Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1304-290/2013

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00366-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 48.5., 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo E. M. atstovo advokato Vitalijaus Vasilionoko apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato VPS PP vyr. specialistė D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad ji nerealizavo Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2d. numatytų savo teisių ir nevykdė pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to jos nepilnametis sūnus L. 2012 m. gruodžio 26 d. apie 2 val. Varėnoje prie laisvalaikio ir pramogų centro, viešoje vietoje, sudavė į veido sritį nepilnamečiui E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. 1 d. tėvai negali atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams, CK3.165 str. 1d. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o pagal CK 3.159 str. 4 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutarimu D. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti šį Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-10-18 nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti D. G. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 175 str., 181 str. 1 d. ir ją nubausti Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. sankcijoje numatyta šimto (100) litų dydžio bauda bei įspėjimu numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. sankcijoje.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, visiškai nesigilino į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimo esmę - L. G. Varėnoje, viešoje vietoje, prie laisvalaikio ir pramogų centro, sudavė į veido sritį nepilnamečiui E. M.. Tokie L. G. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. nustatytus administracinio teisės pažeidimo požymius, teisės pažeidimo protokole nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Įvertinus šią aplinkybę, veikos kvalifikacija turėjo būti pakeista vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Varėnos rajono apylinkės teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo (ATPK 181 str.) ir nepagrįstai nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto ir iš esmės įrodyto kaltinimo (nedidelis chuliganizmas ar chuliganizmas).

Atstovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. nepilnametis sūnus L. G. viešoje vietoje - prie laisvalaikio ir pramogų centro adresu, (duomenys neskelbtini) - konflikto dėl asmeninių santykių su nepilnamečiu E. M. sudavė smūgius į veido sritį nukentėjusiajam E. M. ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai atitinka įvykio laiką ir įvykio aplinkybes. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą nutraukė ir nekonstatavo, jog L. G. veika atitinka nedidelio chuliganizmo ar chuliganizmo sudėties požymius (ATPK 175 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokiu būdu įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista aiškiai - L. G. neteisėti veiksmai viešoje vietoje, o būtent smūgiai į veido sritį E. M., kurie atitinka teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. požymius ir pakeisti veikos kvalifikaciją galėjo pats bylą nagrinėjęs teismas. Šiuo atveju kliūčių pirmosios instancijos teismui spręsti veikos tinkamos kvalifikacijos pagal kitą ATPK straipsnį klausimą, apie tokią galimybę prieš tai pranešant nagrinėjimo teisme dalyviams, nebuvo, kadangi byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip suteikiant galimybę D. G. pasinaudoti visomis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytomis teisėmis.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. G. protokolo 2013-01-24 surašymo momentu, atsisakė jį pasirašyti ir teikti paaiškinimus. Tokiu elgesiu ji nuo pat bylos pradžios siekė ją vilkinti ir išvengti atsakomybės. Nenubaudus D. G. dėl teisės pažeidimo, kurį padarė jos nepilnametis sūnus L., nebus įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai.

(Duomenys neskelbtini) 2013-06-27 pateikusi L. G. charakteristiką, problemą nurodo jo destruktyvų elgesį. (Duomenys neskelbtini) progimnazija 2013-06-12 pateikė L. G. charakteristiką, kuria nurodo, kad L. elgesys pasikeitė septintoje klasėje - nekultūringas, nereaguojantis į pastabas. Nors tėvai ir domėdavosi L. elgesiu, tačiau po bendrų pokalbių su mokyklos socialine pedagoge, mokyklos direktoriumi L. elgesys pagerėdavo tik trumpam laikui (b.l. 30).

Atstovo nuomone, 2012-12-26 L. G. elgesys viešoje vietoje visiškai neatitinka visuomenei priimtinų geros moralės ir elgesio normų bei doro žmogaus koncepcijos, todėl teigtina, kad D. G. nevykdė jai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau- VTAPĮ) nustatytų pareigų, numatytų 48 str.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma E. M. atstovo apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir D. G. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje dėl esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. reglamentuota atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams arba tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Nagrinėjamoje byloje aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo D. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. ir konstatuoja, kad ji nerealizavo savo teisių ir nevykdė pareigų dorai auklėti bei prižiūrėti savo nepilnametį sūnų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to jos nepilnametis sūnus 2012 m. gruodžio 26 d. apie 2 val. Varėnoje, prie laisvalaikio ir pramogų centro, viešoje vietoje sudavė į veido sritį nepilnamečiui E. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos BK numatytų nusikalstamų veikų ar Lietuvos Respublikos ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. nepakanka vien tik nustatyto fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, būtina nustatyti, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1379/2007, N438-1085/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog D. G. savo kaltės nepripažino, neigė blogai auklėjusi savo sūnų, atsisakė duoti paaiškinimus bei pasirašyti jai surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nutarimo matyti, jog L. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. požymių, tačiau jo atžvilgiu nepradėtas ikiteisminis tyrimas jam nesant amžiaus pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. paaiškino, kad ji nepripažįsta surašyto protokolo ir nurodė, kad ji išleido savo sūnų su pilnamečiais pusbroliais į šokius. Savo sūnų ji su vyru auklėja dorai ir nemoko jo jokių blogų dalykų ir iki šio konflikto, ir po to, visada moko sūnų elgtis tinkamai, nesimušti, būti kultūringam, laikytis elgesio taisyklių. Niekada nėra pasakiusi, kad duotų kam atgal, ar pan. Priešingai, visada teigia tvirtinanti, jog geriau jis pasitrauktų iš kilusio konflikto ir niekada nesiveltų.  Ji nurodė, kad iki šios situacijos, anksčiau niekada nebuvo nieko panašaus, kad sūnus iš tiesų yra hiperaktyvus, judrus, plepus, pritingi mokytis, tačiau konfliktų, kurie pasibaigtų muštynėmis, nebuvo. D. G. nurodė, kad šiuo metu jo elgesys jau pasikeitė. Ji ir vaiko tėtis daug kalbėjo su sūnumi ir kalba nuolat, kad toks elgesys negali daugiau pasikartoti. Sakė, jog sūnus suprato savo netinkamą elgesį, kad daugiau taip nesielgs, į jokius pasakymus nereaguos. Ji nurodė, kad vaikas, būdamas nepilnametis, tiesiog blogai sureagavo į pasakytą repliką. Gailisi, jog taip atsitiko, tačiau nesutinka, jog dėl įvykusio yra jos kaltės.

Nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad 2012-12-26 buvo sumuštas L. G.. Nurodė, kad jam lūžo nosies kaulas, buvo nuskeltas dantys, o kitas išklibintas. Jis nurodė, kad iš pradžių buvo žodinis konfliktas dėl to, kad Lukas pravardžiavo jo draugę, po to jis nurodė atsistūmęs L. G., o šis ranka sudavęs jam į veidą. Nurodo, kad toje vietoje juos išskyrė draugai. Vėliau jį tarp kultūros centro ir darbo biržos pasivijo L. G. ir dar kartą sudavė į veidą, būtent nuo šio smūgio lūžo nosis ir nuskilo dantis. Nurodė, kad anksčiau su Luku sutardavo, o dabar nebebendrauja.

(Duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė D. R. paaiškinime nurodė, jog L. yra spontaniškas, kartais jam trūksta pagarbos mokytojams, konfliktuoja su jais. Ji patvirtino, jog nebuvo pastebėta, kad jis smurtautų kitų atžvilgiu mokykloje.  Mokytoja nurodė, kad jau keletas savaičių, kaip L. G. bando kontroliuoti savo elgesį, mokosi patenkinamai, neigiamų pažymių neturi, mokyklą lanko labai gerai ( b. l. 28).

(Duomenys neskelbtini) progimnazija pateiktoje L. G. charakteristikoje nurodyta, kad L. G. elgesiu nuolat domėdavosi tėvai, lankydavosi klasės susirinkimuose, atvykdavo į mokyklą, tačiau po bendrų pokalbių, L. G. elgesys pagerėdavo tik trumpam laikui.

(Duomenys neskelbtini) mokykla 2013-06-27 pateikė L. G. charakteristiką, kurioje nurodė, kad jo elgesys destruktyvus. Paskutiniu metu dėl bendrų tėvų ir mokytojų pastangų atsiranda nedideli pagerėjimo pokyčiai.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. G. veiksmai, auklėjant sūnų, nebuvo pakankami, kadangi L. G. mokymo įstaigose dėl savo elgesio nebuvo vertinamas palankiai ir tik įvykus incidentui, akivaizdu, kad buvo dedamos didesnės ir rezultatyvesnės pastangos dėl sūnaus auklėjimo. Tai savo parodymuose patvirtino ir pati D. G., teigdama apie savo sūnaus elgesio pokyčius į teigiamą pusę.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. G. veiksmai padaryti nakties metu, o jo, kaip nepilnamečio (15 metų) asmens, nebuvimą namie mama D. G. ne tik toleravo, bet ir leido. Tai, kad nepilnametis L. G. buvo išleistas į laisvalaikio ir pramogų centrą kartu su pilnamečiais pusbroliais M. G. ir L. Z., nepatvirtina, kad savame šie asmenys tapo atsakingais už L. ir jo elgesį, tai patvirtina ir pats įvykęs incidentas, kai šių asmenų įvykio metu, bylos duomenimis, net nebuvo kartu, nors incidentas, kaip nustatyta vyko nakties metu, lauke.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad D. G. ignoravo policijos pareigūnus, buvo atsakiusi pasirašyti protokole, duoti paaiškinimus ir tik po įvykio praėjus daugiau nei pusei metų (2013-07-17) ji buvo apklausta Varėnos policijos komisariate. Ši aplinkybė vertinama, kaip ne tik sūnaus elgesio, priešingo teisei, nepakankamas vertinimas, bet ir kaip jos siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad D. G. pažeidė pareigą dorai auklėti savo nepilnametį sūnų L. G., t. y. nepanaudojo savo valdžios vaiko interesams, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nepadarytų teisės pažeidimų ir L. G. veiksmai 2012 m. gruodžio 26 d. 2 val. buvo dėsninga jo netrumpą laiko tarpą trukusio netinkamo elgesio išdava.

Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus, todėl šiuo atveju, veika papildomai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. nekvalifikuojama.

Atsižvelgiant į tai visas šias aplinkybes ir įvertinant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš esmės nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 d. 5 p., 2 d. teismas

n u t a r ė:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013m. spalio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. ir skirti jai įspėjimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                Jurgis Kiškis