Civilinė byla Nr. e2A-200-863/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės – apeliantės D. L. - M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. - M. ieškinį atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas ir palūkanų priteisimo. 

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė, kaip advokato profesija užsiimantis asmuo, pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 9 816 Eur užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas, 40,90 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais.

1.1.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012 m. lapkričio 9 d. su atsakove sudarytos sutarties dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo (toliau – ir sutartis) pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. teikė antrinę teisinę pagalbą asmenims ir teikė atsakovei ataskaitas apie suteiktas paslaugas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Atsakovė pretenzijų dėl nesuteiktų ar nekokybiškai suteiktų teisinių paslaugų nepateikė, tačiau grąžino ataskaitas ir neapmokėjo už suteiktas teisines paslaugas, nurodydama, kad bylos gautos per teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą (toliau – TEISIS), turi būti pildomos per naujai atsakovės diegiamą TEISIS sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenumatė papildomo apmokėjimo pildant antrą ataskaitą, ieškovės sutikimo taip pat nebuvo duota, be to sutartyje tokios paslaugos nenumatytos, todėl toks atsakovės prašymas ir atsisakymas tuo pagrindu apmokėti už teisines paslaugas yra neteisėtas.

1.2.                      Pažymėjo, jog remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 364 patvirtintų „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 32 punktu „Advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Jeigu advokatas nevykdo šios pareigos, tarnyba priima sprendimą sumažinti advokato užmokestį 15 procentų. Taisyklių 4 punkte nurodytas užmokestis jiems išmokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitų pateikimo tarnybai. Jeigu advokato pateiktoje ataskaitoje yra trūkumų, tarnyba turi teisę per 5 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos prašyti advokato pateikti papildomą informaciją ar dokumentus arba grąžinti ataskaitą, nurodydama trūkumus. Pateikti papildomą informaciją ar dokumentus arba ištaisyti ataskaitos trūkumus advokatas turi per 10 darbo dienų nuo tokio tarnybos prašymo gavimo arba nuo advokato ataskaitos grąžinimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra svarbių (objektyvių ir nuo advokato valios nepriklausančių) priežasčių, dėl kurių jis praleido šį terminą, ir prie ataskaitos pridėti tai patvirtinantys įrodymai. Tokiu atveju Taisyklių 4 punkte nurodytas užmokestis advokatui išmokamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo papildomos informacijos ar dokumentų arba pataisytos ataskaitos pateikimo tarnybai“. Vadovaudamasi minėtu reglamentavimu 2022 metų kovo mėnesio ataskaitą pateikė 2022 m. balandžio 1 d.; 2022 metų balandžio mėnesio ataskaitą pateikė 2022 m. gegužės 3 d.; 2022 metų gegužės mėnesio ataskaitą pateikė 2022 m. birželio 1 d. Pagal Taisykles, nustačiusi trūkumus, atsakovė per 5 darbo dienas gali paprašyti patikslinti ataskaitą, tačiau 2022 m. kovo mėnesio ataskaita buvo grąžinta ne per penkias darbo dienas, o šeštą darbo dieną. Taip pat minėtas reglamentavimas nenumato teisės visiškai nemokėti už advokato paslaugas, yra tik numatyta teisė sumažinti 15 procentų darbo užmokestį. Tad akivaizdu, kad atsakovė valstybės lėšas naudoja piktnaudžiaudama jai suteikta teise skirstyti jai patikėtas valstybės lėšas, tačiau ne kaip numato teisės aktai, todėl nesant ieškovės sutartinių pareigų nevykdymo konstatavimo atsakovė privalo išmokėti visą už 3 mėnesius priklausantį užmokestį už suteiktas teisines paslaugas bei sumokėti palūkanas.

1.3.                      Paaiškino, kad ieškinio teismui padavimo dieną atsakovė pavėlavo apmokėti už: 2022 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas 61 dieną (paskutinė diena apmokėti už suteiktas teisines paslaugas buvo 2022 m. balandžio 15 d., t. y. per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo, ataskaita gauta 2022 m. balandžio 1 d., terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. birželio 16 d.), kompensacinės palūkanos sudaro 27,72 Eur; už 2022 m. balandžio mėnesį suteiktas paslaugas pavėluota atsiskaityti 29 dienas (paskutinė diena apmokėti buvo 2022 m. gegužės 17 d., t. y. per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo, ataskaita gauta 2022 m. gegužės 3 d., terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. birželio 16 d.), kompensacinės palūkanos sudaro 13,18 Eur; už 2022 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas praleistas terminas bus pradėtas skaičiuoti 2022 m. birželio 16 d., t. y. ieškinio padavimo teismui dieną, kadangi ataskaitą atsakovė gavo 2022 m. birželio 1d.

1.4.                      Mano, jog atsakovės reikalavimas pateikti nustatytos formos ataskaitas per elektroninę sistemą susijęs su ieškovės laiko ir darbo sąnaudomis, todėl jos paslaugos turi būti apmokėtos buvusia iki tol tvarka. Ataskaitos pateiktos kaip tai numato 2008 m. gruodžio 8 d. teisingumo ministro įsakymo nuostatos „Dėl duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1R-478.

1.5.                      Pažymėjo, kad ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas kilo 2022 m. balandžio 11 d. gavus iš atsakovės raštą Nr. (12.9Mr)FS-755 dėl 2022 m. kovo mėn. ataskaitos grąžinimo. Nuo šios datos atsakovei parengė net aštuonis raštus siekiant surasti taikų ginčų sprendimo būdą, tačiau atsakovė ignoruodama teisės aktų reglamentavimą ir šantažuodama užmokesčio nesumokėjimu už suteiktas paslaugas siekia priversti pildyti antrą ataskaitą, kuri pagal sudarytą Sutartį ir galiojančius teisės aktus nėra numatyta.

2.       Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais motyvais.

2.1.                      Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 30 d. baigėsi antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat sutarties galiojimo terminas su ieškove ir jai laimėjus advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą nuolat, konkursą su ieškove buvo sudaryta nauja antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, kurioje numatytos nuostatos dėl duomenų pateikimo būdo (šios bylos ginčo pagrindas), 2022 m. liepos 13 d. ieškovei sumokėjo 9 816 Eur užmokestį už 2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. suteiktas paslaugas. Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 9 816 Eur užmokestį.

2.2.                      Pažymėjo, kad neatsisakė išmokėti ieškovei užmokestį už suteiktas paslaugas, iš ieškovės, aptariamu atveju, buvo prašoma duomenis pateikti per teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą TEISIS, tačiau ieškovė pati pasirinko ginčo sprendimo būdą (susirašinėjimą ir pan.), nesiekdama jokio bendradarbiavimo ir supratimo.

2.3.                      Įdiegus TEISIS sistemą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-120 „Dėl teisingumo ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-124 „Dėl Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nuostatai) 2.1. papunkčiu yra nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikėjai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikimą koordinuojantys specialistai privalo tvarkyti elektroniniu būdu per TEISIS, jeigu dėl pirminės teisinės pagalbos, antrinės teisinės pagalbos ar mediacijos teikimo kreipiamasi įsigaliojus šiam įsakymui. Taip pat, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-358 redakcija) patvirtinto Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nurodyta, kad advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą civilinėse, administracinėse, administracinių nusižengimų ir konstitucinės justicijos bylose, renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, tvarko darbo laiko apskaitą, nurodo savo atstovavimą bylose ir teikia kiekvieno praėjusio mėnesio duomenis, užpildytus pagal aprašo 4 ir 5 priedus, raštu arba elektroninėmis priemonėmis (jeigu teikiami raštu, elektroniniu paštu taip pat siunčiami „Microsoft Office Excel“ formatu). Akcentuotina, kad komentuojamas teisinis reguliavimas nenustato advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą nuolat, pareigos teikti duomenis tik elektroniniu paštu ir tik „Microsoft Office Excel“ formatu. Tarnybos nuomone, toks kelių duomenų teikimo alternatyvų įtvirtinimas suponuoja išvadą, kad jeigu nėra galimybių teikti elektroninėmis priemonėmis (visuotinai žinoma apie valstybės prioritetus elektronizuoti viešųjų paslaugų teikimą), tuomet, kai duomenys teikiami raštu, papildomai pateikiami duomenys ir elektroniniu paštu, siunčiant informaciją „Microsoft Office Excel“ formatu. Pagal įtvirtintų nuostatų esmę ir valstybės prioritetus, skirtus skaitmeninių technologijų plėtrai teikiant viešąsias paslaugas, jeigu yra sudarytos galimybės ir sąlygos, duomenys turi būti kaupiami ir teikiami pirmiausia elektroninėmis priemonėmis, naudojantis įdiegta sistema. Be to, pažymėtina, kad Aprašo nuostatos bus keičiamos ir pritaikomos prie įdiegtos TEISIS sistemos.

2.4.                      Tarnyba informavo advokatus, nuolat teikiančius antrinę teisinę pagalbą, apie TEISIS sistemos įdiegimą ir siekiant tinkamai atlikti anksčiau bei naujai priskirtų bylų administravimą per sistemą TEISIS, nustatė tam tikrą pereinamojo laikotarpio tvarką. Advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą nuolat, ne tik buvo vesti naudojimosi TEISIS sistema mokymai 2022 m. vasario 23 d. ir pristatyta duomenų teikimo tvarka, bet ir parengta naudojimosi instrukcija (tuo pačiu, pagal poreikį teikiant ir asmenines konsultacijas).

2.5.                      Nežiūrint to, kad duomenys kaupiami ir teikiami vadovaujantis Aprašu, tačiau įdiegus TEISIS sistemą, Nuostatų 2.1 papunktis nustatė ir advokatams naujai skiriamas bylas per TEISIS administruoti per šią sistemą. Tarnybos nuomone tai, kad pereinamuoju laikotarpiu susiklosto tokia situacija, kai anksčiau paskirtos bylos tvarkomos senąja tvarka (iki antrinės teisinės pagalbos teikimo pabaigos), o naujai skirtos bylos per TEISIS šios sistemos pagalba (pereinant prie administravimo per TEISIS visa apimtimi naujai paskirtose bylose), nesuteikia pagrindo ieškovei teigti, kad Tarnyba nepagrįstai reikalauja laikytis tvarkos ir reikalauti iš Tarnybos papildomo užmokesčio. Šiuo atveju, duomenys apie sugaištą laiką ir atliktus veiksmus iki TEISIS paskirtose bylose fiksuojami senąja tvarka duomenų teikimo formose (ataskaitose), o naujos bylos, priskirtos advokatams per TEISIS, tvarkomos sistemoje ir ataskaitų duomenys yra sudėtinė visų advokatų turimų bylų dalis.

2.6.                      Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva mokėti dar papildomą užmokestį, kaip nurodo ieškovė, neva už „antrą ataskaitą“. Be to, Aprašo 15 punkte numatyta, kada ataskaitos už paslaugų suteikimą suvestinės skiltyje „Kitas laikas“ valandomis nurodomas laikas, skirtas dokumentams tvarkyti, duomenims, teikiamiems Tarnybai, rinkti ir kaupti, ir pan. Šis laikas negali būti ilgesnis kaip 25 valandos per mėnesį ir šio sugaišto laiko neprašoma detalizuoti, pagrįsti konkrečiais veiksmais ir laiko trukme, ir už šias valandas yra mokamas užmokestis.

3.       Ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, jog 2022 m. liepos 13 d. atsakovė įvykdė pagrindinį ieškinio reikalavimą, t. y. sumokėjo 9 816 Eur už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nesumokėjo 5 procentų palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. birželio 16 d., viso 40,90 Eur, 5 procentų procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki visiško prievolės įvykdymo, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d. bei nepadengė byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 287,88 Eur. Dėl minėto atsisako nuo reikalavimo dėl 9 846 Eur priteisimo ir tokio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, kitoje dalyje ieškinį palaiko pilnai. Papildomai pagrindė nesutikimą su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija.  

3.1.                      Ieškinio reikalavimų įvykdymas iš esmės laikomas ieškinio pripažinimu, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškinys nepagrįstas, nelogiški.

3.2.                      Atsakovės argumentai apie tai, jog ieškovė pati pasirinko ginčo sprendimo būdą teisme yra sunkiai pakomentuojami. Pažymėjo, jog 3 mėnesius negavo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas, rašė eilę motyvuotų prašymų, tačiau atsakovė nepriėmė jokio sprendimo dėl atsisakymo mokėti už paslaugas, kurį ji būtų galėjusi skųsti. Dėl minėto buvo priversta kreiptis į teismą.

4.       Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, jog nesumokėtos kompensacinės palūkanos už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo sudaro iš viso 52,72 Eur centai. Taip pat nurodė, jog dėl atvykimo į teismo posėdį patyrė papildomas kelionės išlaidas. Paaiškino, jog atstumas nuo jos gyvenamosios vietos iki teismo – 208 km, bendras kelionės atstumas – 416 km, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą Automobilių kuro normų nustatymo metodiką 2 l variklio automobiliui tokiam atstumui įveikti būtina 38,81 l degalų, dėl ko nagrinėjamu atveju jai priklauso 63,42 Eur kelionės išlaidų atlyginimas.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu bylą dalyje dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė; grąžino ieškovei 166,50 Eur žyminio mokesčio.

6.1.                      Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio atsisakymas dalyje dėl skolos priteisimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas dalyje dėl skolos priteisimo priimtinas, civilinė byla dalyje dėl skolos priteisimo nutrauktina. Ieškovei grąžintina 166,50 Eur žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį. Žyminio mokesčio, sumokėto už parašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo nei grąžinti, nei priteisti, nes šis prašymas buvo atmestas. 

6.2.                      Teismas sprendė, kad sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovė turėjo teisę prieš sumokėdama ieškovei užmokestį už suteiktas teisines paslaugas, paprašyti ieškovės pateikti ataskaitas per TEISIS sistemą, nepriklausomai nuo to, kad formaliai pagal Aprašą vis dar yra galimybė teikti ataskaitas ne per TEISIS sistemą.

6.3.                      Atsakovė, prašydama ieškovės pateikti ataskaitas per TEISIS sistemą siekė tinkamai įgyvendinti atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą uždavinį užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Atsakovė, kaip TEISIS duomenų tvarkytoja, be kitų funkcijų, užtikrina, kad TEISIS duomenys būtų tvarkomi ir teikiami vadovaujantis nuostatais ir kitais teisės aktais, taip pat – duomenų patikimumą pagal jai suteiktus įgaliojimus. Teismo vertinimu šios funkcijos tinkamam įgyvendinimui yra reikalingas visų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos dalyvių, kurių viena yra ir ieškovė, veikianti kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų teikėja, bendradarbiavimas.

6.4.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartyje 2.2. punkte ieškovė prisiėmė pareigą - prievolę. 2.2.5. punktas numatė prievolę rinkti ir kaupti duomenis (informaciją) apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą teisingumo ministro nustatyta tvarka atsakovei. 2.2.14. punktas numatė antrinės teisinės pagalbos dydžių apskaičiavimą pateikti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; taip pat šalys privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Pažymėtina, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas).

6.5.                      Vertindamas ginčo šalių bendradarbiavimą vykdant sutartį, teismas pažymėjo, kad atsakovė siūlė ir teikė ieškovei, kaip ir kitiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams, konsultacijas dėl TEISIS sistemos naudojimo. Be to, iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matyti, kad atsakovė neatsisakė ieškovei sumokėti užmokesčio už suteiktas paslaugas, o prašė ataskaitas, kurių pagrindu turėjo būti atliktas mokėjimas, pateikti per TEISIS sistemą. Dalį duomenų teikiant per TEISIS sistemą, dalį – nesinaudojant TEISIS sistema, yra nepagrįstai ir neproporcingai apsunkinamas duomenų administravimas ir sutarties vykdymas, nes tiek ieškovei, tiek atsakovei yra sudarytos sąlygos naudotis TEISIS sistema. Nėra objektyvių duomenų, kad TEISIS sistemos naudojimas ieškovei būtų galėjęs sukelti žymų darbinės veiklos sutrikdymą, dėl kurio ieškovės atsisakymas teikti ataskaitas per TEISIS sistemą galėtų būti pateisinamas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia atsakovės veiksmus (neveikimą) traktuoti ne kaip nepagrįstą ir neteisėtą atsisakymą vykdyti sutartinę (piniginę) prievolę, o kaip sutarties šalies inicijuotą bendradarbiavimą su kita sutarties šalimi (ieškove). Taigi, ieškovė, kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų teikėja turėjo pareigą bendradarbiauti su atsakove, kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų koordinatore ir organizatore, siekiant tinkamo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos funkcionavimo ir tinkamo sutarties vykdymo.

6.6.                      Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, nes prievolės neįvykdymą laiku lėmė ieškovės veiksmai (neveikimas), nebendradarbiaujant su atsakove ir tinkamai neteikiant atsakovei duomenų apie ieškovės suteiktas teisines paslaugas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

6.7.                      Teismas taip pat sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio pareiškimą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovės veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsakovės kaltės nėra, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliantė (ieškovė) advokatė D. L. - M. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą atmestų reikalavimų dalyje ir priimti naują sprendimą – atmestus reikalavimus patenkinti. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu legitimizavo atsakovės teisės normų nesilaikymą, ko pasėkoje, padarė materialinių teisės normų aiškinimo pažeidimą.

7.2.                      Teismo padarytos išvados, kuriomis nurodyta, kad atsakovės prievolių savalaikį vykdymą ieškovei lėmė pačios ieškovės veiksmai (neveikimas), nebendradarbiaujant su atsakove ir tinkamai neteikiant atsakovei duomenų apie ieškovės suteiktas teisines paslaugas, yra nepagrįstos. 

7.3.                      Teismas netinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes bei netinkamai įvertino materialinės teisės normas reglamentuojančias atsakovės prievoles, t. y. tik dalis atsakovės skiriamų teisinės pagalbos sprendimų buvo teikiamos per bandomąją TEISIS programą (viso per 3 mėnesius nuo 2022 m. kovo iki 2022 m. birželio mėnesių skirta per TEISIS 13 sprendimų iš 36) pastarosios programos pildymas tapo privalomu tik 2022 m. liepos 1 d. pasirašius sutartį su atsakove dėl teisinių paslaugų teikimo;

7.4.                      Pagal Taisyklių 32 punktą atsakovė manydama, kad ieškovė netinkamai vykdo jai nustatytą pareigą teikti ataskaitas apie suteiktas teisines paslaugas turėjo teisę tik 15 procentų sumažinti advokato darbo užmokestį, tačiau visiškai nemokėti 3 mėnesius atlygio už paslaugas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

7.5.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateikus teismui ieškinį atsakovė pagrindinį reikalavimą įvykdė, todėl šie veiksmai turi būti laikomi kaip ieškinio pripažinimas, ko pasėkoje turi būti atlyginamos kompensacinės palūkanos sumoje 40,90 Eur, kurių paskaičiavimas detalizuotas ieškinyje, 5 procentų procesinės palūkanos, kurios sudaro 35,45 Eur už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. birželio 16 d. iki prievolės įvykdymo, t. y. 2022 m. liepos 13 d., o taip pat negrąžinto žyminio mokesčio dalis 55,50 Eur ir kuro išlaidos vykstant į teismo posėdį - 63,42 Eur, kurios buvo paskaičiuotos pagal 1995 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ bei pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas ir kuro įsigijimo kvitas. Kuro išlaidų galėjo ir nebūti jei teismas būtų tenkinęs ieškovės prašymą teismo posėdį daryti nuotoliniu būdu, tačiau be jokių argumentų teismas prašymą atmetė.

8.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

8.1.                      Apeliantė neteisingai interpretuoja Taisyklių 32 punkte nurodytą tvarką ir atvejus, kuomet gali būti mažinamas užmokestis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Akcentuotina, kad minimos nuostatos dalis gali būti taikoma tik tuomet, jeigu advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą nuolat, nepateikia Tarnybai laiku duomenų apie teiktas paslaugas, t. y. iki einamojo mėnesio 10 dienos. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės sumažinti užmokesčio dydį, jei tokie duomenys pateikiami laiku, bet su trūkumais. Tokiems atvejams ir yra numatyta, kad per tam tikrą laiką būtų patikslinti duomenys, pašalinami trūkumai ir gavus patikslinimus bei patvirtinus juos, išmokėti advokatui užmokestį. Šios komentuojamos nuostatos dalis dėl trūkumų pašalinimo tikslas yra, kad tiek iš Tarnybos, tiek ir iš paslaugų teikėjo pusės būtų užtikrintas teikiamų duomenų objektyvumas, kuris turi įtakos ne tik racionaliam valstybės lėšų panaudojimui, bet ir kitų asmenų interesams (pavyzdžiui, priteisiant išlaidas iš kitos šalies ar reikalaujant iš asmenų, gavusių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš dalies, apmokėti valstybei patirtų išlaidų dalį).

8.2.                      Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, nei Taisyklių, nei su apeliante iki 2022 m. liepos 1 d. galiojusios sudarytos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties nuostatos nenumatė, kad duomenys apie teiktą antrinę teisinę pagalbą teikiami tik Apraše nustatytu būdu. Aukštesnės hierarchijos teisinis reglamentavimas numatė advokatams teikti duomenis Tarnybai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka, kas, Tarnybos nuomone, suponuoja išvadą, atsižvelgiant į besikeičiančias realijas ir galiojimą laike, turėtų apimti ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-120 „Dėl teisingumo ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-124 „Dėl Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1. papunktį, kuriuo yra nustatyta, kad duomenis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikėjai, <...> privalo tvarkyti elektroniniu būdu per TEISIS, jeigu dėl <...> antrinės teisinės pagalbos ar mediacijos teikimo kreipiamasi įsigaliojus šiam įsakymui.

8.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad susiklostė pereinamasis laikotarpis (likusių bylų administravimas senąja tvarka ir naujų bylų administravimas per TEISIS), apeliantės, teikiant už mėnesius duomenis, buvo prašoma naujose priskirtose per TEISIS bylose sugaištą laiką pildyti sistemoje, iš kurios automatiniu būdu generuojama reikiamo laikotarpio ataskaita ir kitose ankstesnėse bylose fiksuoti duomenys „Microsoft Office Excel“ formatu (kaip nustatyta Apraše), įkeliant failą į sistemą, kas yra akivaizdžiai prilyginama pateikimui elektroniniu būdu. Be to, pažymėtina, kad duomenys už suteiktą teisinę pagalbą teikiami už visą praėjusį mėnesį ir nepaisant, duomenų fiksavimo būdo, kaip šiuo atveju, sudaro vientisą dokumentą, kurio pagrindu gali būti išmokėtas advokatui užmokestis, kuris yra nustatyto dydžio, už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinant apeliantės argumentus dalinio užmokesčio kontekste, akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo mokėti dalinį užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

8.4.                      Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tai, kad teismas nesutiko su apeliantės ieškinyje pateiktais argumentais ir keliamais reikalavimais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas formaliai, apeliantės teigimu, įvertino jos motyvus, nenagrinėjo bylos, netinkamai taikė teisės aktus ir nepagrįstai atmetė ieškinyje keliamus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo atmesti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. tarp ieškovės D. L. – M. ir Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos buvo sudaryta neterminuota Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis (toliau ir anksčiau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityse. Sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo teisingumo ministro nustatyta tvarka rinkti ir kaupti duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, ir teikti šiuos duomenis Tarnybai (sutarties 2.2.5.). Tuo tarpu Tarnyba, be kitų sutartinių prievolių, taip pat įsipareigojo mokėti advokatei Lietuvos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą (sutarties 3.1.3. punktas).

13.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes negavo apmokėjimo už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. suteiktas paslaugas. Tarnyba už minėtu laikotarpiu suteiktas paslaugas ieškovei užmokestį sumokėjo po ieškovės kreipimosi į teismą – 2022 m. liepos 13 d., todėl ieškovė pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo atsisakė ir pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės pareikštų išvestinių reikalavimų dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė, padaręs išvadą, jog prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdymą laiku lėmė ieškovės veiksmai (neveikimas), nebendradarbiaujant su atsakove ir tinkamai neteikiant atsakovei duomenų apie ieškovės suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – jos reikalavimus patenkinti, teigdama, jog visas sutartines prievoles įvykdė tinkamai.    

14.       Išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apeliantės pozicija yra pagrindas sutikti.

15.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartimi buvo susitarta dėl valstybės lėšomis teikiamos teisinės pagalbos teikimo asmenims, kuriems tokia teisė pripažinta. Sudarydamos tokias sutartis šalys yra saistomos specialaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPĮ, nagrinėjamoje byloje taikytina 2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 15 d.) bei susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. 

16.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo yra mišrioji sutartis – ji turi darbo teisės elementų, tačiau joje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai ir tokio pobūdžio sutartis negali pakeisti advokato statuso, kuris įtvirtintas Advokatūros įstatyme bei VGTPĮ – advokatas yra teisines paslaugas teikiantis teisės subjektas. Teismo pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis kildinama iš viešosios teisės norminių teisės aktų – VGTPĮ bei Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, viena iš šios sutarties šalių yra valstybės institucija, o pati sutartis yra valstybės viešosios funkcijos vykdymo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2013).

17.       VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvejopo pobūdžio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys: sudaromos su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Priklausomai nuo teikiamos antrinės teisinės pagalbos pobūdžio (tai daroma nuolat ar prireikus), skiriasi advokatams mokamo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, taip pat jiems suteikiamų teisių ir nustatytų pareigų apimtis.

18.       Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti. Už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Tokio užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką reglamentuoja 2016 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės“ (toliau ir anksčiau – Taisyklės, nagrinėjamoje byloje taikytina 2022 m. sausio 5 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 8 d.).

19.       Pagal Taisyklių 4 punktą advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD (užmokesčio bazinis dydis) užmokestis, išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Užmokesčiui apmokėti advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį pateikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka (Taisyklių 32 punktas).

20.       Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo ir teikimo Tarnybai tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu patvirtintas Duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tvarkos aprašas (toliau ir anksčiau – Aprašas, nagrinėjamu atveju aktuali nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. galiojanti redakcija). Pagal šį poįstatyminio teisės akto 7 punktą advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą civilinėse, administracinėse, administracinių nusižengimų ir konstitucinės justicijos bylose, renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, tvarko darbo laiko apskaitą, nurodo savo atstovavimą bylose ir teikia kiekvieno praėjusio mėnesio duomenis, užpildytus pagal aprašo 4 ir 5 priedus, raštu arba elektroninėmis priemonėmis (jeigu teikiami raštu, elektroniniu paštu taip pat siunčiami „Microsoft Office Excel“ formatu) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iki einamojo mėnesio 10 dienos. Teikiami duomenys patvirtinami advokato parašu arba elektroniniu parašu.

21.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šių aplinkybių atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovė, kaip advokatė nuolat teikianti antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, atskaitas už ginčo laikotarpiu suteiktas teisines paslaugas pateikė Apraše nustatyta tvarka ir terminais, tačiau užmokestis už paslaugas nebuvo išmokėtas, o pateiktos ataskaitos grąžintos su nurodymu jas pateikti per Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemą (toliau ir anksčiau – TEISIS).

22.       TEISIS sistema buvo įsteigta 2018 m. liepos16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-124 pagrindu patvirtinus Teisinės pagalbos informacinės sistemos nuostatus (toliau - Nuostatai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-120 „Dėl teisingumo ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-124 „Dėl Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagrindu įsigaliojo nagrinėjam atvejui aktuali Nuostatų redakcija. Šio įsakymo 2.1. papunkčiu yra nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikėjai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikimą koordinuojantys specialistai privalo tvarkyti elektroniniu būdu per TEISIS, jeigu dėl pirminės teisinės pagalbos, antrinės teisinės pagalbos ar mediacijos teikimo kreipiamasi įsigaliojus šiam įsakymui.

23.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir atsakovė tokių aplinkybių neginčijo, jog tik dalis iš jos suteiktų paslaugų jai buvo pavesta atlikti per TEISIS sistemą. Pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog susiklostė pereinamasis laikotarpis, kuomet tam tikrų bylų administravimas vykdomas senąja tvarka, o naujų bylų administravimas vyksta per TEISIS. Kiek ir kokių bylų ginčo laikotarpiu turėjo ieškovė byloje nebuvo tirta, nes atsakovė visą ieškovei priklausantį užmokestį sumokėjo po bylos iškėlimo teisme. Tačiau, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog ginčo laikotarpiu nei šalių pasirašyta sutartis nei apmokėjimą už antrinę teisinę pagalbą reglamentuojančios Taisyklės nenumatė ieškovei pareigos ataskaitas už suteiktas teisines paslaugas teikti išimtinai per TEISIS. VGTPĮ 17 straipsnio 9 dalis numatė, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai teisingumo ministro nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos, sudarančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą. Taigi duomenų teikimo tik informacinių technologijų pagrindu įstatymas nenumatė, Apraše nustatyta ataskaitų tekimo tvarka, įsteigus TEISIS, nebuvo pakeista. Nustatytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pateikusi už ginčo laikotarpį ataskaitas Apraše nustatyta tvarka, ieškovė tinkamai įvykdė sutartinę prievolę, o Tarnybai kilo pareiga nustatyta tvarka išmokėti ieškovei Taisyklių 4 punkte numatytą užmokestį.

24.       Atkreiptinas dėmesys, jos pagal Taisyklių 32 punktą užmokestis išmokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitų pateikimo tarnybai. Jeigu advokatas nevykdo šios pareigos, tarnyba priima sprendimą sumažinti advokato užmokestį 15 procentų. Jeigu advokato pateiktoje ataskaitoje yra trūkumų, tarnyba turi teisę per 5 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo prašyti advokato pateikti papildomą informaciją ar dokumentus arba grąžinti ataskaitą, nurodydama trūkumus. Pateikti papildomą informaciją ar dokumentus arba ištaisyti ataskaitos trūkumus advokatas turi per 10 darbo dienų nuo tokio tarnybos prašymo gavimo arba nuo advokato ataskaitos grąžinimo, išskyrus atvejus, kai yra svarbių (objektyvių ir nuo advokato valios nepriklausančių) priežasčių, dėl kurių jis praleido šį terminą, ir prie ataskaitos pridėti tai patvirtinantys įrodymai. Tokiu atveju Taisyklių 4 punkte nurodytas užmokestis advokatui išmokamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo papildomos informacijos ar dokumentų arba pataisytos ataskaitos pateikimo tarnybai.

25.       Nagrinėjamu atveju Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, jog pagrindo mažinti ieškovei priklausantį darbo užmokestį nenustatė. Kadangi ataskaitos ieškovei buvo grąžintos, darytina išvada, jog Tarnyba jas vertino, kaip pateiktas su trūkumais. Tačiau, nors ieškovė Tarnybos nurodytų trūkumų nepašalino, Tarnyba jokio sprendimo dėl užmokesčio išmokėjimo nepriėmė, pretenzijų dėl netinkamai vykdomų sutartinių prievolių taip pat nereiškė. Tokiu būdu, Tarnybai neišmokant ieškovei užmokesčio už tris mėnesius ieškovė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei tuo atveju, jei ataskaitų iš viso neteiktų. Pastaruoju atveju jai būtų išmokėtas 15 procentų sumažintas užmokestis. Nagrinėjamu gi atveju ieškovė tris mėnesius jokio užmokesčio negavo. Įvertinus tai, jog ginčo laikotarpiu nei šalių sutartis nei jos sudarymą numatantis teisinis reglamentavimas nenumatė imperatyvios pareigos visas ataskaitas teikti per TEISIS, t. y. tokį reikalavimą Tarnyba ieškovei pareiškė nepagrįstai, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos, o pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog užmokesčio neišmokėjimą laiku lėmė ieškovės veiksmai (neveikimas), nebendradarbiaujant su atsakove ir tinkamai neteikiant atsakovei duomenų apie ieškovės suteiktas teisines paslaugas, atmestina kaip nepagrįsta. 

26.       Atskirai pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju Tarnybos užmokesčio nemokėjimas yra neteisėtas ir dėl to, jog, nors užmokestis nebuvo mokamas už tris iš eilės mėnesius, Tarnyba nepriėmė šiuo klausimu jokio sprendimo, kurį ieškovė galėtų skųsti (Taisyklių 38 punktas). 

27.       Nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose ir spręsti klausimą dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo.  

28.       CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

29.       Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovė tinkamai ir laiku pateikė ataskaitas už ginčo laikotarpiu suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, o Tarnyba remiantis Taisyklių 32 punktu per 10 dienų neišmokėjo jai užmokesčio, ieškovei priklauso 5 procentų įstatyminės palūkanos už praleistą terminą tinkamai atsiskaityti. Ieškovė pateikė paskaičiavimus dėl 40,90 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, bei paskaičiavo 35,45 Eur palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. birželio 16 d. iki prievolės įvykdymo, t. y. 2022 m. liepos 13 d. Ginčo dėl palūkanų dydžio ir paskaičiavimo atsakovė nekėlė, todėl ieškovei priteistina iš viso 76,35 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Išanalizavęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui aktualias materialinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamoje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl nuostolių (palūkanų) priteisimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

31.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas ir ieškinys tenkintinas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

33.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 55,50 Eur žyminio mokesčio išlaidas (iš viso sumokėjo 269 Eur žyminio mokesčio, bylą dalyje nutraukus grąžinta 166,50 Eur žyminio mokesčio). Taip pat ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtinimo pareiškė prašymą dėl 63,42 Eur kelionės išlaidų priteisimo.

34.       Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykstant į teismo posėdžius iš kitos vietovės kuro išlaidos laikomos būtinomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/ 2014).

35.       Ieškovė teismui pateikė prašymą apmokėti jos patirtas kelionės išlaidas, kadangi ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismą atvyko iš Šiaulių. Pateikė automobilio registracijos liudijimą, išrašą iš svetainės maps.lt, patvirtinantį atstumą tarp Šiaulių ir Vilniaus miestų (208 km), taip pat 2022 m. spalio 1 d. degalinės Circle K Lietuva, esančios Pramonės g. 17, Šiauliuose, kuro įsigijimą patvirtinantį čekį, iš kurio matyti, kad ieškovė įsigijo kuro už 65,36 (40 l). Kadangi ieškovės nurodyta Automobilių kuro normų nustatymo metodikos yra netekusi galios, ieškovės patirtos kuro išlaidos vertintinos pagal Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) patvirtintas Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodines rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos).

36.       Rekomendacijose nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimą dėl apmokėtinų kelionės automobiliu išlaidų dydžio, atsižvelgia į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir degalų sunaudojimo normas, nustatytas atitinkamai transporto priemonei, pagal teismui pateiktus atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų). Jeigu nėra žinomi transporto priemonės gamintojo nurodyti transporto priemonės techniniai duomenys (degalų sunaudojimo normos 100 kilometrų), apmokėtinų išlaidų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir taikant Rekomendacijų III skyriuje nustatytą tvarką (transporto priemonės bazinę degalų sunaudojimo normą) (3-4 punktai). Teisėjų tarybos nutarimu, numatyta, jog lengviesiems automobiliams su benzininiais varikliais bazinės degalų sunaudojimo normos apskaičiuojamos pagal šią formulę Nk ,= 5,4 ? Vh, kur Nk – bazinė degalų sunaudojimo norma; Vh – automobilio variklio darbinis tūris kubiniais litrais, nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime.

37.       Iš ieškovės pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog ji naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini)., kurio darbinis tūris kubiniais litrais yra 1,998, automobilis varomas benzinu. Iš pateikto kuro įsigijimo kvito matyti, jog benzino kaina buvo 1,669 Eur/l. Pagal nurodytą formulę apskaičiavus degalų sunaudojimo normą, ieškovė kelionei į Vilnių ir atgal turėjo sunaudoti apie 7,63 l/100 km degalų, taigi patirti apie 52,90 Eur (31,74 l * 1,669) kelionės išlaidų. Kvite nurodyta, jog kuro piltasi už 66,76 Eur. Įvertinus tai, jog kuras buvo pirktas dvi dienas iki teismo posėdžio, taip pat remdamasis Rekomendacijų nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė patyrė 52,90 Eur būtinųjų kelionės išlaidų.

38.       Kadangi ieškovės dalis reikalavimų buvo patenkinta po bylos iškėlimo, o kita dalis patenkinta apeliacinės instancijos teismo, ieškovei priklauso visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 108,40 Eur (55,50 Eur žyminio mokesčio ir 52,90 Eur kuro išlaidų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

39.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei taip pat atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės D. L. - M. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus dėl kompensuojamų ir procesinių palūkanų patenkinti.

Priteisti ieškovei D. L. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, 76,35 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 35 euro centus) nuostolių atlyginimo ir 108,40 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei D. L. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Kristina Lysionok