Administracinė byla Nr. I-1936-473/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00200-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,
dalyvaujant pareiškėjui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde (b. l. 1) ir teismo posėdyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Departamento veiksmų tyčia nepradedant ikiteisminio tyrimo (slepiant nusikalstamą veiką). Paaiškino, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN), 2017 m. liepos 22 d. išvedus nuteistuosius į stadioną įvyko konfliktas ir kilo muštynės. Kadangi ir pareiškėjas ten buvo, pareiškėjui irgi teko gintis, tačiau buvo tik apsistumdyta, tad nei pareiškėjas sužalojo kitą nuteistąjį, nei kitas nuteistasis nesužalojo pareiškėjo. Pareiškėjas, bėgdamas iš muštynių rato priekyje pamatė pareigūną, ir pabėgėjęs dar porą metrų paslydo ir pargriuvo ant pievos. Kitas pareigūnas šaukė gulėti, tad pareiškėjas liko gulėti. Nors pareiškėjas nesipriešino ir gulėjo ant pilvo, pribėgęs pareigūnas panaudojo fizinį smurtą (pareiškėjui užlaužė rankas, ant pareiškėjo nugaros uždėjo kelį, į nugarą sudavė tris smūgius ir tyčia išnarino kairės rankos nykštį). Visa tai patvirtina vaizdo įrašas, darytas minėto konflikto metu. Pareiškėjas pažymi, kad pareigūnai specialiąsias priemones gali naudoti tik tuo atveju, jei yra grėsmė. Dėl nurodytų įvykių pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą (Kaune), kuri atsisakė nagrinėti pareiškimą ir jį persiuntė Departamentui. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 pareiškėjui pateikė atsakymą, kad pažeidimo ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nemato. Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 121 straipsnio 2 punktu (kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga), šiame rašte, pasak pareiškėjo, pabrėžė, kad pareigūnas teisėtai naudojo smurtą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nesipriešino, gulėjo ant žemės, ir pareigūnas jam galėjo uždėti tik antrankius. Pareiškėjo manymu, pažeidimas yra aiškus, tačiau Departamentas tai slėpė ir tyčia nepradėjo tyrimo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–11). Paaiškino, kad išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2017 m. liepos 22 d. apie 15.30 val. drausmės grupės nuteistieji buvo išvesti į stadioną. Tarp 6-ojo būrio nuteistųjų kilo konfliktas, kurio metu jie pradėjo stumdytis. Konflikte dalyvavo ir pareiškėjas. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – APS) pareigūnai skyrė konfliktuojančius nuteistosios, pareiškėjui buvo nurodyta nusiraminti, tačiau jis nepakluso, nevykdė teisėtų pataisos pareigūnų reikalavimų ir toliau mušėsi su kitu nuteistuoju, o bandant jį sulaikyti, pasipriešino. Kybartų PN APS pareigūnai prieš pareiškėją panaudojo kovinių imtynių veiksmus, jis buvo prispaustas prie žemės, vėliau išvestas iš stadiono. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo apžiūrėtas Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos, kuri užfiksavo kūno paviršiaus pažeidimus: kairės kojos kelio du nedidelius nubrozdinimus, dešinės kojos kelio du visai nežymius nubrozdinimus, kairės rankos dilbio srities visai nežymų, seną sumušimą, kairės rankos nykščio patinimą. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto (fizinio ar psichinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis) ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymas) reikalavimus. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą liudija Kybartų PN APS prižiūrėtojų J. B. ir E. B. 2017 m. liepos 22 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 887 ir Nr. 887(1) bei įvykio vaizdo įrašas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau jis teikti paaiškinimą atsisakė ir pasirinko kitą gynybos būdą – kreipėsi su skundais, kuriuose išdėstė savo subjektyvią įvykių versiją. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11d. skundą (dėl Kybartų PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų), persiųstą iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros, padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareigūnai veikė teisėtai, vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 punktu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Departamentas ar Kybartų PN būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Nei Departamento, nei Kybartų PN pataisos pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, o pareiškėjas jautė nepatogumus.
Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovės atstovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–38, 124–125). Paaiškina, kad po 2018 m. liepos 22 d. įvykusios konfliktinės situacijos, Kybartų PN buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2017 m. liepos 22 d. apie 15.00 val. į nuteistųjų stadioną išėję nuteistieji A. P., E. A., M. G., E. E., M. R., V. L. ir pareiškėjas ėmė aiškintis tarpusavyje dėl dingusio tabako. Apie 16.05 val. nuteistieji E. E. ir M. R. puolė nuteistąjį A. P., kurį ginti stojo nuteistasis E. A., o nuteistasis V. L., pamatęs, kad į konflikto vietą skuba nuteistasis M. G., užstojo pastarajam kelią. Konflikto metu nuteistieji A. P., E. A., E. E. ir M. R. stumdėsi tarpusavyje, o nuteistieji V. L. ir M. G. tarpusavyje stovėjo kovinėse pozose, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Pareigūnai, buvę stadione, laiku pastebėjo konfliktą ir skubiai nuteistuosius išskyrė. Tačiau išskyrus nuteistuosius A. P., E. A., E. E. ir M. R., pareiškėjas, nutaikęs momentą, užpuolė nuteistąjį E. E., o į pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, pareiškėjas nereagavo, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Nuteistieji, dalyvavę konfliktinėje situacijoje, buvo išvesti iš stadiono. Taigi, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Kybartų PN pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas: tik pastebėję konfliktą tarp nuteistųjų, iškart sureagavo ir išskyrė nuteistuosius, tačiau tuo momentu pareiškėjas užpuolė nuteistąjį E. E. ir į pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Kybartų PN pareigūnai pastebėję konfliktą išskyrė nuteistuosius ir panaudojus specialiąsias priemones, pranešė apie tai prokuratūrai bei pradėjo tyrimą, todėl negalima teigti, jog Kybartų PN pareigūnai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pareiškėjo sužalojimo, nes jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pareigūnų veiksmai nėra nustatyti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų Departamento veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal
CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK
6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK
6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog Departamentas, pareiškėjo manymu, slėpė įkalinimo įstaigos pareigūnų nusikalstamą veiką ir neteisėtus veiksmus, panaudojant specialiąsias priemones pareiškėjo atžvilgiu.
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnis numato bendrąsias nuteistųjų teises ir pareigas, kur nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (1 ir 2 dalys).
Specialiųjų priemonių panaudojimo tikslą ir ribas nustato BVK 120 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.). Pagal BVK 120 straipsnį, šio kodekso 121 – 123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai bei asmens apsaugai skirtos dujos, jeigu reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, kai nuteistasis nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga. Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių, prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami. Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina. Apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, Kybartų PN APS prižiūrėtojai J. B. ir E. B. 2017 m. liepos 22 d. surašė tarnybinius pranešimus „Apie 6-o būrio nuteistąjį R. K.“ (b. l. 23–24). Prižiūrėtojas J. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad š. m. liepos 22 d. apie 16.05 val. nuteistųjų stadione tarp šešto būrio grupės nuteistųjų kilo konfliktas ir nuteistieji tarpusavyje pradėjo stumdytis Todėl J. B. kartu su prižiūrėtoju E. B. nubėgo į įvykio vietą padėti pamainos vyresniajam R. M. ir vyresniajam prižiūrėtojui G. G. išskirti nuteistuosius, kad jie nesistumdytų ir nekonfliktuotų tarpusavyje. J. B. kartu su prižiūrėtoju E. B. 6-o būrio nuteistajam R. K. davėm nurodymą nusiraminti, tačiau jis prižiūrėtojų duotų nurodymų nevykdė ir toliau stumdėsi su nuteistaisiais. Prižiūrėtojas E. B. nuteistąjį bandė atitraukti nuo kitų nuteistųjų, tačiau jis priešinosi jėga. Todėl J. B. pribėgo padėti E. B. ir jie nuteistąjį pargriovė ant žemės ir užlaužė jam rankas. Pasiaiškinti raštu nuteistasis atsisakė. Iš esmės analogišką tarnybinį pranešimą surašė ir pareigūnas E. B..
Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo apžiūrėtas Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos, kuri 2017 m. liepos 22 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/1-168 nurodė, kad „ant kairės kojos kelio du nedideli nubrozdinimai, ant dešinės kojos kelio du visai nežymūs nubrozdinimai, kairės rankos dilbio srityje visai nežymus, sakytum senas sumušimas, kairės rankos nykštys patinęs“ (b. l. 27).
Kybartų PN prižiūrėtojai E. B. ir J. B. 2017 m. liepos 22 d. surašė protokolą Nr. 4/49-3241, iš kurio matyti, kad pareiškėjas dėl savo elgesio atsisakė pateikti pasiaiškinimą raštu (b. l. 25).
Kybartų PN prižiūrėtojai E. B. ir J. B. 2017 m. liepos 22 d. surašė Specialiųjų priemonių panaudojimo aktą Nr. 4/21-29 (b. l. 26).
Pareiškėjas dėl nurodytų Kybartų PN veiksmų su 2019 m. liepos 24 d. skundais ir 2019 m. liepos 26 d. pareiškimu kreipėsi į Kybartų PN direktorių (b. l. 44–58).
Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, R. Z. 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1/2-4634 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra (b. l. 28).
Kybartų PN APS 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 4/20-77, kurio metu buvo nustatyta, kad specialiosios priemonės pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotos teisėtai (b. l. 21–22).
Nuteistasis E. E. 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuteistieji A. P., E. A., M. G.. apkaltino jį bei V. L. ir M. R. apkaltino tabako vagyste (b. l. 67). 2017 m. liepos 22 d. stadione dėl to kilo ginčas su A. P., E. A., M. G., kurio metu nuteistieji apsistumdė. Kai pareigūnai nuteistuosius išskyrė, E. E. puolė R. K., kurį greitai paguldė pareigūnai.
Nuteistasis M. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, 2017 m. liepos 22 d. stadione buvo aiškinamasi, kas paėmė tabaką (b. l. ). M. R. ir E. E. puolė A. P., o jis pats ginčijosi su V. L.. Kai pareigūnai ėmė skirti nuteistuosius, tada į konfliktą įsikišo R. K. (b. l. 65).
Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 22 d. dėl konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų būrio Nr. 6 buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 10/23-186, kurio metu buvo nustatyta, kad 2017 m. liepos 22 d. stadione tarp pareiškėjo ir kitų būrio Nr. 6 nuteistųjų įvyko konfliktas, dėl dingusio tabako, kurio metu pareiškėjas užpuolė nuteistąjį, į pareigūnų nurodymus nusiraminti nereagavo, po ko pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės (b. l. 29–31). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad konfliktinės situacijos metu kiti nuteistieji sužaloti nebuvo, o pareiškėjui sužalojimai buvo nustatyti dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Tyrimo metu konstatuota, kad pareiškėjas grasino fiziniu susidorojimu ir sudavė smūgius kitam nuteistajam, sukėlė konfliktinę situaciją bei nepakluso pareigūnų nurodymams nusiraminti ir tokiu būdu savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 8 punkto reikalavimus. Tarnybinio tyrimo išvadoje Kybartų PN direktoriui siūlyta pareiškėjo elgesį apsvarstyti drausmės komisijos posėdyje.
Pareiškėjas dėl nurodytų Kybartų PN veiksmų su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (b. l. 16–19). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pareiškėjo skundą Departamentui (b. l. 14–15). Departamento Imuniteto skyriaus Antrojo poskyrio 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. LV-2524 nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. tikrinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, iš Kybartų PN buvo išreikalauta DVD laikmena su vaizdo įrašais, darytais 2017 m. liepos 22 d., kai nuteistųjų stadione tarp nuteistųjų vyko konfliktas (b. l. 32). Peržiūrėjus vaizdo įrašą „2017-07-22 stadionas“ nustatyta, kad 2017 m. liepos 22 d. vaizdo įrašo laikas 15.45.45 val. tarp kelių nuteistųjų įvyko fizinis konfliktas. Įraše matyti, kaip konfliktą bando nutraukti pareigūnai, bando atskirti nuteistuosius vienas nuo kito, juos stumiant į priešingas kryptis. Įraše matyti, kaip pareiškėjas mušasi su kitu nuteistuoju, pribėgę pareigūnai nuteistuosius išskiria į priešingas puses. Pareigūnui pribėgus prie pareiškėjo ir bandant jį sulaikyti, pareiškėjas išsisukęs iš pareigūno rankų atsitraukia nuo jo kelių metrų atstumu. Dviem pareigūnams pasivijus pareiškėją, jie panaudodami kovinių imtynių veiksmus pargriauna pareiškėją ant žemės ir užsuka rankas pareiškėjui už nugaros ir taip laiko pareiškėją prispaustą prie žemės 10 sekundžių. Po to, vienas pareigūnas laikydamas užsuktą už nugaros pareiškėjo ranką, pakelia pareiškėją nuo žemės ir išveda iš stadiono teritorijos 15.46.36 val.
Departamentas pareiškėjo skundą dėl Kybartų PN pareigūnų veiksmų nustatyta tvarka išnagrinėjo ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 pareiškėjui pateikė atsakymą (b. l. 12–13). Departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu naudodami kovinius imtynių veiksmus veikė teisėtai, t. y. vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 punktu (kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga). Duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Departamento 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 2S-5498 teismui, taip pat nėra.
Teismas, peržiūrėjęs minėtą vaizdo įrašą bei byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažįsta, kad pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą panaudoti įstatyme nustatytas specialiąsias priemones, aptartos faktinės aplinkybės ištirtos tarnybinio tyrimo metu, užfiksuotos oficialiuose dokumentuose, specialiųjų priemonių panaudojimas nutrauktas išnykus jų panaudojimo pagrindui, pareiškėjas apžiūrėtas medicinos darbuotojo, apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį pranešta prokurorui. Todėl vertinant šiuos duomenis nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad Kybartų PN pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones – kovinius imtynių veiksmus, veikė įstatymo nustatyta tvarka, jų veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti.
Teismo vertinimu, Departamentas pareiškėjo skundą ir jame nurodytas aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu būtų atlikęs neteistus veiksmus nėra. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių Departamento neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, o teigdamas, kad patyrė neturinę žalą nenurodo, kaip žala, kurią jis įvertino 10 000 Eur, jam pasireiškė.
Dėl patirtos neturtinės žalos pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai pagrįsti, ne tik apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme, bet ir pagrįsti neturtinės žalos dydį bei priežastinį ryšį. Vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtini ar grindžiami kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, jog valdžios institucijos darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu yra negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė