Baudžiamoji byla Nr. e1-392-1079/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20272-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 4 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje,

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 2020 m. liepos 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, galutine 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė: 

M. J., sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent (duomenys neskelbtini)  apie (duomenys neskelbtini) val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,90 promilių girtumas, važiuojant automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S., žodinio konflikto su broliu V. S metu, sugriebęs savo per alkūnę sulenkta ranka V. S. už kaklo, pradėjo jį smaugti, o A. S. sustabdžius automobilį ir M. J. su V. S. išlipus iš automobilio, jis nukentėjusiajam V. S. vėl sugriebęs savo per alkūnę sulenkta ranka už kaklo pradėjo jį smaugti, po ko abiem nugriuvus ant žemės rankos pirštu įdūrė V. S. į dešinę akį, ranka sudavė vieną smūgį į lūpą, vieną smūgį į kairį šoną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

M. J. apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. ar (duomenys neskelbtini) val., tiksliai nežino, brolio V. žmona A. jį su žmona ir dukra atvežė pas tėvus į sodą, kuris yra (duomenys neskelbtini) buvo brolis, jo žmona, jų vaikai, tėvas su sugyventine, kur visi šventė Tėvų dieną. Jis su kitais vartojo alkoholį, jo žmona, A. ir vaikai negėrė. Su broliu V. jau ankščiau nesutarė, yra buvęs jį ir sumušęs, bet brolis niekur nesikreipė ir jam atleido. Būnant pas tėvus sode jis su V. apsipyko žodžiais ir nusiramino. Vakare susiruošė važiuoti namo. A. pasakė, kad juos taip pat parveš, ir visi, tai yra jis su žmona ir dukra, A., V. ir jų vaikai, išvažiavo į Mažeikius. Važiuojant brolis jam kažką pradėjo sakyti, varyti ant jo, ką sakė, jis gerai nepamena, nes buvo girtas, ir susimušė. Kurioje vietoje automobilio gale jis sėdėjo, tiksliai pasakyti negali. Važiuojant jis broliui su ranka užgriebė už kaklo, gal smaugė jį, negali pasakyti, buvo girtas. Gal ir galėjo suspausti brolio kaklą ranka. T. A. sustabdė mašiną, kiek pamena, išlipo su broliu abu lauk, bet jis dėl savo girtumo ne viską atsimena. Lauke jie susimušė. Lauke, kiek pamena, jis su broliu mušėsi kumščiais. Gal į šoną įspyrė koja, gal ir kumščiu sudavė smūgius, nelabai pamena. Gal kai ant žemės gulėjo ir mušėsi, jis galėjo broliui įdurti į akį, bet kokiu momentu, nepamena. Tiksliai, kur jis broliui sudavė smūgius kumščiais ir koja spyrė, dėl girtumo nepamena ir negali pasakyti. Gavo ir jis smūgių iš brolio. Pamena, kad kai jie su broliu mušėsi, jo dukra nualpo, ir tada jis su žmona puolė prie dukros, kuri po kelių sekundžių atsipeikėjo. Pamena, kad su broliu ginčijosi žodžiais, užgauliojo vienas kitą, buvo sustoję pakeleiviai žmonės, ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl šito įvykio gailisi. Papildomai apklaustas parodė, kad dėl įtarimo konkrečiau paaiškinti negali, neneigia, kad brolį V. važiuojant automobilyje smaugė, kad grumtynių metu su broliu jam dūrė į akį, sudavė jam rankomis smūgius. Taip pat atsimena, kad kumščiu daužė į V. automobilio priekinę lempą, suskaldė stiklą. B. V. įvertino, kad už lempos sudaužymą ir jam sukeltą fizinį skausmą padarė 300 eurų žalą, tiek jam ir atlygino, brolio atsiprašė. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, taip pasielgė, nes būdamas neblaivus nesusivaldė (b. l. 115-118, 121-123).

Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., kartu su žmona A. ir dukra atvažiavo pas jo tėvus į sodą, adresu (duomenys neskelbtini) padėjo dirbti, pjovė žolę. Po pietų tėvas pasiskambino broliui M. J. (jis yra kito tėvo, jie ne vieno tėvo, bet mama jų ta pati), kad jis atvyktų pasibūti, išsikepti mėsos, atšvęsti tėvų dieną. Apie 13.00 val., jo žmona nuvažiavo pasiimti M. su šeima ir juos parvežė į sodą pas tėvus. Viskas buvo gerai, jie bendravo, vartojo alkoholį visi vyrai. Būnant sode pas tėvus nei tarp vieno iš jų konflikto nebuvo. Vakare, apie 21.00 val., jie susiruošė važiuoti į namus, sakė, kad parveš ir M. su šeima. Jo žmona vairavo automobilį. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Gale atsisėdo M., jo žmona, jų dukra ir A. dukra. Važiuojant automobiliu jis M. pasakė, kad nutraukia su juo bet kokį bendravimą. Pasakė dėl to, kad jie jau seniai pykstasi ir nelabai bendrauja, norėjo nutraukti su juo bet kokius ryšius. Tai jis jam pasakė gražiai, be jokio pykčio. T. M. jam savo alkūne apkabino jo kaklą ir pradėjo smaugti, tai darė jis sėdėdamas gale, tačiau kurioje vietoje sėdėjo, jis nežiūrėjo ir nežino. Kai jį pradėjo smaugti, A. sustabdė automobilį ir paprašė M., kad jis išliptų iš automobilio. Kaip jis išlipo iš automobilio, nematė, bet, kiek sakė jo žmona, ji M. ištempė lauk iš automobilio, nes šis nenorėjo lipti. Tada matė, kad M. jau išlipęs iš automobilio kumščiu daužė į automobilio stiklą, jo neišmušė, nuėjo į automobilio priekį ir rankos kumščiu išdaužė vairuotojo pusėje esančią lempą. Tai pamatęs jis išlipo iš automobilio, pradėjo sakyti, kodėl jis taip elgiasi, prašė, kad jis ramintųsi ir ėjo arčiau jo. Jam priėjus prie M., šis vėl savo alkūne apkabino kaklą ir abu nukrito ant žemės ant žolyno. Jie abu ant žolyno ritosi, M. jį smaugė, jis norėjo iš jo ištrūkti ir tada jam M. savo pirštu dūrė į dešinę akį. Dešinę akį pradėjo skaudėti. Tada jis M., gindamas save, sudavė kokius 3-4 rankos kumščiu smūgius, kur jam pataikė, pasakyti negali, nelabai žiūrėjo, bet į kažkurį šoną jam tikrai pataikė. M. jam vėl ranka, kumščiu ar delnu, sudavė smūgį į lūpą, gavo vieną smūgį į kairį šoną, tik negali pasakyti, koja spyrė ar kumščiu sudavė, nes buvo apsikabinę ir nematė kuo jis jam smūgiuoja. Juos skyrė M. žmona su dukra, paskui sustojo pravažiuojantys automobiliu žmonės, kurie taip pat padėjo juos išskirti. Kai juos išskyrė, jis stovėjo kažkur prie savo automobilio, o M. norėjo vėl pulti ant jo, bet jam neleido žmonės ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Tą kartą buvo su M. neblaivūs. Po šio įvykio pas medikus jis nesikreipė, labiausiai skauda dešinė akis, į kurią dūrė pirštu. Akimi mato, tik ji ašaroja ir skauda. M. jam sukėlė fizinį skausmą, kurį jis vertina 8 balais (nuo 0 iki 10 balų sistemoje). Dėl civilinio ieškinio pateikimo jam išaiškinta. Papildomai parodė, kad jis dėl sumušimo metu padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertą kūno tyrimui taip pat nesikreipė ir nesikreips. Fizinį skausmą jam sukėlė, kai brolis M. J. jį smaugė, sudavė smūgius. Nuo visų jo smūgių jam skaudėjo, kaip minėjo, labiausiai skaudėjo, kai dūrė į akį su pirštu. Jam brolis padarytą turtinę ir neturtinę žalą 300 eurų atlygino, todėl jis jam jokių pretenzijų neturi, jam atleido (b. l. 33- 36, 37-40).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)  d., apie (duomenys neskelbtini) val., ji kartu su V.broliu M. J., jo žmona I. J. ir dukra N. J. atvyko pas V. ir M. tėvą V. S., į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jos vyras V. S. buvo pas savo tėvą sodyboje, darbavosi. Sode visi sėdėjo prie vieno stalo. V., M. ir jų tėvas V. vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių išgėrė alaus, po to kartu išgėrė du 0,7 l talpos degtinės butelius. Prie stalo bendraujant tarp V. ir M. kilo žodinis konfliktas dėl statybų ir dėl kitų darbų. Kilo tik žodinis konfliktas, jie nesimušė. M. atrodė supykęs, pasakė, kad kviečiasi taksi, nori grįžti namo, tačiau po kelių minučių persigalvojo. Apie 20.30 val. ji pasiūlė važiuoti visiems kartu namo, kad toliau nekiltų jokie konfliktai. Ji vairavo automobilį, V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Gale kairėje pusėje sėdėjo M., viduryje sėdėjo I., o dešinėje pusėje sėdėjo N. Nuo minėtos sodybos nuvažiavus apie 2 kilometrus V. pasakė M., kad su juo nebenori bendrauti, kadangi pastaruoju metu tarp jų vyksta pykčiai, dažnai konfliktuoja. M. į V. pasakymą sureagavo garsiai nusijuokdamas ir nieko nesakęs čiupo priekyje sėdėjusiam V. už kaklo ir marškinėlių. Suplėšė jam marškinėlius, pradėjo jį smaugti iš nugaros. T. V. apsisuko į M., į galinę automobilio pusę ir jie pradėjo stumdytis automobilyje. Ji nedelsdama sustabdė automobilį ir išlipo bandyti ištempti M. iš automobilio. Pravėrė automobilio galines kairės pusės dureles ir bandė ištempti M. iš automobilio. Iš automobilio vidaus I. jį stūmė lauk iš automobilio. T. M. išlipo iš automobilio. Jis atrodė supykęs. Nuėjo prie priekinių dešinės pusės durelių ir vieną kartą kumščiu trenkė į langą. Tada jis nuėjo prie automobilio priekinio kairės pusės žibinto ir vieną kartą kumščiu trenkė į jį įlaužė. Tada ji nieko nelaukdama paskambino į bendrąjį pagalbos centrą išsikviesti pagalbos. V., pamatęs M. tokius veiksmus, išlipo iš automobilio ir norėjo M. nuraminti. Tada tarp V. ir M. kilo žodinis konfliktas, vienas kitą pradėjo įžeidinėti ir kitaip ginčytis. Netrukus vyrai susikibo ir tarp jų prasidėjo grumtynės. M. sudavė keletą smūgių V. veido ir krūtinės sritis. V. sudavė vieną smūgį M. į veido sritį. Ji, I. ir N. bandė juos išskirti ir joms pavyko. Ji laikė V., o I. su N. laikė M.. T. M. pradėjo įžeidinėti ją, dėl ko V. dar labiau įsiuto ir tarp vyrų vėl prasidėjo grumtynės. Prasidėjus grumtynėms, M. kartu su savimi nuvertė V.ant žemės ir pradėjo jį smaugti apsikabinęs su savo ranka V. kaklą. Pro šalį važiavęs motociklininkas, padėjo joms vyrus išskirti. Tuo metu pro šalį pravažiavo dar vienas automobilis, iš automobilio išlipo jai nepažįstamas žmogus ir taip pat supratęs situaciją priėjo prie jų norėdamas padėti išskirti vyrus. Motociklininkui ir minėtam automobilio vairuotojui priėjus prie jų, V. ir M. išsiskyrė ir atsitraukė vienas nuo kito. Tada prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes (b. l. 67-69, 70-72).

M. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2022 m. birželio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus (1,90 prom.) M. J., rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo neblaiviam (2,18 prom.) broliui V. S., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Nukentėjusysis į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 1-8);

2022 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (b. l. 20-22);

2022 m. birželio 5 d. – 2022 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, kurioje kilo konfliktas (b. l. 23-30);

2022 m. birželio 5 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint V. S., dešinėje akyje matomas paraudimas, kaklas kairėje pusėje įdrėkstas, matosi raudonos spalvos skysčio dėmių, ant dešinės alkūnės nubrozdinimas, ant lūpų matomos sudžiūvusio skysčio dėmės (b. l. 56-62);

2022 m. birželio 5 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant M. J. dešinės rankos smiliaus bei ilgojo (vidurinio) pirštų sulenkimų matomas įdrėskimas, dešinės rankos dilbio vidinėje pusėje matomas įdrėskimas, dešinėje rankoje ties mažojo pirštelio krumpliu kraujuojantis įdrėskimas. Patinusios lūpos, apdžiūvusios raudonos spalvos (galimai kraujo dėmė), veidas išteptas raudonos spalvos (galimai kraujo dėmėmis), kairiajame antakyje matoma kraujuojanti žaizda (b. l. 73-80);

2022 m. birželio 5 d. foto lentele, kurioje užfiksuoti neblaivumo tikrinimo rezultatai: M. J. – 1,90 prom. girtumas, V. S. – 2,18 prom. girtumas (b. l. 81);

2022 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti pareigūno kūno kameros Nr. B0F1EC6194F8 vaizdo įrašai, pareigūnams atvykus į įvykio vietą (b. l. 87-89);

2022 m. birželio 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, jog M. J. atžvilgiu registruotas administracinis nusižengimas, pažeidimo esmė – M. J. tyčia rankos kumščiu trenkė ir išdaužė 150 eurų vertės, automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), priekinį kairės pusės žibintą, taip padarydamas turtinę žalą A. S. (b. l. 103-104).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. J., būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – broliui V. S., t. y. tyčia sugriebęs savo per alkūnę sulenkta ranka V. S. už kaklo, pradėjo jį smaugti, o išlipus iš važiuojančio automobilio, nukentėjusiajam sugriebęs savo per alkūnę sulenkta ranka už kaklo pradėjo jį smaugti, po ko abiem nugriuvus ant žemės, rankos pirštu įdūrė nukentėjusiajam į dešinę akį, ranka sudavė vieną smūgį į lūpą, vieną smūgį į kairį šoną, tokias savo veiksmais nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2022 m. birželio 22 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 146-147).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). 

M. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai), bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini)  d. (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad M. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam M. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą

bausmę įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini)  d. (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., t. y. 1 para, ir laikyti, kad M. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. J., kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti M. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                          Sigita Rozgaitė