Civilinės bylos Nr. e2YT-8469-308/2018

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00797-2018-5 

Procesinio dokumento kategorijos:  

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

                                                                      (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

                 Varėna 

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,  

dalyvaujant pareiškėjui P. D., pareiškėjo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

suinteresuotiems asmenims-J. D. ir B. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys- VĮ „Turto fondas“, J. D. ,A. S. ,B. D. ,B. D. ir O. R.

Teismas 

n u s t a t ė :  

Pareiškėjas P. D. paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis- P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties ir motinos V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pateiktu pareiškimu pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas K. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jo motina V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvai gyveno jiems priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini).

Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė aštuonių vaikų: jo-P. D., J. D., A. S., B. D., B. D., O. R., P. D. ir M. D.. Broliai P. D. ir M. D. yra mirę. Kitus savo brolius ir seseris įtraukęs byloje suinteresuotais asmenimis.

             2000 m. kovo 3 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi jo tėvas K. D. jam, remdamasis Lietuvos Respublikos Įstatymu" Dėl piliečių nuosavybės teisią į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", padovanojo (perleido), teisę į išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teisės atstatymą (A. D. 1,42 ha. žemės, esančios (duomenys neskelbtini)).

            2000 m. birželio 15 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi jo motina V. D. padovanojo jam 513/1800 dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 18.0 (aštuoniolika) ha, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

           Be jam padovanoto nekilnojamojo turto tėvai santuokos metu buvo įsigiję sodybą (duomenys neskelbtini), įvairius baldus, namų apyvokos reikmenis, žemės apdirbimo įrankius ir padargus, asmeninį turtą.

Nei po tėvo, nei po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tačiau jis po tėvų mirties priėmęs tėvų palikimą, pradėjęs valdyti jų turtą (CK 5.51 str.).Palikimą po motinos ir tėvo mirties priėmęs iš karto, pradėdamas naudotis jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančia sodyba, joje esančiais daiktais, kitu jų likusiu turtu, piniginėmis lėšomis.

Nors tėvų palikimą esu priėmęs – naudojuosi jų sodyba ir jame esančiais daiktais, įrankiais bei padargais, negaliu jų vardu registruoto turto į Viešuosius registrus įregistruoti savo vardu. Tam teismo keliu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. D. ir K. D. mirties per įstatyme nustatytą terminą aš priėmiau jų palikimą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels man teisines pasekmes, nes esu pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.).

Po tėvų mirties aš išlaikau ir prižiūriu sodybą, kurioje jie iki savo mirties gyveno, prižiūriu ir naudoju jiems priklausiusius žemės sklypus. Po tėvų mirties aš pradėjau valdyti jų pinigines lėšas, naudojuosi likusiais daiktais, sodyboje buvusiais namų apyvokos reikmenimis, baldais, buitine technika, padargais, įrankiais ir kitu jiems priklausiusiu turtu. Savo lėšomis atlikau sodybos kadastrinius matavimus.

Aš palaidojau tėvus, tvarkau ir prižiūriu jų kapavietes.

LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ar paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

   Kaip minėjau aš prižiūriu ir naudojuosi tėvams priklausiusia sodyba ir joje likusiais daiktais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Aprašyti aktyvūs jo veiksmai, tėvams jungtinės nuosavybės teise priklausančios sodybos priežiūra, naudojimasis tėvų turtu, jo priežiūra, patvirtina, kad priėmęs V. D. ir K. D. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

  Notarų biuro pažyma patvirtinama, kad po V. D. ir K. D. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Pareiškėjas nurodė, kad tėvai iki mirties nebuvo įregistravę nustatyta tvarka nuosavybės teisių į jų pirkimo būdu įsigytą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini). Tačiau jų turėti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo įregistruoti seniūnijos apskaitos knygose, bei tėvų nuosavybės teisės į sodybos statinius niekada nebuvo ginčijamos. Po tėvo mirties motina sunkiai susirgo, bei jau negalėjo viena gyventi, todėl gyveno iki mirties pas jį bute, kur jis slaugęs motiną .Abu tėvus palaidojęs savo lėšomis, tėvams pastatęs paminklą ,prižiūrintis jų kapus. Po tėvo mirties sodyba buvo apleista ,apaugusi krūmais bei žolėmis, todėl iš karto pradėjęs tvarkyti sodybą. Suremontavęs griūvančią verandą, atlikęs kitokius būtinus namo remonto darbus. Po motinos mirties iš karto perėmęs pilnai sodybos valdymą, pradėjęs sodinti daržus, toliau atlikinėjęs sodybos statinių remonto ir jų būklės pagerinimo darbus, ten vasaros laiku nuolat būnantis su savo šeimos nariais. Kiti broliai ir seserys į tėvų palikimą nepretendavo ,bei likusio palikimo faktiniais veiksmais nepriėmė. Dar būnant gyviems tėvams tėvai žemę norėjo perleisti tik jam vienam. Bet jis pataręs tėvams perleisti dalį žemės ir broliams J. bei B., kur tėvas jiems perleido po 2 ha žemės.

Posėdyje dalyvavę suinteresuoti asmenys-J. D. ir B. D. su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Nurodė, kad jiems tėvas dar iki mirties padovanojo po 2 ha žemės. Dėl to jie neturi jokių pretenzijų, kad brolis P. nuosavybės teise valdytų tėvų likusią sodybą, kadangi brolis po tėvų mirties ten viską tvarko ir sodyba naudojasi kaip savo, bei kitiems tėvų vaikams ši sodyba nėra ir reikalinga. 

Suinteresuoti asmenys-B. D. ,A. S. ir O. R. pateiktais atsiliepimais nurodė, kad jos neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui ir jų niekas nesieja su tėvų palikimu.

Suinteresuotas asmuo- VĮ “Turto fondas“ savo atsiliepimo nepateikė bei nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. 

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra mirusių K. (K.) D. ir V. D. sūnus,ką patvirtina jo gimimo liudijimas, bei tuo patvirtinama pareiškėjo teisė paveldėti pagal įstatymą tėvų likusį turtą. Mirties liudijimais patvirtinama, kad K. D. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o V. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

2018-08-07 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtinama, kad seniūnijos ūkinėse knygose K. D. ,mirusio (duomenys neskelbtini),vardu yra įrašytas gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, viralinė ir veranda ,esantys (duomenys neskelbtini).

2018-10-22 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pateikta informaciją nurodoma, kad po K. D., a.k(duomenys neskelbtini)mirusio (duomenys neskelbtini) ir V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties  paveldėjimo bylos nebuvo vestos, palikimo priėmimo faktai VĮ Registrų centras nėra registruoti.

Liudytojas V. B. parodė, kad po tėvų K. D. ir V. D. mirties ,jų sodyboje (duomenys neskelbtini)  lankydavosi tik sūnus P. D., kuris tvarkė aplinką, darydavo pastatų remonto darbus.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po savo  tėvų mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. pareiškėjas tvarkė  ir  remontavo likusį tėvų gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, perėmė tėvų likusį kitą turtą ir asmeninius daiktus. Faktinis mirusių tėvų palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, liudytojo parodymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),mirties ir motinos V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus rajono aplinkės teismo Varėnos rūmams.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas