Civilinė byla Nr. e3K-3-47-695/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09306-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.7; 2.6.20.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams A. B. ir S. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolos pagal atlygintinų paslaugų sutartį pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių arba bendrąja daline ar solidariąja abiejų sutuoktinių prievole, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas D. V. ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė pripažinti prievolę sumokėti jam 27 356,44 Eur skolą bendrąja daline sutuoktinių atsakovų prievole, priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 23 677,70 Eur nesumokėto atlyginimo ir 3678,74 Eur delspinigių; arba, pripažinus prievolę sumokėti ieškovui 27 356,44 Eur skolą asmenine atsakovo S. B. prievole, priteisti ieškovui 23 677,70 Eur skolą ir 3678,74 Eur delspinigius iš atsakovo S. B. asmeniškai. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas teigė, kad teikė atsakovų žemės sklypo kartu su statiniais pardavimo paslaugas pagal su atsakovu pasirašytą 2016 m. liepos 11 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį (toliau – ir paslaugų sutartis, sutartis). Ieškovas surado pirkėją, šis su atsakovais sudarė 2017 m. rugsėjo 6 d. mainų sutartį. Pagal ją atsakovai perleido nekilnojamąjį turtą, o pirkėjas sumokėjo perleidžiamu 659 475 Eur vertės turtu ir 877 409,94 Eur dydžio priemoka. Mainų sutartis buvo baigta vykdyti. Paslaugų sutarties 4.2 punktu susitarta, kad su ieškovu bus atsiskaityta per 2 dienas po galutinio atsiskaitymo už turtą. Sutartimi atsakovas S. B. įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas atlyginimą: 3 proc. nuo galutinės turto kainos, bet ne mažiau kaip 50 000 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovui dalimis iš viso 26 322,3 Eur, o likusios 23 677,70 Eur sumos nesumokėjo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui D. V. iš atsakovų S. B. ir A. B. lygiomis dalimis 23 677,70 Eur skolą ir 3678,74 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą bendrą 27 356,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir išdėstyti esminiai motyvai nurodomi toliau.
5. 2016 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovas S. B. sudarė atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) teikimo. Ieškovas veikė kaip individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo tarp jo ir UAB „DNB būstas“ sudarytos franšizės sutarties pagrindu. 2017 m. rugsėjo 6 d. atsakovai su UAB „Savanorių 219“ sudarė mainų sutartį, kuria pastarajai buvo perleistas atsakovams priklausantis turtas (duomenys neskelbtini) mainais į kitą nekilnojamąjį turtą, kurio sutartinė kaina – 659 475 Eur, su 877 409,94 Eur dydžio priemoka.
6. 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovas S. B. pervedė 16 322,30 Eur už paslaugas pagal paslaugų sutartį, 2017 m. gruodžio 8 d. pervedė dar 5000 Eur ir 2017 m. gruodžio 14 d. – 3000 Eur. 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. sausio 24 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus su pretenzija, reikalaudamas sumokėti likusią atlygio dalį, t. y. 23 677,70 Eur. 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 19 d. atsakovas S. B. atsakė į pretenziją, nurodydamas, kad su ja nesutinka.
7. Pagal paslaugų sutarties 2.2 punktą, užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui atlygį už suteiktas paslaugas, kurio dydis yra lygus 3 proc. nuo galutinės turto pardavimo kainos, kuris sudaro 56 400 Eur. Šiame sutarties punkte nurodytas atlygio dydis gali kisti, priklausomai nuo galutinės turto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 50 000 Eur. Sutarties projektas dar prieš pasirašant išsiųstas elektroniniu paštu atsakovui S. B. Atsakovas pasirašė kiekviename sutarties lape, sutarties 2.6 punkte savo papildomu parašu patvirtino, kad specialiosios sutarties sąlygos aptartos individualiai, su sąlygomis sutinka (1 el. b. t., b. l. 11). Teismas konstatavo, kad tokiu būdu atsakovas priėmė ieškovo jam pateiktą ofertą su visomis jos sąlygomis, tarp jų ir su sutarties 2.2 punkto nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnis). Sutarties vykdymas net ir suradus potencialų pirkėją pareikalavo daug laiko, įvairių turto realizavimo sandorio sąlygų derinimo veiksmų. Taigi ieškovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė pakankamą riziką, kad sėkmės atveju gautų ne mažesnį kaip sutartyje nustatytas 50 000 Eur atlygį. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
8. Šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį – pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Vykdydamas sutartį ieškovas atliko aktyvius veiksmus, tai patvirtina į bylą pateikti elektroniniai laiškai, iš esmės atsakovai neneigė fakto, kad asmuo, su kuriuo galiausiai buvo sudaryta mainų sutartis, buvo surastas ieškovo. Iš esmės pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovų turtą. Todėl ieškovas įgijo teisę į visą atlyginimą.
9. Sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad šalis, vėluojanti vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal sutartį, privalo mokėti 0,08 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio mokėjimo išieškojimu. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.2 punktą, atlyginimas už suteiktas paslaugas sumokamas ne vėliau kaip per dvi dienas nuo galutinio atsiskaitymo už turtą. Galutinis atsiskaitymas už turtą, perleistą mainų sutartimi, įvyko 2017 m. spalio 18 d. Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas apskaičiavo 3678,74 Eur delspinigių. Teismas sutiko, kad delspinigiai apskaičiuoti teisingai, pagrįstai, ir tenkino ir šį ieškovo reikalavimą.
10. Turtas, dėl kurio realizavimo tarėsi ieškovas ir atsakovas, priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paskola siekto realizuoti turto įgijimui taip pat buvo paimta abiejų atsakovų – sutuoktinių vardu, abiem kilo bendra pareiga bankui dėl prievolės ją mokėti tinkamo nevykdymo. Atsakovas S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarties su ieškovu sudarymo metu atsakovai gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, nesutarimų šeimoje kilo vėliau. Kita byla dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovų iškelta jau prasidėjus procesui šioje byloje. Atsakovės A. B. atsakomybę pagal ieškovo ir atsakovo S. B. sudarytą sutartį ieškovas kildino iš CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, teigdamas, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Teismas su tokiais argumentais sutiko. Be to, remiantis proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad abu atsakovai dalyvavo derybose dėl turto realizavimo, atsakovė A. B. žinojo apie sutuoktinio sudarytą atstovavimo paslaugų sutartį, jai neprieštaravo.
11. CK 3.109 straipsnyje nurodytos sutuoktinių prievolės yra solidariosios. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovas reikalavo, kad atsakovai, solidarieji skolininkai, prievolę įvykdytų lygiomis dalimis. Todėl teismas tenkino reikalavimą.
12. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas už priteistą bendrą 27 356,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir S. B. apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta dėl bendros atsakovų prievolės.
14. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės.
15. Byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją, kad mainų sutartimi perleistas 7277,75 kv. m gamybinis pastatas, kurio paskirtis – gamybos, pramonės, kompresorinė, automobilių svarstyklės, pastatas – šaldytuvas, nebuvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mainų sutarties šalimis yra nurodyti turto perleidėjai A. B. ir S. B. Joje įrašytas juridinis faktas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės.
16. Atsakovės A. B. argumentai, kad ji nieko nežinojo apie sudarytą paslaugų sutartį ir nedavė įgaliojimo tvarkyti atsakovui S. B. turto, neveikia ieškovo teisių, nustačius, kad atsakovė pasirašė kiekviename mainų sutarties lape ir kaip sutarties šalis – jos rezoliucinėje dalyje. Atsakovė turėjo ir galėjo pasidomėti, kokiu teisiniu pagrindu įvyko mainai. Nesąžininga sudarius mainų sandorį teigti, kad neturi pareigos mokėti už suteiktą paslaugą ieškovui, pasinaudojus paslaugos rezultatu (CK 1.5 straipsnis). Atsakovės raštu sudarytas mainų sandoris ir konkliudentiniai veiksmai patvirtina ieškovo suteiktų paslaugų priėmimo faktą, nereiškiant jokių pastabų dėl sutarties vykdymo.
17. Mainų sutarties 4.3 punktas nustato, kad dalis pinigų atsiskaitant už perleidžiamą turtą bus įmokėti į abiejų atsakovų kredito linijos sutarties sąskaitą. Pagal tos pačios sutarties 4.4.3 punktą dalis priemokos už turtą turi būti sumokėta į atsakovės A. B. sąskaitą. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Mainų sutarties turinys įrodo, kad iš ieškovo veiklos rezultato gautos lėšos pervestos į atsakovės sąskaitą.
18. Abu atsakovai dėl savo įsipareigojimų ir turto įkeitimo AB DNB bankui buvo traktuojami kaip verslo klientai. Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų bankui, kuriam buvo įkeistas turtas. Dalis sumos už perleistą įkeistą turtą pagal mainų sutartį padengė dalį įsipareigojimų bankui, tai taip pat rodo atsakovės gautą naudą iš mainų sutarties.
19. Solidarioji atsakovų atsakomybė kyla ir pagal CK 6.6 straipsnio dalį, nustatančią, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Atsakovė A. B. neneigė, kad prievolė atsiskaityti iš dalies su banku buvo įvykdyta sudarius mainų sutartį, dėl ieškovo surasto turto įgijėjo, taigi jos atsakomybė pagal paslaugų sutartį tapo solidarioji.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: nustatyti, kad D. V. ir S. B. 2016 m. liepos 11 d. sudaryta atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis sukuria asmenines teises ir pareigas S. B. ir atitinkamai nesukuria teisių ir pareigų A. B.; atmesti ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. B. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra atsakinga pagal savo sutuoktinio vienvaldiškai sudarytą sutartį. Atsakovės apie sutarties sudarymą neinformavo nei ieškovas, nei sutuoktinis S. B., su kuriuo atsakovė sutarties sudarymo metu jau gyveno atskirai ir nepalaikė santuokinių ryšių. Tą patvirtino atsakovas S. B. teismo posėdžio metu, be to, atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikė (bet apeliacinės instancijos teismas atsisakė jį priimti) rašytinį įrodymą – 2015 m. gruodžio 14 d. notarinį liudijimą, kuriuo atsakovė anuliavo savo išduotą įgaliojimą atsakovui S. B. veikti jos vardu. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio atsakovė išsikraustė iš namų ir gyveno kitu adresu, netvarkė bendro ūkio su atsakovu S. B. Atsakovė niekada nepatvirtino S. B. vienašališkai sudarytos sutarties su ieškovu.
20.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte, reglamentuojančiame prievolių vykdymą iš bendro sutuoktinių turto, išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 365/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos nutarime yra nurodęs, kad abu sutuoktiniai atsako solidariai pagal prievoles, kylančias iš sandorių, kurie yra būtini šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, teismai, nagrinėję bylą, privalėjo pagrįsti, kuo remiantis daroma išvada, kad sutartis laikytina sudaryta šeimos interesais. Sutarties objekto ryšis su sutuoktinių bendru turtu pats savaime neteikia pagrindo daryti tokią išvadą, kad sutartis yra būtina šeimos interesams tenkinti.
20.3. Nėra sąžininga, kad atsakovė turi patirti sutartyje nurodytas finansines pasekmes, jei ji nebuvo įtraukta į sutarties sąlygų derinimą ir su jomis iš esmės nesutinka. Dėl mokėtinos sumos ieškovui sutartyje nustatyta 3 proc., bet ne mažiau kaip 50 000 Eur. Tokia suma už nekilnojamojo turto vieneto (kurį sudaro keli tarpusavyje funkciškai susiję daiktai) pirkėjo suradimą yra neadekvati, t. y. aiškiai per didelė, o atsakovas S. B. nebuvo apdairus ir rūpestingas sudarydamas tokią sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytame plenarinės sesijos nutarime išaiškino, kad solidarioji sutuoktinių prievolė pagal sandorius, būtinus namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui užtikrinti, neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
20.4. Iš sutarties kylanti prievolė nėra būtina nei namų ūkiui išlaikyti (sutartimi susitarta dėl tarpininkavimo parduodant sklypą su komercinės paskirties pastatais), nei vaikų poreikiams užtikrinti (atsakovai neturi vaikų). Sutartimi sukurta prievolė nėra būtina šeimos poreikiams tenkinti. Sutartis su ieškovu nebuvo būtina nei sutuoktinių turtui parduoti, nei jų prievolėms bankui atlyginti. Nekilnojamojo turto pardavimas gali įvykti ir be tarpininko dalyvavimo, juolab ne tokiomis nepalankiomis sutuoktiniams sąlygomis, kaip nustatyta sutartyje. Taigi tai, kad atsakovas S. B. pasinaudojo ieškovo pagalba, nereiškia, kad sutartis buvo sudaryta šeimos interesais.
20.5. Teisės doktrinoje nurodoma, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant ir prievolės subjektus, ir jos apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą bus galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Mikelėnas, V. Šeimos teisė. Vilnius, 2009, p. 297). Atsakovei kildinamos prievolės sumokėti ieškovui pagrindas yra sutartis. Atsakovė šios sutarties nepasirašė, su ja nesutiko, buvo atšaukusi įgaliojimą S. B. veikti jos vardu, todėl sutarties abiejų sutuoktinių vardu pasirašyti S. B. negalėjo. Atsakovės prievolė kildinama iš sutartyje nustatytos pareigos sumokėti ieškovui už turto pirkėjo suradimą, kitus veiksmus rengiantis parduoti turtą. Pasirinkimas turtą parduoti padedant ieškovui negali būti laikomas būtinomis išlaidomis, tenkančiomis bendram turtui. Taigi, atsakomybės pagal iš sutarties kylančias prievoles subjektas yra tik sutartį sudaręs asmuo – atsakovas S. B. Be to, jis sutartį sudarė veikdamas savo rizika ir žinodamas apie tai, kad visi įgaliojimai jam veikti atsakovės vardu yra atšaukti.
20.6. CK 6.2 straipsnyje nurodyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Tai reiškia, kad sandorio pagrindu šalys teises ir pareigas sukuria sau, bet ne kitiems asmenims ir iš vieno sandorio atsirandančios prievolės be asmenų valios negali būti perkeliamos (su tam tikromis išimtimis, kurios netaikomos šiuo atveju) šiems asmenims. Iš to išplaukia, kad jei atsakovas S. B. su ieškovu sudarė sutartį, tai iš šios sutarties kylančios S. B. prievolės negali būti perkeliamos A. B.
20.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sutuoktinis, siekiantis įrodyti, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kitaip tariant, įrodinėjimo našta, ar vieno sutuoktinio sudaryta sutartis yra laikytina sudaryta šeimos interesais, tenka tam asmeniui, kuris teigia tokią aplinkybę, t. y. atsakovui, o ne atsakovei. Teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei paneigti, kad atsiradusios pagal sutartį prievolės buvo bendros sutuoktinių prievolės. Ieškovo pozicija, kad sutartis sudaryta dėl bendro sutuoktinių turto, savaime nereiškia, kad ji sudaryta šeimos interesais. Būtina vertinti, ar tokia sutartis buvo būtina, ar jos sąlygos yra protingos ir nepažeidžia kito sutuoktinio interesų. Atsakovė atsisakė pasirašyti sutartį, nes ši jai nepriimtina, o sutartyje išdėstyti asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. Todėl iš sutarties kylančios prievolės neturi būti vykdomos iš atsakovei priklausančios sutuoktinių turto dalies ar iš atsakovės asmeninio turto.
20.8. Pirmosios instancijos teismas, savo sprendime konstatavęs, kad sutartis kvalifikuotina kaip solidariąsias sutuoktinių pareigas sukuriantis sandoris, be teisinio pagrindo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nusprendžia ieškovo reikalaujamą sumą priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos nutarime yra nurodęs, kad kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, jei teismas konstatuoja, kad sutuoktinio prisiimta prievolė yra laikytina solidariąja sutuoktinių prievole, teismas, priimdamas šalis saistantį privalomą sprendimą, negali modifikuoti šios išvados ir nurodyti, kad sutuoktiniai atsako konkrečiomis dalimis.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
21.1. Paslaugų sutarties objektas buvo bendras šalių turtas ir ja buvo siekiama įgyvendinti bendrą atsakovų tikslą – parduoti turtą. Galiausiai buvo sudaryta mainų sutartis, ją pasirašė ir atsakovė ir iš jos gavo naudos, t. y. gavo priemoką, mainomą turtą ir buvo įvykdyti įsipareigojimai bankui. Tai patvirtina, kad iš paslaugų sutarties kylanti prievolė yra bendra.
21.2. Teismai, pripažinę, kad prievolė yra bendra, nustatė, kad atsakomybė šiuo atveju yra solidarioji, tačiau, ieškovui prašant priteisti skolą lygiomis dalimis, ją priteisė lygiomis dalimis. Šiuo atveju neturi reikšmės nustatymas, ar prievolė yra solidarioji ar dalinė, nes ieškovas bet kokiu atveju prašė priteisti skolą lygiomis dalimis. Taigi net teismui nustačius, kad prievolė yra dalinė, o ne solidarioji, tai neturėtų reikšmės jau priimtiems teismų sprendimams. Teismų sprendimuose nurodytos aiškios aplinkybės, patvirtinančios, kad priteistos sumos nėra kylančios tik iš asmeninių atsakovo prievolių.
22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas D. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
22.1. Iš paslaugų sutarties kylanti turtinė prievolė atsiskaityti už ieškovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas, dėl kurių atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo realizuotas rinkos sąlygomis, išvengiant priverstinio turto pardavimo, neatitinka asmeninės prievolės požymių, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo pripažinti šią turtinę prievolę asmenine atsakovo S. B. prievole. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos priimtame 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinęs, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su, pirma, jo asmeniu, antra, asmeniniu turtu arba, trečia, asmeninių poreikių tenkinimu. Nagrinėjamu atveju nėra nė vieno iš šių trijų požymių. Paslaugų sutartis sudaryta siekiant patenkinti ne asmeninius S. B. interesus, o bendrą abiejų atsakovų, kurie buvo ne tik sutuoktiniai, bet ir verslo partneriai, tikslą (interesą) – kiek įmanoma geresnėmis sąlygomis realizuoti turtą.
22.2. Sutartis su ieškovu sudaryta atsakovų šeimos interesais. Sutarties objektas – turtas, dėl kurio realizavimo tarėsi ieškovas ir atsakovas S. B., abiem atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutarties tikslas – turtą realizuoti abiem sutuoktiniams (atsakovams) priimtinomis sąlygomis, išvengiant priverstinio pardavimo vykdant priverstinio realizavimo procedūrą. Sutarties nauda – lėšos, gautos ieškovo surastam pirkėjui pardavus turtą, buvo panaudotos abiejų sutuoktinių turėtam bendram įsiskolinimui pagal kredito sutartis padengti (mainų sutarties 4.3 punktas), abiejų sutuoktinių turėtam bendram įsiskolinimui pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį padengti (mainų sutarties 4.4.1 punktas), o likutis pervestas į sutuoktinių asmenines sąskaitas sutartomis dalimis, didesnę dalį pervedant į atsakovės A. B. asmeninę sąskaitą (mainų sutarties 4.4.3 punktas). Sutartis sudaryta siekiant ne asmeninių S. B., o abiejų sutuoktinių (atsakovų šeimos) interesų, dėl to iš sutarties kylanti turtinė prievolė atsiskaityti su ieškovu turėtų būti kvalifikuojama kaip bendroji atsakovų prievolė.
22.3. Iš sutarties kylanti prievolė kvalifikuotina kaip bendroji dalinė sutuoktinių prievolė, o teismai neturėjo pakankamo pagrindo ją kvalifikuoti kaip solidariąją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymų ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl, esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei, teismas atskirą sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.
22.4. Nagrinėjamu atveju nėra taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos normos, nustatančios specialiuosius sutuoktinių solidariosios atsakomybės kilimo atvejus, nes, pirma, sutartis nebuvo būtina atsakovų šeimos namų ūkiui išlaikyti ar vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (kaip nustatyta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje), bei, antra, sutartimi be atsakovės sutikimo nebuvo paimta jokia paskola, taip pat neįsipareigota dėl prekių pirkimo išsimokėtinai (kaip nustatyta CK 3.109 straipsnio 3 dalyje).
22.5. Ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, būdamas kreditorius, turi teisę pasirinkti, iš kurio solidariojo skolininko (-ų) ir (ar) kokiomis dalimis prašyti priteisti skolą, todėl tai, kad skundžiamų sprendimų motyvuojamosiose dalyse buvo konstatuotas prievolės solidarumas, o rezoliucinėse dalyse, patenkinant ieškovo prašymą, prašoma suma priteista lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, nesudaro jokio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.
22.6. Nustačius, kad prievolė atsiskaityti pagal sutartį laikytina bendrąja atsakovų prievole, kylančia iš šeimos interesais sudaryto sandorio CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, šiai išvadai neturi jokios teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentai, kad sutartį su ieškovu sudarė atsakovas S. B. vienvaldiškai, nesant atsakovės sutikimo ar vėlesnio patvirtinimo; sutartis nebuvo būtina (privaloma) parduodant turtą; sutarties kaina neva buvo aiškiai per didelė, o atsakovas S. B. neva nebuvo apdairus ir rūpestingas. Atsakovės kasacinio skundo teiginiai, kad sutarties kaina aiškiai per didelė, o atsakovas S. B. nebuvo apdairus ir rūpestingas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar argumentais, todėl vien dėl to neturėtų būti vertinami.
22.7. CK 3.92 straipsnis nėra taikytinas, nes paslaugų sutartis nelaikytina sutartimi dėl turto valdymo, naudojimo ar disponavimo, todėl atitinkamai atsakovės A. B. sutikimo dėl sutarties sudarymo nereikėjo. Atsakovė A. B., sumokėdama pusę ieškovui pervesto atlyginimo dalies, savo faktiniais veiksmais pripažino tiek sutartį, tiek dalinę savo atsakomybę. Atsakovė, sužinojusi apie sutarties sudarymą, nesiėmė jokių veiksmų dėl jos nuginčijimo, derėjosi dėl mainais gaunamų objektų ir priemokos dydžio bei galiausiai pasirašė mainų sutartį su ieškovo surastu pirkėju.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutuoktinių prievolių kvalifikavimo
23. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
24. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pirmiau nurodytas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 58 punktas).
27. Bendros sutuoktinių prievolės reiškia skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetą. CK 6.5 straipsnyje nustatyta skolininkų daugeto taisyklė: jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Būtent su paslaugų teikimu susijusios prievolės yra solidariosios abiejų sutuoktinių, kaip skolininkų. Tokio pobūdžio prievolės solidarumas yra įstatyme įtvirtinta teisinė prezumpcija. Tik jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 taip pat išaiškinta, kad sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra bendra (solidarioji ar dalinė) ar asmeninė.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., pirmiau nurodytą 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 45 punktą). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas).
30. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 47 punktą).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės, kaip buvusios atsakovo sutuoktinės, ginčijama prievolė atsirado iš sudarytos 2016 m. liepos 11 d. ieškovo ir atsakovo atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties. Šią sutartį pasirašė atsakovas. Nurodyta paslaugų teikimo sutartis ieškovo kaip paslaugų teikėjo buvo įvykdyta, kai 2017 m. rugsėjo 6 d. atsakovai su UAB „Savanorių 219“ sudarė mainų sutartį, kuria pastarajai buvo perleistas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas mainais į kitą turtą su pinigine priemoka. Paslaugų teikėjui (ieškovui) įvykdžius paslaugų sutartį, atsirado prievolė pagal sutartį sumokėti atlyginimą ieškovui. Ši prievolė apibrėžta įstatyme – pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
32. Byloje remiantis surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kad prievolė įvykdyta tik iš dalies sumokėjus atlyginimo dalį, o likusi dalis nebuvo sumokėta. Nurodytą mainų sutartį pasirašė tiek atsakovas, tiek ir atsakovė, jai buvo žinomos atsakovų bendro nekilnojamojo turto perleidimo sąlygos, atsakovė pasirašydama sutiko su mainų sutarties sąlygomis, kartu ir su paslaugų sutartimi, nes ją įgyvendinant buvo sudaryta mainų sutartis. Mainų sutartimi perleistas bendras buvusių sutuoktinių nekilnojamasis turtas, atsakovė priėmė paslaugų sutarties rezultatą, t. y. suteiktas ieškovo paslaugas šiam radus atsakovų turto įgijėją ir susitarus dėl abiem mainų sutarties šalims tenkinančių turto perleidimo sąlygų. Atsakovė pasirašė mainų sutartį, pritardama įgyvendinant paslaugų teikimo sutartį turto perleidimui šia mainų sutartimi. Atsakovė faktiškai priėmė turtinę naudą iš abiejų paslaugų teikimo ir mainų sutarčių, t. y. mainomo turto ir piniginės priemokos dalį. Nepaisant to, atsakovė nesutinka, kad jai tenka bendra su atsakovu prievolė atsiskaityti su ieškovu pagal paslaugų teikimo sutartį.
33. Nutarties 25 punkte nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai. Nagrinėjamos bylos atveju nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios byloje ginčijamos prievolės atsiradimą iš sutarties, sudarytos dėl bendro atsakovų nekilnojamojo turto tvarkymo ir paskesnio šio turto perleidimo šeimos interesais. Tokia prievolė yra bendra, nes ji atitinka bendrų prievolių atsiradimo iš sandorių, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, teisinį pagrindą pagal CK 3.109 straipsnio 5 punktą. Bendra atsakovų prievolė yra solidarioji, nes pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu (nutarties 27 punktas). Atsakovė turėjo galimybę įrodinėti byloje ir nuginčyti šią teisinę prezumpciją, bet neįrodė faktų, kad paslaugos suteiktos ne abiejų sutuoktinių interesais ir jų naudai, taip solidariosios prievolės pagal paslaugų sutartį prezumpcija yra nepaneigta.
34. Kasacinio skundo argumentai dėl per didelės kainos pagal paslaugų teikimo sutartį neturi įtakos sprendžiant dėl prievolės bendrumo ir abiem atsakovams tenkančios atsakomybės pagal su bendro turto tvarkymu susijusį sandorį, nes per didelės sandorio kainos kriterijų ir pasekmes nustatančio CK 3.109 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama išlyga, kai sutuoktiniai neatsako solidariai pagal kitokio pobūdžio sandorius, t. y. būtinus šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Kasacinio skundo teiginiai, kad paslaugų teikimo sutarties sandorio sąlygos nebuvo naudingos, palankios atsakovams, nepaneigia pačios prievolės egzistavimo. Pagal įstatymą, net kai prievolė neįvykdoma dėl vieno iš bendraskolių kaltės solidariosios pareigos atveju, tuomet, pagal CK 6.15 straipsnio 1 dalį, kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą.
35. Bylos įrodymų pagrindu, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pakako įrodytų duomenų daryti išvadai dėl prievolės bendrumo, nes sandoris sudarytas abiejų atsakovų interesais, abiem atsakovams atiteko sandorio nauda (rezultatas). Tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties išvada atitinka faktinius bylos duomenis, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje teisiškai pagrįstai konstatavo atsakovų prievolės bendrumą ir solidarumą, bet sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas vietoj žodžių „priteisti iš atsakovų solidariai“ įrašė „lygiomis dalimis“. Šis netikslumas ištaisytinas, nekeičiant teismo sprendimo esmės, paliekant teismų sprendimą ir nutartį iš esmės nepakeistus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,06 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus netenkinti kasacinio skundo, šis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasacinį skundą teikusios atsakovės.
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas atsiliepimus į kasacinį skundą pateikusioms šalims. Ieškovas D. V. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo pagal pateiktus mokėjimo dokumentus ir prašo priteisti iš atsakovės 2191,61 Eur. Ieškovo advokatui sumokėta suma už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistus, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:
„Priteisti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 23 677,70 Eur dydžio skolą ir 3 678,74 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą 27 356,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 193,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“
Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2191,61 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną Eur 61 ct) ir valstybei 6,06 Eur (šešis Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas