jo ir kaimynų nėra buvę. Pas M. C. kambaryje yra buvęs tik keletą kartų, yra su juo vartojęs alkoholį, gėręs alaus. Bet su E. K. jie niekada nebuvo sėdėję kartu ar kalbėję. Tą vakarą jis irgi buvo išgėręs, buvo gėręs alaus, degtinės, įpūtė 2 promiles su viršum. Pas M. C. kambaryje alkoholio nevartojo. Akistatoje nenorėtų dalyvauti, nes su jais daugiau susitikti nenorėtų. Po įvykio vyrukų nebuvo daugiau sutikęs, su jais daugiau nekalbėjo. Mobilaus ryšio telefono ekranas buvo skilęs, dėl telefono jokių pretenzijų neturi. Jis reikš civilinį ieškinį dėl jo sužalojimo. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. V. nurodė, kad anksčiau duotus parodymus prisimena, jie yra teisingi ir prašo jais vadovautis. 2021 m. birželio 30 d., apie 19:30 val., pas jį atėjo E. K. ir M. C., jo atsiprašė, jis jiems atleido. Jie sumokėjo jam dėl jų kaltės patirtą žalą t. y. 200 eurų, jis tiek buvo nurodęs ir civiliniame ieškinyje. Nori pasakyti, kad jis atleido šiems asmenims, jam jokia žala nepadaryta, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 67-69, 71).
Liudytoja D. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jos sugyventinis. Jie gyvena jam priklausančiame bendrabučio tipo bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 20 d. ji su V. V. buvo namuose. Ji nežino, kur ir su kuo jis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. V. V. namuose negėrė. Jis vakare vaikštinėjo pirmyn atgal ir kur jis gėrė, ji nežino. Ji buvo blaivi. Vakare V. V. išėjo į kiemą, kur jo draugas Č. K. remontavo automobilį. Jie ten, kiek žino kartu buvo, bendravo, tačiau apie 19 val. su šampanu pas ją į namus atėjo vienas Č. K.. Jis norėjo pasėdėti ir pasikalbėti. Ji paklausė, kur yra V. V., nes jie kartu buvo. Tada ji sužinojo, kad jiems būnant kieme prie V. V. priėjo du vaikinai, su kuriais V. V. nuėjo į jų namo laiptinę. Č. K. sakė, kad jis tų dviejų vaikinų nepažįsta, tačiau ji iš pasakojimo suprato, kad V. V. nusivedė tame pačiame name, penktajame aukšte gyvenantis M. C.. Kas buvo kitas vaikinas, ji nežino. Apie tai sužinojusi ji sunerimo, kadangi žinojo, kad M. C. yra ne kokios reputacijos, pas jį dažnai važiuoja policija, todėl ji pradėjo skambinti V. V.. Telefono signalas buvo geras. Vienu metu kažkas atsiliepė, tačiau su ja niekas nekalbėjo, fone girdėjosi girtų asmenų kalbos, kažkokie rėkavimai. Ji jam skambino apie 10 kartų, tačiau jai niekas nebeatsiliepė. Apie 20 val. namo grįžo V. V.. Jį pamačiusi, ji labai išsigando. Jis buvo visas kruvinas, atrodė, kad kas kibirą kraujo būtų ant jo užliejęs. Jis buvo dar girtesnis, vos ant kojų pastovėjo. Jis pasakė, kad jį sumušė M. C. su draugu, kurio net nepažįsta. Matė kaip jam yra trūkusi ir sutinusi viršutinė lūpa, ant nosies, kaktos žaizdos, bei sumuštos abi akys, jos buvo raudonos, sutinusios. Tai pamatęs Č. K., kuris tuo metu dar buvo pas ją bute, iš karto iš savo telefono paskambino į BPC ir atsiliepus operatorei davė jai kalbėti. Ji pranešė apie įvykį. Kol laukė atvykstant policijos ir greitosios, jai V. V. pasakė, kad iš jo M. C. su draugu atėmė telefoną, todėl jis negalėjo jai atsiliepti. Atvykus medikams, V. V. buvo išvežtas į ligoninę, kur priimamajame jam buvo suteikta pirminė pagalba ir jis buvo išleistas gydytis į namus. Kiek jai pasakojo pats V. V., M. C. jo reikalavo brolio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), adreso. Kam jam buvo reikalingas jo adresas, ji nežino. V. V. brolis yra ūkininkas, augina jaučius, turi daug žemės. Anksčiau V. V. pas M. C. niekada neidavo, su juo nebendraudavo ir alkoholio nevartodavo. Jie nėra draugai, tik pasisveikindavo kaip kaimynai ir tiek (1 t., b.l. 108-109).
Liudytojas Č. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, tai buvo vasario mėnuo, šeštadienis. Jam paskambino V. V. ir paprašė ateiti pažiūrėti, kodėl nesiveda jo kaimyno mašina. Jis pas V. V. atėjo vakare, po 17 val. Jis apžiūrėjo automobilį, nustatė bėdą ir pradėjo jį remontuoti, bet sutemo, todėl nepabaigė. V. V. buvo prieš tai jam atnešęs žibintuvėlį. Jis kalbėjo su mašinos savininku, o V. V. prie laiptinės durų kalbėjo su dviem ten stovinčiais vaikinais. Vaikinai jauni, apie 20 metų, jis jų nepažinojo. Jis pakalbėjęs su automobilio savininku, atsisukęs pastebėjo, kad nei V. V., nei tų jaunuolių prie laiptinės nebebuvo. Jis skambino V. V., bet šis neatsiliepė, signalas buvo geras. Tada jis nuėjo pas V. V. į namus nusiplauti rankas, dar kartą paskambino jam, bet vėl ragelio niekas nekėlė. V. V. draugė iškart klausė, kur V. V., jis pasakė, kad nežino, jis neatsiliepia. Ji sako, kad turbūt jis bus 5 aukšte. Tada paskambinus V. V., jis pakėlė ragelį ir pasakė, kad tuoj pareis. Tai galėjo būti po 19 val., tačiau jis dar ilgai neparėjo, jie ilgokai jo laukė. Po kurio laiko ji dar kartą skambino, bet niekas ragelio nekėlė, signalas buvo geras, bet niekas neatsiliepė. Po to dar skambinant telefonas jau buvo išjungtas. Jis tada jai pasakė, kad įtaria kažką negero. V. V. buvo išgėręs tą dieną, o išgėręs jis garsiai kalba. Praėjus kuriam laikui V. V. grįžo namo, jis buvo visas kruvinas. Jis grįžęs sakė niekur neskambinti. Tada jie su D. nusprendė iškviesti policiją ir nieko negalvoti. Jis iš savo telefono paskambino 112, atvyko policija ir greitoji. Daugiau apie įvykį V. V. nieko nepasakojo. V. V. nėra konfliktiškas asmuo, išgėręs tik per garsiai pradeda kalbėti, bet jis nėra agresyvus (1 t., b.l. 116-117).
Nutraukus ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu, apklaustas liudytoju jis parodė, kad tikslaus laiko nepamena bet prisimena įvykį, kai buvo sumuštas jo kaimynas V. V.. Jis jį pažįsta kaip kaimyną, susitikę pasikalba. Tuo metu, kai V. V. buvo sumuštas, jo pas kaimynus M. C. ir E. K. nebuvo. Jis jau buvo išėjęs, bet prieš tai jie trise vartojo alkoholį. Jis nematė, kaip V. V. atėjo ir kada atėjo pas kaimynus. Nei E. K., nei M. C. apie kaimyno sumušimą nieko nekalbėjo ir nepasakojo, tik lyg sakė, kad sumušė kaimyną. Jis pradžioje nepatikėjo, nes jam atrodė nesuvokiama, kaip galima mušti kaimyną. Niekas kitas negalėjo sumušti kaimyno V. V., nes daugiau jokių pašalinių žmonių bute nebuvo. Įvykio jis pats nematė (1 t., b.l. 122).
Akistatos tarp įtariamojo E. K. ir M. C. metu M. C. parodė, kad 2021 m. vasario 20 d. parėjus į jo butą, V. V. pradėjo kažką sakyti dėl 5 hektarų žemės, sakė, kad jam tos žemės neatiduoda ir prašė padėti jam tą žemę grąžinti. Tada jie paprašė adreso, V. V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini), bet nepasakė tikslaus adreso. Tada V. V. pasakė, kad gali duoti numerį, bet paspaudė skaičių 8 ir ištrynė, bandė rinkti numerį, bet jam neišėjo. Tos V. V. kalbos išprovokavo E. K. ir prasidėjo konfliktas. Pradžioje vyko žodinis konfliktas, po to peraugo į muštynes. Pradžioje V. V. pradėjo smaugti E. K., tada E. K. irgi gynėsi suduodamas V. V. rankomis. Jis į konfliktą nesikišo ir išėjo į tualetą, paliko juos muštis kambaryje, kad pats negautų. Matė, kad V. V. buvo visas kruvinas, jo visas veidas buvo kruvinas. Jis kaip ir minėjo į konfliktą ir muštynes nesikišo, jokių smūgių V. V. nesudavė. Konfliktas kilo vien todėl, kad V. V. nepasakė adreso E. K.. E. K. akistatos metu parodė, kad tą vakarą jis buvo (duomenys neskelbtini), su K. A. ir M. C., vartojo alkoholį trise. Jis pamena, kad nulūžo, kai pabudo, M. C. tuo metu kambaryje nebuvo, todėl jis išėjo į kitą kambarį pasižadinti K. A., kad toliau vartotų alkoholį. Gėrė kambaryje dviese ir tada į kambarį parėjo M. C. su V. V.. Visi gėrė alkoholį, tada įvyko žodinis konfliktas tarp V. V. ir M. C., nes V. V. kažką pradėjo sakyti apie M. C. tėvus. Tada M. C. atsistojo ir supykęs ant jo pradėjo sakyti jam, kad nešnekėtų apie jo tėvus, V. V. pasakė, kad M. C. nerėktų ant jo ir tada M. C. išjungė kambaryje šviesą, liko tik mėlynos lemputės įjungtos. Mano, kad M. C. išjungė šviesą tam, kad V. V. nematytų kas trenks. V. V. sėdėjo ant kėdės ir M. C. priėjęs trenkė jam iš delno į galvos sritį. Nuo smūgio V. V. nukrito nuo kėdės veidu į grindis. Tada M. C. dar spyrė koja V. V. į šikną ir pasakė, kad daugiau apie jo tėvus nekalbėtų. V. V. atsiprašė, atsistojo ir iš buto išėjo. Matė kad V. V. iš nosies bėgo kraujas, suprato, kad kai jis nukrito nuo kėdės susitrenkė nosį. M. C. smūgis nebuvo stiprus, nes trenkė delnu per pakaušį, o V. V. nukrito dėl to kad buvo girtas. V. V. M. C. jokių smūgių nesudavė, jis konfliktavo žodžiais. M. C. tėvai su V. V. yra pažįstami, lyg kartu gyveno tame pačiame kaime. Jis asmeniškai jokių smūgių V. nesudavė, nes jam nebuvo už ką ( 2 t., b.l. 18-20 ).
Akistatos tarp nukentėjusiojo V. V. ir įtariamojo M. C. metu nukentėjusysis V. V. patvirtino, kad įvykio dieną buvo išgėręs. Prie laiptinės jo draugas tvarkė automobilį ir paprašė paskolinti prožektorių. Parėjęs namo jis pasiėmė prožektorių ir nunešė draugui. Tada prie laiptinės buvo M. C. ir E. K., kurie pasiūlė parūkyti, pasišnekėti. Nuėjo pas juos į butą, į 5 aukštą. Atėjus E. K. pasakė jam sėstis ant kėdės, kad tikrins kantrybę ar ištvermę. Jis atsisėdo ir E. K. jam pasakė kažkokią pavardę, klausė ar žino, jis atsakė, kad nežino. Tada E. K. jį pradėjo mušti, M. C. buvo kambaryje, viską matė, bet nesikišo. E. K. trenkė jam į veido sritį, pataikė ir į krūtinę, sudavė jam 3-4 kartus. Jis buvo šoke ir strese. Paskui E. K. vėl pradėjo jį mušti, liepė sakyti, kur gyvena jo brolis. Viską darė E. K., vėl trenkė į veido sritį, į lūpą. Jis visada rankomis dengėsi veidą. Kai E. K. jo paklausė kur gyvena brolis, jis jau buvo kruvinas. Jis visada sėdėjo ant kėdės, ar buvo nuo jos nukritęs nepamena. Jį mušė iš rankų, iš kojų atrodo nespardė, nes šonai neskaudėjo. Jis E. sakė, kad jis su broliu tiek tebendrauja, nieko nežino apie brolį. Po to jam į mobilaus ryšio telefoną pradėjo skambinti jo žmona ir E. K. M. C. pasakė, kad paimtų jo telefoną. E. K. paėmė iš rankų jo telefoną ir padavė M. C.. M. C. telefoną padėjo ant spintelės. Tada E. K. vėl jį pradėjo mušti, mušė iš rankos, jis buvo visas kruvinas, jam pataikė į veido sritį, į akis. Tada E. K. pasakė M. C. užtraukti žaliuzes ir uždaryti duris. M. C. taip ir padarė, kambaryje buvo tamsu, nedegė jokia šviesa. E. K. pasakė M. C., kad paduotų peilį. M. C. padavė jam peilį ir E. K. laikė peilį priešais jį, jis peilį matė gerai. Laikydamas peilį E. klausė brolio adreso, bet jis sakė E., kad brolis gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau nieko nežino. Tada M. C. pasakė E. K. baigti, E. K. dar sudavė jam kelis smūgius. Po to dar M. C. priėjęs sudavė jam kelis smūgius iš rankos ar delno, jautė stiprius smūgius, pataikė į veido sritį, gal kliuvo ir į rankas, nes jis veidą dengėsi rankomis. Jis su kaimynais alkoholio nevartojo. Tada kažkuris iš jų pasakė jam, kad gali eiti ir E. K. pasakė, kad jei parašys pareiškimą, tada jam galvą nuo pečių nuims. M. C. liko prie savo parodymų ( 2 t., b.l. 29-32 ).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog kaltinamieji
M. C. ir E. K., veikdami kartu, 2021 m. vasario 20 d., apie 20.13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, mušdami nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: M. C. stebėjo kaip E. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė V. V. į veidą, po ko, E. K. stebėjo, kaip M. C. sudavė V. V. ne mažiau kaip du kartus į rankas ir veido sritį. Tokiu būdu bendrais veiksmais M. C. ir E. K. padarė nukentėjusiajam V. V. nosikaulių skeveldrinius lūžius, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nosies nugarėlės ir viršūnės odos nubrozdinimus, kaktos apatinės - vidurinės dalies (tarpuakio srities) odos įtrūkimą ir poodinę kraujosruvą, abiejų akių vokų ir paakių poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos odos nubrozdinimą, kraujosruvą, gleivinės įtrūkimus ir muštinę žaizdą, trijų viršutinių kandžių (21, 11, 12 dantų) sumušimą, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus (krūtinkaulio kardinės ataugos srities) odos nubrozdinimą, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus ir IV piršto kraujosruvas bei III piršto delninio paviršiaus paviršinę žaizdą, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Aptartais veiksmais kaltinamieji M. C. ir E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes dėl jų bendrų, kaltinime nurodytų veiksmų, nukentėjusiajam V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu abiejų kaltinamųjų veiksmus sužalojant nukentėjusįjį V. V. dėl specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų įvertinimo ir kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, kvalifikavo ne tik pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip padarytus idealiąja sutaptimi, tačiau M. C. ir E. K. veiksmų kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laikytina pertekline, todėl abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi yra laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia.
Nagrinėjamoje byloje M. C. ir E. K. padaryta veika, kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 138 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 140 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, nors taip pat kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo veika (dalis). Todėl M. C. ir E. K. padaryta veika kvalifikuotina tik pagal BK 138 straipsnio1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl šalintinas iš kaltinimo.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. C., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis M. C. nukentėjusiajam V. V. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą. Byloje nustatytos dvi M. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas, teistumas kaltinamajam neišnykęs. Visų aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam M. C. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Kaltinamajam M. C. skirtini prokurorės pasiūlyti įpareigojimai, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamajam M. C. skirtini įpareigojimai – bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teismo vertinimu, aptarti įpareigojimai, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui (2 t., b.l. 141).
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamasis E. K. nukentėjusiajam V. V. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą. Byloje nustatytos dvi E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, teistumas kaltinamajam neišnykęs. Visų aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam E. K. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Kaltinamajam E. K. skirtini prokurorės pasiūlyti įpareigojimai, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamajam E. K. skirtini įpareigojimai - bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teismo vertinimu aptarti įpareigojimai, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui (2 t., b.l. 145).
Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamiesiems skiriamos bausmės mažinamos vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamųjų M. C. ir E. K. laikinojo sulaikymo laikas (2 t., b.l. 46-47, 49-50, 122-123, 125-126).
Nukentėjusysis V. V. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą 200 Eur sumai (1 t., b.l. 76). 2021 m. gegužės 5 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu V. V. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 77). Iš 2021 m. liepos 1 d. liudytojo V. V. papildomos apklausos protokolo matyti, jog E. K. ir M. C. jam padarytą žalą atlygino, t.y. sumokėjo 200 eurų, jis jiems pretenzijų neturi (1 t., b.l. 71). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog kaltinamieji M. C. ir E. K. ikiteisminio metu atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam V. V., todėl civilinis procesas dėl 200 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamųjų M. C. ir E. K. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 96-97, 105). Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, jog nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidos sudaro 79,05 Eur. 2021 m. gegužės 25 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 103-104). Kaltinamieji M. C. ir E. K. ikiteisminio metu atlygino padarytą žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tai patvirtina byloje esantis mokėjimo kvitas (1 t., b.l. 105), todėl civilinis procesas dėl 79,05 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, esanti prie 1-ojo tomo bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b.l. 52-53, 127-128) – naikintinos pradėjus bausmės vykdymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
M. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. C. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. C. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 20 d. 21.00 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 15 val. 47 min.(dvi paras), jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
M. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 20 d. 21.00 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 16 val. 25 min.(dvi paras), jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jiems paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jie privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Civilinį procesą dėl ieškinio reikalavimo priteisti nukentėjusiajam V. V. iš kaltinamųjų M. C. ir E. K. 200 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutraukti.
Civilinį procesą dėl ieškinio reikalavimo priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamųjų M. C. ir E. K. 79,05 Eur turtinei žalai atlyginti nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė