Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-165-1069/2019
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00051-2019-2
ROIK: 19097727820
Procesinio sprendimo kategorija 19.10.
(S)
TAURAGĖS apylinkės teismas
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 1 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė:
1. R. L.
2019-02-18 surašytas administracinių nusižengimų protokolas (Nr. 94-ANR_P-1394-2019), kuriame nurodyta, kad jis 2018-12-28, apie 19.30 val., pagal priimtą nutarimą neatidėliotinai atlikti kratą jo bute, (duomenys neskelbtini), atidaręs buto duris paleido šunį ir nevykdė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. teisėtų nurodymų užsidaryti šunį, kategoriškai atsisakė įsileisti policijos pareigūnus kratos atlikimui, atsikalbinėjo ir neleido atlikti privalomųjų procesinių veiksmų, todėl tokiais savo veiksmais padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusižengimą (b. l. 3). 2. Į teismo posėdį neatvyko institucijos, surašiusios protokolą, atstovas, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies administracinio nusižengimo nepripažino. Paaiškino, kad 2018-12-28 vėlai vakare apie 22 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), atvyko trys Šilutės policijos pareigūnai, kartu su jo sūnumi. Pareigūnai jo bute norėjo atlikti kratą, tačiau jis to padaryti neleido, kol jam nebus pateikti procesiniai dokumentai dėl kratos atlikimo. Nurodė, kad policijos pareigūnai jokių procesinių dokumentų nepateikė tik paaiškino, norintys apžiūrėti buto patalpas. Tuomet R. L. pakartotinai pareikalavo pateikti procesinius dokumentus dėl patalpų apžiūrėjimo / kratos, tačiau policijos pareigūnai išvadino jį mužiku ir išvyko. Taip pat nurodė, kad pareigūnų apsilankymo metu šuo buvo namuose, tačiau pareigūnų nepuolė. Kambarinis šuo (prancūzų buldogo veislės) nebuvo pririštas, todėl tiesiog išbėgo į laiptinę, tačiau jis nebuvo agresyvus. Pareigūnai apsilankė jo namuose jau po to, kai jo sūnui G. L. buvo atliktas alkoholio ir narkotinių medžiagų koncentracijos kraujyje nustatymo testas, o iš pateikto asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad matyti testas atliktas tik 21.20 val. Taigi pareigūnai į jo namus atvyko nakties metu ir neturėjo jokio dokumento, leidžiančio atlikti kratos veiksmus bute.
4. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad 2018-12-28 po 22 val. kartu su trimis policijos pareigūnais atvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo tėtis policijos pareigūnų neįsileido, nes šie nepateikė jokių dokumentų, be to, vienas iš pareigūnų išvadino tėtį mužiku. Atvykimo laiką prisimena tiksliai dėl to, kad apie 22 val., dar būdamas areštinėje, nusifotografavo ir išsiuntė nuotrauką savo draugei. Policijos pareigūnų apsilankymo metu tėčiui atidarius duris šuo išbėgo į laiptinę, kelis kartus sulojo, tačiau jis pareigūnų nepuolė.
5. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, D. M., parodė, kad R. L. asmeniškai nepažįsta. Vykdydama tarnybines pareigas buvo sulaikytas jo sūnus – G. L., kuris pripažino savo namuose turįs narkotinių medžiagų (žolės). Siekiant patikrinti, kiek šis asmuo turi narkotinių medžiagų, buvo priimtas nutarimas atlikti kratą G. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 - 22 val. atvykus nurodytu adresu duris atidarė R. L., iš buto išbėgo šuo, pradėjo loti, prašė uždaryti šunį, tačiau nurodymo R. L. nevykdė. R. L. buvo pateiktas pasiskaityti nutarimas dėl kratos, buvo paaiškintos kratos darymo aplinkybės, tačiau šis atsisakė įsileisti. Nutarimas R. L. nebuvo įteiktas, kadangi pastarasis į namus pareigūnų neįsileido, o per durų slenkstį tokio nutarimo įteikti neįmanoma.
6. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas, M. J., parodė, kad kratą G. L. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)buvo siekiama atlikti jau turint nutarimą daryti kratą. Pareigūnai minėtu adresu atvyko apie 19.30 val. Duris atidarė G. L. tėvas, R. L., jam buvo duota susipažinti su nutarimu, tačiau jis atsisakė įsileisti pareigūnus. Atidarius buto duris išbėgo šuo, kuris lakstė aplink pareigūnus ir lojo. Todėl kratos atlikti nepavyko.
7. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas, V. Š., parodė, kad neatidėliotina krata įtariamojo G. L. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo suorganizuota jau po 22 val. Pareigūnas puikiai atsimena laiką, kadangi tai susiję su jo ir jo kolegų darbo pamainos grafiko pasikeitimais. Minėtu adresu pareigūnai atvyko turėdami nutarimą daryti kratą, tačiau duris atidaręs R. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nors ir buvo supažindintas su nutarimu, tačiau atsisakė priimti nutarimą ir neįsileido policijos pareigūnų į butą. Buto šeimininko buvo prašoma įvesti į namus išbėgusį šunį, kuris buvo agresyvus, tačiau šeimininkas ir to nepadarė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
8. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti neginčijamos ir kategoriškos išvados, kad R. L. nutarime nurodytu laiku nepakluso policijos pareigūno duotam teisėtam reikalavimui ir dėl to padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
10. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka. Taigi tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
11. Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
12. R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad įtariant, jog jo sūnus, G. L., savo gyvenamojoje vietoje – bute, kuris nuosavybės teisė priklauso R. L., laiko narkotinių medžiagų, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnus reikalavimus – leisti atlikti jo bute neatidėliotinus kratos veiksmus, paleisdamas šunį ir neįsileisdamas pareigūnų į savo gyvenamąją patalpą (butą), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų.
13. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų neginčytinai nustatyti, jog R. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. jog jis nevykdė teisėto valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, susijusio su kratos jo namuose atlikimu. Iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais šioje byloje dėl minėto nusižengimo padarymo grindžiama R. L. kaltė, yra pačių, reikalavimus išsakiusių pareigūnų (D. M., M. J. ir V. Š.) parodymai, duoti teismo posėdžio metu ir tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), pagal kuriuos surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3). Tačiau byloje nėra jokių neginčytinų ir objektyviai užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareigūnų reikalavimas, susijęs su neatidėliotinos kratos veiksmais, buvo teisėtas, tokius procesinės prievartos priemonės veiksmus reglamentuojančių teisės normų prasme.
14. Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnis).
15. Kratos atlikimo tvarką reglamentuoja BPK 149 straipsnis, nustatantis, kad pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio ir vieną nutarties ar nutarimo dėl kratos ar poėmio nuorašą įteikti asmeniui, pas kurį daroma krata (1 dalis). Daryti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama (5 dalis). Kratos ar poėmio metu, kai nėra kviestinių, dalyvaujančių asmenų prašymu daromas garso ir vaizdo įrašas (9 dalis).
16. Procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais yra reglamentuotas BPK 1601 straipsnyje, kuris nustato, kad tokia procesinė prievartos priemonė, kaip krata, neatidėliotinais atvejais gali būti taikoma tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą (1 dalis).
17. Administracinėms atsakomybėn traukiamas R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jo namus atvykę pareigūnai jam neįteikė jokio procesinio dokumento, suteikiančio teisę jo namuose atlikti kratos veiksmus, todėl jie į butą nebuvo įleisti. Tokie jo paaiškinimai užfiksuoti ir 2019-02-19 surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3). Analogiškai aplinkybės (dėl procesinių dokumentų, susijusių su kratos atlikimu, nepateikimo) nurodė ir teisme liudytoju apklaustas jo sūnus, G. L., su kuriuo pareigūnai atvyko kratos atlikimui. Minėta, kad kratos tvarka numatyta BPK 149 straipsnyje, pagal kurio nuostatas pareigūnas, pradėdamas kratą, turi ne tik paskelbtų nutartį ar nutarimą dėl kratos, tačiau taip pat turi įteikti nutarties (nutarimo) nuorašą asmeniui, pas kurį daroma krata. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai tvirtino, kad R. L. buvo paskelbtas nutarimas dėl kratos jo namuose atlikimo, tačiau įteikti šio nutarimo nebuvo jokios galimybės, nes pastarasis pareigūnų neįleido į namus ir šio nutarimo nepriėmė.
18. Bylos svarstymui pateiktas 2018-12-28 nutarimas daryti kratą (b. l. 7-8), tačiau, kaip patvirtina prokuratūros pranešimas (b. l. 21-27), šis nutarimas buvo sudarytas ne Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), todėl nėra galimybės identifikuoti šio nutarimo sudarymo laiko, kas leistų daryti atitinkamas išvadas bei pašalintų abejones dėl šio nutarimo paskelbimo R. L., kaip to reikalauja BPK 149 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ir nors pareigūnai tvirtina apie šio nutarimo paskelbimą ir asmens, kuriam jis buvo paskelbtas, atsisakymą jį priimti, tačiau šie veiksmai nebuvo užfiksuoti jokiomis garso ir (ar) vaizdo įrašymo priemonėmis. Tokiu atveju teismas, remdamasis vien pareigūnų parodymais, negali spręsti apie neabejotiną šios aplinkybių (nutarimo paskelbimo / įteikimo / atisakymo priimti nutarimą) egzistavimą, juolab kad ir pačių pareigūnų paaiškinimai teisme dėl 2018-12-28 įvykio buvo šiek tiek prieštaringi, pareigūnai visiškai skirtingai nurodė procesinio neatidėliotinos kratos inicijavimo laiko aplinkybes. Be to, jokios informacijos dėl kratos laiko (t. y., kada buvo atvykta į butą, esantį (duomenys neskelbtini)) pagal teismo užklausimą nepateikė ir policijos komisariatas (b. l. 20, 26-27), nors akivaizdu, kad pareigūnams į kratos atlikimo vietą vykstant tarnybiniu automobiliu, būtų galima šias aplinkybes nustatyti ir kitomis priemonėmis.
19. Todėl šios bylos atveju teismui kyla abejonių dėl policijos pareigūnų reikalavimo leisti atlikti neatidėliotinos kratos veiksmus teisėtumo, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar pareigūnai objektyviai ir tinkamai įvertino R. L. veiksmus ir, ar nešališkai juos aprašė savo tarnybiniuose pranešimuose. Būtent siekiant išvengti tokių ir analogiškų situacijų, policijos pareigūnai yra aprūpinami vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis, kurių pagalba galima objektyviai nustatyti ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir jų apimtį. Kaip minėta šiuo atveju, pareigūnams nesiėmus jokių veiksmų fiksavimo objektyviai nėra galimybės išsklaidyti visas R. L. keliamas abejones, jog procesinius neatidėliotinus kratos atlikimo veiksmus buvo siekiama atlikti be nutarimo paskelbimo ir jo nuorašo įteikimo procedūros.
20. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai. Nepasitvirtinus daliai tarnybiniuose pranešimuose bei protokole nurodytų aplinkybių ir nesant byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad R. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismui iškilusias privalu vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog administracinio nusižengimo teisena R. L. atžvilgiu nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 636 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
administracinio nusižengimo teiseną R. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 506 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.
Teisėja Lina Nainienė