Administracinė byla Nr. A10-598/2007
Procesinio sprendimo kategorija 16.3.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. L. ,
pareiškėjos atstovui Karoliui Likui,
atsakovo atstovams Algirdui Jasiui ir adv. Algirdui Zakrasui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo, 1aikinai einančio direktoriaus pareigas, 2006 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. P-224 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas" ir grąžinti ją į Šiaulių tardymo izoliatoriaus vyresniosios specialistės pareigas, bei pripažinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) Neeilinės atestacijos komisijos 2006 m. gegužės 11 d. išvadą, įformintą 2006 m. gegužės 11 d. komisijos posėdžio protokole Nr. 20/01-587, neteisėta ir ją panaikinti. Nurodė, kad iki 2006 m. birželio 8 d. dirbo Šiaulių TI Įskaitos skyriaus vyresniosios specialistės pareigose (pareiginis laipsnis - inspektorė, B lygis 6 kategorija). 2006 m. gegužės 11 d. neeilinės atestacijos komisijos posėdžio metu buvo nutarta, jog ji neatitinka jos pareigoms keliamų reikalavimų ir skundžiamu įsakymu ji perkelta į Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos (C lygis 2 kategorija) pareigas, jai suteiktas pareiginis laipsnis - prižiūrėtojas. Neeilinės atestacijos metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad Šiaulių TI Įskaitos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Šiaulių TI direktoriaus 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1701-85 (toliau – ir Aprašymas), yra nustatyta 31 funkcija. Toks platus pareigybės aprašymas sukuria prielaidas netinkamam funkcijų atlikimui, nes vienu metu tiek funkcijų atlikti neįmanoma. Neeilinės atestacijos metu nebuvo užduotas nei vienas klausimas, susijęs su pareigybei priskirtomis funkcijomis. Buvo užduoti tik klausimai, susiję su Šiaulių TI prižiūrėtojų atliekamomis funkcijomis, kurių jai neprivalu žinoti (Aprašymo 7 punktas). Pagrindinis dėmesys neeilinės atestacijos metu buvo skiriamas tik jos anksčiau padarytiems tarnybiniams nusižengimams, už kuriuos tarnybinės nuobaudos jau paskirtos. Tad pažeminus ją pareigose ji buvo nubausta antrą kartą. Pagal Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 684 „Dėl Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo" (toliau – ir Nutarimas) Kalėjimų departamente viena pakopa žemesnės už vyresniosios specialistės pareigas yra specialisto pareigos, tačiau galimybė ją perkelti į šias pareigas nesvarstyta. Prižiūrėtojas yra keturiomis pakopomis žemesnės pareigos. Tai žemiausios pareigos, į kurias galima skirti statutinį valstybės tarnautoją, dirbantį pataisos įstaigų sistemoje.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prašė skundą atmesti. Vadovavosi Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 15 straipsnio 3 dalimi, Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Taisyklės) 30 punktu ir nurodė, kad pareiškėja, turėdama galiojančią 2006 m. vasario 27 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, įvykdė naują tarnybinį nusižengimą, nustatytą 2006 m. balandžio 14 d. Šiaulių TI tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl raštvedybos taisyklių pažeidimo“. Tarnybinio tyrimo išvadoje pasiūlyta surengti neeilinį pareiškėjos atestavimą, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros. V. L. atestacijos lape pateikta visa informacija, numatyta Taisyklių 32 punkte. Posėdžio metu pareiškėja neatsakė į daugelį su jos pareigybės aprašymu susijusių klausimų. Nei dalyvavę darbuotojų atstovai, nei pati pareiškėja posėdžio metu nepareiškė nuomonės dėl to, kad klausimai nėra susiję su jos pareigybės aprašymu. Neeilinio atestavimo posėdžio protokole pažymėta, jog perskaitytas V. L. atestacijos lapas, kuriame yra pateikti pagrindiniai argumentai bei motyvai dėl pareigūnės netinkamumo užimti einamas pareigas, taip pat komisijos pirmininkas bei nariai pasisakė apie pareigūnės tarnyboje daromas klaidas, kas pažymėta posėdžio protokole, ir tai priskirtina motyvams, kuriais vadovaujantis ji pripažinta netinkama eiti užimamas pareigas. Pagrindo teigti, kad pareiškėja buvo už vieną tarnybinį nusižengimą nubausta du kartus, nėra. Perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas numatytas tik Vidaus tarnybos statute ir jo įgyvendinimui skirtuose poįstatyminiuose aktuose. Nei Statute, nei bendresnio pobūdžio valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose pareigybių pakopų sąvoka nėra vartojama. Pareiškėja į prižiūrėtojos pareigas buvo perkelta teisėtai, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Buvo ieškota galimybių perkelti ją į kitą pareigybę, tačiau nei neeilinio atestavimo metu, nei iki šiol laisvų pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus galėtų atitikti pareiškėja, nėra.
Atsakovas Šiaulių TI prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą 2006 m. vasario 27 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, o už naują tarnybinį nusižengimą, nurodytą 2006 m. kovo 30 d. Įskaitų skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime, 2006 m. gegužės 11 d. buvo surengta neeilinė atestacija. Jos metu išsamiai išnagrinėti pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatai, jos asmeninės savybės ir kolektyvo nuomonė. Buvo užduoti konkretūs klausimai iš Statuto ir funkcinių pareigybių, tačiau į daugelį jų V. L. atsakė klaidingai arba neatsakė visai. Buvo ieškota galimybė perkelti ją į kitą darbo vietą, tačiau kitų laisvų etatų nebuvo ir nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino 2006 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. P-224 ir Šiaulių TI Neeilinės atestacijos komisijos 2006 m. gegužės 11 d. išvadą, įformintą 2006 m. gegužės 11 d. komisijos posėdžio protokole Nr. 20/01-587, o pareiškėją grąžino į Šiaulių TI vyresniosios specialistės pareigas. Teismas nurodė, kad pagal Nutarimą Kalėjimų departamente viena pakopa žemesnės už vyresniojo specialisto pareigas yra specialisto pareigos. Atsakovas neneigia, kad atestacijos metu buvo laisvas vyresniojo prižiūrėtojo etatas ir, kad pareiškėja atitiko šiai pareigybei keliamus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad nei Statute, nei bendresnio pobūdžio valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose pareigybių pakopų sąvoka nėra vartojama, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas numatytas tik Vidaus tarnybos statute ir jo įgyvendinimui skirtuose poįstatyminiuose aktuose, teismas taikė įstatymo analogiją, vadovavosi bendruoju karjeros principu ir nurodė, kad pareiškėja turėjo būti perkelta būtent į laisvas vyresniojo prižiūrėtojo (jaunesniojo pareigūno) pareigas, kurios buvo laisvos tiek atestuojant pareiškėją, tiek priimant skundžiamus aktus. Įvertinęs tai, kad atsakovas pripažino, jog posėdžio protokolas neatspindi viso vykusio neeilinės atestacijos posėdžio turinio, nors buvo padarytas garso įrašas, tačiau įsakymas dėl pareiškėjos perkėlimo priimtas remiantis posėdžio protokolu, atsižvelgęs į bendrąjį karjeros principą teismas nusprendė, kad Šiaulių TI Neeilinės atestacijos komisijos 2006 m. gegužės 11 d. išvada, įforminta 2006 m. gegužės 11 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. 20/01-587, pripažintina neteisėta ir naikintina.
III.
Atsakovai Kalėjimų departamentas ir Šiaulių TI apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimą ir priimti naują – skundą atmesti arba grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, taikydamas įstatymo analogiją ir bendrąjį karjeros principą pagal karjeros hierarchiją, neteisingai pritaikė materialines teisės normas. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereguliuoja šis statutas. Statuto 12 straipsnyje nenumatytas pareigybių užėmimas pagal karjeros hierarchiją. Karjeros hierarchija pareiškėjai netaikyta ir pradedant dirbti 1995 m. Ji iš karto buvo paskirta į vyr. inspektorės pareigas. Pareiškėjos perkėlimas į žemesnes pareigas atitiko Statuto 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Statuto 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas pareigų pažeminimas, tačiau jame nenurodyta, kad pareigose galima pažeminti tik viena pakopa.
2. Teismui buvo pateiktas neeilinės atestacijos posėdžio garso įrašas, įrašytas kompaktiniame diske, kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį. Teismas nepasisakė dėl pateiktų įrodymų vertinimo, o tik perfrazavo atsakovo žodžius, kad buvo padarytas posėdžio garso įrašas. Reikalavimas prijungti prie bylos pateiktus papildomus įrodymus, įrašytus kompaktiniame diske, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvo nenagrinėtas, taip pažeidžiant ABTĮ 53 straipsnį.
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Palaiko savo skunde pateiktus bei teismo sprendime nurodytus argumentus. Taip pat nurodo, kad:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi jos atžvilgiu turi būti taikomas karjeros hierarchijos principas.
2. Posėdžio garso įrašu nebuvo remiamasi priimant sprendimą dėl pažeminimo pareigose, todėl teismas teisingai nusprendė neprijungti prie bylos kompaktinio disko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
byloje nustatyta, kad pareiškėja sistemingai netinkamai vykdė savo funkcijas. Už tai jai buvo skiriamos tarnybinės nuobaudos. Iki ginčijamo įsakymo priėmimo už netinkamą savo funkcijų atlikimą paskutinė tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjai buvo paskirta 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 2/01-28. Tačiau, kaip matyti iš 2006 m. balandžio 14 d. tarnybinio tyrimo išvados, pareiškėja ir toliau savo funkcijas atliko netinkamai. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklių 30 punktu buvo pagrindas surengti pareiškėjai neeilinį atestavimą.
Neeilinė atestacijos komisija 2006 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. 20/01-587 pripažino, kad pareiškėja neatitinka keliamų reikalavimų eiti vyresniosios specialistės pareigas ir pasiūlė perkelti ją į žemesnes – prižiūrėtojos pareigas. Tai daugiau nei viena pakopa žemesnės nei vyresniosios specialistės pareigos.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta tarnybinė nuobauda pareigų pažeminimas. Šis Statutas nereglamentuoja, per kiek pakopų, skiriant tarnybinę nuobaudą, pareigūnas gali būti pažemintas pareigose. Tačiau Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Visų asmenų lygybės principas, vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai. Todėl statutiniams pareigūnams tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas turi būti taikoma vienodai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad tarnybinė nuobauda – pareigų pažeminimas – pareiškėjai galėjo būti paskirta perkeliant ją į viena pakopa žemesnes pareigas. Perkėlus pareiškėją į daugiau nei viena pakopa žemesnes pareigas buvo pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės principas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas skundžiamus administracinius aktus pagrįstai pripažino neteisėtais ir juos panaikino. Aplinkybė, kad pas atsakovą tarnybinės nuobaudos skyrimo metu nebuvo viena pakopa žemesnių už pareiškėjos pareigas pareigų, nepašalina konstatuoto pažeidimo. Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gudynas
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas